Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01622-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.26; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio medis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-304/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kigis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio medis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Norvegijos įmonė ENK „Memel‘s tree M.“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kigis“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Memelio medis“ 1 030 Eur skolą už vežimo paslaugas, 133,10 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojas kreipėsi į ieškovę dėl medinio namelio pervežimo maršrutu Mažeikiai – Tromso (Norvegija), ieškovė nurodė kainą – 1 000 Eur už pervežimą ir 30 Eur eksporto deklaracijos įforminimas, su kuo atsakovė sutiko. Atsakovė pasiūlė ieškovei sąskaitą už vežimą pateikti Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“, tačiau ši įmonė sąskaitos neapmokėjo, todėl 2018-05-01 atsakovei, kaip tikrajam krovinio vežimo užsakovui ir siuntėjui, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sutartai 1 030 Eur sumai, kurios atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. spalio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Memelio medis“ 1 030 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 1 030 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 408,10 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kigis“.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad atsakovės darbuotojas A. S., tęsdamas susirašinėjimą elektroniniu paštu, patvirtino, jog susitarimas dėl pervežimo galioja, tačiau tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo susitarimo dėl to, kad atsakovė veikia kaip transporto paslaugų užsakovas, nebuvo susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas šiuo atveju veikė kaip atlygio negaunantis tarpininkas. Atsakovė tik surado transporto įmonę (ieškovę), kuri pristatys atsakovės pagamintą produkciją Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“. Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ rašte, skirtame ieškovei, nurodė, kad R. M. atstovaujama įmonė „Memel‘s tree M.“ iš gamintojo UAB „Memelio medis“ įsigijo sauną, kurios transportavimui į Norvegiją paprašė gamintoją tarpininkauti užsakant transportą. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)sutartai 1 030 Eur sumai už transportavimo paslaugas išrašė įmonei „Memel‘s tree M.“. Be to, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje pasirašė krovinio gavėjas R. M., atstovaudamas įmonę „Memel‘s tree M.“. Atsakovė nurodė, kad sutarties šalis šiuo atveju yra būtent Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“.
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog susirašinėjimo elektroniniu paštu metu atsakovės atstovas A. S. nenurodė, kad jis veikia kitos įmonės vardu ar pavedimu, ir visoje susirašinėjimo eigoje bendravo su ieškove kaip atsakovės atstovas, o ne kaip atlygio negaunantis tarpininkas, be to, ieškovė krovinį turėjo pristatyti ne „Memel‘s tree M.“, o B. E. Jei atsakovė būtų informavusi ieškovę, kad veikia tik kaip Norvegijos įmonės ar verslininko „Memel‘s tree M.“ atstovas, turintis pavedimą sudaryti vežimo sutartį „Memel‘s tree M.“ vardu, ieškovė nebūtų sudariusi susitarimo be išankstinio mokėjimo sąlygos arba atsakovo laidavimo. Ieškovė nurodė, kad šalių susirašinėjimas paneigia atsakovės poziciją, jog ji veikė tik kaip atlyginio negaunantis tarpininkas. Tai, kad ieškovė jau po vežimo parašė elektroninį laišką tiek R. M., tiek atsakovės atstovams, informuodama apie tai, kad paslaugos dar neapmokėtos, neturi jokios reikšmės, kadangi po sutarties įvykdymo vykęs susirašinėjimas sutarties sąlygų ar šalių nekeičia.
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 22 d. galutiniu sprendimu 2018 m. spalio 26 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodžius, jog pirmosios instancijos teismas neįgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalyje jam suteiktos teisės trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti savo iniciatyva.
7. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Nurodė, kad trečiojo asmens „Memel‘s tree M.“ nelaikė vežimo užsakovu, su juo bendravo tik po krovinio pasikrovimo, sutarties vykdymo tikslu. Trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašyta sąskaita faktūra įtraukta į PVM deklaraciją ir užfiksuota i.SAF registre. Trečiajam asmeniui neapmokėjus 2018-04-25 sąskaitos, atsakovei išrašė 2018-05-01 sąskaitą faktūrą, kuri įtraukta į PVM deklaraciją bei užregistruota i.SAF registre laiku. Trečiajam asmeniui kreditinę sąskaitą, anuliuojančią 2018-04-25 sąskaitą, išrašė tik 2018-12-31 dėl klaidos ir komunikacijos su buhaltere trūkumo, tačiau teisės aktų reikalavimų tuo nepažeidė. Trečiasis asmuo sąskaitą prašė išrašyti jo adresu jau po krovinio pakrovimo.
8. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad aplinkybes, jog ieškovę su atsakove siejo krovinio vežimo santykiai, patvirtina susirašinėjimas elektoriniu paštu. Ieškovė susirašinėjo su atsakovės darbuotoju: ieškovė pasiūlė krovinį pristatyti, o atsakovės darbuotojas patvirtino, kad tinka. Ši formuluotė reiškia, kad vežimo sutartis buvo sudaryta. Teisės aktai nenumato rašytinės sutarties formos. 2018-04-23 sutartį pradėjo vykdyti, pasikrovė krovinį. Su trečiuoju asmeniui bendravo tik po krovinio pasikrovimo dėl muitinės procedūrų, tai buvo neišvengiama. Buvo pasiūlyta sąskaitą pateikti trečiajam asmeniui. Sąskaitą trečiajam asmeniui išrašė, nes prašė atsakovė, o neapmokėjus, išrašė sąskaitą atsakovei, nes su ja siejo sutartiniai santykiai. Trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašyta sąskaita yra negaliojanti, ji anuliuota 2018-12-31 kreditine sąskaita, galioja atsakovei 2018-05-01 išrašyta sąskaita.
9. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove nesitarė ir sutarties nepatvirtino, veikė tik kaip trečiojo asmens tarpininkas, ką patvirtina pateiktas susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu. Su ieškove nesitarė dėl visų sąlygų, važtaraštyje parašų nėra, tik trečiojo asmens duomenys. Ieškovė elektroniniu paštu dėl sąskaitos diskutavo su trečiuoju asmeniu, tarėsi dėl apmokėjimo. Krovinys pristatytas 2018-04-26, nurodymas išrašyti sąskaitą trečiajam asmeniui duotas 2018-04-27, o sąskaita trečiajam asmeniui išrašyta 2018-04-25, t. y. nepristačius krovinio ir negavus atsakovės nurodymo. Ieškovė neinformavo trečiojo asmens apie kreditinę sąskaitą ir 2018-04-25 sąskaitos anuliavimą. 2018-05-01 sąskaita atsakovei išrašyta 2018-06-06 arba 2018-06-07, tai galimas dokumentų klastojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. spalio 7 d. galutiniu sprendimu 2018 m. spalio 26 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Memelio medis“ ieškovei UAB „Kigis“ 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 11,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
11. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovės atstovas A. S. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose susirašinėjimuose atsakovės atstovas net neužsimena apie tai, kad krovinio pervežimo paslauga sudaroma ne atsakovės, o trečiojo asmens vardu, kad atsakovė veikia kaip tarpininkas, 2018-04-27 elektroniniame laiške nurodo sąskaitą faktūrą už pervežimą rašyti Norvegijos įmonei. CMR važtaraštyje esantys duomenys bei elektroniniai laiškai, kuriuose nurodyta paslaugų kaina, teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė ir ieškovė susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų: krovinio pristatymo į Norvegiją už 1 030 Eur. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad atsakovė neužsakinėjo atitinkamų paslaugų, o siųsdama užsakymą ieškovei veikė ne savo, bet trečiojo asmens vardu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji turėjo teisę atstovauti kitą asmenį ir savo veiksmais jam sukurti teisinę pareigą atsiskaityti su ieškove, be to, nepateikė įrodymų, kad būtų informavusi ieškovę apie veikimą ne savo vardu ir sąskaita, bet kito asmens vardu ir sąskaita. Teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovas A. S. nė viename ieškovei rašytame elektroniniame laiške nenurodė, kad veikia kaip trečiojo asmens atstovas. Priešingai, teismas sprendė, jog laiškuose nurodytos sąvokos „Tinka, ryt sutartėlę susirašom“, „G., aš maniau, mes jau tiksliai sutarėm. Laukiam, kada galėsite pasikrauti“, aktyvūs veiksmai nurodant adresatą Norvegijoje, nenurodant, kad veikia trečiojo asmens vardu, įrodo, kad atsakovė veikė savo vardu ir siekė pati sudaryti vežimo sutartį. Tai, kad atsakovė užsakė pervežimo paslaugas, įrodo ir ieškovės atsakovei siųsti pranešimai apie važiavimą pasikrauti, krovinio pristatymą ir išsikrovimą, o kad krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir būtent atsakovės, patvirtina ir tai, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės 2018-05-01 sąskaitą faktūrą, neatsisakė apmokėti sąskaitos dėl to, jog nebuvo užsakiusi tokių paslaugų. Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad A. S., atstovaudamas atsakovę, sudarė vežimo sutartį su ieškove susirašinėdamas elektroniniu paštu, tokia vežimo sutarties forma yra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
12. Teismas, konstatavęs sutartinių santykių pagal CMR važtaraštį tarp ginčo šalių buvimą, pažymėjo, kad tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinių sutarčių dėl krovinio vežimo, nepaneigia šalių sutartinių santykių. Tokią išvadą teismas darė vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatęs, kad ginčo šalys raštu (susirašinėdami elektroniniu paštu) pasiekė susitarimą dėl visų esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų. Būtent atsakovė, būdama siuntėja pagal vežimo sutartį, sudarė krovinio vežimo sutartį su ieškove, įsipareigodama už krovinio vežimą sumokėti 1 030 Eur, o ieškovė, kaip krovinio vežėja pagal vežimo sutartį, įsipareigojo atsakovės perduotą krovinį nugabenti į sutartą paskirties punktą (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė buvus tarp šalių rašytiniam susitarimui dėl krovinio pervežimo iš Mažeikių į Norvegiją už 1 030 Eur, krovinys buvo pervežtas, atsakovės procesiniuose dokumentuose nenurodyta, kad ji turėjo pretenzijų ieškovei dėl krovinio pristatymo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugą tinkamai.
13. Teismas nurodė, jog ieškovė krovinį pasikrovė 2018-04-23, trečiasis asmuo 2018-04-24 ieškovei nurodė sąskaitą už vežimo paslaugas siųsti firmos adresu, ieškovė sąskaitą faktūrą išrašė 2018-04-25, atsakovė 2018-04-27 laiške nurodė sąskaitą rašyti Norvegijos įmonei. Trečiajam asmeniui neapmokėjus 2018-04-25 sąskaitos, atsakovė tapo atsakinga sumokėti užmokestį už atliktą vežimą, todėl atsakovei ieškovė pagrįstai išrašė 2018-05-01 sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog 2018-05-01 sąskaita faktūra išrašyta atgaline data, o ją atsakovė gavo tik 2018 m. birželio 8-9 d., tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kad 2018-05-01 sąskaita faktūra įregistruota i.SAF registre 2018-06-19, kas atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) įstatymo 85 straipsnio 1 dalies bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių) (toliau – ir Taisyklės) 30 punkto 1 papunkčio nuostatas. Todėl teismas darė išvadą, kad 2018-05-01 sąskaita faktūra i.SAF registre įregistruota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
14. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad 2018-12-31 trečiajam asmeniui išrašė kreditinę sąskaitą, kuri anuliavo trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašytą sąskaitą faktūrą. Kaip nurodė ieškovė, kreditinė sąskaita trečiajam asmeniui buvo išrašyta tik 2018-12-31 dėl ieškovės vadovo buhalterinės apskaitos žinių stokos, buhalterės darbo laiko (dirba 2 val. per mėnesį). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 15 straipsnio, PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 30 punkto 1 papunkčio nuostatomis, teismas darė išvadą, kad 2018-12-31 kreditinės sąskaitos išrašymu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių turėtų būti naikinamas preliminarus sprendimas, priteisė iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Memelio medis“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovės atstovas A. S. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, padarydamas tokią išvadą, privalėjo išnagrinėti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, pirmiausia byloje atsakovės pateiktus susirašinėjimus tiek taip ieškovės, tiek ir tarp trečiojo asmens, tačiau teismas sprendimą priėmė neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
15.2. Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ kreipėsi į atsakovę su prašymu pagaminti jai sauną. Atlikus saunos gamybos darbus, minėta Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ kreipėsi į atsakovę, prašydama padėti surasti transporto įmonę, galinčią pristatyti atsakovės gaminį į Norvegiją, ką patvirtina į bylą pateikiamas susirašinėjimas „Messenger“ programa tarp atsakovės ir Norvegijos įmonės „Memel‘s tree M.“ atstovo R. M.. Taigi, atsakovė tik surado transporto įmonę (ieškovę), kuri pristatys atsakovo pagamintą produkciją Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“. Kad atsakovė nebuvo tiesioginė užsakovė patvirtina ir 2018-04-20 atsakovės rašytas elektroninis laiškas Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“ dėl apmokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas. Iš to akivaizdu, kad atsakovė atliko tik tarpininko vaidmenį tarp ieškovės ir tikrojo užsakovo Norvegijos įmonės „Memel‘s tree M.“, t. y. ji veikė kaip atlygio negaunanti tarpininkė. Tačiau teismas nevertino šių duomenų, dėl jų visiškai nepasisakė, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovės atstovas A. S. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroniniu paštu.
15.3. Tai, kad ne atsakovė, o trečiasis asmuo tarėsi su ieškove dėl vežimo sutarties, patvirtina trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimas - 2018-04-24 trečiojo asmens atstovas R. M. informuoja ieškovę, jog apmokėtas muitas. Tą pačią dieną trečiasis asmuo prašo siųsti sąskaitą už vežimo paslaugas jo firmos adresu. Pažymi, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, trečiasis asmuo prašo ne išrašyti jam sąskaitą, o tik siųsti jo firmos adresu. Balandžio 25 d., 9 val. 22 min., R. M. nurodo, kad sąskaita pasirašyta, apmokėjimas po pristatymo. Iš pateikto ieškovės susirašinėjimo matyti, kad R. M. UAB „Kigis“ vadovui elektroniniu paštu 2018-04-25 (09:22) persiuntė net savo parašu patvirtintą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2018-04-25), tuo patvirtindamas savo finansinius įsipareigojimus vežėjui. Trečiasis asmuo ir ieškovė bendravo dar iki krovinio išvežimo, tarėsi dėl pristatymo laiko, muito sumokėjimo, sąskaitos siuntimo adreso bei apmokėjimo termino, todėl akivaizdu, kad sutartis sudaryta būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
15.4. Teismas visiškai nevertino itin svarbios šioje byloje aplinkybės, kad trečiasis asmuo šioje byloje pats pripažįsta, jog jis sudarė krovinio vežimo sutartį, pripažįsta skolą, žada ją grąžinti dalimis. Pirmos instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės ir įmonės „Memel‘s tree M.“ tiesioginio bendravimo, nei įmonės „Memel‘s tree M.“ įsipareigojimo - prašymo pateikimo ieškovei, nei jo turinio ir reikšmės šios bylos kontekste, nei aplinkybes dėl byloje minimų sąskaitų išrašymo.
15.5. Visiškai nepagrįstai teismas sprendime nurodė, jog tai, kad atsakovė užsakė pervežimo paslaugas, įrodo ir ieškovės atsakovei siųsti pranešimai apie važiavimą pasikrauti, krovinio pristatymą ir išsikrovimą. Kaip minėta, atsakovė pagamino trečiajam asmeniui sauną. Padėdama trečiajam asmeniui, kuris yra užsienyje, Norvegijoje, tik nurodė ieškovei krovinio matmenis, adresą, kur yra trečiojo asmens įsigyta produkcija. Šios aplinkybės tik patvirtina geranorišką pagalbos suteikimą. Tai, kad ieškovė laikė trečiąjį asmenį krovinio vežimo užsakovu, patvirtina ne tik aplinkybė, jog sąskaita už vežimo paslaugas buvo išrašyta ir nusiųsta trečiajam asmeniui bei jo pasirašyta, bet ir tai, kad iki pat 2018-06-07 ieškovė laikė trečiąjį asmenį atsakingu už vežimo paslaugos apmokėjimą - 2018-06-06 ieškovė trečiajam asmeniui „Memel‘s three M.“ siųstame laiške nurodo, kad nepaisant raginimų, trečiasis asmuo toliau nevykdo įsipareigojimų, neatsiskaito už suteiktas paslaugas pagal sąskaitose numatytus atsiskaitymo terminus.
15.6. Ieškovė reikalavimą grindė galimai suklastota 2018-05-01 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 1030 Eur sumai. Atsakovės atstovas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir savo baigiamosiose kalbose prašė teismo nesiremti minėtu įrodymu, kadangi jis yra galimai suklastotas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2018-04-25 išrašė Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“ PVM sąskaitą faktūrą, Norvegijos įmonei neapmokėjus minėtos sąskaitos iki 2018-06-08, ieškovė atbuline data surašė naują PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 2018-05-01 data. Taigi, ieškovė pateikė į bylą rašytinį įrodymą, kuris iš esmės grindžia ieškinio dalyką, t. y. 2018-05-01 sąskaitą faktūrą atsakovei, kurioje įrašė žinomai neteisingus, melagingus duomenis - atgalinę datą, nurodydamas, kad sąskaita už vežimo paslaugas išrašyta 2018-05-01, nors minima sąskaita faktūra buvo išrašyta ne anksčiau nei 2018-06-07, bei šį galimai suklastotą dokumentą ieškovė patvirtino savo parašu ir pateikė atsakovei. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog 2018-05-01 sąskaita faktūra įregistruota i.SAF registre 2018-06-19, tačiau ši aplinkybė visiškai nepatvirtina, jog 2018-05-01 sąskaita buvo išrašyta būtent nurodytą dieną, kaip ir nepatvirtina, jog ieškovė informavo įmonę „Memel‘s tree M.“ apie anuliuotą sąskaitą bei nepaneigia minėtos sąskaitos duomenų klastojimo fakto.
15.7. Nors atsakovė klausė ieškovės dėl krovinio pervežimo kainos, tačiau byloje nėra jokio teisiškai reikšmingo įrodymo, pagrindžiančio, jog pasiūlymas buvo akceptuotas (pasirašytas) atsakovės. Domėjimasis transporto priemone, kuri atliks pervežimą, krovinio matmenų nurodymas, domėjimasis kaina, byloje minimi elektroniniai susirašinėjimai tarp atsakovės atstovo ir ieškovės bei Norvegijos įmonės rodo tik atsakovės pagalbą, tarpininkavimą dėl pervežimo, tačiau nėra pagrindas pripažinti atsakovę prisiėmus užsakovo pareigas. Pažymi, kad byloje esančiame CMR važtaraštyje visiškai nenurodytas vežėjas (16 punktas), nenurodytos vežėjo sąlygos ir pastabos (18 punktas), nenurodytos apmokėjimo sąlygos (15 punktas), kitos ypatingos suderintos sąlygos (20 punktas), kaip ir nenurodyta jokių žymų dėl atsiskaitymo, apmokėjimo ir kt. (28 punktas), todėl nėra pagrindo važtaraštį pripažinti kaip krovinio vežimo sutartį tarp atsakovės patvirtinantį dokumentą.
15.8. Iš byloje esančio Norvegijos įmonės (trečiojo asmens) „Memel‘s tree M.“ rašto „Įsipareigojimas - Prašymas“, skirto UAB „Kigis“ (ieškovei), R. M. atstovaujama įmonė „Memel‘s tree M.“ iš gamintojo UAB „Memelio medis“ (atsakovės) įsigijo sauną, o jos transportavimui į Norvegiją būtent Norvegijos įmonė paprašė gamintoją (atsakovę) tarpininkauti užsakant transportą. Kaip nurodoma rašte, 2018-04-25 UAB „Kigis“ už transportavimo paslaugas 2018-04-25 išrašė įmonei „Memel‘s tree M.“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už sutartą 1 030 Eur sumą. Rašte, be kita ko, nurodoma, kad dėl susiklosčiusių nepalankių finansinių aplinkybių prašoma UAB „Kigis“ leisti įsiskolinimą už PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)mokėti dalimis. Pažymi ir tai, kad ieškovės minimame važtaraštyje asmuo, turintis teisę gauti krovinį, nurodytas „Memel‘s tree M.“, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje pasirašė krovinio gavėjas R. M., atstovaudamas įmonę „Memel‘s tree M.“, iš ko akivaizdu, kad vežimo sutarties šalis (užsakovas) šiuo atveju yra būtent Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“. Važtaraštis yra pasirašytas tik vėžėjo (ieškovės) ir gavėjo (trečiojo asmens). Minėtame važtaraštyje nėra siuntėjo UAB „Memelio medis“ parašo, todėl važtaraštis negali būti laikomas vežimo sutartimi.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kigis“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė, nugabenusi krovinį į paskirties vietą, įgijo teisę reikalauti jai priklausančio vežimo užmokesčio iš asmens, su kuriuo sudarė vežimo sutartį, t. y. atsakovės. Kitaip tariant, ieškovė įgijo teisę reikalauti priešpriešinės sutartinės pareigos įvykdymo. Sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą nepriklausomai nuo to, ar vykdo sutartį pačios, ar pasitelkia trečiuosius asmenis. Net tuo atveju, jei sutarties šalis nurodo, kad sutartinę jos pareigą įvykdys trečiasis asmuo (šiuo atveju, atsakovė nurodė, kad sąskaitą reikia pateikti trečiajam asmeniui, kuris turėtų apmokėti vežimo užmokestį), trečiajam asmeniui neįvykdžius pareigos, t. y. nesumokėjus, susitariančioji šalis, t. y. atsakovė, turi įvykdyti prievolę pati. Tai, kad teismas įvertino įrodymus nepalankia atsakovei linkme, nėra joks įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė klaidinančiai teigia, jog minėtų įrodymų (atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo) teismas iš viso nevertino.
16.2. Skundžiamame sprendime teismas išsamiai aprašė ieškovės sąskaitų išrašymo, įtraukimo į sąskaitų registrus ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, tokiu būdu išsamiai ištirdamas ir vertindamas tiek ieškovės ir trečiojo asmens tiesioginį bendravimą, tiek sąskaitų išrašymo aplinkybes. Nors skundžiamame sprendime teismas nepaminėjo atsakovės nurodyto dokumento Įsipareigojimo – prašymo, šis dokumentas jokios reikšmės ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams neturi: minėtas dokumentas buvo pateiktas trečiojo asmens atsakovei 2018-11-13 elektroniniu paštu, o teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovei 2018-10-30. Taigi, dokumentas buvo surašytas tam, kad pateikti į bylą ir tą patvirtina ir rašte nurodyta krovinio pristatymo data, t. y. raštas akivaizdžiai surašytas po to, kai paslaugos jau buvo suteiktos; šis dokumentas niekuomet nebuvo trečiojo asmens siųstas ieškovei, o tai, kad dokumentas adresuotas ieškovės vadovui, reikšmės neturi, nes faktiškai jis buvo pateiktas tik atsakovei, tikėtina, pastarosios prašymu ar nurodymu.
16.3. Atsakovė taip pat mano, kad faktą, jog atsakovė nebuvo tiesioginiu užsakovu, patvirtina ir kitas atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas, kur klausiama „Sveikas, ar sutvarkei pavedimą?“ ir atsakoma „Labas, pinigai pravesti penktadienį, bet dabar žiūriu, kad nenuskaičiavo <...>“. Iš šių žinučių teksto neaišku, nei apie kokios sumos, kokios paskirties pavedimą kalbama, nei kokiam gavėjui jis turėjo būti padarytas, nei kada. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje minėjo, kad trečiajam asmeniui ji pagamino sauną, kurią ieškovės pagalba pristatė į Norvegiją - tikėtina, kad šalys galėjo kalbėtis apie apmokėjimą atsakovei už sauną, įskaitant jos pristatymo paslaugą, tačiau bet kuriuo atveju šis pokalbis neturi įtakos atsakovės pareigos sumokėti ieškovei pagal 2018-04-19/20 sutartį. Be kita ko, iš minėtų susirašinėjimų matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra gerai pažįstami ir bendrauja familiariai, trečiasis asmuo Norvegijoje naudoja atsakovės pavadinimą ir t. t., todėl atsakovė ir trečiasis asmuo vertintini kaip susiję asmenys, suinteresuoti šio ginčo išsprendimu.
16.4. Susirašinėjime iki krovinio pakrovimo trečiasis asmuo nebuvo minimas nei kaip vežimo užsakovas, nei kaip krovinio gavėjas, todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovės atstovas A. S. nė viename ieškovei rašytame elektroninio pašto laiške nenurodė, kad veikia kaip trečiojo asmens atstovas, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė bando teigti, kad minėtos žinutės apie pagalbą su transportu ir pavedimo organizavimą patvirtina priešingas aplinkybes nei konstatavo teismas. Pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo atsakyti į klausimą, kas 2018-04-19/20 d. elektroninio pašto susirašinėjime galėjo leisti ieškovei suprasti, kad atsakovė veikia kaip trečiojo asmens atstovas ar tarpininkas, akivaizdu, kad tame susirašinėjime nėra visiškai jokios informacijos apie atstovavimą ar tariamą pagalbą. Susirašinėjimo tekste net neužsimenama apie Memel‘s T. M. arba R. M., krovinio gavėju Norvegijoje nurodomas B. E. ir t. t. Taigi, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, paneigiančių teismo išvadą, kad atsakovė nenurodė, jog veikia kaip trečiojo asmens atstovas. Jei atsakovė būtų tik tarpininkavusi, nebuvo jokių kliūčių susirašinėjime nurodyti, kad atsakovės partneris Norvegijoje ieško transporto ir norėtų sudaryti sutartį, įvardinti tą partnerį ir pan., kad ieškovė galėtų suprasti, jog sutartį sudaro ne su asmeniu, su kuriuo susirašinėja, tačiau su kitu, jai nežinomu asmeniu. Neatmestina, kad pateikus tokią informaciją, ieškovė sutarties nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi tik su išankstinio mokėjimo sąlyga.
16.5. Byloje esančių įrodymų neatitinka apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bendravo dar iki krovinio išvežimo. Nurodo, jog su atsakove dėl krovinio vežimo buvo susitarta 2018-04-19/20 d., krovinys pakrautas Lietuvoje 2018-04-23, o bendravimas su trečiuoju asmeniu prasidėjo 2018-04-24, t. y. jau po krovinio pakrovimo, sutarties vykdymo eigoje. Visą sutarties sudarymui reikalingą informaciją ieškovei iki krovinio pakrovimo teikė tik atsakovė. Konsensualiniu būdu vežimo sutartis buvo sudaryta 2018-04-20 ieškovei ir atsakovei susirašinėjant elektroniniu paštu, o realiniu - ieškovei 2018-04-23 pateikus transporto priemonę krovinio pakrovimui ir atsakovei pakrovus krovinį. Nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja susirašinėjimą, buvusį po krovinio pakrovimo, tačiau po krovinio pakrovimo buvę veiksmai tėra vežimo sutarties vykdymas, o ne sudarymas. Tai, kad ieškovė susirašinėjo su trečiuoju asmeniu 2018-04-24, 2018-04-29 ir vėliau, kai pati vežimo sutartis buvo sudaryta 2018-04-19/20 d., reiškia ne ką kitą, o sutarties vykdymą ir atsakovės prievolei sumokėti vežimo užmokestį pagal 2018-04-19/20 d. sudarytą vežimo sutartį reikšmės neturi.
16.6. Atsakovė akivaizdžiai painioja savo ir trečiojo asmens santykius (pirkimo - pardavimo ar rangos) su vežimo santykiais. Atsakovę su trečiuoju asmeniu siejo pirkimo pardavimo ar rangos santykiai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visiškai normalu ir įprasta, kad vežimo paslaugas gali užsakyti ir apmokėti tiek siuntėjas (atsakovė), tiek gavėjas, todėl reikia nustatyti, kas konkrečiai sudarė sutartį su vežėju (ieškove). Byloje esantis susirašinėjimas tarp A. S. ir G. K. akivaizdžiai rodo, kad dėl krovinio pervežimo į ieškovę kreipėsi atsakovė, t. y. siuntėja. Kada ir kaip gavėjas turėjo atlyginti siuntėjui už prekių pristatymą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
16.7. Atsakovė apeliaciniame skunde analizuoja ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei anuliavimo aplinkybes, dėl ko skundžiamame sprendime yra pasisakęs ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus. Per daugiau nei 2 metus, kai vyksta šios bylos nagrinėjimas, atsakovė taip ir nesikreipė dėl atitinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jokių ieškovės apskaitos dokumentų klastojimo faktų iki šiol nėra nustatyta. Proceso dalyvis, pateikęs pareiškimą dėl įrodymo klastojimo ir kitai šaliai neatsisakius remtis tariamai suklastotu įrodymu, turi pateikti ir suklastojimo įrodymus, tačiau tokių įrodymų atsakovė per 2 metus taip ir nepateikė.
16.8. Atsakovė ne kartą mini tariamą 2018-05-01 sąskaitos išrašymą atgaline data, tačiau taip ir nepaaiškina, kaip PVM s/f išrašymo data gali įtakoti atsakovės sutartinės prievolės vykdymą. Be kita ko, sąskaitos išrašymas 2018-05-01 atitiko PVM įstatymo 79 straipsnio reikalavimą dėl sąskaitos išrašymo momento - krovinys buvo pristatytas 2018-04-26, sąskaita išrašyta 2018-05-01. Net jei apskaitos vedimo pažeidimai būtų nustatyti, tai galėtų sąlygoti mokestinių delspinigių sumokėjimą ar administracinių sankcijų taikymą ieškovei, tačiau neįtakotų sutartinių atsakovės pareigų vykdymo, tame tarpe - vežimo užmokesčio sumokėjimo.
16.9. Ieškovė neginčija, kad 2018-04-25 buvo išrašiusi sąskaitą trečiajam asmeniui. CK 6.50 straipsnis numato, kad skolą už skolininką gali sumokėti ir trečiasis asmuo, todėl ieškovė, teikdama sąskaitą trečiajam asmeniui, manė, kad tokiu būdu trečiasis asmuo ketina apmokėti skolą už atsakovę. Tačiau trečiajam asmeniui neapmokėjus, ieškovė pagal sutarties sąlygas pateikė sąskaitą atsakovei. Toks sąskaitos išrašymas niekaip neįtakoja materialiųjų teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi pareiga sumokėti atsiranda ne sąskaitos, o sutarties pagrindu.
16.10. Atmestini atsakovės argumentai dėl CMR važtaraščio pildymo - iš vienos pusės, tai ne vežėjo, bet siuntėjo užpildomas dokumentas, važtaraščio užpildymas neturi įtakos vežimo sutarties vykdymui, nes prioritetas teikiamas sutarčiai, o teismų praktikoje yra išaiškinta, kad važtaraščio forma nėra pritaikyta įvardinti visus vežimo santykiuose dalyvaujančius asmenis. Šiuo atveju CMR važtaraštis svarbus tik tiek, kad jis patvirtina krovinio vežimo faktą, tai, kad atsakovė yra faktinis krovinio siuntėjas, ir krovinio pristatymo gavėjui faktą, t. y. patvirtina, kad ieškovė vežimo paslaugas faktiškai suteikė. Todėl visi atsakovės argumentai, susiję su važtaraščio pildymu, atmestini kaip nesusiję su ginčo esme. Ieškovė niekuomet neteigė, kad važtaraštis yra vežimo sutartis - šalys sudarė sutartį susirašinėdamos elektroniniu paštu 2018-04-19/20 d., todėl važtaraštis yra tik šią sutartį patvirtinantis dokumentas. Vertindamas važtaraščio turinį, pirmosios instancijos teismas jokių įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė.
2. Trečiasis asmuo Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „Kigis“ ir atsakovė UAB „Memelio medis“ 2018 m. balandžio 19 – 23 d. elektroninio susirašinėjimo metu susitarė dėl krovinio pervežimo maršrutu Mažeikiai – Tromso (Norvegija). Ieškovė vežimo sutarties įvykdymui pasitelkė vežėją UAB „Transfina“, su kuriuo sudarė 2018-04-23 Krovinių vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apie krovinio pristatymą ieškovė atsakovę informavo elektroniniu paštu krovinio pristatymo dieną, t. y. 2018-04-26, o atsakovės atstovas 2018-04-27 ieškovei nurodė sąskaitą už vežimą pateikti Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“. Šiai įmonei neapmokėjus ieškovės pateiktos sąskaitos, ieškovė PVM sąskaitą faktūrą dėl vežimo paslaugų apmokėjimo pateikė atsakovei, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo, dėl ko ir kilo ginčas, t. y. ar atsakovė UAB „Memelio medis“ turi pareigą atsiskaityti su ieškove UAB „Kigis“ už krovinio pervežimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 030 Eur skolą už krovinių vežimo paslaugas pagal elektroninio susirašinėjimo būdu sudarytą vežimo sutartį, CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-01 PVM sąskaitą – faktūrą.
5. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovės atstovas A. S. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kad pagal 2018 m. balandžio 19-23 d. tarp ieškovės ir atsakovės elektroniniu paštu suderintą užsakymą atsakovė UAB „Memelio medis“ užsakė krovinio pervežimą, nurodo, kad ji tik surado transporto įmonę, kuri pristatys atsakovės pagamintą produkciją įmonei „Memel‘s tree M.“, kad atsakovė tik kaip tarpininkas organizavo savo parduotos produkcijos pervežimą tikrajam užsakovui ir gavėjui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
7. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. balandžio 19-23 d. tarp ieškovės atstovo G. K. ir atsakovės atstovo A. S. elektroniniu paštu vyko susirašinėjimas dėl krovinio (pirties) pervežimo iš Mažeikių į Tromso (Norvegija). Atsakovės atstovas A. S. ((duomenys neskelbtini)) elektroniniu paštu išsiuntė užklausą ieškovės atstovui G. K. ((duomenys neskelbtini)) dėl galimybės nuvežti minėtą pirtį į Norvegiją ir nuvežimo kainos. Ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo atsakovės atstovą, jog gali paimti pirtį kitą savaitę (laiškas rašytas 2018-04-19), pristatyti 30 dieną, kaina 1000 + ex1, į ką atsakovės atstovas atsakė, jog „<...>tinka, ryt sutartėlę susirašom ok?“ (duomenų apie rašytinės krovinio pervežimo sutarties sudarymą byloje nėra). Kitą dieną ieškovės ir atsakovės atstovai derino tikslią krovinio pakrovimo datą, ieškovės atstovas prašė atsakovės atstovo nurodyti tikslų pristatymo adresą, buvo derinami kiti klausimai, susiję su krovinio transportavimu, tik tuomet, kai ieškovės atstovas 2018-04-26 informavo atsakovės atstovą apie pristatytą ir iškrautą krovinį, atsakovės atstovas 2018-04-27 nurodė, jog ieškovė sąskaitą faktūrą už pervežimą rašytų Norvegijos įmonei. Iš paminėto akivaizdu, jog derybos dėl krovinio pervežimo vyko išimtinai tik tarp ieškovės ir atsakovės, jokių užuominų apie tai, jog atsakovė veiktų kaip tarpininkė, atsakovės atstovas neišsakė, be to, atsakovės atstovas elektroninio susirašinėjimo metu netgi užsimena apie „sutartėlės susirašymą“, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė veikė ne kaip tarpininkė, o kaip sutarties šalis. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent atsakovė ir ieškovė susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų, atsakovė veikė ne kaip tarpininkė, o kaip užsakovė, būtent atsakovė, būdama siuntėja pagal vežimo sutartį, sudarė krovinio vežimo sutartį su ieškove, įsipareigodama už krovinio vežimą sumokėti 1 030 Eur, o ieškovė kaip krovinio vežėja pagal vežimo sutartį įsipareigojo atsakovės perduotą krovinį nugabenti į sutartą paskirties punktą (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
9. Remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (toliau – ir CMR) 4 straipsniu, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog buvo sudarytas krovinio pervežimo susitarimas, pagal kurį siuntėjas – atsakovė UAB „Memelio medis“, gavėjas - „Memel‘s tree M.“, o vežėjas nenurodytas, tačiau byloje nėra ginčo, jog vežėjas yra ieškovė UAB „Kigis“. Konvencijoje reglamentuojamos vežimo sutarties šalys yra krovinio siuntėjas/užsakovas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali ir turi sutapti. Remiantis konvencijos 9 straipsnio 1 dalimi, važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs, kol nebus įrodyta priešingai. Taigi, pripažinus, jog krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, ta aplinkybė, jog siuntėja krovinio važtaraštyje yra nurodyta atsakovė, leidžia dar kartą konstatuoti, jog būtent atsakovė ir ieškovė yra ginčo krovinio vežimo sutarties šalys, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už krovinio vežimą.
10. Nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui, teismo vertinimu, visiškai neturi reikšmės vėlesnis ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas ar atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas, kadangi, kaip minėta, dėl krovinio vežimo sutarties sąlygų derybos tarp ieškovės ir atsakovės atstovų vyko ir įvyko 2018 m. balandžio 19-23 d., būtent šiuo metu ir buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovės (paimti ir nuvežti krovinį) bei atsakovė ieškovės (atsiskaityti už krovinio pervežimą) atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus. Ginčo nėra, jog ieškovė tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, kadangi liko skolinga ieškovei už krovinio pristatymą į sutartą vietą. Taigi, atsakovė neabejotinai privalo atsiskaityti su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino šį ieškovės ieškinio reikalavimą.
11. Nagrinėjamu atveju tinkamu įrodymu negali būti vertinamas atsakovės minimas trečiojo asmens vadovo įsipareigojimas-prašymas ieškovei. Visų pirma, ieškovė neigia išvis gavusi tokį įsipareigojimą, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo siųstas ieškovei ir jei taip - tai kada siųstas. Antra, neaišku, kada jis buvo surašytas ir kokiu tikslu. Net jei ir vertinti, jog trečiasis asmuo buvo susidūręs su nepalankiomis finansinėmis aplinkybėmis, kaip nurodoma minėta įsipareigojime, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas truko du metus, o ieškinio reikalavimas – tik kiek daugiau nei tūkstantis eurų, kas ir fiziniam asmeniui būtų gan nedidelė suma išmokėti per du metus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei būtų sumokėta nors 100 Eur, nors byloje, tikėtinai melagingai, buvo bandoma rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais įrodinėti, kad tokia suma ieškovei apmokėta, nepateikiant jokių tą patvirtinančių įrodymų.
12. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
13. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
14. Byloje nustatyta, kad atsakovė aplinkybę, jog ji buvo tik tarpininkė, bei dalinį atsiskaitymą su ieškove (neva sumokėtą 100 Eur sumą) įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, į bylą nepateikė.
15. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Taigi, vien tik apeliantės paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankamas įrodymas byloje nustatytiems faktams paneigti. Atsakovei nepaneigus, jog ne ji, o būtent trečiasis asmuo sudarė krovinio vežimo sutartį bei prisiėmė iš jos kylančias pareigas, kiti apeliaciniame skunde keliami klausimai yra teisiškai neaktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Ieškovė prašo iš apeliantės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 266,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš apeliantės priteisiama 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kigis“, juridinio asmens kodas 303266354, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio medis“, juridinio asmens kodas 303063336, 266,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė