Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-16-606/2017

                              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02709-2016-0

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.8 (S)

       KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

         2017 m. sausio 31 d.

         Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininko A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo S. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

n u s t a t ė :

              2016 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I. P. surašė S. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 19.38 val., (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio vairuotojas S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančiu medžiagų.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu S. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą panaikinti ir S. A. paskirti administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

Apelianto teigimu, medicininės apžiūros akto skiltyje „išvada“ nurodyta, kad S. A. neapsvaigęs, o detalesnis atsakymas bus pateiktas po šlapimo toksikologinio ištyrimo. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas apsvaigimo/neapsvaigimo faktas paprastai neatspindi to, kas buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to, medicininės apžiūros aktas neturi pranašumo prieš kitus įrodymus, ir jis turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad S. A. medicininė apžiūra buvo siejama su bendru asmens būklės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų (šlapimo) paėmimu, ir išvados dėl atlikto tyrimo pateikimu. Tačiau šiame akte, darant išvadą, kad apsvaigimo požymių nerasta, nebuvo nurodyta, ar tiriamasis, t. y. S. A., gali/negali vairuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog atlikus S. A. šlapimo tyrimą, šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Vadinasi, medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys nepagrindžia to, kad S. A. vairavo transporto priemonę būdamas neapsvaigęs. Ir priešingai, S. A. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigūnų I. P., L. P., sustabdžiusių S. A. vairuojamą automobilį, parodymai. Teismo posėdyje policijos pareigūnai parodė, kad tikrinant automobilį, įtarimą sukėlė S. A. elgesys bei išvaizda – jo judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos, akių vyzdžiai išsiplėtę (nereagavo į šviesą, vyzdžiai nesusitraukdavo, visada buvo vienodo dydžio), pačios akys buvo raudonos. Be to, pirminiame paaiškinime liudytoja G. G. teigė, kad S. A. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, kartu su draugais rūkė vieną suktinę, ir tai įrodo, kad S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o vėlesnis parodymų keitimas teisme gali būti vertinamas tik kaip siekimas išvengti įstatymo numatytų griežtų sankcijų už padarytą administracinį teisės pažeidimą, kuris priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą S. A., kuriam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, teigia, kad liudytojų parodymai tėra tik jų nuomonė, tačiau ne specialisto išvada, todėl neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ir vertinant aplinkybę, ar asmuo buvo apsvaigęs. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ir tai, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, galiojančią nekaltumo prezumpciją, S. A. sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo faktas nėra įrodytas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, jam nutraukta pagrįstai, o apelianto pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas A. B. tvirtina, kad medicininės apžiūros aktas neturi pranašumo prieš kitus įrodymus, ir jis turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog atlikus S. A. šlapimo tyrimą, šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, todėl medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys nepagrindžia to, kad S. A. vairavo transporto priemonę, būdamas neapsvaigęs. Tai, kad S. A. vairavo automobilį apsvaigęs, patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigūnų I. P., L. P., sustabdžiusių S. A. vairuojamą automobilį, parodymai. Be to, pirminiame paaiškinime liudytoja G. G. taip pat teigė, kad S. A. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, kartu su draugais rūkė vieną suktinę.

              Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. administracinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

              Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose ATPK 257 straipsnio ir šiuo metu galiojančiose ANK 569 straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

              2016 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo I. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 27 d. dirbdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės kinologais, tarnybiniu šunimi pagal prevencinės priemonės planą „Dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, įgijimo ar laikymo“, apie 19.38 val., (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi bendraujant su automobilio vairuotoju S. A. buvo pastebėta, jog asmuo buvo akivaizdžiai pasimetęs, nervingas, akių vyžiai išsiplėtę (nereagavo į šviesą – nesusitraukdavo, buvo vienodo dydžio). Paklausus S. A., kodėl jis toks susijaudinęs, asmuo paaiškinti negalėjo, tik kartojo, kad važiuoja pailsėti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę su draugais. Paklausus, ar jis ir automobilio keleiviai vartojo kokių nors draudžiamų medžiagų, asmuo iškart akivaizdžiai pasimetė ir atsakė, jog tikrai nieko nevartojo. Automobilio keleivės G. G. paklausus, ar kas nors iš automobilyje esančių keleivių vartojo narkotines medžiagas, ji išsigandusi atsakė, jog automobilio keleiviai G. M., T. D. ir vairuotojas S. A. šiandien (duomenys neskelbtini), prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), „rūkė žolę“. Atkreipus dėmesį į automobilio keleivius taip pat kilo įtarimas, kad jie galbūt irgi vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tikrinant asmenis, akivaizdžiai buvo matyti, kad visi minėti asmenys, išskyrus G. G., labai jaudinosi. Patikrinimo metu pas automobilio keleivį T. D. buvo surasta apie 10 g augalinės kilmės žalios spalvos, kaip įtariama, narkotinės medžiagos (kanapių), 20 vnt. rožinės spalvos tablečių, kaip įtariama narkotinės medžiagos (MDMA), ir (LSD). Atlikus automobilio vairuotojo ir keleivių patikrą buvo nuspręsta sulaikytus asmenis S. A., G. M. ir T. D. pristatyti į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę tam, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymui. Nuo asmenų sulaikymo, jų patikrinimo ir nuvežimo iki Klaipėdos universitetinės ligoninės praėjo apie dvi valandos, kadangi anksčiau nuvežti į ligoninę negalėjo dėl Smiltynės perkėlos keltų, keliančių į Klaipėdos miestą, darbo laiko. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje su sulaikytaisiais asmenimis laukė priėmimo apie l val. Praėjus trims valandoms, buvo matyti akivaizdūs sulaikytųjų asmenų pokyčiai, t. y. akių vyzdžiai pradėjo reaguoti į šviesą, kalba tapo sąmoninga, bet asmenys pergyveno ir buvo susinervinę (b. l. 5–6).

              2016 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyriausioji tyrėja L. P. tarnybiniame pranešime nurodė visiškai analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I. P. 2016 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

              Paaiškinime, kartu su S. A. ir kitais asmenimis automobilyje važiavusi G. G., nurodė, kad jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini), T. D. „susuko į popierėlį suktinuką“, po to pasiūlė sustoti degalinėje, kur S., T. ir G. rūkė. Policijos pareigūnams sustabdžius jų automobilį, pas S. A. draugą buvo surastas plastikinis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, taip pat plastikinis maišelis su rožinės spalvos tabletėmis. Kartu G. G. nurodė, kad ji sėdėdama automobilyje girdėjo, kaip vienas iš jos draugų policijos pareigūnams sakė, jog rūkė „prieš šiandienos kelionę“ (b. l. 13). Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja G. G. nepatvirtino aplinkybės, kad įvykio dieną kartu su kitais asmenimis „žolę“ rūkė ir S. A.. G. G. parodė, kad jai tik buvo įtarimas, jog įvykio dieną S. A. irgi galėjo rūkyti „žolę“, tačiau jis, kaip ir visada, rūkė sukamą tabaką, kuris parduodamas visose parduotuvėse. Išvakarėse S. A. su draugais kažką rūkė tikrai. G. G. teigimu, įvykio dieną jau buvo vėlu, todėl paaiškinime ji nurodė tik aplinkybes, o kitą dieną po įvykio ji papildė savo paaiškinimą, paminėjo visas smulkmenas (b. l. 34).

              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).

              Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, S. A. nesutiko su tuo, jog jis patikrinimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų (b. l. 8). 2016 m. gegužės 28 d. paaiškinime S. A. taip pat neigė, kad patikrinimo dieną jis buvo vartojęs narkotines medžiagas, kartu nurodė, jog jis rūkė „žolę“ 2016 m. gegužės 26 d. (b. l. 12). S. A. analogiškai tvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 23).

              Pažymėtina, kad policijos pareigūnai I. P. ir L. P. tarnybiniuose pranešimuose išsamiai apibūdino įvykio aplinkybes, S. A. būseną ir elgesį patikrinimo metu, dėl kurio, jų nuomone, buvo pagrindo manyti, jog S. A. buvo vartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų. Kad ne tik automobilio vairuotojas, bet ir kiti automobilyje buvę asmenys, išskyrus G. G., buvo apsvaigę, policijos pareigūnas I. P. apklaustas kaip liudytojas tvirtino ir teismo posėdyje, nurodė, kad asmenų judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, akys raudonos (b. l. 46). Liudytoja G. G., kaip jau buvo aptarta, taip pat pirminiame paaiškinime buvo užsiminusi, kad S. A. kartu su visais galėjo parūkyti „žolės“, tačiau ji tik taip manė, šios aplinkybės teismo posėdyje nepatvirtino, priešingai, teismo posėdyje teigė, kad S. A. įvykio dieną rūkė tik paprastą tabaką, o „žolę“ rūkė išvakarėse.

              Šiuo atveju pažymėtina, kad nors policijos pareigūnams ir kilo įtarimas, jog S. A. galbūt vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tačiau akcentuotina, kad esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 4.1. punkte reglamentuota, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, vėliau tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai ASPĮ vadovo nustatyta tvarka (Metodikos 4.2. punktas), tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4.3. punktas). Kartu pažymėtina, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ (Metodikos 5. punktas). Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punktą, policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

              Pažymėtina, kad šiuo atveju pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo S. A. buvo surašytas 2016 m. gegužės 27 d. 19.38 val. (b. l. 10), o siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti išrašytas tik 2016 m. gegužės 27 d. 22.07 val. (b. l. 14), t. y. praėjus dviem su puse valandos. Nesant byloje kitų objektyvių duomenų, aplinkybė, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti išrašytas tik 22.07 val., t. y. praėjus dviem su puse valandos, kai pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo S. A. buvo surašytas jau 19.38 val., leidžia abejoti aptartuose policijos pareigūnų I. P. ir L. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kad S. A. nebuvo galima anksčiau pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl Smiltynės perkėlos keltų, keliančių į Klaipėdos miestą, darbo laiko. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad S. A. atvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę 22.40 val., t. y. praėjus pusvalandžiui po to, kai jam buvo išrašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, o jo apžiūra pradėta 22.55 val. (b. l. 15). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo imtis visų priemonių tam, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti būtų išrašytas ir S. A. būtų nuvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą nedelsiant, o ne praėjus beveik trims valandoms nuo jo sulaikymo ir nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. S. A. apžiūrėjusi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja I. G. M. apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatavo, kad S. A. kvėpavimas tolygus, liežuvis drėgnas, be apnašo, eisena tiesi, judesius atlieka tiksliai, pirštai virpa, vyzdžiai simetriški, kreipia akis į šoną, markstosi, prieš dvi tris savaites vartojo marichuanos, elgsena adekvati, orientuotas sąmoningas, dėmesį išlaiko, kalba rišli, mąstymas nuoseklus, 22.55 val. paimtas 50 ml šlapimo mėginys. Atlikusi apžiūrą, gydytoja I. G. konstatavo, jog S. A. neapsvaigęs, taip pat pažymėjo, kad detalesnis atsakymas bus po šlapimo toksikologinio ištyrimo.

              Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1547/2016(01) konstatuota, jog ištyrus S. A. šlapimą, paimtą 2016 m. gegužės 27 d., šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime benzodiazepinų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opijatų ir kokaino nerasta (b. l. 31). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V. J. 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte užfiksuoti duomenys dar kartą patvirtino, kad 2016 m. gegužės 27 d. S. A. apsvaigimas nenustatytas. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, padaryta išvada – vartojęs kanabinoidus/marihuaną, neapsvaigęs (b. l. 38).

              Siekdamas pašalinti bet kokius prieštaravimus dėl to, ar S. A. įvykio metu automobilį vairavo apsvaigęs, ar neapsvaigęs, apylinkės teismas nutarė byloje paskirti narkologinę – medicininę ekspertizę (b. l. 48–49). Ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03) nurodyta, jog iki 2016 m. gegužės 27 d.  19.38 val. S. A. buvo pavartojęs psichoaktyvią medžiagą tetrahidrokanabinolį, kuris randamas kanapėse, tačiau vien tik šlapimo toksikologinis tyrimas neįgalina nustatyti galbūt buvusį apsvaigimą psichoaktyvia medžiaga administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, kadangi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 duota išvada – neapsvaigęs. Ekspertizės akte pažymėta, kad S. A. biologinės terpės bandinys paimtas praėjus 3,17 val. nuo fiksuoto pažeidimo laiko, toksikologinių medžiagų nustatymui paimtas tik šlapimas, jį ištyrus rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kurios radimas šlapime nurodo tik į psichoaktyvios medžiagos pavartojimo faktą, tačiau neįgalina nustatyti apsvaigimo fakto protokolo surašymo metu (b. l. 51–52).

              Kaip matyti, kad tiek Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1547/2016(01), tiek ir ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03) nurodyta, jog ištyrus S. A. šlapimą, paimtą 2016 m. gegužės 27 d., šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau ši aplinkybė nurodo tik į psichoaktyvios medžiagos pavartojimo faktą ir nepatvirtina fakto, kad S. A. buvo apsvaigęs protokolo surašymo metu, t. y. 2016 m. gegužės 27 d. 19.38 val., kadangi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 duota išvada – neapsvaigęs.

              Esant objektyvioms medicininėms išvadoms, apygardos teismas dar kartą pažymi ir visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių ir parodymų, jog jiems vizualiai stebint S. A. elgesį ir būseną, kilo įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, apsvaigimo faktui nustatyti nepakanka. Aplinkybės, kad S. A. įvykio dieną galėjo būti pavartojęs įstatymu uždraustų medžiagų, nepatvirtino ir įvykio liudytoja G. G.. Priešingai, kaip ir pats S. A., ji teigė, kad S. A. „žolės“ rūkė išvakarėse. Tai, jog S. A. vartojo įstatymu uždraustų medžiagų, ką jis pripažino ir pats, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo jų įvykio dieną, t. y. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs. Juolab, kad kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, šlapime rasti kanabinoidų pėdsakai gali išbūti kurį laiką ir po jų vartojimo. Šiuo atveju dar kartą akcentuotina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505  4.1. punkte reglamentuota, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka būtent gydytojai. Tiek VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224, kuriame užfiksuotais duomenimis remtasi ir ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03), tiek vėliau ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V. J. 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte aiškiai konstatuota, kad 2016 m. gegužės 27 d. S. A. apsvaigimas nenustatytas.

              Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl S. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                   Edita Lapinskienė