Civilinė byla Nr. e2A-98-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00813-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl statybos darbų kainos mažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arno vila“ ieškiniu prašė sumažinti 304 579,02 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą 2005 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartyje Nr. 508231, ir šią sumą priteisti iš atsakovės taip pat priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – Rangos sutartis). Darbų pabaiga – 2006 m. spalio 31 d. 2007 m. birželio 11 d. šalių susitarimu statybos objekto pridavimas koreguotas, nustatant jo pridavimą 2007 m. rugpjūčio 15 d. Iki nustatyto termino atsakovė neįvykdė pareigos ir darbų rezultato ieškovei neperdavė (galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas nepasirašytas iki šiol). Ieškovė darbų rezultatą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, gavusi 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
3. Ieškovės teigimu, jai pradėjus faktiškai valdyti pastatą, paaiškėjo, kad atsakovė yra netinkamai ir nekokybiškai atlikusi Rangos sutartyje sulygtus darbus. 2011 m. rugsėjo 5 d. Statinio apžiūros akte Nr. 1 buvo nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai. 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 11/09/14-01 ieškovė pareikalavo, kad atsakovė atvyktų ir pradėtų šalinti nustatytus defektus. Atsakovei statybos darbų defektų šalinti nepradėjus, buvo kreiptasi į UAB „Tophaus“, kuri, vadovaudamasi 2011 m. rugsėjo 5 d. Statinio apžiūros aktu Nr. 1, parengė Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir nustatė, jog pagal Rangos sutartį atsakovės vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertė yra 949 050,42 Lt. 2012 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. 12/02/08-01 ieškovė kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ (toliau – ir Draudikas) reikalaudama 2011 m. birželio 1 d. Garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. GA 20395-13P pagrindu ieškovei išmokėti 949 050,42 Lt sumą. UAB „Tophaus“ 2012 m. liepos 17 d. parengė Lokalinę sąmatą Nr. 12.07/1 ir papildomai nustatė, kad pagal Rangos sutartį atsakovės vykdytų statybos darbų naujai nustatytų defektų šalinimo vertė yra 425 863,06 Lt. 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu buvo kreiptasi į Draudiką su reikalavimu papildomai išmokėti 425 863,06 Lt. Draudikui atsisakius mokėti pretenzijoje nurodytą sumą, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu ir prašoma iš Draudiko priteisti atsakovės vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertę, kuris iš viso sudaro 1 374 913,48 Lt. Minėtoje civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios metu ekspertas nustatė, kad bendra statinio defektų, kurie yra susiję su rangovo AB „Panevėžio statybos trestas“ netinkamai atliktais statybos darbais, šalinimo kaina yra 427 846,95 Eur (su PVM). Remiantis eksperto išvada, buvo patikslintas ieškinys, nurodant, kad iš Draudiko prašoma priteisti 427 846,95 Eur draudimo išmoka. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš Draudiko 427 846,95 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 126 267,93 Eur.
4. Ieškovė nurodė, kad teismui iš Draudiko priteisus tik dalį sumos, reikalingos pašalinti defektus, ji 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu įvykdyti prievolę, t. y. pašalinti defektus, už kuriuos nesumokėjo Draudikas, nes nėra pasibaigęs garantinis terminas, tačiau atsakovė iki šiol defektų nepašalino, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reiškiamas reikalavimas dėl atliktų statybos darbų kainos sumažinimo 304 579, 02 Eur suma, kuri reikalinga defektų pašalinimui. Kadangi ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove už statybos darbus pagal Rangos sutartį, todėl, ieškovės teigimu, sumažinus statybos darbų kainą, ieškovei turėtų būti priteistas jos sumokėtas skirtumas.
5. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis), kadangi pretenzija atsakovei apie teismo ekspertizės metu nustatytus trūkumus buvo pareikšta tik 2017 m. balandžio 20 d., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Jeigu teismas ieškinio senaties terminą skaičiuotų ne nuo 2017 m. balandžio 20 d., ieškovė prašė, atsižvelgiant į jos procesinį elgesį bei nuolatinį siekį ginti teises ir atsakovės vengimą bendradarbiauti, atnaujinti ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinio netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, teismas vertino, ar ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino kreiptis teisminės gynybos ir, jeigu terminas praleistas, ar yra pagrindas praleistam terminui atnaujinti pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį.
8. Teismas nurodė, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai įstatymas ar rangos sutartis numato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
9. Ieškovės argumentą, kad tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ji sužinojo, jog jai iš Draudiko bus atlyginta tik dalis defektų šalinimo sumos, todėl reikalavimą nagrinėjamoje byloje pareiškė per garantinį laikotarpį, teismas vertino kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad dėl darbų, kuriuos ieškovė laiko atliktais su defektais, 2007 m. gruodžio 28 d. valstybinė komisija darbų rezultatą pripažino tinkamu ir jį priėmė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016, ieškovė įrodinėjo, kad faktiškai pradėdama valdyti pastatytą ji objektą priėmė 2008 m. pabaigoje. Dėl atsiradusių darbų trūkumų 2013 m. rugsėjo 24 d. ieškovė kreipėsi į Draudiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie darbų trūkumus būtų informavusi atsakovę. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016 pagal ieškovės ieškinį Draudikui dėl 427 846,95 Eur draudimo išmokos priteisimo ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukus atsakovę, teismo nuomone, atsakovei ir tapo žinoma apie atliktų darbų trūkumus.
11. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuo šio momento (2013 m. spalio mėn.) atsakovei ir buvo pareikšta pretenzija dėl darbų trūkumų, tačiau jau praleidus garantinius terminus (CK 6. 698 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas konstatavo, kad, ieškinį dėl atsiradusių daikto trūkumų atsakovei pateikus tik 2017 m. liepos 4 d., buvo praleistas ir vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).
12. Įvertinęs ieškovės argumentus, kurių pagrindu prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti termino ieškiniui pateikti praleidimo priežasčių svarbą. Teismas nurodė, kad, būdama verslo subjektas ir visada naudodamasi kvalifikuoto advokato pagalba, reikšdama ieškinį Draudikui dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, kaip rūpestingas ir pareigingas asmuo ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku pareikšti pretenzijas bei ieškinį ir pačiam rangovui (atsakovei). Ieškovės argumentas, kad atsakovei nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl iškilusių darbų defektų, nes buvo laukiama Draudikui iškeltos bylos baigties, teismo nuomone, yra neįtikinamas.
13. Nurodydamas, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, teismas dėl ieškinio reikalavimų esmės nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Arno vila“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino CK 6.698 straipsnį, kuriame numatyti garantiniai terminai statybos rangos teisiniuose santykiuose (5, 10 ar 20 metų) ir CK 6.667 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinas 5 metų garantinis terminas, ir tokios savo išvados niekaip nepagrindė. Nagrinėjamu atveju taikytinas 10 metų garantinis terminas trūkumams nustatyti, kadangi dauguma 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte nustatytų trūkumų vertintini kaip paslėpti. Skaičiuojant tiek nuo 2007 m. gruodžio 28 d., kai valstybinė komisija pripažino darbų rezultatą tinkamu, tiek nuo 2008 m. spalio 21 d., kai ieškovė pradėjo faktiškai valdyti objektą, garantinis 10 metų terminas 2017 m. balandžio 20 d. pretenzijos atsakovei pareiškimo metu nebuvo pasibaigęs. Be to, teismas nepagrįstai CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti ne nuo ieškovės pretenzijos pateikimo atsakovei dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 20 d., bet nuo tada, kai atsakovė galimai sužinojo apie darbų trūkumus, t. y. 2013 m. spalio mėn. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nurodęs, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kai ieškovas pareiškia pretenziją užsakovui, o ne nuo to momento, kai rangovas kažkokiu kitu būdu sužino apie darbų trūkumus. Tai, kad ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, eiga prasideda nuo užsakovo pretenzijos apie trūkumus pareiškimo rangovui dienos, ne kartą yra nurodyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje.
14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovė aktyviais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, niekada nesuteikė atsakovei pagrindo galvoti, jog atsisako savo teisės reikalauti pašalinti atliktų darbų defektus. Spręsdamas, kad bylinėjimasis su Draudiku nelaikytinas svarbia aplinkybe, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
15. Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Apeliantė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje pateiktą siūlymą patikslinti ieškinį.
15.2. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji tik 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl atliktų darbų defektų šalinimo. 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. 1, o 2012 m. liepos 16 d. buvo surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. 2. Atsakovė buvo informuota tiek apie Akte Nr. 1, tiek apie Akte Nr. 2 nustatytus defektus. Dar prieš ieškovei iškeliant bylą Draudikui, šalys ginčą nesėkmingai bandė išspręsti neteismine tvarka. Ieškovei iniciavus bylą Draudiko atžvilgiu, atsakovė dar kartą buvo informuota apie galimus defektus, su kuriais nesutiko ir šią poziciją išdėstė atsiliepime į ieškinį minėtoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad apie galimus defektus atsakovė buvo informuota 2013 m. spalio mėn. ir nuo to momento prasidėjo vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas yra iš dalies teisingi.
15.3. Apeliantė skunde maišo ieškinio atmetimą dėl garantinių terminų pasibaigimo ir ieškinio atmetimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kadangi teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o ne dėl garantinių terminų pasibaigimo, todėl dėl garantinių terminų nepasisakytina, o teismo argumentai dėl to, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti, yra pagrįsti, ieškovė jų pagrįstumo skunde nepaneigė.
16. Trečiasis asmuo UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Apeliantė, remdamasi 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės aktu, nepagrįstai tvirtina, kad dauguma atsakovės atliktų darbų trūkumų vertintini kaip paslėpti. Eksperto S. V. išvados vertintinos kritiškai, kadangi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 teismui pateiktas ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytų reikalavimų. Tai yra pripažinta Teismo ekspertų veiksmų įvertinimo ir teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos 2017 m. birželio 19 d. sprendime Nr. KT-22.
16.2. Ieškovė pirmą kartą apie galimus atsakovės padarytus darbų defektus sužinojo 2011 m. rugsėjo 5 d., įforminant statinio apžiūros aktą ir gavusi UAB „Tophaus“ parengtą 2011 m. rugsėjo 26 d. lokalinę sąmatą dėl šių trūkumų šalinimo vertės, kurios pagrindu ieškovė 2011 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pašalinti trūkumus. Taigi pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data laikytina 2011 m. rugsėjo 14 d., o CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 14 d.
16.3. Ieškovės aktyvumas nustatant darbų trūkumus ir pareiškiant dėl jų reikalavimus šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nuo šalių apsikeitimo pretenzijomis iki papildomos ekspertizės darbų trūkumų vertei nustatyti ir ieškinio pateikimo teismui dienos pradėjo daug laiko, jokių aplinkybių, pateisinančių tokį delsimą byloje nenustatyta.
16.4. Ieškinys atmestinas ir dėl jo tapatumo praeityje tarp šalių išnagrinėtam ginčui. Ieškovė buvo iniciavusi bylą Draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017, ieškovei iš Draudiko buvo priteista 126 267,93 Eur draudimo išmoka. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą, nurodydama tą patį pagrindą ir dalyką tik kitam atsakovui. Kadangi abiejose bylose keliami reikalavimai dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ defektų sumos priteisimo, darytina išvada, kad abiejose bylose pareikšti tapatūs reikalavimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pirma, teismas klaidingai taikė ir aiškino CK 6.698 straipsnį, reglamentuojantį garantinius terminus statybos rangos teisiniuose santykiuose, ir CK 6.667 straipsnio 3 dalį; antra, teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 23 d. šalys buvo sudariusios statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas (atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per Rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal Sutarties priedą Nr. 4, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka bei vykdyti kitas užsakovo pareigas. Bendra Sutartyje nurodytų darbų kaina sudarė 14 787 163 Lt (4 282 658,42 Eur), įskaitant PVM (Sutarties 3.1 papunktis).
20. Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-312-173/2016 medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. Statinio apžiūros akte Nr. 1 buvo nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai. Vadovaudamasi 2011 m. rugsėjo 5 d. Statinio apžiūros aktu Nr. 1, UAB „Tophaus“ parengė Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir nustatė, jog pagal Rangos sutartį atsakovės vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertė yra 949 050,42 Lt. 2012 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. 12/02/08-01 ieškovė kreipėsi į Draudiką reikalaudama 2011 m. birželio 1 d. Garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. GA 20395-13P pagrindu išmokėti 949 050,42 Lt sumą. 2012 m. liepos 17 d. UAB „Tophaus“ parengė Lokalinę sąmatą Nr. 12.07/1 ir papildomai nustatė, jog pagal Rangos sutartį atsakovės vykdytų statybos darbų naujai nustatytų defektų papildoma šalinimo vertė yra 425 863,06 Lt. 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovė kreipėsi į Draudiką su reikalavimu išmokėti atsakovės atliktų darbų defektų šalinimo sumą, kuri paskaičiuota UAB „Tophaus“ pateiktos lokalinės sąmatos pagrindu. Draudikui atsisakius mokėti pretenzijoje nurodytą sumą, ieškovė 2013 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš Draudiko priteisti 949 050,42 Lt atsakovės vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertę pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. parengtą Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir 425 863,06 Lt atsakovės vykdytų statybos darbų defektų papildomą šalinimo vertę pagal 2012 m. liepos 17 d. parengtą Lokalinę sąmatą Nr. 12.07/1, iš viso 1 374 913,48 Lt. Minėtoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“.
21. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš Draudiko ieškovei buvo priteista 126 267,93 Eur draudimo išmoka už garantinių įsipareigojimų nevykdymą pagal šalių sudarytą Rangos sutartį ir 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
22. Teismui priteisus tik dalį ieškovės prašytos sumos, 2017 m. liepos 4 d. ieškovė UAB „Arno vila“ Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti 304 579,02 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą Rangos sutartyje, ir šią sumą priteisti iš atsakovės taip pat priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl garantinio ir ieškinio senaties termino
23. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
24. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.
25. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties instituto, kasacinis teismas tai pat ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).
26. Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Arno vila“ ir atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo sudaryta Rangos sutartis, kurios pagrindu rangovas (atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per Rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti Rangos sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal Rangos sutarties priedą Nr. 4, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus Rangos sutartyje nustatyta tvarka bei vykdyti kitas užsakovo pareigas. Taigi tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai.
28. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių, taikytina rangos teisiniams santykiams, yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje.
29. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
30. Taigi šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, tačiau apie trūkumus turi būti pareikšta per garantinį terminą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs yra du skirtingi terminai – garantinis terminas ir ieškinio senaties terminas.
31. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė.
32. Darbų rezultato kokybės garantinis terminas gali būti nustatytas įstatyme arba sutartyje. Rangos sutarties 20.1 papunktyje nurodyta, kad sąvoka garantinis terminas suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei CK, ir yra tokios trukmės: 5 metai – bendras garantinis terminas, t. y. taikomas visais kitais atvejais, kai netaikomi žemiau nurodyti garantiniai terminai; 10 metų – paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir pan.); 20 metų – jei paslėptuose statinio elementuose buvo nustatyta tyčią paslėptų defektų. Analogiški statybos rangos garantiniai terminai įtvirtinti ir CK 6.698 straipsnio 1 dalyje.
33. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbų rezultatą perėmė nebaigus visų statybos darbų, faktiškai pradėdamas jį valdyti gavusi 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šios aplinkybės konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-35/2013. Be to, ši aplinkybė nekvestionuojama ir apeliaciniame skunde (skundo 6 punktas). Taigi garantinis terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2008 m. spalio 21 d.
35. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
36. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-312-173/2016 medžiaga patvirtina, kad 2013 m. spalio 22 d. UAB „Arno vila“ pateikė ieškinį Draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš Draudiko 427 846,95 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 126 267,93 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016 pagal ieškovės pareikštą ieškinį Draudikui dėl 427 846,95 Eur draudimo išmokos priteisimo, bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, visą laiką dalyvavo ir atsakovė.
37. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, tai, kad ieškovė į atsakovę per visą tą laiką su atskira pretenzija nesikreipė, bei tai, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant ieškinio senaties pradžios momentą, nenurodoma, koks konkretus dokumentas turi būti pateikiamas rangovui dėl atliktų darbų trūkumų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio pateikimas Draudikui, įtraukiant atsakovę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vertintinas kaip pretenzijos dėl jos atliktų rangos darbų rezultato trūkumų pateikimas atsakovei, todėl būtent nuo ieškinio pateikimo Draudikui momento ir turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.
38. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, faktiškai pradėdama valdyti, ieškovė darbus priėmė 2008 m. spalio 21 d., pretenzija CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme atsakovei buvo pareikšta 2013 m. spalio 22 d., o tai reiškia, jog su pretenzija į atsakovę ieškovė kreipėsi iš esmės per garantinį terminą, nepriklausomai nuo to, ar taikytume 5 ar 10 metų garantinį terminą. Be to, pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nebuvo praleistas 5 metų statybos darbų kokybės terminas, yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 (nutarties 18 punktas).
39. Kaip minėta, šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi atsakovei pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų buvo pareikšta 2013 m. spalio mėn. o ieškinys atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo pateiktas tik 2017 m. liepos 4 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).
40. Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs, nes ji buvo pareiškusi ieškinį dėl tų pačių defektų atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei, tačiau šis argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pagrįstas.
41. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).
42. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį Draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje, kaip minėta, trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“, remiantis teismo eksperto išvadomis, konstatuota, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros akte nurodyta defektų šalinimo kaina yra 126 267,93 Eur, kuri ieškovei ir buvo priteista iš Draudiko. Tai reiškia, kad ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo atlygintos visos atsakovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo išlaidos, kas suponuoja išvadą, jog ieškovė, remdamasi tuo pačiu pagrindu, t. y. atsakovės atkliktų darbų trūkumais, nebeturi pagrindo reikšti reikalavimo atsakovei.
43. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nepagrįstai nurodė, kad pretenzija atsakovei buvo pareikšta praleidus garantinius terminus (sprendimo 42 punktas), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota pirmiau, ieškovė bet kuriuo atveju praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, spręstina, kad minėta pirmosios instancijos teismo klaidinga išvada neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.
44. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad apeliantės skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.667 straipsnio 3 dalį ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl praleisto ieškinio senaties termino, yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą (ne) egzistavimo
45. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).
46. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).
48. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
49. Įvertinęs ieškovės pateiktą argumentaciją, kuria remdamasi ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti termino ieškiniui pateikti praleidimo priežasčių svarbą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
50. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Šiuo atveju ieškovė pasinaudojo teise kreiptis į Draudiką, reikalaudama 2011 m. birželio 1 d. Garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. GA 20395-13P pagrindu ieškovei išmokėti draudimo išmoką. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, būdama verslo subjektu ir visada naudodamasi kvalifikuoto advokato pagalba, jau reikšdama ieškinį Draudikui dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, kaip rūpestingas ir pareigingas asmuo turėjo visas galimybes laiku pareikšti ieškinį ir pačiai rangovei (atsakovei), tačiau šia teise laiku nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016, buvo konstatuota, kad atsakovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo vertė yra 126 267,93 Eur, būtent ši suma ieškovei ir buvo priteista iš Draudiko.
51. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kilusio ginčo esmę, apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą šioje byloje pareikšto ieškinio senaties terminą.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės UAB „Arno vila“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
54. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
55. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 papunktyje įtvirtino dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, jos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės.
56. Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo ir jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog tokias išlaidas būtų patyrusi, į bylą nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Architektų biurui G. Natkevičius ir partneriai (juridinio asmens kodas 135284821) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė