Administracinė byla Nr. eA-319-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00025-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Utenos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Utenos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Utenos RAAD) 2018 m. sausio 4 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 (toliau – ir Nutarimas) arba skirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad už pažeidimus, numatytus AAĮ 55 straipsnio 1 ir 5 dalyse, t. y. Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame Mockėnų k., Utenos r. (toliau – ir Sąvartynas), nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. buvo šalinamos atliekos kodais 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)), nors šių atliekų šalinimas pasirinktu būdu nenumatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygose, bei Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje sandėliuojamos iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtos netinkamos perdirbti degiosios atliekos (kodas 19 12 10), jam buvo skirta galutinė ekonominė sankcija – 3 000 Eur bauda. Pareiškėjo nuomone, atsakovas aplinkybę, kad degiosios atliekos buvo šalinamos Sąvartyne, o ne deginamos specialiuose deginimo įrenginiuose, nepagrįstai prilygino atvejui, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę veiklą neturėdamas TIPK leidimo (AAĮ 55 str. 1 d.), kadangi šiuo atveju Bendrovei buvo išduotas TIPK leidimas, o Utenos RAAD tiek 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017, tiek Nutarime konstatavo, jog buvo pažeistos tik TIPK leidimo 38 lentelėse numatytos sąlygos. Be to, 2017 m. rugsėjo 26 d. rašytiniame įspėjime ir 2017 m. gruodžio 4 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. 17J-3 (toliau – ir Protokolas) taip pat užsimenama apie ekonominės sankcijos taikymą tik pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį. Atsakovas viso tyrimo metu tvirtino, jog nustatytas pažeidimas atitinka būtent AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pažeidimą, tačiau priimdamas Nutarimą pakeitė savo poziciją ir pripažino, jog nustatytas pažeidimas atitinkam nurodytąjį AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Administracinė teisena turėjo būti pradėta ir byla nagrinėjama Protokole nurodytų pažeidimų ribose, šiuo atveju – analizuojant, ar yra pagrindas taikyti AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją, tačiau Protokole ir Nutarime nurodyti pažeidimai nėra tapatūs. Pareiškėjo vertinimu, Nutarime analizuojamas naujas pažeidimas, nesiejant jo su atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei nepateikiant sprendimo motyvų, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais, jais pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai, Nutarimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str.).

3.       Pareiškėjas įsitikinęs, kad tuo atveju, jei teismas nesutiktų su ankstesniais jo argumentais (neteisėtai inkriminuojamu AAĮ 55 str. 1 d. numatytu pažeidimu), yra pagrindas jam skirti mažesnę sankciją nei numatytoji AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje (AAĮ 52 str.), nes netinkamų perdirbti degiųjų atliekų tvarkymą ne TIPK leidime nurodytomis sąlygomis lėmė objektyvios priežastys – nors po mechaninio rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti degiosios atliekos teoriškai galėtų būti deginamos Klaipėdoje (UAB „Fortum Klaipėda“), dėl didelio atstumo nuo Sąvartyno iki deginimo įrenginių, degiųjų atliekų kiekių ir transportavimo kaštų, netinkamų perdirbti degiųjų atliekų deginimas būtų neefektyvus, neekonomiškas ir netinkamas atliekų šalinimo būdas. Be to, UAB „Fortum Klaipėda“ yra nurodžiusi nebegalinti priimti daugiau atliekų dėl pristatomų atliekų kiekių, o UAB „Toksika“ degina tik pavojingąsias atliekas, atliekų deginimui skirti įrenginiai, kuriuos numatoma įsigyti Kaune ir Vilniuje, veiklą pradės galbūt tik 2019–2020 metais. Šiuo atveju aplinkiniuose rajonuose nebuvo jokio atliekoms deginti skirto įrenginio, todėl Bendrovės sprendimas tokias atliekas šalinti Sąvartyne yra suderinamas su Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, 206 punkto nuostatomis. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis yra kreipęsis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo pakeitimo (2017 m. birželio 26 d. paraiška, papildyta 2017 m. rugpjūčio 26 d.), tačiau iki skundo padavimo dienos TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygos nebuvo pakeistos. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, siekdamas pakeisti TIPK leidimo sąlygas, tokiu būdu panaikinant nustatytą pažeidimą dėl atliekų šalinimo nesilaikant TIPK leidime numatytos tvarkos, tačiau šios sąlygos nebuvo patikslintos / pakeistos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pareiškėjui skirta bauda laikytina per didele ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

4.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas nepritarė pareiškėjo teiginiams, jog jis nepadarė AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes pareiškėjui buvo išduotas TIPK leidimas ir jis tik pažeidė šio leidimo sąlygas. Akcentavo, jog TIPK leidime Nr. TU(1)-59 atliekų kodais 19 12 10, 20 01 38 ir 20 01 39 šalinimas Sąvartyne nenurodytas kaip Bendrovei leidžiama veikla, jokios sąlygos tokiai veiklai nenustatytos, tačiau, nepaisant to, Bendrovė daugkartiniais / tęstiniais veiksmais pašalino 2 407,46 t tokių atliekų. Bendrovė tokią veiklą pradėjo vykdyti neteisėtai (pirmiau negavusi TIPK leidimo), sistemingai ir tik po to ėmė demonstruoti mėginimą gauti TIPK leidimą tokiai veiklai. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė AAĮ 23 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 191 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 10 punkto, 1 priedo 3.1 papunkčio, taip pat Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, 49 ir 461 punktų nuostatas bei padarė pažeidimą, įtvirtintą AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjas Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas netinkamas perdirbti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) – 4 876,5 t, nors tokių atliekų laikymas pagal TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015 numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje, tokiu būdu pažeisdamas TIPK leidimo 36 ir 37 lentelėse nurodytas sąlygas, Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies ir 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje.

6.       Atsakovas pabrėžė, jog, priešingai nei tvirtinama skunde, kokios neteisėtos veikos buvo inkriminuojamos pareiškėjui Protokole, tokios nurodytos ir aprašytos Nutarime. Priimant Nutarimą buvo vertinama, be kita ko, ar Protokolas surašytas tinkamai, ar tinkamai atlikta veikos (veikų) teisinė kvalifikacija. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų prieš žodinį bylos nagrinėjimą ir jo metu, skundo teismui akivaizdu, jog pareiškėjas suprato, kokia neteisėta veika yra kaltinamas. Atsakovo vertinimu, Protokole tinkamai aprašytos ir visiškai įrodytos dvi skirtingos veikos (pirma – darbas neturint tokiai veiklai leidimo ir nesant leidimu nustatytų sąlygų; antra – darbas pažeidžiant tokiai veiklai turimo leidimo sąlygas), pareiškėjas apie abu pažeidimus informuotas tinkamai jam įteikiant Protokolą, todėl vien Protokole atlikta netinkama veikų teisinė kvalifikacija, abi kvalifikuojant pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, galėjo būti ištaisoma bylos nagrinėjimo metu. AAĮ nėra aptarta situacija, kai būtina pakeisti protokole nuorodą į pažeisto teisės akto punktą, dalį ir pan., todėl nagrinėjamu atveju byla negrąžinta protokolui perrašyti, o pasiremta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta analogija. Nutarime nebuvo naujai inkriminuojamos kokios nors veikos, o tik tiriami veiksmai, aprašyti Protokole.

7.       Atsakovo nuomone, nėra pagrindo skirti pareiškėjui mažesnę baudą nei numatytosios minimalios baudos AAĮ 55 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Pažymėjo, kad atsakovas dar 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. (17.6.)-s-1130 pareiškėjui pateikė savo poziciją dėl atliekų, kurių kodas 19 12 10, laikymo / deponavimo Sąvartyne teisėtumo, tačiau pareiškėjas sąmoningai toliau darė pažeidimus. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės 2016 metais nenumatė galimybės nepavojingų atliekų sąvartyne šalinti netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas – nei su leidimais, nei be jų. Tokia galimybė teoriškai numatyta tik 2017 metais ir tik laikinai (nuo gegužės 17 d. iki gruodžio 31 d.; minėtų taisyklių 41.4 p.), tačiau pasinaudojimas ja vėlgi buvo siejamas su TIPK leidimo turėjimu. Atsakovo vertinimu, Bendrovės padarytas pažeidimas yra didelio mąsto, nes per 2016 metus neteisėtai pašalinta 8 793,24 t atliekų, kurių kodai 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)), tokiu būdu Bendrovė „sutaupė“ apie 200 000 Eur. Pareiškėjo atžvilgiu nuolat nustatomi atliekų tvarkymo pažeidimai (daugiau nei 10), taikomos sankcijos, tačiau pareiškėjas, net ir baudžiant jo darbuotojus, išvadų nepadarė. Pareiškėjui skirta ekonominė sankcija atitinka proporcingumo reikalavimą, ji laikytina teisinga ir protinga. Sumažinus baudos dydį, nebūtų pasiekti ekonominės sankcijos tikslai, t. y. pareiškėjas nebus atgrasomas nuo pažeidimų darymo, nebus paveiktas laikytis įstatymų.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro skundą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 skirtą 3 000 Eur baudą sumažino iki 1 500 Eur, taip pat priteisė pareiškėjui 1 451,10 Eur atstovavimo išlaidoms ir 11,50 Eur išlaidoms žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginti.

9.       Teismas nustatė, kad Utenos RAAD 2017 m. gegužės 31 d. pradėto planinio patikrinimo metu patikrino pareiškėjo vykdomą veiklą ir jo rezultatus užfiksavo 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017. Konstatuota, kad: 1) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Sąvartyne neteisėtai šalino 28,84 t degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras), kodas 19 12 10), 2 196,52 t medienos (nenurodytos kodu 20 01 37), kodas 20 01 38, ir 185,1 t plastiko, kodas 20 01 39, t. y. šias atliekas tvarkė D1 atliekų šalinimo būdu – išvertimas ant žemės ar po žeme, nors tokiai nurodytų atliekų tvarkymo veiklai teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo Bendrovė nurodytuoju laikotarpiu neturėjo; 2) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, 2017 m. birželio 13 d. Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas 4 876,5 t netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), nors nurodytų atliekų laikymas, pagal Bendrovei 2015 m. liepos 17 d. išduotą ir 2016 m. kovo 1 d. pakeistą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015, numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje.

10.       Utenos RAAD 2017 m. rugsėjo 26 d. įspėjimu juridiniam asmeniui Nr. 17J-3 nurodė Bendrovei iki 2017 m. spalio 25 d. gera valia pašalinti pažeidimą, t. y. atliekas (kodas 19 12 10), sutvarkyti ir laikyti taip, kad būtų nepažeisti TIPK leidimo Nr. T-U.4-3/2015 ir TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 reikalavimai. Utenos RAAD 2017 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte Nr. 17-KD-93/2017 konstatavo, kad įspėjimas Nr. 17J-3 tinkamai neįvykdytas, kadangi 2017 m. spalio 31 d. biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje buvo laikoma daugiau nei pusė netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (kodas 19 12 10).

11.       Utenos RAAD 2017 m. gruodžio 4 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. 17J-3, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, tvarkydamas atliekas, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies ir 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir taip padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

12.       Utenos RAAD 2018 m. sausio 4 d. priėmė ginčijamą nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11, kuriuo už AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skyrė pareiškėjui 3 000 Eur baudą, už AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą – 150 Eur baudą, o vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskyrė galutinę ekonominę sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų, – 3 000 Eur baudą.

13.       Teismas pažymėjo, kad Bendrovė neneigė įvykdžiusi AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą, neginčijo Protokole ir Nutarime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, 2017 m. birželio 13 d. Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas 4 876,5 t netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), kurių laikymas, remiantis TIPK leidimu Nr. T-U.4-3/2015, numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje.

14.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepavojingų atliekų tvarkymo ir šalinimo veiklai vykdyti Sąvartyne ir atliekų priėmimo laikino saugojimo ir kompostavimo aikštelėje yra gavęs Utenos RAAD 2008 m. kovo 31 d. išduotą TIPK leidimą Nr. TU(1)-59 (leidimas atnaujintas 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. kovo 18 d.), o Sąvartyne veikiančio mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginio veiklai – Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. liepos 17 d. išduotą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015. Pagal TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas, Sąvartyne Bendrovė turi teisę vykdyti plastikų (kodas 20 01 39) ir medienos (kodas 20 01 38) naudojimo ūkinę veiklą S1 (surinkimas), S2 (vežimas), R13 (naudoti skirtų atliekų saugojimas) ir D15 (šalinti skirtų atliekų saugojimas) būdais (37 lentelė), o atliekų, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, šalinimas Sąvartyne D1 būdu, kaip Bendrovės vykdoma ūkinės veiklos rūšis, nenumatytas (38 lentelė). Bendrovės direktorius R. J., teikdamas paaiškinimus apie patikrinimo aktuose išvardytų atliekų tvarkymą, patvirtino, kad mediena ir plastikai yra užkasti ir jau atsidūrė po kitomis atliekomis, o degiosios atliekos (kodas 19 12 10) po žeme nėra užkastos. Teismas padarė išvadą, jog Bendrovė atliekas, kurių kodai 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) ir 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), Sąvartyne šalino neturėdama šiai ūkinės veiklos rūšiai nustatyta tvarka išduoto TIPK leidimo, ir taip padarė AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

15.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas Nutarime nurodytas naujai ir neteisėtai, pagrįstumo, išanalizavo Protokolo turinį, kuriame nurodyta, kad Bendrovė 2016 metais Sąvartyne atliekų šalinimo D1 būdu šalino atliekas (kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10), kurių šalinimas TIPK leidime Nr. TU(1)-59 nenumatytas; be to, Bendrovė Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje susandėliavo iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas netinkamas perdirbti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10). Teismo vertinimu, Protokolas parengtas ir jame pareiškėjo įvykdytų teisės pažeidimų veikos aprašytos remiantis 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 pateiktais duomenimis. Patikrinimo akto 29 punkte nurodyta, kad 2016 metais į sąvartyną buvo šalinamos atliekos, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, šių atliekų šalinimas TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygose nenumatytas; 30 punkte nurodyta, kad Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje susandėliuotos iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtos netinkamos perdirbti degiosios atliekos (kodas 19 12 10), kurių laikymas pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015 numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinio žaliavų rūšiavimo zonoje. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 Utenos RAAD pareigūnas aprašė dvi atskiras veikas: 29 punkte – atliekų šalinimą be nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, o 30 punkte – atliekų laikymą pažeidžiant išduoto leidimo sąlygas. Analogiškai Bendrovės įvykdytų teisės pažeidimų veikos aprašytos ir Protokole, be to, jame nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodyta, kad: 1) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą Sąvartyne, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, pašalino atliekas, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, t. y. jas sutvarkė D1 atliekų šalinimo būdu (išvertimas ant žemės ar po žeme); 2) Bendrovė Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas netinkamas perdirbti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10), nors TIPK leidimas Nr. TU(1)-59 nenumato, kad biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje tokias atliekas būtų galima sandėliuoti, o šių atliekų laikymas pagal TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015 numatytas tik antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje. Teismas laikė, jog Nutarime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės ir tie patys pažeidimai kaip ir patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 bei Protokole, tik pateikiant konkrečius duomenis apie teisės pažeidimų padarymo laiką ir atliekų kiekius, todėl pareiškėjo argumentai, kad Nutarime buvo nurodytos naujos teisės pažeidimo aplinkybės, buvo atmesti. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jis Nutarime teisingai nustatė Bendrovės įvykdyto teisės pažeidimo esmę – atliekų šalinimas be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, o pakeisdamas nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į šio straipsnio 1 dalį, atsakovas teisėtai ištaisė Protokole padarytą juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą.

16.       Teismas ištyrė ginčijamo administracinio akto turinį ir akcentavo, jog Nutarime yra nurodyta data, vieta, pareigūnas, priėmęs Nutarimą, šiame akte aiškiai pateikti faktiniai duomenys – išdėstytos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, nurodyti motyvai, kodėl nustatyti teisės aktų pažeidimai kvalifikuojami pagal AAĮ 55 straipsnio 1 ir 5 dalis, aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Įvertinus skunde nurodytus ir pareiškėjo atstovų žodžiu pateiktus argumentus, pripažinta, kad pareiškėjas suprato, kokios teisės pažeidimų aplinkybės buvo nustatytos, kokiais faktiniais duomenimis ir kokiomis teisės normomis remiantis buvo priimtas Nutarimas. Tai, kad vienas iš nustatytų teisės pažeidimų Nutarime buvo kvalifikuojamas pagal kitą AAĮ 55 straipsnio dalį nei kad buvo nurodyta Protokole, teismo įsitikinimu, nelaikytina esminiu Nutarimo trūkumu VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, sutrukdžiusiu pareiškėjui veiksmingai ginti savo interesus teismine tvarka, ir nesudaro pagrindo Nutarimą laikyti neteisėtu. Be to, teismas pastebėjo, kad patikrinimo aktas Nr. 17-KD-48/2017 ir Protokolas buvo įteikti pareiškėjo atstovams, pareiškėjo atstovas 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-435 pateikė paaiškinimus dėl Protokolo, juridinio asmens teisės aktų pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovai dalyvavo bylos nagrinėjime ir teikė paaiškinimus dėl nustatytų teisės pažeidimų padarymo aplinkybių bei taikytinos sankcijos. Taigi, Bendrovės teisės į teisingą ir objektyvų juridinio asmens teisės aktų pažeidimo bylos procesą nebuvo pažeistos, pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų bei kitų besąlyginių ginčijamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų nenustatyta.

17.       Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos teisėtumą, atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugpjūčio 19 d. nutarimo redakcijos Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą, atliekas energijai gauti naudojantys įrenginiai Vilniaus ir Kauno miestuose buvo planuojami paleisti 2016–2017 metais, pagal 2016 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 544 – 2018 metais, o pagal 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 297 – 2020 metais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. (17-2)-D8-547 nurodė, kad atliekų deginimo įrenginiai, tikėtina, Vilniuje bus pradėti eksploatuoti 2019 metais, Kaune – 2020 metais. Nepavojingas atliekas energijai gauti šalyje naudojanti įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ yra įsikūrusi Klaipėdoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laikė iš dalies pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Nutarime konstatuotų teisės pažeidimų padarymą lėmė ir priežastys, susijusios su laiku nevykdoma Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano dalimi dėl atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statybos Vilniaus ir Kauno miestuose.

18.       Teismas pažymėjo ir tai, kad, aplinkos ministro 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-387 papildžius Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles 41.4 papunkčiu, nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepavojingų atliekų sąvartyne buvo galima šalinti po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (technologijų pagalba) likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas, kai nėra galimybių įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 206 punkte nustatyto artumo principo ir nėra pakankamų esamų šių atliekų dalies naudojimo energijai gauti pajėgumų. Kita vertus, atsižvelgiant į aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. (17-2)-D8-547, pareiškėjas neturėjo diskrecijos nuspręsti, jog energetinę reikšmę turinčias atliekas šalins Sąvartyne, tokio sprendimo priėmimas turėjo būti derinamas su įgaliotomis institucijomis, tarp jų – su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įvertintų, ar nebus pažeistos mechaninio biologinio ir (ar) mechaninio apdorojimo įrenginiui ir nepavojingų atliekų sąvartynui išduotų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sąlygos.

19.       Tarp pareiškėjo ir atsakovo vykusio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S-192 informavo atsakovą, jog neturi galimybių deginti likusių po mechaninio rūšiavimo susidariusių netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (kodas 19 12 10), todėl jas laikys Sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje ir deponavimo vietose iki Vilniuje ir Kaune pradės veikti deginimo įrenginiai, o vėliau šalins šiame sąvartyne. Utenos RAAD, atsakydamas į šį raštą, pareiškėjui 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. (17.6.)-s-1130 nurodė, kad, pagal TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas, degiosios atliekos (kodas 19 12 10) negali būti šalinamos ar naudojamos, o pagal TIPK leidimo Nr.T-U.4-3/2015 sąlygas, nurodytos atliekos ne ilgiau kaip 3 metus gali būti laikomos mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo zonoje, o po to jos turi būti perduotos atliekų naudotojams. Utenos RAAD siūlė ieškoti galimybių perduoti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) kitiems Europos Sąjungos šalių atliekų naudotojams. Informacija apie galimybes energetinę vertę turinčias komunalines atliekas deginti ne tik Klaipėdoje veikiančiame deginimo įrenginyje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra nurodyta ir aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. rašte, skirtame Viešųjų pirkimų tarnybai.

20.       Teismo vertinimu, Utenos RATC 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. S-435 duomenys leidžia teigti, kad Bendrovė sprendimą keisti TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas priėmė gavusi Utenos RAAD 2016 m. birželio 14 d. raštą Nr. (17.5.)s-1130 ir paraišką tuo tikslu pateikė 2016 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą Nr. (28.1)-A4-1188 pakeisti Bendrovei išduotą TIPK leidimą Nr. TU(1)-59 priėmė 2018 m. vasario 6 d. Šio sprendimo duomenimis, Bendrovė paraiškas dėl TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 keitimo teikė keletą kartų, gavusi Aplinkos apsaugos agentūros pastabas, nagrinėjimui buvo priimta tik 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. S-279 pateikta patikslinta paraiška. TIPK leidimo Nr. TU(1)-59/T-U.4-6/2016 duomenimis, TIPK leidimas Nr. TU(1)-59 buvo keičiamas Bendrovei numačius atliekų, susidariusių po mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo, laikymą tam skirtose degiųjų atliekų laikymo aikštelėse. Pagal TIPK leidimą Nr. TU(1)-59/T-U.4-6/2016, degiųjų atliekų (kodas 19 12 10) laikymas numatytas degiųjų atliekų saugojimo aikštelėse Nr. 1 ir Nr. 2, bendras didžiausias vienu metu leidžiamas jose laikyti atliekų kiekis – 35 548 t (16 lentelė).

21.       Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Nutarime nurodytu laikotarpiu degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) Sąvartyne šalino veikdamas juridinio asmens teisinę atsakomybę šalinančiomis sąlygomis. Tačiau, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, taip pat tai, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, Nutarimu skirta ekonominė sankcija – 3 000 Eur bauda – pripažinta neproporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakaks mažesnio dydžio bauda. Teismas pažymėjo, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį
tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek kitiems juridiniams asmenims, tokį poveikį
šiuo atveju turėtų 1 500 Eur bauda. Įvertinus viešai skelbiamus Bendrovės 2017 metų ūkinės veiklos duomenis (žr. http://www.uratc.lt/finansine-atskaitomybe/irhttp://www.uratc.lt/wp-content/uploads/2018/05/Metinis-pranešimas-2017-m..pdf), nėra pagrindo teigti, kad 1 500 Eur dydžio baudos sumokėjimas gali turėti neigiamą poveikį Bendrovės ūkinei veiklai, prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

22.       Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2 902,19 Eur atstovavimo ir 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidoms atlyginti, nustatė, kad šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais, prašoma priteisti suma už advokato atstovavimą neviršija maksimalaus dydžio. Teismo įsitikinimu, Bendrovei suteiktos advokato teisinės paslaugos buvo būtinos ir neperteklinės, jos buvo suteiktos realiai ir yra pagrįstos, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, ir į tai, kad AAĮ tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuspręsta pareiškėjui priteisti 1 451,10 Eur atstovavimo ir 11,50 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

III.

23.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą – pareiškėjo UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti.

24.       Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui atstovavimo išlaidų atlyginimą, kadangi tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl teismo išlaidų atsiradimo pareiškėjui ir šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovo. Šiuo atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas buvo priimtas ne dėl atsakovo kaltės, t. y. ne dėl netinkamo atsakovo funkcijų vykdymo ar aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Teismas, priimdamas sprendimą mažinti pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos dydį, vadovavosi tik teismui suteikta kompetencija (AAĮ 52 str.), nors ir konstatavo, jog Nutarimas buvo priimtas atsakovui suteiktos kompetencijos ribose. Atsakovas savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018).

25.       Pareiškėjas UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo sprendimas buvo priimtas jo naudai, nes vienas iš dviejų jo skundo reikalavimų buvo tenkintas – sumažintas baudos dydis. Be to, atsakovas teismo prašė atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi, t. y. nepaliko teismo nuožiūrai spręsti klausimo dėl galimybės sumažinti baudą pagal teismo kompetenciją, viso teisminio proceso metu aktyviai prieštaravo baudos sumažinimui, teikė savo paaiškinimus ir samprotavimus, dėl ko bauda neturėtų būti mažinama. Dalį bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas patyrė teikdamas atsikirtimus į atsakovo argumentus dėl baudos nemažinimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, o neatlyginus šių išlaidų būtų pažeista pareiškėjo teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas paaiškina, jog jis pasitelkė profesionalų atstovą atstovavimui nagrinėjamoje byloje tam, kad galėtų efektyviai apginti savo teises bei atsikirsti į atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 4 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 teisėtumo, buvo prašoma skirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

28.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro skundą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 skirtą 3 000 Eur baudą sumažino iki 1 500 Eur, taip pat priteisė pareiškėjui 1 451,10 Eur atstovavimo išlaidoms ir 11,50 Eur išlaidoms žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginti.

29.       Utenos RATC prašė atlyginti turėtas bylinėjimo išlaidas ir nurodė, kad jas sudaro 2 902,19 Eur atstovavimo ir 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Atstovavimo išlaidoms pagrįsti Bendrovė pateikė 2018 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą SPC-01580, 2018 m. balandžio 20 d. sąskaitą faktūrą SPC-01782, 2018 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPC-01874; atliktų darbų išklotines; Utenos RATC 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo dokumentus.

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos RATC atstovė parengė pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus - 2018 m. sausio 31 d. skundą, 2018 m. balandžio 20 d. ir gegužės 10 d. rašytinius paaiškinimus, dalyvavo 2018 m. balandžio 25 d. ir birželio 6 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 3 val. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius ir vadovaujantis šių rekomendacijų 4 ir 7 punktų nuostatomis bei suteiktų teisinių paslaugų metu taikomus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius, padarė išvadą, kad Utenos RATC prašoma priteisti 2 902,19 Eur dydžio advokato darbo apmokėjimo suma neviršija bendro galimo maksimalaus atlyginimo už suteiktą teisinę pagalbą dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertinama, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ir padarė išvadą, kad Bendrovei suteiktos advokato teisinės paslaugos buvo būtinos ir nebuvo perteklinės, jos buvo suteiktos realiai ir yra pagrįstos, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nenustatė.

31.       Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Utenos RATC iš Utenos RAAD priteisė 1 451,10 Eur turėtų atstovavimo ir 11,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas Utenos RATC prašytas atlyginti turėtas bylinėjimo išlaidas (2 902,19 Eur) ženkliai sumažino (iki 1 451,10 Eur).

32.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde prašo atmesti pareiškėjo UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui atstovavimo išlaidų atlyginimą, kadangi tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl teismo išlaidų atsiradimo pareiškėjui ir šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovo.

33.       Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16,  2008 m., 303 – 316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

34.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau paminėtas principas „pralaimėjęs moka“ nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę, tačiau ne visada įmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kuriai šaliai palankus sprendimas, ir ar apskritai tokių yra, taip pat kas atsakingas už tokių išlaidų atlyginimą. Su tokiais neaiškumais dažniausiai susiduriama tuomet, kai skundas tenkinamas iš dalies ir kitais atvejais, todėl prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata („Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą“), bet įvertinti visas su byla susijusias aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, taip pat tinkamai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, ir pagrįstai Utenos RATC iš Utenos RAAD priteisė 1 451,10 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Utenos RATC prašytas atlyginti turėtas bylinėjimo išlaidas (2 902,19 Eur) ženkliai sumažino (iki 1 451,10 Eur), ir nėra pagrindo jų dar mažinti ar iš viso atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė