Administracinė byla Nr. eP-49-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03005-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. eP-49-525/2020 pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kauno miesto poliklinika (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (18)SN-115)SP-75 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyryje“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (18)SN-115)SP-75 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyryje“ ir įpareigojo Lygių galimybių kontrolierių iš naujo nagrinėti skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyryje. Pareiškėjui iš atsakovo priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti ir 420 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020, o atnaujinus procesą sustabdyti sprendimo vykdymą, iki bus iš naujo išnagrinėta byla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje.

II.

Pareiškėjas VšĮ Kauno miesto poliklinika Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareiškėjo naudai 745,36 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2020 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 16 d. 1000 val. Išnagrinėjus bylą, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo prašymas buvo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos pareiškėjui nepriteisiamos.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kadangi dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui patirtų ir apmokėtų proceso išlaidų dydžio, nors prašymas dėl jų priteisimo buvo pareikštas dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjo proceso išlaidas pagrindžiantys dokumentai per klaidą teismui taip ir nebuvo pateikti.

Atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaita-faktūrą JP Nr. 007880 už suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į atsakovo prašymą rengimą) pareiškėjui buvo išrašyta 2020 m. liepos 31 d., o pareiškėjas šią sąskaitą apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas dėl bylos nagrinėjimo patyrė proceso išlaidas ir šios išlaidos buvo apmokėtos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pateikiant teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą, PVM sąskaita-faktūrą JP Nr. 007880 dar nebuvo išrašyta ir pareiškėjo apmokėta, todėl su atsiliepimu nebuvo pateikta, o vėliau, prasidėjus atostogų laikotarpiui, proceso išlaidų pateikimo teismui klausimas liko neišspręstas. Procesas byloje toliau vyko ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka ir buvo sprendžiamas tik proceso atnaujinimo klausimas, kai bylai daugiau nebereikėjo ruoštis, pastoviai tikrinti šioje byloje vykstančius įvykius ir t. t. Be to, posėdis byloje buvo paskirtas gana greitai, t. y. nepraėjus net 2 savaitėms po pareiškėjo pateikto atsiliepimo į atsakovo prašymą ir gana operatyviai išnagrinėta, todėl per tą laiką vien per žmogišką klaidą buvo nespėta laiku (iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 10.00 val.) pateikti proceso išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pareiškėjas pažymi, kad patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti teismo nutarties priėmimo dieną, tačiau keliomis valandomis vėliau nei buvo priimta nutartis. Todėl termino praleidimas vos kelias valandas, pareiškėjo nuomone, laikytinas iš esmės visiškai formaliu proceso pažeidimu, į ką teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, turėtų atsižvelgti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad proceso išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimas teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra siejamas su tuo, jog šalys nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis pateikiant proceso išlaidas, galbūt net didesnes, po bylos išnagrinėjimo ir tik esant palaikiam teismo sprendimui. Šiuo atveju, administracinė byla buvo išnagrinėta pareiškėjo naudai, atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020 buvo nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Taigi pareiškėjas jokiu būdu nesiekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, nes jau teikiant atsiliepimą į atsakovo prašymą aiškiai nurodė, kad prašo priteisti proceso išlaidas iš atsakovo, t. y. pateikė prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, ką numato ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, tačiau kartu su prašymu nepateikė šias proceso išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi tai yra visiškai formalus proceso pažeidimas, kuris, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, neturėtų užkirsti galimybės atgauti patirtų proceso išlaidų, kurias patyrė vien dėl atsakovo kaltės šiam reiškiant visiškai nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Be to, prašomos atlyginti proceso išlaidos nėra nepagrįstai didelės, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomenduotinų atlyginti proceso išlaidų dydžio.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime (įvardintas prašymu) į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos. Be to, administracinėje byloje nėra pateikta advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ atstovavimo sutarties, kuria pavedama atstovauti pareiškėjui. Teismų praktikoje vienareikšmiškai konstatuojama, jog tikrinant skundą pasirašiusio atstovo įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju turi būti aiškinamasi dėl įgaliojimų vesti bylą teisme apimties, nurodytos įgaliojimus patvirtinančiame dokumente. Nagrinėjamu atveju, nesant advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, neįmanoma nustatyti jos suteiktų įgaliojimų apimties, t. y. nėra teisinio pagrindo pripažinti advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ iš pareiškėjo gautas pajamas bylinėjimosi išlaidomis.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Pareiškėjas prašo priimti šioje byloje papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareiškėjo naudai 745,36 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje, prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, nesant pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, jų pareiškėjui nepriteisė.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašyme remiasi ABTĮ 97 straipsniu, reglamentuojančiu atvejus, kuomet priimamas papildomas sprendimas. Vienas iš jų – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomą sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 97 straipsniu, galima priimti tik esant pagrindams, nurodytiems ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl papildomo sprendimo (ar nutarties) priėmimo, nes papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo sprendžiamas tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kai toks klausimas turėjo ir galėjo būti išspręstas konkrečioje bylos stadijoje, nes proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą, o teismas šio prašymo neišsprendžia (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo šioje byloje priimti papildomą sprendimą, kadangi pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, t. y. pareiškėjui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo patenkintas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priimti papildomą sprendimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinika prašymą priimti papildomą sprendimą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Arūnas Sutkevičius