Pranešėja V.Ražinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39 2005 m.
Teisėjas R.Preikšaitis Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.23.2; 2.1.2.11; 2.3.7.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,
teisėjų: Albino Bielskio, Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
gynėjams: V. G. , Aivarui Surbliui,
nuteistajam L. T. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P. ir L. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. P. pripažintas kaltu nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2003 m. spalio 17 d. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir, pritaikius BK 62 str. 1 d., 2 d. 3 p., 3 d. 1 p., nubaustas laisvės atėmimu 7 mėn. ir 8 d.;
L. T. dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio iki 2003 m. vasario mėnesio, pagal BK 260 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
L. T. dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2003 m. spalio 14 d., pagal BK 260 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
L. T. pripažintas kaltu 2004 m. spalio 14-17 d. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu 5 m. ir 6 mėn.;
L. T. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 259 str. 2 d., ir nubaustas areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.
Iš E. P. priteista 5128 Lt proceso išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu: D. J. nuteistas pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d.; F. P. išteisintas pagal BK 260 str. 1 d. (už veikas, padarytas nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio iki 2003 m. gegužės mėnesio) ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už veiką, padarytą 2003-10-09); R. M. išteisintas pagal BK 260 str. 1 d. (už veikas, padarytas nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio) ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. bei pagal BK 260 str. 1 d. (už veikas, padarytas 2003-10-09 ir 2003-10-17). Dėl šių nuteistųjų apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti bei jas platino, o būtent:
2003 m. spalio 14-16 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, L. T. į E. P. gyvenamąjį namą, esantį Palangos m., (duomenys neskelbtini), atgabenus parduoti 17 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 24 vnt. baltos spalvos tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 2,126 g, šis dalį nurodytų medžiagų, t. y. maždaug 1,5 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikotarpiu nuo 2003-10-15 iki 2003-10-17 pardavė po 20 Lt už 0,5 g, iš viso už 60 Lt Palangos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytiems asmenims. Be to, dalį anksčiau nurodytu būdu iš L. T. realizavimui gautų narkotinių medžiagų, t. y. 4 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 0,327 g, E. L. T. nurodymu 2003-10-17, apie 16 val., ties restoranu ,,Bugi Vugi”, esančiu (duomenys neskelbtini), už 80 Lt perdavė realizuoti R. M. . Likusias iš L. T. neteisėtai realizuoti gautas narkotines medžiagas, t. y. 37 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, kurios bendra masė – 15,512 g, bei 20 vnt. baltos spalvos tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 1,799 g, E. P. savo gyvenamajame name platinimui laikė iki 2003 m. spalio 17 d., 19 val., kol jas kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai.
L. T. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:
jis 2003 m. spalio 14-16 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, į E. P. gyvenamąjį namą, esantį Palangos m., (duomenys neskelbtini), realizuoti atgabeno 17 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 24 vnt. baltos spalvos tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 2,126 g, iš kurių dalį, t. y. maždaug 1,5 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, E. P. laikotarpiu nuo 2003-10-15 iki 2003-10-17 L. T. nurodymu už pastarojo nurodytą kainą, t. y. po 20 Lt už 0,5 g, iš viso už 60 Lt realizavo Palangos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytiems asmenims. Be to, dalį anksčiau nurodytu būdu iš L. T. realizuoti gautų narkotinių medžiagų, t. y. 4 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 0,327 g, E. L. T. nurodymu 2003-10-17, apie 16 val., ties restoranu ,,Bugi Vugi”, esančiu (duomenys neskelbtini), perdavė realizuoti R. M. . Likusias iš L. T. neteisėtai realizuoti gautas narkotines medžiagas, t. y. 37 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, kurios bendra masė – 15,512 g, bei 20 vnt. baltos spalvos tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 1,799 g, E. P. savo gyvenamajame name laikė iki 2003-10-17, 19 val., kol jas kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai;
2003-10-17, apie 15 val., kai R. M. paskambino L. T. į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną Nr. 868310205 bei paprašė jam realizavimui parduoti 4 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, L. T. telefoninio pokalbio metu nurodė, jog šių psichotropinių medžiagų R. M. galės gauti pas E. P., bei nurodė pastarojo mobiliojo ryšio telefono numerį. Po to R. M. iš mobiliojo ryšio telefono paskambino E. P. į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną Nr. 861341448 ir telefoninio pokalbio metu susitarė, jog E. P. R. M. perduos realizuoti 4 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA. E. P., susitikęs su L. T. bei pastarąjį informavęs apie susitarimą su R. M. perduoti jam realizuoti 4 vnt. psichotropinės medžiagos, gavęs L. T. pritarimą, 2003-10-17, apie 16 val., susitikęs su R. M. ties restoranu ,,Bugi Vugi”, esančiu (duomenys neskelbtini), perdavė šiam realizuoti minėtas psichotropines medžiagas – 4 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 1,799 g psichotropinės medžiagos MDMA, už L. T. nurodytą kainą, t. y. po 20 Lt už tabletę, iš viso už 80 Lt.
L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas dar už vieną nusikaltimą, tačiau dėl to apeliacinis skundas nepaduotas.
Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo: nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti neįrodžius dalyvavimo nusikalstamoje veikoje; panaikinti prokuroro nutarimą, kuriuo paskelbta jo paieška; panaikinti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą; iš Klaipėdos apygardos prokuratūros priteisti 52 eurus. Nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisdamas jį pagal 2004-07-05 įstatymą Nr. IX-2314. Jam turėjo būti taikoma BK 260 str. 1 d. redakcija, patvirtinta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968. Apelianto nuomone, BK 260 str. l d. redakcija, patvirtinta 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495, iš viso neįsigaliojo, nes šiuo įstatymu buvo keičiamas jau patvirtintas, tačiau neįsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas, o 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK 260 str. l d. redakcija, kurios sankcija numatė areštą ir laisvės atėmimą iki trejų metų. 2002-10-29 Įstatyme dėl BK bei kitų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – Įstatymas) paskelbta, kad nuo 2003-05-01 įsigalioja nauja BK redakcija, patvirtinta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, tačiau šiame Įstatyme nepaminėta, jog nuo 2003-05-01 įsigalioja taip pat ir 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija. Tokiu būdu, Įstatymas dėl BK bei kitų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos, numatantis viso BK įsigaliojimo datą nuo 2003-05-01, yra vėlesnis ir jis neskelbė įsigaliojus kitus įstatymus, kurie buvo priimti, keičiant BK redakcijas iki 2003-05-01. Dėl to, apelianto nuomone, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija iš viso negaliojo, nes ji priimta iki įsigaliojant BK, o Įstatyme nebuvo atskirai paminėta, kad nuo 2003-05-01 įsigalioja 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 priimta BK straipsnių redakcija. Be to, apeliantas iš teismo nuosprendžio teksto suprato, kad yra visiškai išteisintas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog jis pripažintas kaltu nuo 2004-10-14 iki 2003-10-17 padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. l dalyje. Teismas konkrečiai nenurodė, už ką apeliantas nuteistas, taip pat neįvardijo konkrečių jo nusikalstamų veikų, jų neapibūdino nei laiko, nei padarytų veiksmų atžvilgiu, nenurodė nė vieno BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamojo požymio. Dėl to apeliantas nesuprato teismo nuosprendžio esmės, buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės į gynybą, nes jis negalėjo tinkamai gintis, nežinodamas, už ką konkrečiai nuteistas. Apeliantas nurodo, jog jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu teismui nebuvo privalomas, teismas turėjo remtis ir kitais įrodymais. Apeliantas tuo metu savo kaltę visiškai pripažino, nes prokuroras pažadėjo iki bylos perdavimo teismui paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, negu suėmimas. Prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam nebuvo leidžiama pasimatyti su advokatu. Apklausos metu teisėjos kabinete buvo du policininkai, kurie girdėjo visus apelianto parodymus ir galėjo perduoti jo apklausos metu išgirstą informaciją kitiems, tačiau teisėja neįspėjo, kad jie negali šio procesinio veiksmo duomenų niekam perduoti ar skleisti. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos trys kardomosios priemonės – suėmimas, pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas. Paso paėmimas nebuvo įformintas jokiu procesiniu dokumentu, tačiau faktiškai ši kardomoji priemonė taikyta, nes pasą jam atidavė tik paskelbus nuosprendį, o ikiteisminio tyrimo bei teismo metu jis buvo atitinkamai pas prokurorą ir teisėją. Teismas privalėjo įskaityti į atliktos bausmės laiką visą kardomojo kalinimo laikotarpį nuo pat jo sulaikymo Vokietijoje dienos, šį laiką konkrečiai apibrėžti mėnesiais ir dienomis. Dėl suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę apeliantas ir jo gynėjas pateikė prokurorui prašymus, tačiau prokuroras šiuos prašymus atsisakė nagrinėti, nepriimdamas jokio procesinio sprendimo, o tik informuodamas apie tai. Tokie prokuroro veiksmai pažeidė apelianto teisę į gynybą. Be to, prokuroras nedavė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, dėl to apeliantas tik priėmus nuosprendį sužinojo, kad viso teisminio nagrinėjimo metu byloje nėra daiktinių įrodymų – narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Teismas nuosprendyje konkrečiai nenurodė, kokias medžiagas bei kokius kiekius nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. Tai rodo, kad pats teismas konkrečiai nežino, kokių ir kiek medžiagų likę po ikiteisminio tyrimo. Aplinkybės, jog apeliantas niekada nesusipažino su daiktinais įrodymais, jie nepridėti prie bylos, sudaro prielaidas abejoti, ar tie daiktiniai įrodymai iš tiesų yra narkotinės medžiagos, ar tai tos pačios medžiagos, kurias surado policijos pareigūnai jo namuose, ar nustatytas narkotinių medžiagų kiekis užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jam nebuvo žinoma, kad byloje iš viso yra daiktiniai įrodymai. Dėl to nagrinėjant bylą teisme apeliantui buvo suvaržytos teisės prašyti susipažinti su Klaipėdos apygardos prokuratūroje esančiomis psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, jis negalėjo įgyvendinti savo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 289 straipsnyje. Po ekspertinių tyrimų narkotinių ir psichotropinių medžiagų prokuroras neapžiūrėjo kaip daiktinių įrodymų, nepriėmė procesinio sprendimo juos pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos, be to, prieš paskirdamas ekspertizes, nepriėmė procesinio sprendimo daiktinius įrodymus – narkotines ir psichotropines medžiagas – perduoti konkrečiam ekspertui ar institucijai. Prokuroro lydraštis, kuriuo perduoti ekspertui tyrimo objektai, nėra prokuroro procesinis veiksmas, jis nesukuria jokių teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, be to, tuo suvaržomos proceso dalyvių teisės apskųsti tokius prokuroro veiksmus. Apeliantas nurodo, jog be teisėto pagrindo paskelbta jo paieška, kadangi jis nuo prokuroro ar teismo nesislėpė, nepažeidė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Dėl šių priežasčių jis nepagrįstai prievarta pristatytas iš Vokietijos į Lietuvą ir suimtas. Pratęsdami suėmimo terminą, teismai nekvietė į posėdžius jo advokato V. G., o jam nežinant skyrė savo nuožiūra kitus advokatus, tuo pažeisdami teisę turėti pasirinktą gynėją. Apeliantas taip pat buvo kaltinamas, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdamas L. T. organizuotoje grupėje, tačiau dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje nebuvo nei nuteistas, nei išteisintas. Šiuo atveju taip pat pažeistos jo teisės tinkamai pasiruošti gynybai. Vokietijos pareigūnai iš apelianto paėmė 52 eurus, kuriuos vėliau perdavė Palangos policijos pareigūnams, tačiau byloje šių pinigų nėra, jie apeliantui negrąžinti, todėl jis mano, kad pinigai turėtų būti priteisti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir perdavė bylą teismui. Be to, teismas be jokio pagrindo iš apelianto priteisė 5128 Lt Policijos departamentui, kadangi šis nepareiškė jokio civilinio ieškinio, nuteistasis nepatrauktas civiliniu atsakovu, pinigų suma nedetalizuota. Teismas privalėjo motyvuotai išaiškinti, dėl kokių priežasčių šią pinigų sumą pripažino proceso išlaidomis. Teismui priteisus policijai 5128 Lt, policija gautų nepagrįstas pajamas, kurios nėra reglamentuotos jokiu specialiu įstatymu.
Nuteistasis L. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir jį išteisinti pagal BK 260 str. 1 d., kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, tačiau teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Apeliantas niekada nepripažino gabenęs narkotines ir psichotropines medžiagas, dalį kurių E. P. realizavo pats arba perdavė realizuoti R. M. . Teismas, pripažindamas jį kaltu, nurodė vienintelį motyvą, jog neturi pagrindo netikėti kito nuteistojo E. P. parodymais, net nenurodydamas, kuriais jo parodymais remiasi, t. y. duotais ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisme E. P. neigė, kad kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas į jo namus atgabeno apeliantas, ir paaiškino, dėl kokios priežasties prieš jį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. priverstas neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, dėl kurių buvo pabėgęs į Vokietiją. Esant tokiems apelianto ir E. P. parodymams, teismas turėjo ypatingą dėmesį skirti šios versijos paneigimui ir nusikaltimo objektyviosios pusės nustatymui. Teismas neapklausė E. P. nurodytų pareigūnų, juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu 2004-08-06 gautas E. P. pareiškimas, kuriuo jis pranešė teismui apie jam daromą pareigūnų spaudimą. Teismas į šį pareiškimą nereagavo. Todėl apeliantas mano, kad nagrinėjant jo apeliacinį skundą būtina apklausti nuteistąjį E. P. . Pagal BPK 301 str. 1 d. prasmę apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, tačiau teismas to nesilaikė. Nuosprendyje visiškai neaptarta ir niekuo nepagrįsta, kada bei kokiomis aplinkybėmis apeliantas atgabeno į E. P. namus kaltinime minimas narkotines bei psichotropines medžiagas. Dėl atgabenimo padaryta prielaida, remiantis vien narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo pas E. P. faktu. Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas teismo konstatavimas, kad 2003-10-17, apie 15 val., kai R. M. paskambino apeliantui į mobiliojo ryšio telefoną, jis paprašė realizavimui parduoti 4 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, o apeliantas pokalbio metu pasakė, jog šių medžiagų R. M. galės gauti pas E. P. , ir nurodė pastarojo mobiliojo ryšio telefono numerį; vėliau šie asmenys susitikę vienas kitam perdavė tabletes su psichotropine medžiaga. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme apeliantas parodė, jog 2003-10-17 jis su E. P. susitikęs nebuvo, tai patvirtino E. P. . Tą dieną R. M. jam rašė žinutę ,,iš kur gauti ,,Antano”, o jis jam juokais parašė ,,kiek reikia ,,Antano”. Tai, kad ,,Antanas” yra amfetaminas, jis sužinojo tik bylos tyrimo metu. R. M. , kurio parodymais teismas tiki, teisme patvirtino, jog apeliantas jį žinute informavo nežinąs, iš kur gauti amfetamino (,,Antano”). Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 str. l d. nusikaltimo objektyviajai pusei nepakanka vien to, kad R. M. telefonu apelianto paklausė, kur gauti „Antano”, o šis atsakė nežinąs. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bylos tyrimas nuo pat pradžių buvo orientuotas tik į kitų nuteistųjų subjektyvius parodymus prieš jį, visiškai ignoruojant objektyvius duomenis, galinčius patvirtinti apelianto kaltę. Tuo pažeisti BPK 1 str. reikalavimai. Be to, apelianto nuomone, teismas nesilaikė BPK 6 str. 2, 3 d. nustatytų teisingumo ir lygybės principų, nes prieš jį davusiems parodymus kaltinamiesiems už sunkaus nusikaltimo padarymą skyrė simbolines bausmes, nepagrįstai taikydamas BK 62 str. l d., 2 d. 3 p., 3 d. 3 punktą. Teismas be pagrindo pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis anksčiau du kartus teistas. Palangos m. apylinkės teismo 2003-03-19 nuosprendžiu jis nuteistas pataisos darbų bausme 2 m., nuo kurios, įsigaliojus naujajam BK, buvo atleistas. Dėl to inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis negalėjo būti laikomas teistumą turinčiu asmeniu.
Teismo posėdyje nuteistasis L. T. , jo ir nuteistojo E. P. gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.
Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. ir L. T. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas suklydo ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė jokio sprendimo dėl E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2003 m. spalio 14 d., netinkamai išsprendė klausimą dėl E. P. ekstradicijos iš Vokietijos išlaidų priteisimo, padarė rašymo apsirikimų.
Nuteistasis L. T. savo apeliaciniame skunde neginčija nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 259 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą L. T. nuteisimo dalyje, neviršydama jo apeliacinio skundo ribų.
Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
Teisėjų kolegija nenustatė, kad tyrę baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba bylą nagrinėjęs I instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamųjų arba kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 str. 3 d.). I instancijos teismo padarytos klaidos, ištaisomos šiuo nuosprendžiu, nesiejamos su dauguma apeliacinių skundų argumentų dėl BPK pažeidimų.
Atmetamas nuteistojo E. P. apeliacinio skundo motyvas, jog nuosprendyje teismas nenurodė, už ką apeliantas nuteistas, nedetalizavo jo nusikalstamų veikų ir pan., todėl apeliantas nesuprato nuosprendžio esmės bei negalėjo tinkamai gintis. Panašų skundo motyvą išsakė ir nuteistasis L. T..
Iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad aiškiai įvardinti apeliantų veiksmai: L. T. atgabenus parduoti E. P. konkretų kiekį narkotinių (kanapių ir jų dalių) bei psichotropinių (MDMA) medžiagų, E. P. nuosprendyje nurodytą kiekį narkotinių medžiagų už jame nurodytą kainą pardavė nenustatytiems asmenims, o kitą nurodytą kiekį tablečių su psichotropine medžiaga L. T. nurodymu perdavė realizuoti R. M.; likusį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų E. P. laikė platinimui, kol kratos metu jas surado bei paėmė policijos pareigūnai.
Nusikalstamų veikų laiką, vietą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjus teismas nurodė tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti. Toks veikų aprašymas neprieštarauja BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.1 p. reikalavimams.
Dėl tos pačios priežasties teismas negalėjo konkretizuoti, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis L. T. atgabeno į E. P. namus kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas. Tačiau tai neturi reikšmės nei L. T., nei E. P. veikos kvalifikavimui, kadangi pats šių medžiagų atgabenimo faktas įrodytas.
Nusikalstamos veikos aprašymas pakankamai konkretus. E. P. turėjo tą patį gynėją abiejų instancijų teismuose. Gynėjo kaip profesionalaus teisininko pareiga užtikrinti, kad ginamasis suprastų nuosprendžio esmę, ir paruošti gynybos strategiją bei taktiką. Nuosprendžio turinys netrukdė įgyvendinti šių tikslų.
Iš dalies pagrįstas nuteistojo L. T. apeliacinio skundo argumentas, jog surašant I instancijos teismo nuosprendį nepakankamai prisilaikyta BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, reikalaujančių nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė dalį įrodymų. Tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Šis trūkumas ištaisomas šiame nuosprendyje, aptariant apeliantų kaltės klausimą.
E. P. neteisus, savo apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo paieška paskelbta be teisėto pagrindo, o ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos trys kardomosios priemonės, iš kurių viena – paso paėmimas – neįforminta jokiu procesiniu dokumentu.
2003-10-17 prokuroro nutarimu E. P. paskyrus kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2 b. l. 2, 3), šis savo parašais patvirtino supratęs jų esmę bei pasekmes, kardomąsias priemones pažeidus. Aptariamuose procesiniuose dokumentuose įtariamajam keliami reikalavimai išdėstyti aiškiai ir suprantamai.
Apeliantas, žinodamas kardomųjų priemonių pažeidimo pasekmes, nuo pat pirmos savaitės jų nesilaikė. Byloje esantis registracijos lapas (t. 2 b. l. 6) įrodo, jog E. P. nė karto neatvyko registruotis į Palangos m. policijos komisariatą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2003-12-18 raštas (t. 2 b. l. 10) patvirtina, kad jis 2003-10-23 per Lazdijų tarptautinį PKP išvyko į užsienį.
Taigi, E. P. pažeidė abi jam skirtas kardomąsias priemones, jo negalėjo rasti pareigūnai (t. 2 b. l. 12), todėl 2004-01-07 pagrįstai paskelbta jo paieška, tapusi tarptautine, ir paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2 b. l. 19-20, 21, 27, 48). E. P. suradus bei 2004-01-24 sulaikius Vokietijoje (t. 2 b. l. 30, 32), jis išduotas Lietuvai pagal supaprastintą ekstradicijos procedūrą (t. 2 b. l. 42). Išduodamo asmens gabenimo būdą – vykimą lėktuvu – nurodė asmenį išdavusi valstybė, t. y. Vokietija (t. 2 b. l. 39-41).
2004-03-10 E. P. sugrąžintas į Lietuvą (t. 2 b. l. 42; t. 4 b. l. 19, 20). Uždarant į Klaipėdos m. VPK areštinę, asmens kratos metu iš jo paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (t. 2 b. l. 43).
Paso paėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas. Įstatymo 10 str. 4 d. nurodyta, kad daiktų bei reikmenų, kuriuos draudžiama turėti kalinamiesiems, sąrašas pateiktas šio įstatymo 1 priedėlyje. Šio priedėlio 15 punktas numato, jog kalinamiesiems, be kitų daiktų, draudžiama turėti dokumentus, išskyrus teisės aktų tekstus, teismų nuosprendžių nuorašus ir pan.
Dėl to nėra pagrindo teigti, kaip tai daro apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. , jog paso paėmimas – dar viena jam paskirta kardomoji priemonė, kuri nebuvo įforminta jokiu procesiniu dokumentu.
Atmetamas kaip nepagrįstas E. P. apeliacinio skundo motyvas, jog pratęsiant kardomąją priemonę suėmimą buvo pažeista jo teisė turėti pasirinktą gynėją.
2004-03-12 teisėjai priėmus nutartį palikti galioti 2004-01-07 paskirtą kardomąją priemonę suėmimą (t. 2 b. l. 48), E. P. dar nebuvo pasirinkęs gynėjo, todėl jį gynė paskirta advokatė (t. 2 b. l. 44). Su apelianto pasirinktu gynėju advokatu V. G. sudaryta sutartis 2004-03-13 (t. 1 b. l. 190). Pratęsiant suėmimo terminą 2004-05-12 ir 2004-06-08, abu kartus gynėjui V. G. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką (t. 2 b. l. 49; t. 3 b. l. 117), tačiau jis neatvyko, todėl suimtąjį gynė paskirti gynėjai (t. 2 b. l. 50; t. 3 b. l. 121). Tai atitinka BPK 50 str. 4 d. nuostatas, numatančias, jog įtariamojo pasirinktam gynėjui negalint per šešias valandas atvykti dalyvauti apklausoje dėl suėmimo, o tai reiškia, jam neatvykus teisėjo nurodytu laiku, teismas privalo pats paskirti ir pakviesti budintį advokatą.
E. P. teigia, kad prokuroras, nesvarstęs jo ir gynėjo prašymo kardomąją priemonę suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone užstatu, pažeidė jo teisę į gynybą.
Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Priešingai, negu teigiama skunde, sutinkamai su BPK 133 str. 4 d. nuostatomis nutarimas skirti kardomąją priemonę užstatą priimamas, įtariamajam ar užstato davėjui į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą banko įstaigoje sumokėjus nustatyto dydžio piniginę įmoką. Tokia išvada daroma dėl to, kad įstatymas reikalauja nutarime ar nutartyje pažymėti, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, ir nurodyti įmokos dokumento (kvito) numerį.
Iš byloje esančio prokuroro rašto, skirto E. P. ir jo gynėjui (t. 2 b. l. 1), matyti, jog jų nurodytam asmeniui – E. P. tetai – du kartus buvo išaiškinta galimybė už jį sumokėti užstatą. Iš galimo užstato davėjo negavus jokio patvirtinimo, kad užstatas sumokėtas arba gali būti realiai sumokėtas, t. y. nesant materialinių prielaidų užstatui paskirti, prokuroras turėjo teisę nesvarstyti klausimo dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo užstatu.
Atmetamas kaip nepagrįstas E. P. apeliacinio skundo motyvas, jog jam nebuvo leista pasimatyti su gynėju prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Byloje nėra duomenų, jog apeliantui buvo varžoma teisė matytis su gynėju. Pastarasis taip pat nepateikė įrodymų, kad jam buvo trukdoma atlikti profesinę pareigą.
Policininkai, saugoję suimtąjį jį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai, veikė pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Jie nebuvo proceso dalyviai, todėl teisėja neprivalėjo jų įspėti neskleisti apklausos duomenų. Beje, pats nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neteigia, kad jie kam nors tokius duomenis perdavė ar atskleidė, ir tik daro niekuo nepagrįstą prielaidą.
Nepagrįsti E. P. apeliacinio skundo motyvai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kaip daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimu, tyrimu, saugojimu ir pan. Ši skundo dalis yra prieštaringa: vienu atveju jame teigiama, kad apeliantas tik priėmus nuosprendį sužinojo, jog nagrinėjimo teisme metu byloje nebuvo šių daiktinių įrodymų; kitu atveju apeliantas abejoja, ar byloje iš viso buvo daiktiniai įrodymai, kadangi prokuroras jam neleido susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga.
BPK 92 str. 2 d. nuostatos numato, kad daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje.
Taigi, nei pareigūnė, paėmusi iš tariamo narkotikų pirkėjo 4 šviesios spalvos tabletes, 2003-10-17 įgytas iš R. M. (t. 1 b. l. 17), nei pareigūnai, atlikę kratas R. M. , E. P. , L. T. namuose bei radę atitinkamai 9, 4, 33 polietileninius maišelius su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 20 sveikų ir truputį sutrupintų baltos spalvos tablečių su žuvies logotipu bei 5 cigaretes užsuktais galais (t. 1 b. l. 152-153; t. 2 b. l. 63-64, 160-161), neturėjo rastų daiktų sverti, nustatyti jų masės ir pan. Tai atliko specialistai, tyrimo eigą bei rezultatus užfiksavę specialisto išvadose (t. 1 b. l. 25, 30-31). Jie tiksliai nurodė gautą bei sunaudotą tyrimo metu medžiagos kiekį, sudėtį ir kt.
I instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl objektų tyrimo tikslumo bei rezultatų patikimumo. Dėl to nuosprendyje išdėstytas sprendimas konfiskuoti ir sunaikinti operatyvinių priemonių bei kratų metu iš kaltinamųjų paimtas narkotines bei psichotropines medžiagas atitinka įstatymo reikalavimus.
Tas pat pasakytina apie prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo metu.
BPK 207 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroras (ir kiti šiame straipsnyje numatyti asmenys) apžiūri turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 str. nustatyta tvarka.
Pagal teisės normos prasmę, prokuroras arba tyrimui vadovaujantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nusprendžia, ar atlikti objektų tyrimą, ar jų apžiūrą.
Siekiant nustatyti įvykio situaciją, galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas objektų tyrimas. Bylose, susijusiose su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtinas operatyvinių ar procesinių veiksmų metu paimtų daiktų tyrimas, siekiant nustatyti jų kilmę, sudėtį, kiekį, svorį ir pan. Tokį tyrimą atlieka specialistai.
Specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu (BPK 205 str.).
Šioje byloje tokios užduotys duotos Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistams (t. 1 b. l. 24, 27-28), todėl nuteistojo E. P. apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamos tyrimo objektų perdavimo procedūros ir apelianto procesinių teisių suvaržymo yra nepagrįsti. Beje, skunde klaidingai minimos ekspertizės, nes buvo atliekami objektų tyrimai.
Prokuroro duota užduotis atlikti objektų tyrimą nesuvaržė nuteistojo E. P. teisės apskųsti tokį prokuroro veiksmą, kadangi BPK 63 str. nuostatos numato proceso dalyvių teisę apskųsti aukštesniajam prokurorui ne tik prokuroro nutarimus, bet ir jo proceso veiksmus.
Prieštarauja įstatymo nuostatoms E. P. apeliacinio skundo argumentas, jog po ekspertinių tyrimų prokuroras nepriėmė procesinio sprendimo narkotines ir psichotropines medžiagas prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Naujame BPK, skirtingai nuo anksčiau galiojusio, šios nepateisinamos procesine prasme taisyklės atsisakyta, o daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo tvarka reglamentuota BPK 92 str. 3 ir 4 dalyse: tokie daiktai laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; tie daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima taip laikyti ir perduoti, turi būti laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra ribotos civilinės apyvartos daiktai, kurie turi būti saugomi tik tam pritaikytose, saugiose vietose. Jų saugojimo tvarką reglamentuoja žinybinės instrukcijos: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2000-05-02 patvirtintos Daiktinių įrodymų ir kitų daiktų, pinigų vertybių, vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, perdavimo teismams, grąžinimo taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 patvirtinta Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija ir kt.
BPK 220 str. 1 ir 5 d. nuostatos numato, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams praneša apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus. Toks pranešimas visiems kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo išsiųstas (t. 3 b. l. 109).
BPK 237 str. nuostatos reglamentuoja susipažinimo su baudžiamąja byla tvarką: laisvėje esantis kaltinamasis (ir kiti proceso dalyviai) nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, o jeigu kaltinamasis suimtas, su byla susipažįsta jo gynėjas.
Nežiūrint į tai, kad abu apeliantai buvo suimti, jiems pirmame teismo posėdyje pareiškus prašymą susipažinti su bylos medžiaga (t. 3 b. l. 150), teismas dėl to atidėjo bylos nagrinėjimą ir L. T. bei E. P. su bylos medžiaga susipažino (t. 3 b. l. 157, 158).
Taigi, pastarajam nėra pagrindo teigti, jog tik priėmus nuosprendį sužinojo byloje nesant daiktinių įrodymų. Byloje yra daiktinių įrodymų saugyklos pajamų kvitas (t. 1 b. l. 32), kurį apeliantas matė susipažindamas su bylos medžiaga ir iš kurio akivaizdu, kad trys paketai su iš R. M., E. P. bei L. T. išimtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2004-01-06 perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą.
Nagrinėjant bylą teisme, įrodymų tyrimo metu proceso dalyviai gali prašyti apžiūrėti daiktinius įrodymus (BPK 289 str.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei E. P. , nei jo gynėjas tokio prašymo nepareiškė. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog apeliantas negalėjo įgyvendinti šios savo teisės. Gynėjo pareiga užtikrinti visapusišką teisinę pagalbą savo ginamajam, įskaitant galimybę visa apimtimi naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, kurios ir E. P. , ir kitiems kaltinamiesiems teisme buvo išaiškintos (t. 4 b. l. 29).
Kai kurie kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti BPK normų pažeidimai, tariamai padaryti tiriant ir nagrinėjant bylą, bus įvertinti, aptariant apeliantų kaltę.
Dėl E. P. ir L. T. kaltės
Abu apeliantai savo apeliaciniuose skunduose prašo juos išteisinti teigdami, kad 2003 m. spalio 14-17 d. nepadarė jiems inkriminuotos veikos. Atkreipiamas dėmesys, jog toks nuteistojo E. P. prašymas prieštarauja jo paties nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotiems parodymams, kuriuose jis pripažino savo kaltę, teisme tik ėmęs neigti narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimo šaltinį.
I instancijos teismas pagrįstai nustatė E. P. bei L. T. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jas platinus 2003 m. spalio 14-17 d.
Iš nuosprendžio turinio aišku, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais E. P. parodymais, nors to nuosprendyje ir nemotyvavo.
Teismas neturėjo pagrindo abejoti pirminiais šio nuteistojo parodymais, juo labiau, kad teisme jis pripažino savo ankstesnius parodymus esant teisingus (t. 4 b. l. 34), tik paaiškino, jog vietoje anksčiau minėto L. T. tuos veiksmus iš tikrųjų atliko R. M.. Tačiau nežiūrint į tokį parodymų pasikeitimą, E. P. teisme patvirtino, kad R. M. sakė narkotikus atnešdavęs ,,nuo Lino”.
Ikiteisminio tyrimo metu 2004-04-21 E. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant įtariamojo pasirinktam gynėjui, truko daugiau kaip dvi valandas (t. 1 b. l. 192-194), todėl nėra pagrindo teigti, jog ji buvo skubota ar tendencinga. Šios apklausos metu E. P. išsamiai paaiškino, kad jis nuolat laikė iš L. T. gautas kanapes ir ,,Extazy” tabletes, o 2003 m. spalio mėn. viduryje iš jo gavo ir bute laikė 40 paketėlių po 0,5 g kanapių, kurias turėjo parduoti įprastine kaina po 20 Lt už 0,5 g, bei 24 ar 30 ,,Extazy” tablečių, kurias turėjo paimti pardavimui R. M. . Iš tų 40 paketėlių E. P. spėjo kažkam parduoti tris, o likusius paketėlius 2003-10-17 namuose surado policija. Tą dieną, likus maždaug valandai iki sulaikymo, 4 tabletes jis perdavė R. M. parduoti, prieš tai susitikęs su L. T. bei jam užsiminęs, kad R. M. skambino ir jų prašė. L. T. tokiam perdavimui pritarė. E. P. paaiškino, kodėl šitaip apsidraudė, pasakydamas L. T. : R. M. buvo skolingas L. T. už anksčiau gautas parduoti kanapes ir ,,Extazy” tabletes, todėl E. P. nenorėjo prisiimti atsakomybės, jeigu R. M. tas tabletes prarastų. E. P. parodė, jog ,,Extazy” tabletės buvo pardavinėjamos po 20 Lt, iš jų 4 Lt likdavo pardavėjui (jam arba R. M. ), o 16 Lt – L. T. .
Tokius pačius savo esme parodymus E. P. davė ir iki jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1 b. l. 187-188).
Praėjus mėnesiui po apklausos teisme E. P. parodė, kad naujo (žymiai detalesnio) įtarimo esmė jam suprantama, jis visiškai prisipažįsta, anksčiau duoti išsamūs parodymai yra teisingi, jis juos tvirtina (t. 1 b. l. 198).
Taigi, atmetamas kaip nepagrįstas E. P. apeliacinio skundo motyvas, jog tais pačiais duomenimis pagrįstas teismo nuosprendis jau tapo nesuprantamas.
E. P. parodymų pakeitimas teisme dėl L. T. vaidmens nusikalstamoje veikoje prieštarauja jo paties ankstesniems parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl vertinamas kaip pasirinktas gynybos būdas.
Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. parodymų pakeitimą teisme nulėmė stiprus jam daromas L. T. bei jo aplinkos spaudimas. Tokią išvadą sąlygoja bylos duomenys.
Nagrinėjant bylą I instancijos teisme gautas E. P. pareiškimas, jog jis priverstas keisti ir nesilaikyti savo pirmų parodymų, kadangi iškilo grėsmė jam ir artimiesiems, jam daromas moralinis, fizinis, psichologinis spaudimas (t. 4 b. l. 81).
Šį pareiškimą L. T. gynėjas traktavo kaip pareigūnų daromą spaudimą E. P. , todėl prašė apklausti ikiteisminiame tyrime dalyvavusius du pareigūnus, iš naujo apklausti apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį E. P. .
Teisėjų kolegija E. P. pareiškimo turinyje neįžiūri pareigūnų keliamos grėsmės (E. P. jame teigia priverstas atsisakyti pirminių parodymų, todėl nelogiška, kad pareigūnai galėtų reikalauti tai daryti), o L. T. gynėjo prašymą vėl apklausti E. P. vertina kaip psichologinį spaudimą jo ginamojo bendrininkui, ikiteisminio tyrimo metu davusiam parodymus prieš jo ginamąjį. Dėl to atmestas gynėjo prašymas.
Tokią kolegijos nuomonę sustiprino apeliacinės instancijos teisme gauta L. T. laiško, siųsto prieš pirmą apeliacinės instancijos teismo posėdį iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir adresuoto laisvėje esančiam, su kita baudžiamąja byla susijusiam K. K., kopija. Šiame laiške L. T., reaguodamas į jau minėtą E. P. pareiškimą teismui, duoda nurodymus savo draugui, jog šis imtųsi priemonių E. P. būtinai suvesti su L. T. gynėju, nes gynėjas ir pats nori su juo susitikti. E. P. apeliacinės instancijos teisme turėtų duoti pakeistus parodymus, kaip ir I instancijos teisme. L. T. manymu, dėl tokių pakartotinai duotų E. P. parodymų L. T. turėtų paleisti iš suėmimo.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. P. pabėgimą į Vokietiją sąlygojo ne pareigūnų spaudimas, kaip teigė nuteistasis L. T. ir jo gynėjas, bet už nusikaltimą gresiančios bausmės dydis, matyti iš paties E. P. parodymų.
Jau minėtoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. P., atsakydamas į gynėjo ir prokuroro klausimus, parodė žinojęs, kad narkotinių medžiagų laikymą bei platinimą draudžia Lietuvos įstatymai, tačiau galvojęs, jog už tai baudžiama tik bauda, bet ne laisvės atėmimu 10 metų; jo bloga psichologinė būsena susijusi su tuo, kad jis niekada ,,nesėdėjęs”, nepratęs prie tokių sąlygų, jam baisu, tačiau ši būsena nekliudo teisingai papasakoti įvykio aplinkybių (t. 1 b. l. 192-194).
Apie baimę būti nubaustam laisvės atėmimu ilgiems metams ir dėl to bėgimą į Vokietiją E. P. taip pat patvirtino I instancijos teisme (t. 4 b. l. 33). Jis paaiškino, kad pareigūnai liepė ,,nesusigadinti gyvenimo”.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama kaip pareigūnų spaudimas, nes jų pareiga išaiškinti įtariamajam ne tik jo teises, bet ir įstatymo numatytą atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria asmuo yra įtariamas.
Abiejų apeliantų kaltę įrodo ne tik nuteistojo E. P. prisipažinimas, bet ir bendranuteistojo R. M. parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu bei I instancijos teisme R. M. nuosekliai parodė, kad ,,žolę” (kanapes) ir ,,Extazy” tabletes jis gaudavo iš L. T., pravarde ,,XXX” (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimo iš Tado jis nebuvo teisiamas).
Išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. M. ne kartą davė prokurorui (t. 1 b. l. 123-125, 126-127, 142).
Būtina atkreipti dėmesį, kad 2004-01-13 apklausiamas prokuroro (t. 1 b. l. 128) R. M. parodė, jog po anksčiau duotų parodymų į savo mobiliojo ryšio telefoną yra gavęs grasinančių žinučių bei skambučių iš nepažįstamų asmenų, kad bus blogai, jog davė tokius parodymus. Po akistatos su L. T. pastarojo draugai, laukę R. M. išeinant iš prokuratūros, pasakė pakeisti parodymus dėl L. T. .
Esant tokioms aplinkybėms, R. M. tą pačią dieną apklausė ikiteisminio tyrimo teisėja.
2004-01-13 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t.1 b. l. 136-138) R. M. parodė, kad 2003-10-17 paskambino mergaitės, kurios jau anksčiau iš jo yra pirkusios amfetamino (tai liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir Nr. 2), ir paprašė keturių ,,Extazy” tablečių (bylos duomenys įrodo, kad R. M. suklydo, nes liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, pradžioje paprašė ne šių tablečių, bet amfetamino, žargonu vadinamo ,,Antanu”). R. M. mobilaus ryšio telefonu parašė žinutę L. T. klausdamas, kur gauti ,,Antano”. Į tai šis žinute atsakė nežinąs, tačiau tuoj paskambino ir pasakė, jog ,,Extazy” tablečių (,,apvalių”) R. M. gali gauti pas E. P. , nurodė jo mobiliojo ryšio telefono numerį. Paskambinęs E. P. , R. M. su juo susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini), ten gavo iš jo keturias tabletes. Už jas nemokėjo, nes būtų atsiskaitęs, gavęs iš mergaičių pinigus, tačiau einant po susitikimo su jomis buvo sulaikytas.
Savo parodymus R. M. patvirtino akistatoje su L. T. (t. 2 b. l. 128-130). Ji vyko anksčiau, negu apklausa pas teisėją, todėl joje tiksliau užfiksuota parodymų dalis dėl susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio.
Tokius pačius parodymus R. M. davė I instancijos teisme.
Išdėstytus nuteistojo R. M. parodymus patvirtina daiktų apžiūros protokolo duomenys (t. 1 b. l. 100-103). Iš jų matyti, kad 2003-10-17, 1506 val., iš R. M. mobiliojo ryšio telefono į L. T. telefoną atsiųsta SMS žinutė: ,,Ee ar gali gauti antano? Ar dar SAPAS turi apvaliu reikia 4”. 2003-10-17, 1510 val., iš L. T. mobiliojo ryšio telefono į R. M. telefoną išsiųsta SMS žinutė: ,,KIEK REIKIA ANTANO?”. L. T. SIM kortelės užrašų knygutėje yra įrašas: SIAPAS +37061341448.
Nuteistasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose (t. 2 b. l. 125, 126-127, 128-130, 134, 138, 143), taip pat ir teisme neigė disponavęs narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis (išskyrus penkių cigarečių su kanapėmis įsigijimą). Jo nuomone, kiti nuteistieji jį apkalbėjo, norėdami sušvelninti savo atsakomybę. Tik bylos tyrimo metu jis sužinojo, kad ,,Antanu” vadinamas amfetaminas, o R. M. SMS žinutę apie ,,Antaną” nusiuntė juokais.
Nežiūrint į tai, savo paaiškinime, rašytame prokurorui, L. T. pripažino žinąs, jog ,,Antanas” yra amfetaminas (t. 2 b. l. 118).
Nuteistojo argumentas, kad kiti jį apkalbėjo, siekdami sau padėti, nelogiškas ir vertinamas kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi bendrininkų veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kas jiems tiekdavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai, kad bendrininkų parodymai yra ne apkalbėjimas, įrodo šiame nuosprendyje jau aptartas jiems darytas psichologinis poveikis siekiant, jog jie pakeistų L. T. nenaudingus parodymus.
Nelogiškas ir kitas L. T. aiškinimas, kad su R. M. apie ,,Antaną” susirašinėjo juokais. Neigiant žinojimą, kas yra ,,Antanas”, beprasmiška klausti, kiek jo reikia, o juo labiau skambinti, kad paklaustų, kodėl tokias SMS žinutes rašinėja.
Cheminį tyrimą atlikusi specialistė 2003-10-27 specialisto išvadoje Nr. 6242 (t. 1 b. l. 25) patvirtino, kad keturių baltos spalvos tablečių su įspaustu žuvies simboliu, 2003-10-17 įgytų operatyviniu būdu Palangoje iš R. M. , sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė – 0,327 g.
Kitą tyrimą atlikusi specialistė 2003-11-04 specialisto išvadoje Nr. 6349 (t. 1 b. l. 30-31) nurodė:
žalsvos spalvos sausa augalinės kilmės medžiaga iš 37 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, paimta 2003-10-17 kratos metu E. P. namuose Palangoje, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendra masė yra 15,512 g;
20 vnt. pilkšvai baltos spalvos tablečių su įspaustu žuvies simboliu vienoje pusėje ir padalinimu kitoje pusėje iš degtukų dėžutės bei pilkšvai baltos spalvos tablečių su įspaustu žuvies simboliu fragmentų iš Statoil Extra kortelės instrukcijos įpakavimo, paimtų 2003-10-17 kratos metu E. P. namuose Palangoje, (duomenys neskelbtini), sudėtyse yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė yra 1,799 g.
Išdėstyti įrodymai įrodo nuteistųjų E. P. ir L. T. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platinus.
Taigi, atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo L. T. apeliacinio skundo motyvas, jog teismas jo kaltę pagrindė tik kitų nuteistųjų parodymais.
Kaltės įrodinėjimas, pagrįstas įrodymų visuma, atitinka BPK 1 str. įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde abejoja, ar dėl nustatyto narkotinių medžiagų kiekio galima baudžiamoji atsakomybė.
Ši apelianto abejonė nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Administracinė atsakomybė nenumatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Abiem nuosprendžiais įrodyta apeliantų kaltė neteisėtai disponavus narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platinus, todėl jų veikoms taikomos baudžiamojo kodekso nuostatos, nepriklausomai nuo platintų medžiagų kiekio.
Beje, abiejuose nuosprendžiuose nurodytas specialistų tiksliai nustatytas rastų ir tyrimui pateiktų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis neleidžia abejoti dėl veikų priskyrimo baudžiamosios teisės reguliavimo sričiai, net jeigu šios medžiagos nebūtų skirtos platinimui, kadangi jų kiekis daug kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytus kanapių (ir jų dalių) bei MDMA nedidelius kiekius, už kurių įgijimą ar laikymą numatyta administracinė atsakomybė.
Abiejų apeliantų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), kadangi L. T. 2003 m. spalio 14-16 d. atgabeno E. P. realizuoti 17 g (40 paketėlių) narkotinės medžiagos kanapių ir 24 tabletes, kuriose buvo 2,126 g psichotropinės medžiagos MDMA, be to, 2003-10-17 leido E. P. iš šio kiekio 4 tabletes su MDMA perduoti R. M. ; E. P. iš jam pristatyto kiekio 2003 m. spalio 15-17 d. apie 1,5 g (3 paketėlius) kanapių pardavė nenustatytiems asmenims, 2003-10-17 L. T. nurodymu 4 tabletes su 0,327 g MDMA perdavė realizuoti R. M., o 15,512 g (37 paketėlius) kanapių ir 20 tablečių su 1,799 g MDMA laikė namuose platinimui.
Nuteistasis E. P. ginčija I instancijos teismo pritaikytą įstatymo redakciją teigdamas, kad jam turėjo būti taikoma 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija (atkreipiamas dėmesys, jog šis apeliacinio skundo argumentas prieštarauja likusiai skundo daliai, kurioje motyvuojamas jo nepagrįstas nuteisimas).
Toks skundo motyvas nepagrįstas.
Naujas Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo nuo 2003-05-01, tačiau dar iki jo įsigaliojimo kai kurie BK straipsniai (įskaitant BK 260 str.) buvo pakeisti. Taigi, apelianto nurodyta 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija net nebuvo įsigaliojusi, todėl negali būti taikoma.
Teismas tinkamai pritaikė BK 3 str. 2 d. nuostatas, kad bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, ir nuteistiesiems pritaikė švelnesnę sankciją numatančią įstatymo redakciją.
Dėl neįrodytų veikų
Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, tačiau teismas dėl šio kaltinimo nepriėmė jokio sprendimo.
Šis skundo motyvas tik iš dalies pagrįstas.
Abu apeliantai iš tiesų buvo kaltinami tuo, kad veikdami L. T. suburta organizuota grupe (jai dar priklausė trumpiau veikęs R. M. ) nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2003-10-17 neteisėtai disponavo turint tikslą platinti bei platino ne mažiau kaip 600 g narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių) bei ne mažiau kaip 200 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 16 g nurodytos medžiagos; E. L. T. nurodymu pardavė ne mažiau kaip 600 g kanapių ir jų dalių už bendrą 24000 Lt sumą.
I instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įrodė apeliantų kaltę šioje kaltinimo dalyje tik dėl jų veikos 2003 m. spalio 14-17 d., neteisėtai disponavus 17 g narkotinės medžiagos kanapių ir 24 tabletėmis, kuriose buvo 2,126 g psichotropinės medžiagos MDMA.
Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai nurodė (t. 4 b. l. 113), jog apeliantai (ir R. M. ) dėl likusių kaltinimų išteisintini neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Ši I instancijos teismo nuosprendžio dalis teisingai motyvuota, todėl motyvai nekartojami. Dėl kitos neįrodytos apeliantų nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2003-10-14 pagal BK 260 str. 1 d. teismas išteisino L. T. (ir trumpiau veikusį R. M. ), tačiau tokio sprendimo nepriėmė dėl E. P. Ši teismo klaida ištaisoma, nes tais pačiais motyvais jis irgi turėjo būti išteisintas, tai nurodžius ne tik nuosprendžio aprašomojoje, bet ir rezoliucinėje dalyje.
Nuteistojo E. P. apeliacinio skundo motyvas dėl neišteisinimo veikus organizuota grupe atmetamas.
I instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė (t. 4 b. l. 113), jog byloje nesurinkta įrodymų kaltinamuosius veikus L. T. suburta organizuota grupe narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimui, tačiau jų veiksmai atitinka kitą bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę. Nuosprendyje įrodyta, kad apeliantai veikė kartu, todėl nustačius lengvesnę bendrininkavimo formą pakanka tai nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Dėl bausmių
Teismas motyvavo bausmių skyrimą.
Nors tyčia padarytas savo pasekmėmis pavojingas žmogaus sveikatai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), teismas atsižvelgė į E. P. asmenybę, jog jis nusikalto pirmą kartą, įvertino jo nuoširdų gailėjimąsi, visišką kaltės pripažinimą (parodymų pakeitimo priežastys išanalizuotos šiame nuosprendyje), kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir, pritaikęs BK 62 str. nuostatas, paskyrė mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Atsižvelgus į įvykio aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nuosprendžio priėmimo, turėtą realizavimui narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta.
Apeliantas skundžiasi, kad teismas privalėjo įskaityti į atliktos bausmės laiką visą kardomojo kalinimo laikotarpį nuo sulaikymo Vokietijoje dienos, tačiau teismas būtent taip ir padarė.
Nuteistasis E. P. pats ne kartą teigė, kad jį sulaikė Vokietijoje 2004-01-24 (t. 1 b. l. 194; t. 4 b. l. 83). Tai patvirtina objektyvūs duomenys (t. 2 b. l. 32).
Teismas nuosprendyje nurodė, jog bausmė skaičiuojama nuo 2004-01-24. Paskyręs laisvės atėmimo 7 mėn. ir 8 d. bausmę, teismas teisingai laikė, kad nuteistasis nuosprendžio priėmimo dieną 2004-09-02 ją jau atliko, todėl E. P. paleido teismo salėje.
L. T. paskirta vos didesnė, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo vaidmenį nusikaltime, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nuteistasis neigia padaręs sunkų nusikaltimą, o tai rodo, jog dėl savo elgesio nesigaili, nors jo, kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjo jų pardavėjams, vaidmuo bendrininkų grupėje svarbiausias, todėl griežčiausiai vertinamas.
Ankstesnėje darbovietėje L. T. charakterizuojamas gerai (t. 3 b. l. 45), bet jis du kartus teistas ir tai rodo jo nenorą keisti visuomenėje nepriimtino gyvenimo būdo.
Tiesa, apeliantas teigia, kad jo teistumas išnykęs, tačiau tai neatitinka tikrovės.
Ankstesniu Palangos miesto apylinkės teismo 2003-03-19 nuosprendžiu L. T. buvo nubaustas, bausmę subendrinus su dar ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pataisos darbais 2 m., atskaitant 10 procentų jo gaunamo uždarbio kas mėnesį į valstybės pajamas, konfiskuojant 1/10 dalį jo turto (t. 2 b. l. 151).
2003-05-01 įsigaliojus naujam BK, Palangos miesto apylinkės teismas 2003-06-05 nutartimi L. T. nuosprendžiu paskirtą pataisos darbų bausmę pakeitė į baudžiamojo poveikio priemonę – 625 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. 5 b. l. 29). Nutartį priėmęs teismas pranešė, kad duomenų apie įmokos įmokėjimą byloje nėra (t. 5 b. l. 28).
Sutinkamai su 1961 m. BK 58 str., kurio nuostatos nuteistajam yra švelnesnės, lyginant su 2000 m. BK 97 str., todėl turi būti taikomos, neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti pataisos darbais, jeigu jie per 1 m. nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo. L. T. neatitinka šių sąlygų, nes skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą padarė laikotarpiu nuo 2003-10-14 iki 2003-10-17.
Savo apeliaciniame skunde L. T. be pagrindo teigia, jog teismas jo ankstesnį teistumą pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pabrėžė atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau tai nereiškia, jog jis nustatė esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Įvertinusi visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. T. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio tvarką, kai nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 str. 2 d.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.
Atmetamas L. T. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė BPK 6 str. 2, 3 d. nustatytus teisingumo ir lygybės principus, prieš jį davusiems parodymus kaltinamiesiems paskyręs simbolines bausmes.
Nurodyti principai yra konstitucinio asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principo išraiška baudžiamajame procese. Jie reiškia, kad baudžiamojo proceso normos visų asmenų atžvilgiu turi būti taikomos vienodai ir jokiam asmeniui baudžiamajame procese privilegijos neteikiamos. Tuo tarpu bausmės skyrimas yra baudžiamosios teisės dalykas. Vienas iš bausmės skyrimo principų yra jos individualizavimas, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. T. paskirta bausmė juos atitinka.
Kitų nuteistųjų bausmės klausimas nesvarstomas, nes sutinkamai su BPK 320 str. įtvirtintomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl ekstradicijos išlaidų
Teismas nepagrįstai priteisė iš E. P. kaip proceso išlaidas su jo ekstradicija iš Vokietijos susijusias išlaidas – 5128 Lt – Policijos departamentui prie VRM. Beje, tokio savo sprendimo teismas niekuo nemotyvavo, nors, pagal BPK 103 str. 6 p. turinio prasmę, nagrinėjant bylą teisme kitos išlaidos tampa proceso išlaidomis, jeigu teisėjas ar teismas jas tokiomis pripažįsta.
Byloje yra dokumentai, patvirtinantys išlaidas, kurias Policijos departamentas patyrė dėl E. P. ekstradicijos (t. 4 b. l. 18-23), tačiau tai nėra pagrindas jas priteisti iš nuteistojo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 28 str. 1 d. nuostatomis policija finansuojama iš valstybės biudžeto, Policijos departamentas turi atskirą išlaidų sąmatą.
Sąmatoje atskirai numatytos išlaidos, susijusios su asmenų ekstradicija. Šios išlaidos neturi būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, kadangi ikiteisminis tyrimas, nesant akivaizdoje įtariamojo, negali būti baigtas, o pareigūnai, lydintys ekstradijuojamą asmenį, atlieka savo darbines funkcijas.
Dėl kitų klausimų
Nuteistojo E. P. nuomone, iš Klaipėdos apygardos prokuratūros jam turėtų būti priteisti 52 eurai, kuriuos Vokietijos pareigūnai iš jo paėmė sulaikydami ir vėliau perdavė Palangos miesto policijos pareigūnams.
Byloje nėra jokių duomenų apie tokius Vokietijos pareigūnų veiksmus. Jeigu pinigai buvo perduoti Palangos miesto policijos pareigūnams, apeliantas gali kreiptis į Palangos miesto policijos komisariatą. Klaipėdos apygardos prokuratūra nėra materialiai atsakinga už Palangos miesto policijos pareigūnų darbą.
Dėl rašymo apsirikimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. ir L. T. nusikaltimus padarė 2003 m. spalio mėnesį. Tai nurodyta ir kaltinamajame akte, ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas padarė klaidų ir įrašė, jog E. P. bei L. T. pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, padarytų 2004 m. spalio mėnesį. Tai aiškūs rašymo apsirikimai, todėl jie ištaisomi.
Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 328 str. 4 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį E. P. nuteisimo dalyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2003 m. spalio 14 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
E. P. dėl nusikalstamos veikos, inkriminuotos nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2003 m. spalio 14 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. P. priteista Policijos departamentui prie VRM 5128 Lt proceso išlaidų;
ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimus ir laikyti, kad E. P. bei L. T. nusikalstamas veikas, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarė ne 2004 m., bet 2003 m.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Violeta Ražinskaitė
Teisėjai: Albinas Bielskis
Linas Šiukšta