Civilinė byla Nr. 2S-2518-343/2012

(Proceso Nr. 2-05-3-09335-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.10; 129.18; 129.20.1;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skolininkės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13170-329/2012 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų, asmuo, kurio veiksmai skundžiami, - antstolė R. S., išieškotojai – A. B. ir Ž. R., ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Pareiškėja skolininkė L. B., nesutikdama su jai priklausančių piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštu ir jų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą, skundė 2012 m. gegužės 24 d. antstolės R. S. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0106/12/03195 ir Nr. 0106/12/03202, prašydama panaikinti skundžiamą patvarkymą ir piniginių lėšų, esančių pas trečiąjį asmenį UAB „Plastinės chirurgijos centras“, kurios turėtų būti išmokamos skolininkei, areštą 204 950,83 Lt sumai (b.l. 4-7), tačiau 2012 m. birželio 26 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0106/12/03195, b.l. 31) antstolė skolininkės skundo netenkino, jį persiuntė Kauno miesto apylinkės teismui toliau tęsti vykdymo veiksmus, skundžiamame 2012 m. gegužės 24d. patvarkyme ištaisė aritmetinę klaidą ir nurodytą areštuotų piniginių lėšų sumą pakeitė į 209448,03 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b.l. 37-40) pareiškėjos skolininkės L. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė konstatuodamas, jog antstolės veiksmai, priimant skundžiamą patvarkymą, buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos bendra skolos suma išieškotojams A. B. ir Ž. R. yra didesnė, nei, kad areštuoto turto suma, todėl nepagrįstas skolininkės argumentas, jog antstolė ginčijamu patvarkymu galėjo areštuoti didesnę sumą, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pažymėjo, kad kiekvienam iš išieškotojų likusios išieškoti sumos skundžiamame patvarkyme nenurodymas nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą patvarkymą, skolininkės pateiktą skundą vertino kaip išankstinį, kadangi skolininkė, nesikreipusi į antstolės kontorą dėl ją dominančios informacijos suteikimo ar antstolės informavimo dėl dalinio skolos padengimo, pirmiausia kreipėsi į teismą skųsdama antstolės veiksmus. Teismas nepagrįstu laikė ir pareiškėjos argumentą, jog iš skundžiamo patvarkymo negalima spręsti, ar areštuota pinigų suma apima ir vykdymo išlaidas, nurodydamas, kad skundžiamame patvarkyme nebuvo nurodyta išieškoti ir vykdymo išlaidas. Be to, nepagrįstu laikė ir pareiškėjos argumentą remiantis CPK 668 straipsniu dėl negalimumo išieškoti sumos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, nes iš UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gaunamos pajamos už pastatų nuomą, pasak skolininkės, yra vienintelis jos pajamų šaltinis. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui duomenų apie jos gaunamas pajamas, jų dydį ir gavimo šaltinius, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjos gaunamas pajamas iš patalpų nuomos prilyginti darbo užmokesčiui bei spręsti, ar pagrįstai daromi išskaitymai iš šių pajamų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 45-48) pareiškėja prašo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog iš trečiojo asmens UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gaunamos piniginės lėšos už patalpų nuomą šiuo metu yra vienintelis pareiškėjos pajamų šaltinis, todėl šios lėšos prilygintinos skolininkės darbo užmokesčiui, dėl ko šiuo atveju išskaitymai iš gaunamų lėšų gali būti daromi vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis, nors antstolė skundžiamu patvarkymu areštavo visas skolininkei trečiojo asmens išmokėtinas sumas.
2. Antstolei areštavus visas pareiškėjos gautinas lėšas buvo pernelyg suabsoliutintos išieškotojų teisės ir paneigtos skolininkės teisės laisvai disponuoti pajamų dalimi, likusia po CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitų išskaičiavimo, t.y. šiuo atveju susidaro teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, pažeidžiamas skolininkės teisėtų lūkesčių principas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

              Suinteresuoti asmenys per nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė. Pasibaigus nustatytam terminui atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti suinteresuoti asmenys išieškotojai A. B. ir Ž. R. pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 76-78), prašydami skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir nustatė, kad skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų argumentai yra nepagrįsti, skolininkė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog antstolės areštuotos lėšos yra visos jos turimos lėšos ir skolininkė neturi lėšų, reikalingų pragyvenimui. Be to, antstolės patvarkymas areštuoti nurodyto dydžio sumą dar nereiškia, kad tokia suma faktiškai ir buvo areštuota. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog išieškojimą iš skolininkės vykdo ir daugiau antstolių, o iš UAB „Plastinės chirurgijos centras“ turimų skolininkei priklausančių lėšų išieškojimas vykdomas nuo 2010 metų pradžios, todėl skolininkė realiai šiomis lėšomis nesinaudoja. Taip pat nurodė, kad skolininkė turi daug komercinės paskirties nekilnojamojo turto, todėl negalima daryti išvados, kad skolininkė stokoja lėšų pragyvenimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo normų, numatančių turtą, iš kurio yra negalimas išieškojimas, o taip pat klausimas dėl pajamų, kurios gali būti prilygintos darbo užmokesčiui, vertinimo. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0106/12/03195 ir Nr. 0106/12/03202 atitinkamai pagal 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1288-390/2009 dėl 50 629,31 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. B. išieškotojo A. B. naudai ir pagal 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4341 dėl 165 495 Lt išieškojimo iš skolininkės L. B. išieškotojo Ž. R. naudai. Vykdydama minėtus vykdomuosius dokumentus antstolė R. S. 2012 m. gegužės 24 d. priėmė patvarkymą „Dėl piniginių lėšų priklausančių skolininkui pas trečiuosius asmenis areštavimo ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, kuriuo patvarkė areštuoti pinigines lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį UAB „Plastinės chirurgijos centras“, priklausančias skolininkei L. B. 204 950,83 Lt sumoje ir pervesti areštuotas lėšas, kurias priklausytų išmokėti skolininkei, į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkė L. B. teigia, kad šios pas trečiąjį asmenį esančios lėšos, gaunamos iš nekilnojamojo turto nuomos, yra vienintelės skolininkės gaunamos pajamos, todėl jos prilygintinos darbo užmokesčiui, atsiskaitymai iš jų turi būti daromi remiantis CPK 736 straipsnio nuostatomis, o, be to, remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nors minėtu patvarkymu antstolė areštavo visas lėšas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nei antstolei, nei teismui nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, jų dydį ir gavimo šaltinius, pagrįstai manė nesant pagrindo pareiškėjos gaunamas pajamas iš patalpų nuomos prilyginti darbo užmokesčiui bei spręsti, ar pagrįstai daromi išskaitymai iš šių pajamų.

Pasisakydamas dėl atskirajame skunde keliamo klausimo dėl pajamų, gaunamų iš nuomos teisinių santykių, prilyginamo darbo užmokesčiui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1d.). Tas pats taikytina ir darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ir daviniams. CPK 737 straipsnyje yra konkrečiai nurodyta, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijos, sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, dividendai ir pensijos. Pažymėtina, kad CPK 737 straipsnyje pateiktas pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui sąrašas yra baigtinis. Tai, kad šiame sąraše nėra įtrauktos pajamos, gautos iš nuomos teisinių santykių, reiškia, kad tokios pajamos nėra prilygintos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms. Taigi pajamos, gaunamos iš nuomos teisinių santykių nuomojant nekilnojamąjį turtą į šį sąrašą nepatenka, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skolininkės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad jos iš nuomos teisinių santykių gaunamos pajamos, kadangi jos yra vienintelės skolininkės gaunamos pajamos, turėtų būti prilyginamos darbo užmokesčiui ir išieškojimas iš jų turėtų būti vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkės gaunamų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos nelaikė pajamomis, prilyginamomis darbo užmokesčiui ir CPK 736 straipsniu kaip skolininkės interesų apsaugos garantu šiuo atveju nesirėmė. Ta aplinkybė, kad tai yra galimai vienintelės skolininkės gaunamos pajamos, nors iš skolininkės teismui pateiktų duomenų tokios konkrečios išvados negalima padaryti, negali lemti šių pajamų prilyginimo darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad skolininkės teismui prie atskirojo skundo pateikta 2012 m. liepos 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma (b.l. 49) patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 10 d. skolininkė nebuvo apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir negavo valstybinio socialinio draudimo išmokų, tačiau ši pažyma nepatvirtina, kad skolininkė darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, išskyrus iš nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gaunamas pajamas, negauna.

CPK 668 straipsnyje siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, numato tam tikrus apribojimus išieškojimui iš fizinių asmenų turto. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas sąrašas daiktų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tuo pačiu į šiame įstatyme nurodytus daiktus negali būti ribojamos ir asmens nuosavybės teisės. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012). Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad skolininkės gaunamos pajamos iš trečiojo asmens UAB „Plastinės chirurgijos centras“ yra vienintelės jos gaunamos ir turimos piniginės lėšos bei duomenų, kad visos skolininkės turimos lėšos yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės alga. Taigi šiuo atveju skolininkė neįrodė, kad jos iš nuomos teisinių santykių iš trečiojo asmens UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gaunamos lėšos yra vienintelės jos gaunamos pajamos ir kad skolininkė neturi daugiau kitų pajamų, kurios užtikrintų jos minimalių poreikių tenkinimą, todėl teismas pagrįstai antstolės patvarkymą paliko galioti. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                             Rūta Palubinskaitė