Civilinė byla Nr. 2-907-956/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07544-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16.; 3.1.3.3.; 3.2.6.1.(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei,
dalyvaujant ieškovui A. S., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Algimantui Kolpertui ir direktoriui V. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - TOV „(duomenys neskelbtini)“) atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Regitra“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, TOV „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „Regitra.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur skolą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kurias teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ir paaiškino, kad yra trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas. Trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo atstovauti įmonės interesams, t. y. savo nuožiūra ir lėšomis nupirkti automobilį Lietuvoje įmonės vardu, atvaryti įsigytą automobilį į (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 2 d. trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudarė automobilio FIAT DOBLO pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė žinojo, kad sutartis sudaroma per įgaliotąjį asmenį. Susitarė dėl 3800 Eur automobilio kainos. Už automobilį per du kartus sumokėjo 2000 Eur savo asmeniniais pinigais, t. y. 2018 m. spalio 2 d. ar 3 d. 200 Eur grynais padavė atsakovės atstovui jo kontoroje (duomenys neskelbtini) rajone ir 2018 m. spalio 3 d. 1800 Eur grynais padavė atsakovės atstovui jo automobilyje, susitikus prie PC „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant sutuoktinei O. S.. Dėl likusios sumos sumokėjimo termino nebuvo susitarę. Pagal 2018 m. spalio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjus 2000 Eur, atsakovės atstovas spalio 3 d. padavė PVM sąskaitą - faktūrą, originalius vokiškus automobilio registracijos dokumentus („brifas“), todėl 2018 m. spalio 19 d. įregistravo automobilį VĮ „Regitra“ trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ vardu. 2018 m. spalio 25 d. paaiškėjo, kad trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ neteko automobilio nuosavybės teisių, kadangi automobilis buvo perregistruotas VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojų atsakovei anuliavus pirkimo - pardavimo sutartį. Trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ neprašė grąžinti 2000 Eur, kadangi nori juos tiesiogiai atgauti iš atsakovės. Automobilio pirkėjas buvo trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“, o jis (ieškovas) veikė tik kaip pirkėjo atstovas ir sumokėjo 2000 Eur avansą iš savo asmeninių pinigų.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, TOV „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas surado automobilį, sudarė kaip trečiojo asmens įgaliotas atstovas su atsakove pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovei už automobilį savo asmeniniais pinigais 2000 Eur, automobilio sutarta kaina buvo 3800 Eur, galutinis atsiskaitymo terminas nebuvo numatytas, ieškovas automobilį įregistravo trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įgaliojimas ieškovui išduotas 2018 m. spalio 3 d., o automobilio pirkimo – pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjo), atstovaujamo įgaliotojo atstovo A. S., ir atsakovės (pardavėjo) sudaryta 2018 m. spalio 2 d. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas patvirtino šį sandorį. Dėl automobilio FIAT DOBLO įsigijimo su įmone buvo suderinta, t. y. įmonė pritarė tokiam sandoriui. Automobilis FIAT DOBLO buvo nupirktas įmonės vardu. Su ieškovu neturi pareigos atsiskaityti, kadangi automobilis neatvarytas į (duomenys neskelbtini), jis veikė savo rizika. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo 2000 Eur ieškovo sąskaita.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas direktorius V. M. paaiškino, kad su ieškovu, kaip su TOV„(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu, sutarė, kad automobilį FIAT DOBLO trečiajam asmeniui TOV„(duomenys neskelbtini)“ parduos už 2000 Eur, teismo posėdžio metu patikslino automobilio kainą 3800 Eur. Ieškovas, kaip minėtos įmonės atstovas, 2018 m. spalio 2 d. avansu davė 200 Eur. 2018 m. spalio 2 d. sudarė su trečiuoju asmeniu TOV„(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo ieškovo, pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovui perdavė automobilio dokumentus bei PVM sąskaitą-faktūrą 2000 Eur sumai. Sutarė, kad automobilį atiduos, kai bus sumokėta visa automobilio kaina. Ieškovas žadėjo sumokėti iki spalio 7 d. Skambino ieškovui, nekėlė ragelio. Kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ visos automobilio kainos nesumokėjo, todėl vienašališkai nutraukė pirkimo - pardavimo sutartį, pranešė VĮ „Regitra“ apie minėtos sutarties anuliavimą, įregistravo automobilį savo vardu ir po to pardavė kitam pirkėjui. Sutinka grąžinti 200 Eur trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“ į jos nurodytą sąskaitą. Pirkėjas buvo TOV„(duomenys neskelbtini)“, ieškovas sakė, kad turi įgaliojimą veikti įmonės vardu, grynais gavo tik 200 Eur, 1800 Eur nėra gavęs.
Atsakovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti kaip pareikštą ne to ieškovo, ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui. Ginčas kilęs iš sutartinių santykių, todėl negali būti jokio nepagrįsto praturtėjimo. Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, o ieškovas veikė pagal įgaliojimą kaip pirkėjo atstovas. Trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei sumokėjo 200 Eur avansą, kurį atsakovė be ginčo sugrąžins įmonei. Ieškovas veikė įgaliojimo rėmuose, jis nėra pirkimo – pardavimo sutarties subjektas, ieškovą su trečiuoju asmeniu TOV „(duomenys neskelbtini)“ sieja atstovavimo teisiniai santykiai. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta, kai telefonu atsakovės atstovas informavo ieškovą, kad pardavinėja kitiems automobilį, nes laiku nesumokėjo visos sumos. Trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nutraukimo neginčija.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Regitra“ teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime nurodė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. 2018 m. spalio 19 d. registracija panaikinta teisėtai, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatomis ir atsakovės prašyme pateikta informacija. Teikdama transporto priemonių registravimo paslaugas, neturi teisės kištis į pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio civilinius teisinius santykius, kurie susiję su nuosavybės teisės perleidimu.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas ieškovo, su atsakove 2018 m. spalio 2 d. sudarė automobilio pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“ automobilį FIAT DOBLO (b. l. 6). Iš ikiteisminių tyrimų medžiagos nustatyta, teismo posėdžio metu ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad sutarta automobilio kaina buvo 3800 Eur. Dėl automobilio kainos ginčo byloje nėra. Taip pat byloje ginčo nėra ir dėl sutarties šalių, t. y. ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta, kad pagal automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas yra trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“, o pardavėjas yra atsakovė. Atsakovė paaiškino, kad nesumokėjus už automobilį visos kainos, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė, o automobilį pardavė kitam pirkėjui. Byloje nėra ginčo dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis nutraukta, todėl atsakovė sutinka be ginčo grąžinti trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo sumokėtą 200 Eur avansą už automobilį FIAT DOBLO (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Automobilio FIAT DOBLO pirkimo – pardavimo sutartis iš pirkėjo pusės (trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“) buvo sudaryta per atstovą, t. y. ieškovą, kuris veikė pagal trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 3 d. išduotą įgaliojimą (b. l. 83, 84-86). Pastebėtina, kad sutartis sudaryta 2018 m. spalio 2 d., o įgaliojimas išduotas 2018 m. spalio 3 d. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, 2.136 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžio metu trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino 2018 m. spalio 2 d. sudarytą sandorį, t. y. pritarė automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai.
Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius V. M. patvirtino, kad sudarydamas sutartį, žinojo (ieškovas buvo pasakęs), kad ieškovas atstovauja trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ interesus ir veikia jo vardu pagal išduotą įgaliojimą. Aplinkybę, kad ieškovas pirko automobilį FIAT DOBLO trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai, patvirtino ir liudytoja O. S.. 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimu trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo ieškovą atstovauti įmonės interesams, t. y. nupirkti užsienyje TOV „(duomenys neskelbtini)“ vardu bet kokios markės, modelio, už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra ir lėšomis automobilį, atvaryti įsigytą automobilį į TOV „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vietą (b. l. 83, 84-86). Byloje nustatyta, kad atsakovė išrašė trečiajam asmeniui TOV„(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 Eur gauto avanso už automobilį (b. l. 149), 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur sumai (b. l. 7). 2018 m. spalio 19 d. ieškovas VĮ „Regitra“ įregistravo automobilį FIAT DOBLO trečiojo asmens TOV„(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 8). Iš nustatytų aplinkybių, t. y. kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų - TOV „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo automobilis įregistruotas trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ieškovas įvardytas tik kaip transporto priemonės valdytojas, ieškovas už automobilį sumokėjo avansą savo asmeniniais pinigais, teismas daro išvadą, pirma, kad 2018 m. spalio 2 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta ieškovui neviršijant jam suteiktų teisių pagal 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimą, antra, atsakovei, sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu TOV „(duomenys neskelbtini)“, buvo žinomas atstovavimo faktas. Taigi, visos civilinės teisės ir pareigos, kylančios iš 2018 m. spalio 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, atsirado trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovui kaip pirkėjo atstovui.
Iš ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos (avanso) pagal automobilio pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, t. y. ieškovas, nebūdamas automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, savo reikalavimą kildina iš sutarties. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad per du kartus (200 Eur ir 1800 Eur) atsakovei iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 2000 Eur avansą už automobilį FIAT DOBLO. Atsakovė teigia, kad ieškovė sumokėjo tik 200 Eur avansą už automobilį FIAT DOBLO. Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ santykius reglamentuoja 2018 m. spalio 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartis bei CK 6.305-6.349 straipsniai, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai (CK 2.132 – 2.151 straipsniai), todėl atmestinas trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, ir sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 straipsnis). Vertinant šią teisės normos formuluotę darytina išvada, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2016).
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009).
Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-56/2007).
Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiais atvejais pagal CPK 45 straipsnį teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, apie tai teismas praneša šiam asmeniui.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be to, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2006).
Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu ieškovui pasiūlė pakeisti netinkamą šalį (ieškovą) tinkama (garso įrašas 05:50-12:12), o ieškovui nesutinkant, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, pasiūlė trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, dėl ginčo dalyko (garso įrašas 12:12-13:15). Ieškovas nesutiko būti pakeistas kitu asmeniu (ieškovu) ir prašė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje pagal pateiktą ieškinį ir jame nurodytus dalyvaujančius byloje asmenis. Ieškovas paaiškino, kad yra tinkama šalis, jis turi reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi už automobilį atsakovei sumokėjo 2000 Eur avansą savo asmeniniais pinigais. Trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir jame nurodytus dalyvaujančius byloje asmenis. Trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad ieškovas yra tinkama šalis, o įmonė neturi pareigos mokėti ieškovui 2000 Eur avansą už automobilį, ieškovas turi reikalauti pinigų iš atsakovės. Teismas, išklausęs ieškovo, trečiojo asmens TOV „(duomenys neskelbtini)“ nuomones dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, teismo posėdžio metu dar kartą pasiūlė ieškovui ir trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti papildomą terminą pateikti teismui nuomonę dėl netinkamos šalies (ieškovo) pakeitimo tinkama, trečiajam asmeniui TOV „(duomenys neskelbtini)“ galimybę įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko (garso įrašas 13:15-14:56). Ieškovas ir trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad nereikalingas papildomas terminas, prašė bylą nagrinėti kuo greičiau šiame teismo posėdyje pagal esamą proceso dalyvių padėtį.
Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad šioje byloje yra tinkamas ieškovas, t. y. turi reikalavimo teisę į atsakovę, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 5 straipsnis).
Kadangi ieškovas nėra automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalis, ieškovas neturi reikalavimo teisės. Pagal pareikštą ieškinio pagrindą ir dalyką, trečiasis asmuo TOV „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę į atsakovę.
Teismas nepasisako dėl kitų ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kadangi ieškovui, neturint reikalavimo teisės šioje byloje, jos neturi teisinės reikšmės.
Kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei – 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), valstybei - 18,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,90 Eur (aštuoniolika eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Sigita Kulbienė