Administracinė byla Nr. A556 - 31/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2.; 9.8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjams J. J., R. J.,
pareiškėjų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovo atstovui Arūnui Abromavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai R. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 1-5), kurį patikslino (T 1, b. l. 48-51), prašydami panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-100; 2) Inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-101; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149; 4) VMI prie FM 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-150; 5) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010); 6) Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-249(7-196/2010).
Pareiškėjai paaiškino, kad Inspekcija savo sprendimais patvirtino patikrinimo aktus, kuriais jiems papildomai apskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), GPM delspinigių ir GPM baudas. VMI prie FM savo sprendimais patvirtino Inspekcijos sprendimus, Mokestinių ginčų komisija iš dalies patvirtino VMI prie FM sprendimus, t. y. patvirtino sumokėti GPM, GPM delspinigius, vietoje 30 procentų dydžio GPM baudos skyrė 10 procentų dydžio GPM baudą. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija mokesčių administratorių sprendimus patvirtino vieninteliu motyvu, t. y. kad pareiškėjų pajamos, kurios buvo panaudotos namo statybai, nebuvo realiai gautos. Teigė, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jų realiai gautas pajamas (dovanojimas, paskolos ir pan.). Nors mokestinio patikrinimo laikotarpiu jų gaunamos pajamos nebuvo didelės, tačiau namo statybai lėšos buvo gaunamos iš artimų giminaičių. Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde Mokestinių ginčų komisijai nurodė, jog „M. J. pardavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 160 000 Lt, iš kurių 110 000 Lt kaip galima bendraturtė investavo į namo statybą”. Butas buvo vienintelės M. J. gyvenamosios patalpos. Šiuo metu M. J., kaip šeimos narys gyvena pas mus adresu (duomenys neskelbtini)”. Teigė, kad Mokestinių ginčų komisija dėl paminėtų aplinkybių nepasisakė. Mokesčių administratoriai, priimdami sprendimus, neatsižvelgė į pastabose, skunduose išdėstytus argumentus ir motyvus. Nurodė, kad sprendimai priimti formaliais pagrindais, nevykdant įstatymuose nustatytos pareigos patikrinti jai pavaldžios institucijos priimtą sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjų skundą (T 1, b. l. 60-62) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjų ir Inspekcijos vyksta dėl to, ar pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jų šeimos 2005 - 2007 metais patirtoms išlaidoms. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai pastatė gyvenamąjį namą pareiškėjai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat patyrė šeimos vartojimo išlaidų. Pirmiausia Inspekcija pareiškėjos atžvilgiu atliko mokestinį tyrimą, kuris pradėtas gavus Kauno apygardos prokuratūros informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamosiomis prekėmis, kuriame įtarimai pareikšti pareiškėjos sutuoktiniui (pareiškėjui), dėl ko Inspekcijai buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo (jo šeimos nariams) priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimo pagrįstumo, lėšų gavimo. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas ginčo namo statybai konkrečiais metais, mokesčių administratorius kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Robinta” (toliau – ir UAB „Robinta”), kurio nustatyta gyvenamojo namo statybinė vertė vertinamai 2008-12-31 datai galėjo būti 314 154 Lt. Mokesčių administratorius pareiškėjams po 1/2 dalį statybos išlaidoms priskyrė: 2005 m. 10 453 Lt (20906/2), 2006 m. – 84 089 Lt (168179/2), 2007 m. – 62 534 Lt (125069/2). Turto vertės nustatymo ataskaitoje pateiktas 2009-12-14 apžiūros, įvykusios ginčo gyvenamajame name, aktas, iš kurio matyti, kad faktiškai visi pagrindiniai statybos darbai ginčo gyvenamajame name baigti 2007 metu žiemą, (t. y. iki 2007 metų pabaigos atlikti visi darbai, susiję su gyvenamojo namo statybos išlaidomis), t. y. akte nurodyti, kokie statybos darbai paeiliui buvo atliekami kiekvienais metais (2005 m., 2006 m., 2007 m.), ir šių darbų įvertinimui sudarytos lokalinės sąmatos, iš kurių matyti kiekvienais metais atliktų statybos darbų kaina. Minėtą aktą patvirtino ir pareiškėjas, aplinkybes dėl atliktų darbų eiliškumo pareiškėjai patvirtino ir posėdžio Mokestinių ginčų komisijoje metu. Inspekcija įvertinusi pareiškėjų mokestinių tyrimų, taip pat abiejų sutuoktinių paaiškinimuose nurodytus duomenis, pateiktus dokumentus pagrindžiančius gautas pareiškėjų pajamas, taip pat duomenis apie pareiškėjų išlaidas, pareiškėjų patikrinimo metu konstatavo, kad 2005 m. abiem sutuoktiniams išlaidoms pagrįsti trūko 29 174 Lt pajamų (7577+21597), 2006 m. pareiškėjos išlaidos neviršijo pajamų, ji galėjo turėti atitinkamą piniginį likutį, kuris buvo įvertintas apskaičiuojant pareiškėjo šio mokestinio laikotarpio išlaidas ir pajamas, dėl ko nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos 53 943 Lt suma viršijo jo (jo sutuoktinės) pajamas, 2006 m. abiejų sutuoktinių išlaidos 92 736 Lt suma viršijo jų šeimos pajamas. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija patikrinimo metu pripažino faktiškai visus pareiškėjų mokestinių tyrimų ir mokestinių patikrinimo metu nurodytus pajamų šaltinius. Nurodė, kad jau po atlikto patikrinimo pareiškėjai, susipažinę su patikrinimo aktais, Inspekcijai pateiktose pastabose nurodė naujas aplinkybes dėl 2005-2007 metais turėtų (gautų) pajamų ir papildomai pateikė naujus įrodymus, t. y. pareiškėjo mamos paaiškinimą (be datos) bei du pareiškėjos mamos dovanojimo patvirtinimus (abu be datų). Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiškia, kad pajamos realiai turėtų būti gautos, o ne vien būtų atspindėtos dokumentuose. Minėtasis teismas patikimesniais laiko pirminius paaiškinimus, kurie nepaveikti laiko. Atsižvelgus į tai bei įvertinus mokestinio ginčo medžiagą, padaryta išvada, kad pastabose nurodyti nauji pajamų šaltiniai realiai neegzistavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio Mokestinių ginčų komisijoje metu pareiškėja taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl tik gavusi patikrinimo aktą papildomai mokesčių administratoriui pateikė gana ženklių sumų dovanojimo jai (šeimai) įrodymus. Tai, kad Inspekcijos administravimo veiksmų atlikimo metu pareiškėja (jos sutuoktinis) neprisiminė kitų gana ženklių pajamų šaltinių (t. y. dovanų gautų neapmokestinamųjų pajamų) rodo, kad tokie pajamų šaltiniai realiai neegzistavo, o pastabų teikimo metu buvo nurodyti, siekiant pagrįsti Inspekcijos nustatytą piniginių lėšų trūkumą. Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Mokestinių ginčų komisijai nepateikė tokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjų realiai gautas pajamas už parduotas miško gėrybes ar už pareiškėjos sklype užaugintą ir parduotą derlių. Vien teiginiai (paaiškinimai), kad pareiškėjai gavo pajamas už parduotas miško gėrybes, nesant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti nurodytų aplinkybių. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinta Statistikos departamento informacija apie pensinio amžiaus asmens vartojimo išlaidas ir buvo nuspręsta, jog pareiškėjo mama, gaudama gana nedidelę pensiją (apie 650 Lt), negalėjo sūnui per mėnesį duoti apie 250-300 Lt, nes likusi piniginių lėšų suma paprasčiausiai nepatenkintų net ir pensinio amžiaus asmens pragyvenimo bei vartojimo išlaidų. Be to, pareiškėjo mama dalį savo gaunamų pajamų turėjo panaudoti mokesčiams už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė tik 2007-06-06. Inspekcija pripažino pareiškėjo 2007 m. turėtomis pajamomis 50 000 Lt sumą, kurią pareiškėjo mama 2007-09-09 dovanojo sūnui, 2007-06-06 pardavusi nekilnojamąjį turtą už 160 000 Lt (50 000 Lt dovanotą sumą ginčo gyvenamojo namo statybai savo paaiškinimuose nurodė tiek pareiškėjos sutuoktinis (2009-08-04), tiek jo mama (2009-06-14)). Įrodymų, kad pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. iš savo mamos gavo didesnę piniginių lėšų sumą, byloje nėra pateikta. Pažymėjo, kad pareiškėjo mama 2008-02-12 ir 2008-10-19 dovanojimo sutartimis sūnui padovanojo atitinkamai po 45 000 Lt. Ši suma (90 000 Lt) buvo pripažinta pareiškėjo 2008 metų pajamomis. Tokiu būdu pareiškėjai 2005-2006 metais niekaip negalėjo gyvenamojo namo statybai panaudoti pareiškėjo mamos piniginių lėšų, jos gautų 2007-06-06 pardavus nekilnojamąjį turtą. Inspekcija pareiškėjų atžvilgiu pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnį apskaičiuodamas pareiškėjų mokestines prievoles (GPM) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pareiškėjų išlaidos 2005-2007 metais viršijo pareiškėjų turėtas (gautas) pajamas, dėl ko nuspręsta, kad pareiškėjai turėjo pajamų iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių pareiškėjai nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo bei į biudžetą nesumokėjo GPM.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (T 1, b. l. 64-65) prašė skundą atmesti. Inspekcija nurodė argumentus, išdėstytus atsakovo atsiliepime.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu (T 1, b. l. 176-184) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjai gali pagrįsti išlaidas namo statybai, t. y., ar gali įrodyti iš kur gavo lėšų namui statyti ir šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatytomis jų šeimos ir motinų vartojimo išlaidomis pagal Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas atitinkamais laikotarpiais, taip pat su pareiškėjų motinų dovanotų piniginių lėšų nepripažinimu. Pareiškėjai mokesčių administratoriui pateikė metines pajamų deklaracijas, duomenis pagrindžiančius gautas darbo pajamas, duomenis apie vartojimo išlaidas, pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartis, statybos darbų bei medžiagų išlaidų sąmatas. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija, siekdama nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas ginčo namo statybai konkrečiais metais, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Robinta”, kurio nustatyta gyvenamojo namo statybinė vertė vertinamai 2008-12-31 datai galėjo būti 314 154 Lt. Įvertinusi pareiškėjų mokestinių tyrimų, taip pat abiejų sutuoktinių paaiškinimuose nurodytus duomenis, pateiktus dokumentus pagrindžiančius gautas pareiškėjų pajamas, taip pat duomenis apie pareiškėjų išlaidas 2005-2007 metais, VMI prie FM nustatė, kad pareiškėjai viršijo turėtas (gautas) pajamas 101 231 Lt suma. Pareiškėjai pateikė Inspekcijai pastabas, kuriose nurodė naujas aplinkybes dėl 2005-2007 metais turėtų (gautų) pajamų ir papildomai pateikė naujus įrodymus, t. y. pareiškėjo mamos paaiškinimą bei du pareiškėjos mamos dovanojimo patvirtinimus. Pareiškėjai ne kartą buvo apklausiami atliekant tyrimą. Apklausų metu nurodydavo visus pajamų šaltinius ir gautas lėšas. Po to, mokesčių administratoriui konstatavus lėšų stygių, t. y. nesant galimybės pateisinti išlaidas, pareiškėjai nurodydavo vis naujas aplinkybes, t. y. keitė savo parodymus ir negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl nuo pat pradžių nerodė neva legaliai gautų pajamų, kodėl tos – naujos piniginių lėšų įgijimo aplinkybės „atsirasdavo“ tik po to, kai mokesčių administratorius konstatuodavo nepateisinamas išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad mokesčių administratoriai teisingai įvertino visus mokestinėje byloje teiktus pareiškėjų, jų motinų paaiškinimus ir juose nurodytas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjai turėjo pajamų iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, šių pajamų nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo bei į biudžetą nesumokėjo GPM. Todėl tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija, vertindama ginčą, pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas apskaičiuodamas pareiškėjams mokestines GPM prievoles pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei pareiškėjų skundas netenkintinas.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 191-196) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Svarbiausia teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Administracinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (LVAT 2006 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006). Pareiškėjai taip pat rėmėsi LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007. LVAT praktikoje pripažįstama, kad išvados apie mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad dovanojimo sandoriai tarp artimų giminaičių (atsižvelgiant į papročius) paprastai nėra sudaromi raštiškai, tuo labiau, kad duotuoju atveju pinigai buvo skirti namo statybai. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjos mamos pateiktą paaiškinimą, kad 2005 m. dukrai davė 15 000 litų, o 2006 m. dar 20 000 litų. Pinigus duodavo dalimis, apytiksliai po 5 000 litų. Tokiu atveju (dovanojant dalimis) įstatymai nenumato, kad sutartis turi būti rašytinės formos. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja M. J. paaiškino, kad pardavusi savo butą pinigus atidavė sūnui; atidavė sūnui banko kortelę, kuria jis naudojosi ir galėjo kada nori imti iš sąskaitos pinigus. Teismas dėl aukščiau paminėto argumento visiškai nepasisakė, tai reiškia, kad teismas pareiškėjų skundo reikalavimų neišnagrinėjo visa apimtimi. Pažymi, kad pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimą turėtų tiek šias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius. Pareiškėjai nurodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnis numato, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį. Nuo pat mokestinio patikrinimo pradžios tiek pareiškėjai, tiek pareiškėjo mama nurodė, kad gaudavo pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nepripažino šių pajamų realiai gautomis pajamomis. Teismas skundžiamame sprendime nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio normą. Teismas bylos duomenimis nustatytų aplinkybių neįvertino pakankamumo ir patikimumo aspektais, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 3-6) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1-2) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Inspekcija atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jų šeimos 2005 - 2007 metais patirtoms išlaidoms.
Byloje nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai pastatė gyvenamąjį namą jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Mokestinis ginčas ir kilo dėl to, ar pareiškėjai šio gyvenamojo namo patirtoms statybos išlaidoms pagrįsti, tuo pačiu ir šeimos poreikių tenkinimui, turėjo juridiškai pagrįstų pajamų.
Mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas šio namo statybai konkrečiais metais, buvo kreiptasi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Robinta“.
Turto vertintojas UAB „Robinta“ pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuota, kiek pareiškėjai galėjo turėti statybos išlaidų gyvenamojo namo statybai. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad nustatant orientacinę atliktų statybinių darbų kainą vadovautasi STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, taikant atliktiems darbams atitinkamą, atliekamų darbų metu galiojusį kainų lygį ir minusuojant rangovinei organizacijai priskaičiuojamus procentinius priskaitymus.
Pareiškėjų atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertinti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Taip pat pažymėjo, kad turto vertės ataskaitoje yra neteisingai nustatyta gyvenamojo namo vertė ir ji imta kaip pagrindas, nuo kurio skaičiuoti mokesčiai. Akcentavo, kad namą statė patys pareiškėjai, jie nesamdė darbuotojų, todėl nepagrįstai apskaičiuota apie 90 000 Lt išlaidų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo, kuris pradėtas statyti 2005 m. ir baigtas - 2007 m., statybos darbai iš tikro buvo vykdomi ūkio būdu – tai pažymėta patikrinimo akte, skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose, Mokestinių ginčų komisijos sprendime, UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje. Pareiškėjai mokestinio ginčo metu nurodė, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ pateikta turto vertinimo ataskaita, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitos įrodomąją galią (MAĮ 67 str. 2 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pagal įrodymų vertinimo taisykles pagrindė savo išvadas, bet, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šio ginčo išsprendimui reikšmingą aspektą – pareiškėjų iškeltą versiją dėl ūkio būdu pastatyto gyvenamojo namo mažesnių kaštų, teismas turėjo būti aktyvus tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištiriant (ABTĮ 10 str.), t. y. užsimenant pareiškėjams apie kitokią ginčo statinio vertę, o kartu ir patirtas išlaidas, siūlyti skirti gyvenamojo namo statybinės vertės ekspertizę. Atsisakant nuo tokio įrodymo gavimo, tai aiškiai atspindėti teismo posėdžio metu. Kitas vertus, teismas ir pats gali rinkti įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, dviprasmybių, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.
Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
Šiame kontekste vertinant byloje susiklosčiusią situaciją pirmosios instancijos teismas neturėjo apsiriboti byloje esančiais įrodymais, ir pareiškėjams, kaip silpnesnei pusei, turėjo būti sudaryta galimybė ginti savo poziciją remiantis visais įmanomais būdais, tarp jų – ir pareiškiant prašymą dėl ūkio būdu pastatyto gyvenamojo namo statybos išlaidų ekspertizės, o atsisakius tai padaryti - užfiksuoti, kad būtų ateityje paneigta apeliacija į šį aspektą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus galimai pateiktus papildomus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 2 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo, svarstytinas pareiškėjų iškeltos versijos patvirtinimas ar paneigimas, t. y. klausimas dėl galimybės skirti ekspertizę dėl ginčo gyvenamojo namo statybos vertės, siekiant išsiaiškinti tam tikras bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes (pakitus nekilnojamojo turto vertei, atsirastų pagrindas kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytas ginčo gyvenamojo namo statybos išlaidas 2005 – 2007 m. ir šių išlaidų priskyrimą pareiškėjams, pasikeistų mokestinės prievolės dydis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų R. J. ir J. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė – Maculevičienė