Civilinė byla Nr. 2S-422-254/2013;

Procesinio sprendimo kategorija:

110.1.; 122.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1025-713/2013 pagal ieškovės individualios įmonės „Juralė“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vežimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6) ir prašė pripažinti negaliojančiu vienašalį Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-47 nutraukimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais ieškovei būtų trukdoma vežti keleivius (duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršrutu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti naują Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį dėl 1(duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršruto (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad keleivių vežimas nurodytu maršrutu yra vienintelis ieškovės pajamų šaltinis. Veiklos pobūdžio bylos nagrinėjimo metu ji pakeisti negali, nes tai pareikalautų neproporcingai didelių kaštų ir praktinių žinių. Veiklos nevykdymas gali lemti ieškovės bankrotą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Jei atsakovė bylos nagrinėjimo metu sudarytų naują sutartį dėl (duomenys neskelbtini) maršrutinio taksi maršruto aptarnavimo, net patenkinus ieškinį negalėtų būti atkurta iki sutarties nutraukimo buvusi situacija. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas turėtų neigiamos įtakos ir viešajam socialiniam interesui, nes ieškovės darbuotojai netektų darbo, būtų sutrikdytas (duomenys neskelbtini) gyventojų susisiekimas su Kauno miestu. Šios priemonės taip pat atitinka ekonomiškumo principą, nes įmanomai mažiausiai varžo atsakovės teises ir interesus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 56-57) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais ieškovei būtų trukdoma vežti keleivius (duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršrutu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti naują sutartį dėl (duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršruto. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei kartu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog ieškovė tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeidžiamos jos teisės bei teisėti interesai, kadangi atsakovei sudarius naują vežimo sutartį, ieškovei palankus teismo sprendimas gali pasidaryti iš esmės neįvykdomas.  Be to, teismas vadovavosi viešo intereso gynimu, nes nutraukus sutartį dėl keleivių vežimo su ieškove, atsakovė privalėtų skelbti konkursą, kas užtruktų ilgą laiko tarpą ir dėl to (duomenys neskelbtini) maršrutinio taksi maršrutu važinėjantiems keleiviams būtų sutrikdytas susisiekimas su darbo bei gydymo įstaigomis, mokyklomis.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 61-63) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas turėjo atsisakyti ieškinį priimti, kadangi ieškovė į teismą dėl to paties dalyko kreipėsi pakarotinai. Nurodė, kad ieškovė teisme jau reiškė reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo (civ. b. Nr. 2-1516-429/2012), prašydama pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalį 2009-01-26 keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-47 nutraukimą, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimą nepakeistą;
2. Teismas nutarties nemotyvavo. Teismas apsiribojo konstatavimu, kad ieškovės vienintelis pajamų šaltinis yra keleivių vežimas, todėl atsakovei sudarius sutartį su kitu vežėju, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, kadangi negalėtų būti atkurta buvusi situacija ir tai neleistų ieškovei išsaugoti pajamų šaltinio. Nurodydamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sutarties nutraukimas turėtų neigiamų socialinių pasekmių bendrovės darbuotojams ir (duomenys neskelbtini) gyventojams, teismas privataus subjekto komercinį interesą iškėlė aukščiau visuomenės interesų;
3. Taikydamas specifines, įstatyme tiesiogiai nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalėjo atidžiai įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesukuriama teisės aktus pažeidžianti situacija, ir ar tokia laikinoji apsaugos priemonė per se nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Atsakovė kaip savivaldybės institucija vykdo eilę funkcijų, tarp jų ir viešųjų interesų apsaugos, įgyvendindama Kauno miesto ir jo gyventojų viešuosius interesus. Teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešuosius interesus, nes ieškovė, nors ir įsipareigojo vykdyti savo veiklą nepažeidinėdama Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų ir kitų galiojančių norminių teisės aktų, nuolat pažeidinėjo Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį, už įvairius pažeidimus Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai per 2010-2011 metus ieškovės darbuotojams buvo surašiusi daugiau nei 10 administracinių teisės pažeidimo protokolų. Ieškovė šio fakto nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-1516-429/2012 neginčijo. Dėl nurodyto apeliantė sprendžia, kad ieškovė ir toliau gali neatsakingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip keldama grėsmę saugiam kelių eismui ir tuo pačiu žmonių saugumui;
4. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės interesus, sukūrė esminę šalių nelygybę. Išankstinis draudimas asmeniui įgyvendinti savo teises tuo metu, kai dėl tokio draudimo (ieškinio reikalavimo) vyksta ginčas iš esmės, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Ginčijamu sutarties vienašališku nutraukimu ieškovė siekia toliau vykdyti 2009-01-26 sudarytą sutartį, kuri buvo nutraukta dėl imperatyvių teises aktų nuostatų pažeidimo. Sustabdžius sutarties nutraukimo procedūrą, bus pažeistas viešasis interesas, t. y. atsakovė patirs didesnius nuostolius nei ieškovė.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 84-87) prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ši civilinė byla nėra analogiška paminėtai civilinei bylai Nr. 2-1516-429/2012, nes skiriasi ieškinių pagrindas ir dalykas: išnagrinėtoje byloje buvo prašoma pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą nuo 2011-12-05 pagal 2011-08-31 raštą (įspėjimą), tuo tarpu šioje byloje prašoma pripažinti negaliojančiu tariamą sutarties nutraukimą 2012-09-18 raštu be išankstinio įspėjimo ir ieškinys grindžiamas po 2011-12-05 susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika patvirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, o ieškinyje nurodyti argumentai apie tai, kaip atsakovė pažeidė reikalavimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo, sudaro pagrindą ieškinį laikyti tikėtinai pagrįstu. Atskirojo skundo argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia pavojų visuomenės saugumui ir saugiam kelių eismui, yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Be to, skunde nėra paaiškinta, kuo šis pavojus pasireiškia ir nepateikti jokie šį teiginį pagrindžiantys įrodymai. Nurodė, kad nuo 1995 metų ieškovei teikiant susisiekimo paslaugas nebuvo įvykęs nė vienas eismo įvykis. Teigė, kad privatūs interesai nėra mažesnė teisinė vertybė už viešąjį interesą, viešasis interesas neeliminuoja teisės į privataus intereso gynimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo užtikrinimui skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais ieškovei būtų trukdoma vežti keleivius (duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršrutu ir sudaryti naują sutartį dėl šio maršruto.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-47 nutraukimą. Ieškinį grindžia Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-09-27 įsakymo Nr. A-3561 (b. l. 34), kuriuo panaikinti ieškovei 2009-01-29 išduoti 8 leidimai vežti keleivius (duomenys neskelbtini) maršrutinių taksi maršrutu, neteisėtumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1516-429/2012 ieškovės IĮ „Juralė“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalio 2009-01-26 keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutiniu taksi sutarties Nr. 201-2-47 nutraukimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2012-09-06 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė duomenų apie tai, kad tarp šalių 2009-01-26 sudaryta sutartis yra atnaujinta, todėl apeliacinės instancijos  teismas sprendžia, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, teismas turi atsisakyti jį priimti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2009-01-26 tarp šalių sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumas buvo išnagrinėtinas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1516-429/2012, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl atsakovės 2012-09-27 įsakymo, kuriuo ieškovė grindžia ieškinį šioje byloje, teisėtumo yra nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Šioje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdytas minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-09-27 įsakymo galiojimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės individualios įmonės „Juralė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė