Civilinė byla Nr. 2S-457-264/2015
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01052-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;122.3; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.258-182/2015 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Migla“ dėl SB „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos primininko rinkimo“ ir „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti SB „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos primininko rinkimo“ ir „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ negaliojančiais ir juos panaikinti nuo priėmimo momento. Ieškinio reikalavimui užtikrinti, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, o būtent – teikti įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ginčijamus 2014 m. rugsėjo 6 d. SB „Migla“ visuotinio sodininkų susirinkimo sprendimus; įpareigoti atsakovą neatlikti veiksmų, sudarančių sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, o būtent –uždrausti naujajam pirmininkui A. J. veikti bendrijos vardu, taikyti kitas priemones, o būtent – sustabdyti 2014 m. rugsėjo 6 d. vykusio SB „Migla“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl pirmininko perrinkimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla, uždraudžiant neteisėtai išrinktam A. J. šaukti vis naujus susirinkimus.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užkirsti galimybę įregistruoti neteisėtus sprendimus viešajame registre, taip pat išvengti kitų neteisėto valdymo organo veiklos padarinių: žalos bendrijai, neteisėto disponavimo piniginėmis lėšomis ir pan. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal įstatymą bendrijos vardu turi veikti teisėtas pirmininkas S. K., tačiau jo funkcijas neteisėtai bando pasisavinti pirmininkas A. J.. Jis reikalauja pinigų „už paslaugas“, reikalauja konfidencialios asmeninės informacijos, vienasmeniškai priima sprendimus dėl bendrijos susirinkimų, atstovauja bendriją institucijose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas vadovaudamasis teismų praktika, preliminariai įvertino ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą (ieškinio reikalavimus) ir šioje bylos stadijoje nurodė, kad negali konstatuoti egzistuojant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) buvimo. Ieškovas jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šio sprendimo įregistravimas viešame registre keltų realią grėsmę sprendimo įvykdymui, ar A. J. veiksmai daro žalą bendrijai, nėra pateikta, ieškovas neįrodė realiai egzistuojant grėsmę, kad SB „Migla“ ar ieškovas dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio sodininkų susirinkimo sprendimų ar A. J. veiksmų patirs žalą, šie teiginiai yra deklaratyvūs.
Taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netikslinga taikyti ir siekiant išsaugoti iki 2014 m. rugsėjo 6 d. buvusią padėtį, nes ieškinyje nurodyta, kad A. J. perėmė bendrijos pirmininko pareigas iš ankstesnio pirmininko S. K. po 2014 m. gegužės 10 d. SB „Migla“ visuotinio sodininkų susirinkimo. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas S. K. perdavė naujai išrinktam pirmininkui A. J. visus bendrijos dokumentus, todėl, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ne tik nebus išsaugota iki 2014 m. rugsėjo 6 d. buvusi padėtis, bet gali būti visiškai paralyžuota bendrijos veikla. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, vengdamas nepagrįstų apribojimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog šioje bylos stadijoje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas I. R. atskirajame skunde (b. l. 20) prašo panaikinti 2014 m. spalio 20 d. pirmos instancijos teismo nutartį ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui teikti įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ginčijamus 2014 m. rugsėjo 6 d. ir kitus sprendimus; įpareigoti atsakovą neatlikti veiksmų sudarančius sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, o būtent uždrausti naujam pirmininkui A. J. veikti bendrijos vardu; sustabdyti 2014 m. rugsėjo 6 d. sodų bendrijos „Migla“ narių visuotino susirinkimo sprendimų dėl pirmininko perrinkimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla uždraudžiant neteisėtai išrinktam A. J. šaukti vis naujus susirinkimus. Apeliantas taip pat prašo skirti atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant galimai suklastotus dokumentus, solidariai su bendrijos pirmininku A. J. 2 000 Lt baudą, ½ priteisiant ieškovui. Atskirajame skunde nurodomo šie argumentai:
1. Teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, o nurodomi motyvai įtvirtina teismo išankstinį požiūrį į ginčą vertinant, kad „A. J. „perėmė bendrijos pirmininko pareigas“. Pastarasis bendrijos pirmininko pareigų „neperėmė“ ir negalėjo perimti, nes priėmė dokumentus iš S. K. neteisėtai, pastarajam sutikus juos atiduoti dėl to, kad grupė žmonių reiškė viešai nepasitenkinimą jo veikla bei negalėjo „perimti“ pareigų, nes jos ne perimamos, o perrenkamos. Taigi S. K. teisine prasme bendrijos dokumentų ir tuo labiau pareigų neperdavė, o A. J. teisine prasme dokumentų ir pareigų neperėmė ir negalėjo perimti, nes nebuvo teisėtai išrinktas bendrijos pirmininku. Neišrinktas, nors ir dokumentus turintis asmuo, nėra valdymo organas, negali veikti bendrijos vardu ir negali vykdyti bendrijos valdymo organo funkcijų. O toks veikimas ne tik, kad nesudaro pagrindą jo veikloje teisėtoms pasekmėms atsirasti, bet priešingai paralyžuoja bendrijos veiklą, nes jo veikimas sukelia neteisėtas pasekmes, gi teisėtai veikiančio organo veikimas yra visiškai eliminuotas.
2. Apeliantas prašydamas taikyti laikinas apsaugos priemones, siekia sudaryti teisinės padėties stabilumą kai valdymo organu iki ginčo išsprendimo išlieka tas asmuo, kuris įregistruotas viešame juridinių asmenų registre. Galimas ir administratoriaus paskyrimas. Registre aiškiai nurodyta, kad bendrijos pirmininku yra S. K., o A. J. bandymai įsiregistruoti bendrijos pirmininku VĮ „Registrų centras“ buvo įvertinti kaip neteisėti, ir netinkami dokumentai, su netinkamais sprendimais buvo pastarajam grąžinti.
3. Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo būtinumo apeliantas mano, kad asmuo prisistatantis naujai išrinktu pirmininku, disponuodamas bendrijos antspaudu gali neteisėtai teikti įregistruoti neteisėtus sprendimus viešame registre, neteisėtai veikti juridinio asmens vardu, neteisėtai disponuoti piniginėmis lėšomis ir turtu, sukelti bendrijai žalą ir kitas neigiamas pasekmes, nes bendrijos narių daugumos neatstovauja, nebuvo jų išrinktas bei tariamas jo išrinkimas vyko neteisėtai.
4. 2014 m. gegužės 10 d., 2014 m. rugsėjo 6 d, 2014 m. spalio 14 d. neteisėtu sprendimų pagrindu, neteisėtai išrinktam valdymo organui veikiant ir priimant vis naujus sprendimus, ieškinyje nurodyto reikalavimo įvykdymas, jį patenkinus, gali pasunkėti (dėl vis naujų neteisėto valdymo organo, neteisėtų sprendimų priėmimo), arba pasidaryti nebeįmanomas, kai teisėtai veikiantis valdymo organas - bendrijos pirmininkas S. K., nebegalės veikti, tuo sutrikdys bendrijos veiklą). Neteisėto organo priimti sprendimai negalės būti laikomi teisėtais, o teisėto organo būti priimtais, nes neteisėtai nušalintas pirmininkas neturėdamas bendrijos dokumentų, antspaudo, negalės vykdyti bendrijos vadovo funkcijų - valdyti bendrų piniginių lėšų, banko sąskaitos, atsiskaityti už paslaugas bei teikti bendrijos nariams ir sklypų savininkams informaciją, dokumentus, reikiamus patvirtinimus.
5. A. J. manipuliuodamas turimais dokumentais ir antspaudu ėmė ne tik kurti nebūtus dokumentus, bet juos galimai net klastoti tai nurodydamas viename iš dokumentų (pateiktame teismui ir VĮ „Registru centras“, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas įvyko ir jis išrinktas bendrijos pirmininku, tai kitame dokumente 2014 m. spalio14 d. protokole, nurodydamas, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. dienos susirinkimas neįvyko ir dėl to, 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas esą yra „pakartotinas“. Dėl neteisėto naudojimo galimai suklastotų dokumentų atsakovui, solidariai su A. J. skirtina 2 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal LR CPK 95 str. ½ jos priteisiant ieškovui.
Atsakovė sodininkų bendrija „Migla“ atsiliepime į atskirąjį skundą ( b. l. 35 – 38) prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo, kadangi jis nėra sodininkų bendrijos narys. Kadangi sodininkų bendrijos „Migla“ susirinkimai ir bendrijos nariai, panaikino 2014 m. gegužės 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimų nutarimus, todėl dingus ginčo objektui prašo bylos nesvarstyti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Sodininkų bendrija „Migla” 2014 m. rugpjūčio 14 d. gavo VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialo raštą dėl trūkumų pašalinimo, pravedant 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimą. Remiantis bendrijos įstatais ir LR sodininkų bendrijų įstatymu (2003-12-18, Nr. IX-1934) 2014 m. rugsėjo 6 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas. Šio susirinkimo metu buvo svarstoma naujų narių priėmimas, sodininkų bendrijos pirmininko pakartotiniai rinkimai, vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas ir kiti bendrijai aktualūs klausimai (protokolas pridedamas). Susirinkimo protokolas ir pridedami dokumentai buvo perduoti VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui, pirmininko registravimui. VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas atsisakė registruoti pirmininką, nes nedalyvavo reikiamas bendrijos narių skaičius. Bendrija susirinkimo pravedimui, vadovavosi LR sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 9 punktu, galimybe balsuoti iš anksto. Bendrijos įstatuose šis balsavimo susirinkime būdas nenumatytas, nes bendrijos įstatai registruoti 2001 metais, o LR sodininkų bendrijų įstatymas priimtas 2003 m. Todėl bendrija, remdamasi LR sodininkų bendrijų įstatymo 31 str. 1 punktu, pravedė susirinkimą. Remiantis Registrų centro pastabomis ir bendrijos narių nuomone, vėl buvo šaukimas pakartotinis susirinkimas, 2014m. spalio 10 d., pripažinus, kad 2014 m. rugsėjo 06 d. susirinkimo nutarimai negalioja. Įvykus 2014 m. spalio 14 d. susirinkimui, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas, pateikus dokumentus, neradus pažeidimų įregistravo sodininkų bendrijos pirmininką A. J.. Taigi Sodininkų bendrija, ką rodo ir jos veiksmai, pati pripažindavo trūkumus, pravedant rinkimus susirinkimuose panaikindama nutarimus arba organizuodama naują ginčytinų klausimų svarstymą. Todėl galima konstatuoti, kad I. R. pateiktuose ieškiniuose ir atskirajame skunde pateiktos ginčo priežastys panaikintos.
2. A. J. 2014 m. liepos 1 d. remdamasis 2014-05-10 susirinkimo nutarimu, perėmė sodininkų bendrijos dokumentaciją ir pradėjo vykdyti pareigas. Iki 2014-08-14 nei naujai išrinktas pirmininkas, nei bendrija negavo jokių skundų ar reikalavimų atšaukti visuotinio susirinkimo nutarimus. 2014 m. rugpjūčio 14 d. gavus VĮ „Registrų centro“ raštą dėl trūkumų pašalinimo, bendrijos narių iniciatyva 2014 m. rugsėjo 6 d. buvo šaukiamas susirinkimas, kurio pasiruošimas ir pravedimas buvo pavestas A. J.. Jokie svarstymai išrinktam pirmininkui nebuvo taikomi.
3. Apelianto kaltinimai, klastojant dokumentus, yra klaidingi. Teismui ir Registrų centrui pateikiami protokolai 2014 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. spalio 14 d. yra atskirų susirinkimų protokolai. 2014 m. spalio 14 d. susirinkime buvo nutarta, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas neįvyko, kadangi nebuvo užskaityti iš anksto balsavusių bendrijos narių balsai, kaip nurodė VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialas.
4. I. R. pagal pateiktus įrodymus, nėra bendrijos narys ir negali vienasmeniškai ginčyti kolegialaus valdymo organų nutarimų. I. R. teigia, kad jis negali susipažinti su bendrijos dokumentais, susirinkimų protokolais ir t.t. Šia teise pagal LR sodininkų bendrijų įstatymo 22 sk. 5 punktą gali tik sodininkų bendrijos nariai.
5. Sodininkų bendrija „Migla“ yra trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. 2-147182/2014, kurioje I. R. yra atsakovas, dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje ir bendrijos kelio užėmimo, tuo pažeisdamas sodų bendrijos „Migla“ narių interesus. Todėl sodininkų bendrija mano, kad I. R. sąmoningai trikdo bendrijos veiklą sukeldamas nepasitikėjimą bendrijos narių nutarimams ir sprendimams, tuo vengdamas atsakomybės minėtoje byloje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus.
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiklosčiusi nuostata, kad turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taigi, turi būti įvertinama tiek galima reali grėsmė, tiek ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, jų tikslingumas: ar jos garantuotų būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ar susijusios su pareikštu reikalavimu (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nenagrinėja, todėl pasisako tik dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovės Sodininkų bendrijos „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. Sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus.
Susipažinus su ieškovo pareikštu prašymu dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, matyti, jog ieškovas prašo uždrausti atsakovui teikti įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ginčijamo 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimo nutarimus ir kitus bendrijos sprendimus, taip pat prašoma įpareigoti atsakovą neatlikti veiksmų sudarančius sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, o būtent uždrausti naujam pirmininkui A. J. veikti bendrijos vardu; sustabdyti 2014 m. rugsėjo 6 d. sodų bendrijos „Migla“ narių visuotinio susirinkimo sprendimų dėl pirmininko perrinkimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla uždraudžiant neteisėtai išrinktam A. J. šaukti vis naujus susirinkimus.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, o nurodomi motyvai įtvirtina teismo išankstinį požiūrį į ginčą vertinant, kad „A. J. „perėmė bendrijos pirmininko pareigas“. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais nesutinka, nes teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Apeliantas nurodo, kad prašydamas taikyti laikinas apsaugos priemones, jis siekia sudaryti teisinės padėties stabilumą kai valdymo organu iki ginčo išsprendimo išlieka tas asmuo, kuris įregistruotas viešame juridinių asmenų registre, t.y. bendrijos pirmininku yra S. K., o A. J. bandymai įsiregistruoti bendrijos pirmininku VĮ „Registrų centras“ buvo įvertinti kaip neteisėti, ir netinkami dokumentai, su netinkamais sprendimais buvo pastarajam grąžinti. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje vienu iš reikalavimų prašo pripažinti Sodų bendrijos „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo negaliojančiu ir jį panaikinti nuo priėmimo momento bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui teikti įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ginčijamus 2014 m. rugsėjo 6 d. sprendimus. Iš į bylą pateiktų susirinkimų protokolų, VĮ Registrų centro raštų matyti, kad Sodininkų bendrijos pirmininku A. J. išrinktas 2014 m. spalio 14 d. įvykusiame bendrijos narių susirinkime, o LR Juridinių asmenų registro duomenimis A. J. kaip bendrijos pirmininkas įregistruotas nuo 2014 m. spalio 23 d. atsižvelgiant į 2014 m. spalio 14 d. išrinkimo (paskyrimo) datą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto nurodytus argumentus, kadangi reikalavimas uždrausti atsakovui teikti įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ginčijamus 2014 m. rugsėjo 6 d. sprendimus nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Be to, pažymėtina, kad ieškovas ginčija 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkime priimtą nutarimą dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo, tačiau naujasis bendrijos pirmininkas išrinktas ne 2014 m. rugsėjo 6 d., o 2014 m. spalio 14 d. bendrijos susirinkime.
Apelianto teiginiai, kad ginčijamu nutarimu išrinktas naujas bendrijos pirmininkas gali neteisėtai veikti juridinio asmens vardu, neteisėtai disponuoti piniginėmis lėšomis ir turtu, sukelti bendrijai žalą ir kitas neigiamas pasekmes, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas ieškovas neįrodė realiai egzistuojant grėsmę, kad SB „Migla“ ar ieškovas dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimų ar A. J. veiksmų patirs žalą.
Apelianto teigimu, ieškiniu ginčijamo susirinkimo nutarimų pagrindu, neteisėtai išrinktam valdymo organui veikiant ir priimant vis naujus sprendimus, ieškinyje nurodyto reikalavimo įvykdymas, jį patenkinus, gali pasunkėti (dėl vis naujų neteisėto valdymo organo, neteisėtų sprendimų priėmimo), arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių interesų pusiausvyros, neproporcingos siekiamam tikslui, jas pritaikius būtų nepagrįstai suvaržyta bendrijos veikla, pažeisti kitų jos narių interesai, o ne atkurta iki 2014 m. rugsėjo 6 d. buvusi padėtis.
Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis A. J. 2014 m. spalio 23 d. įregistruotas kaip bendrijos pirmininkas, išrinktas 2014 m. spalio 14 d. Taigi, pateikti duomenys yra galiojantys ir kol jie nėra nuginčyti, teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą negali spręsti priešingai bei vadovautis vien tik apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija.
Apeliantas prašo skirti 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui solidariai su A. J. pagal LR CPK 95 str. ir ½ baudos dalį priteisti apeliantui. Nurodo, kad A. J. manipuliuodamas turimais dokumentais ir antspaudu ėmė ne tik kurti nebūtus dokumentus, bet juos galimai net klastoti tai nurodydamas viename iš dokumentų (pateiktame teismui ir VĮ „Registru centras“, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas įvyko ir jis išrinktas bendrijos pirmininku, tai kitame dokumente 2014 m. spalio14 d. protokole, nurodydamas, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. dienos susirinkimas neįvyko ir dėl to, 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas esą yra „pakartotinas“). CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Apeliantas prašymą argumentuoja aplinkybėmis, kurios visiškai nesusiję su apeliacijos dalyku. Be to, apelianto abejonės dėl į bylą teikiamų dokumentų suklastojimo nepatvirtintos jokiai suklastojimo įrodymais, kuriuos pagal CPK 184 straipsnio nuostatas turi pateikti šalis, pareiškusi apie įrodymo suklastojimą. Apelianto nurodytos priežastys dėl kurių prašoma skirti baudą atsakovei ir jos atstovui A. J. nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinimui (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
Teisėja Aušra Baubienė