Civilinė
byla Nr. 3K-3-572/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
44.5.2.5;
124.2.9; 124.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio
Norkūno,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.
G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d.
nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutarties, kuriomis atsisakyta
tenkinti pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje
byloje Nr. 2-1099-623/2006, iškeltoje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo; tretieji
asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Lukiškių tardymo
izoliatorius – kalėjimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos
ginčas yra dėl proceso atnaujinimo kasacinio teismo nutartimi užbaigtoje
civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nurodydamas
teisės taikymo klaidą kasacinio teismo nutartyje.
Ieškovas V. G.
ieškiniu prašė teismo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 131 414 Lt
turtinės žalos, 667 920 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 8 662 Lt
valstybinio socialinio draudimo mokesčio, mokėtino į Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetą; ieškinį grindė tuo, kad žalą patyrė dėl neteisėtų
tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, atliktų baudžiamojoje byloje ieškovui
taikant kardomąjį kalinimą – suėmimą.
Vilniaus
apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir
priteisė ieškovui iš atsakovo 31 119 Lt turtinės žalos bei 101 325 Lt
neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 8 662 Lt valstybinio socialinio
draudimo įmokų. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d.
nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo ieškovui
iš atsakovo priteistas pinigų sumas: turtinės žalos atlyginimą iki 1939,05 Lt,
neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt, valstybinio socialinio draudimo
įmokas iki 866,20 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį ir konstatavo, kad teisėsaugos
institucijų veiksmai ieškovo atžvilgiu vykdant baudžiamąjį persekiojimą
neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, tačiau ieškovo elgesys
prisidėjo prie žalos atsiradimo.
2008 m.
gruodžio 10 d. prašymu Vilniaus apygardos teismui ieškovas (pareiškėjas) prašė
atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, bylą išnagrinėti
pakartotinai, panaikinti byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo
procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pareiškėjo teigimu,
teismui kilus pagrįstų abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte
įtvirtintų sąlygų konstitucingumo, jis turi kreiptis į Konstitucinį Teismą su
prašymu ištirti, ar ši proceso teisės norma ta apimtimi, kuria nesuteikia
proceso dalyviams, kurių byla išnagrinėta kasacine tvarka, teisės tiesiogiai
kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, jei kasacinio teismo ar apeliacinės
instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo
arba fakto klaida, arba yra aiškiai pažeista asmens nekaltumo prezumpcija, jo
teisė į teisingą teismą bei Konstitucijos garantuotos asmens kitos teisės ir
laisvės, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės
valstybės, teisingumo, asmenų lygybės ir teisinio nuoseklumo principams.
Pareiškėjas
teigė, kad apeliacinės instancijos teismas ir kasacinis teismas nutartyse
nurodė, jog ieškovas padarė mažiausiai tris veikas, turinčias baudžiamajame
įstatyme numatytų veikų požymius: neteisėtos operacijos su užsienio valiuta,
poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, revizoriui bei fizinių asmenų turto
pasisavinimas stambiu mastu. Pareiškėjo nuomone, kad jis būtų laikomas
atlikusiu neteisėtus veiksmus su užsienio valiuta tik tuo atveju, jei būtų abi
šios sąlygos; 1) jei kasacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje paduotus
kasacinius skundus būtų išnagrinėjęs iki įstatymo dėl šios veikos
dekriminalizavimo įsigaliojimo momento; 2) jei kasacinis teismas byloje 2003 m.
balandžio 17 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį būtų pripažinęs teisėtu ir
palikęs galioti. Teismai, konstatuodami, kad ieškovas skolinosi kaip asmuo iš
kitų asmenų pinigus, vėliau dalies jų negrąžindamas, darė poveikį liudytojui,
nukentėjusiajam, revizoriui, pažeidė ieškovo teisę į nekaltumo prezumpciją.
Apeliacinės
instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į žalos atlyginimą už visą
kardomojo kalinimo suėmimo laikotarpį, taikė nuostolių mažinimo doktriną,
nurodydamas, kad dėl atsiradusios žalos daugiausia kaltas pats ieškovas. Tuo
tarpu atsakovui dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų tenka tik viena dešimtoji dalis
civilinės atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, taikant nuostolių mažinimo doktriną
turėjo būti išanalizuota ir įrodyta, kokie konkretūs ieškovo veiksmai ir kokiu
mastu, kokiomis proporcijomis darė įtaką pareigūnų padarytiems baudžiamojo
proceso įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
pažeidimams, kuo tai reiškėsi, tačiau apeliacinės instancijos teismas to
nepadarė.
Pareiškėjo
vertinimu, kasacinio teismo teisėjų kolegija, turėdama pareigą ne tik pašalinti
šį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, bet ir išaiškinti nuostolių
mažinimo doktrinos taikymo teisę, šių veiksmų, taigi, ir savo konstitucinės
pareigos neatliko. Dėl to byloje neatsakyta į klausimą, kuo reiškiasi ieškovo
kaltė, kad valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kokius veiksmus
atliko ieškovas, kurie turėjo įtakos šiems pareigūnų veiksmams, neatsakyta,
kodėl beveik visa civilinė atsakomybė už akivaizdžiai neteisėtus pareigūnų
veiksmus buvo perkelta ieškovui. V. G. teigimu, baudžiamojoje byloje nustatytas
konkretus faktas – 1996 m. gegužės 13 d. kaltinimas, kuriuo ieškovas buvo
apkaltintas fizinių asmenų turto pasisavinimu, yra neteisėtas nuo jo priėmimo
momento. Byloje nebuvo teisinių prielaidų skirti ieškovo suėmimą.
Šių reikšmingų
aplinkybių netyrė nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas. Be to,
kasacinio teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir palikta galioti ir dėl
to, kad dėl kasaciniame skunde iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo problemų
kasacinis teismas byloje priimtoje 2008 m. liepos 8 d. nutartyje nepasisakė.
Pareiškėjas
pažymėjo, kad bylą nagrinėję aukštesnės pakopos teismai padarė ir materialiosios
teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas ieškovą
nepagrįstai sutapatino su juridiniu asmeniu UAB ,,Naujapilė“, kurios vadovu jis
yra buvęs. Tai, kad ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis (narys) bei jo
valdymo organų nariai nesutampa su juridiniu asmeniu, yra įtvirtinta CK antrosios
knygos II dalyje. Šis teismų padarytas teisės pažeidimas negali būti pašalintas
neatnaujinus bylos nagrinėjimo.
V. G. prašyme atnaujinti procesą atkreipė dėmesį ir
į tai, kad dėl 1996 m. gegužės 13 d. jam pateikto kaltinimo pagrįstumo ir
teisėtumo pagrįstumo pasisakė baudžiamąją bylą nagrinėjęs kasacinis teismas,
kuris 2003 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, jog šis kaltinimas ieškovui
buvo pareikštas nesant tam jokių teisinių prielaidų. Tuo tarpu civilinę bylą
dėl žalos atlyginimo nagrinėję teismai klaidingai sutapatino du faktinėmis
aplinkybėmis skirtingus, skirtingu laiku ieškovui baudžiamojoje byloje
pareikštus kaltinimus ir padarė klaidingą išvadą, kad procesiniuose
dokumentuose nekonstatuota, kad baudžiamoji byla ieškovui buvo iškelta
neteisėtai ir kad pagrindas skirti suėmimą ieškovui už BK 275 straipsnio 3
dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą tikrai egzistavo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d.
nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Teismas nurodė, kad procesas užbaigtoje byloje gali
būti atnaujintas tik tada, jeigu, kai tokį prašymą pateikė suinteresuotas
asmuo, egzistuoja konkretų proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės
ir nepraleistas terminas tokiam prašymui paduoti. Teismas pažymėjo, kad
pareiškėjo prašymas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios CPK 366
straipsnyje neįvardytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Konstitucinis
Teismas ne kuria naujas teisės normas, o vertina jų konstitucingumą, taigi
pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad CPK nenustatyta
pareiškėjo pageidaujamo proceso atnaujinimo pagrindo, yra teisiškai
nepagrįstas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nustatytais
pagrindais asmenys turi teisę kreiptis į kasacinį teismą dėl proceso
atnaujinimo. Tačiau pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas bent vienu iš CPK 366
straipsnyje įvardytų proceso atnaujinimo pagrindų. Teismas sprendė, kad nėra
pagrindo išvadai, jog įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo
nustatyta prašymų atnaujinti procesą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka,
prieštarautų pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos 109 straipsniui, teisinės
valstybės, asmenų lygybės ir teisingumo principams. Pareiškėjas prašymą dėl
proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 m. gruodžio 10 d.
dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. liepos 8 d. nutarties, dėl to konstatavo, kad pareiškėjas praleido
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti ir
nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Teismas padarė išvadą,
kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių bent vieną iš įstatyme nurodytų proceso
atnaujinimo pagrindų.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
23 d. nutartimi pareiškėjo V. G. atskirasis skundas atmestas ir nutarta
palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti
analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis
leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir
pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė
teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama
atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai
reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame
etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto
baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo
pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą
atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.
Jeigu kasacinis teismas civilinėje byloje
iš tiesų padarė aiškią, lengvai suprantamą teisės taikymo klaidą ir ši klaida
lėmė bylos baigtį, o byla turi viešąjį interesą, galėtų būti sprendžiama, ar
pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CPK 366 straipsnio
pirmosios dalies 9 punktą atnaujinti procesą, o ne vien formaliai atsisakyti
tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokia teisėjų kolegijos nuomonė atitinka kasacinio
teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nėra ir negali būti svarbesnio tikslo
teismui už teisingumo akto, pagrįsto byloje nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis ir tinkamu jų teisiniu kvalifikavimu, priėmimą. Tačiau, kad
susidarytų tokia situacija, turi būti išskirtinės aplinkybės, kasacinio teismo
klaida turi būti akivaizdi ir suprantama kiekvienam teisininkui, byla turi
turėti neginčijamą viešąjį interesą, o asmuo turi būti silpnesnioji šalis ir
neturėti jokių teisinių galimybių apginti savo subjektines teises kitais
įstatymuose įtvirtintais teisėtais būdais.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad byloje nėra tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų
pagrindą atnaujinti procesą dėl kasacinio teismo padarytų teisės taikymo aiškių
klaidų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl faktinių ir
teisinių ieškinio aplinkybių pareiškėjas išdėstė bylą sprendžiant pirmąja
instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Dar kartą pakartotinai tirti ir
vertinti apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo ištirtas ir
įvertintas faktines aplinkybes dėl Vyto Girdausko suėmimo pagrįstumo
baudžiamojoje byloje, teismų atlikto išteisinimo baudžiamojoje dalyje teisinio
įvertinimo civiline tvarka, taip pat pervertinti teismų teiginių dėl paskolas
gavusio teisės subjekto, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Pagal analogiją negali būti taikomos
bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios teisės normos (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo
pagrindų sąrašas, o šios dalies 9 punkte nustatyti specialūs ribojimai asmenims
kreiptis į teismą proceso atnaujinimo forma, pagal analogiją negali būti
taikomi administracinius ar baudžiamuosius teisinius santykius
reglamentuojantys įstatymai.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą
prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Tačiau nėra pagrindo neatnaujinti
pareiškėjui praleisto termino. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grįstas ne tik
civilinio proceso įstatymu, bet ir įstatymo bei teisės analogija. Dėl šių
priežasčių jis buvo paduotas tiesiogiai kasaciniam teismui per įstatyme
nustatytą terminą, kasacinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis
išsiųsta pareiškėjui kitą dieną po jos priėmimo, o 2008 m. gruodžio 10 d.
pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
balandžio 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį bei atnaujinti
procesą byloje. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Teismai civilinėje byloje, kurioje prašoma
procesą atnaujinti, padarė esminių fakto ir teisės klaidų, o pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, jų
neištaisė. Kasatoriaus teigimu, jam pritaikytas tardytojo 1996 m. gegužės 13 d.
nutarimu suėmimas, esant pareikštam įtarimui dėl 1961 m. BK 275 straipsnio 3
dalyje nustatyto turto pasisavinimo padarymo, buvo neteisėtas, nes neegzistavo
esminė suėmimo taikymo sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam
skiriamas kardomasis kalinimas (suėmimas), yra padaręs sunkų nusikaltimą.
Teisinėje valstybėje asmuo negali būti suimtas vien dėl to, kad jo vadovaujama
įmonė laiku neįvykdė skolinių įsipareigojimų. Tačiau teismai civilinėje byloje,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje, kuri
iškelta ir vyko joje tyrimas dėl negrąžintų skolų, suėmimui skirti egzistavo
teisėtas pagrindas. Tai konstatuodami teismai padarė akivaizdžią esminę
materialiosios teisės klaidą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartį grindė netikru faktu, kad
ieškovas (V. G.) skolinosi iš daugelio asmenų lėšas. Tačiau baudžiamojoje
byloje priimtame teismo nuosprendyje konstatuota, kad pinigus iš asmenų
skolinosi ne V. G., o UAB ,,Naujapilė“. Dėl to nurodytoje kasacinio teismo
nutartyje padaryta akivaizdi materialiosios teisės klaida (CK 2.33, 2.45, 2.50,
2.74, 2.81, 2.82 straipsniai). Baudžiamojoje byloje vyko tyrimas ne dėl
skolinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, o dėl kaltinimų operacijų su
užsienio valiuta tvarkos pažeidimu, turto pasisavinimu. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.
liepos 8 d. nutartį grindė klaidingu faktu, kad būtinybė ieškovui paskirti
suėmimą tardytojo nutarime buvo motyvuojama ir tuo, jog būdamas laisvėje
ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą ir išnagrinėti bylą objektyviai.
Tardytojo 1996 m. gegužės 13 d. nutarime ir byloje dėl proceso atnaujinimo
nurodyta, kad suėmimas buvo paskirtas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įvykdė
ypač sunkius nusikaltimus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 1961 m. BK
275 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis priskirta sunkių, bet ne
ypač sunkių nusikaltimų rūšiai.
2. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų,
įrodančių, kad kasatoriui kaltinimas dėl 1961 m. BK 329 straipsnio (operacijų
su užsienio valiuta pažeidimas) buvo pareikštas pagrįstai ir kad iš tikrųjų
buvo neteisėtų operacijų su užsienio valiuta faktas. Jei įstatymo nustatyta
tvarka neįrodytas neteisėtos operacijos su užsienio valiuta faktas, tai juo
teismų sprendimai negali būti grindžiami. Civilinėje byloje priimtoje kasacinio
teismo nutartyje konstatuota, kad kasatorius pažeidė įstatyminį draudimą
atlikti finansines operacijas su užsienio valiuta, taip teismas padarė fakto ir
teisės klaidą, nes pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, kasacinio
teismo nutartyje konstatuota, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo
pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus pareiškėją, nėra paneigti;
ieškovas išteisintas pagrindais, kurie nepaneigia faktinių veiksmų, sudariusių
prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tačiau baudžiamojoje byloje
priimtuose teismų aktuose konstatuota priešingai, t. y. kad kasatoriaus
(pareiškėjo) faktiniai veiksmai nesudarė teisinių prielaidų baudžiamajam
persekiojimui inicijuoti, kaltinimas bendrovės turto pasisavinimu nepagrįstas
bylos medžiaga. Byloje pareiškėjo veikla neįvertinta kaip neteisėta jam einant
bendrovės vadovo pareigas.
3. Atsisakydami priteisti visišką žalos,
susidedančią ir iš darbo užmokesčio, apmokamų atostogų praradimo, infliacijos
ir kt., atlyginimą teismai pažeidė nuostolių visiško atlyginimo principą.
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas
dėl proceso atnaujinimo, netyrė pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų fakto ir
teisės klaidų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta apeliacinės
instancijos teismo pareiga išanalizuoti ir apsvarstyti kiekvieną apeliacinio
skundo argumentą, į juos atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis G. L. v. UAB
,,Kaišiadorių žalvarnis“ byloje Nr. 3K-3-974/2003 ir kt.). Skundžiamas
nutartis teismai grindė ir tuo, kad įstatymuose nėra konkretaus ginčo
išsprendimo teisinio reglamentavimo, t. y. konkretaus suformuluoto proceso
atnaujinimo pagrindo. Kasatoriaus teigimu, teismo teisė kreiptis į Konstitucinį
Teismą tampa pareiga, jei paaiškėja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas
neleidžia teismui įvykdyti teisingumo.
5. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų
teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien
formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Europos Žmogaus
Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad byloje padarytų esminių klaidų
neištaisymas, padarytas neatnaujinant proceso esant svarbioms ir įtikinamoms
aplinkybėms, tiesiogiai pažeistų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos
Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu
v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas
byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007
m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr.
38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija
(bylos Nr. 8564/02).
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą
atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Policijos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su
kasaciniu skundu argumentai:
Kasatorius prašymo dėl proceso atnaujinimo
negrindė nė vienu įstatyme nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Pagal CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu
pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo
klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išnagrinėtoje
civilinėje byloje buvo priimti pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasacinio
teismo procesiniai sprendimai. Proceso atnaujinimo institutas leidžia
užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti neteisingi ir nepagrįsti teismo
sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko
ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas,
pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose,
pažymėjo, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai atnaujinti
procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos
pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas
susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra
nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims
nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos
nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti,
esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Atsakovas sutinka, kad nurodytus
išaiškinimus atitinka byloje priimtos ir kasacine tvarka skundžiamos nutartys.
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą
atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė
prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo
ir kasaciniame skunde nenurodė nė vieno CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto
proceso atnaujinimo pagrindo, teigė, kad išnagrinėtoje byloje yra padaryta
akivaizdžių fakto ir teisės klaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamą praktiką aiški teisės normos taikymo klaida suprantama kaip
konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti,
netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario
23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005).
2. Tardymo ir prokuratūros pareigūnų atlikti
veiksmai – 1996 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas paskirti kardomąją priemonę
suėmimą, kurį sankcionavo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro
pavaduotojas - yra teisėti ir pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktais
duomenimis (įrodymais). Skiriant kardomąją priemonę suėmimą, buvo sprendžiama,
ar yra BPK 104 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1996 m. gegužės 28
d.) išdėstyti suėmimo pagrindai. BPK 104 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad
bylose dėl nusikaltimų, numatytų [...] 275 straipsnio 3 dalyje [...], suėmimas
kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas vien tik dėl nusikaltimų
pavojingumo. Pareiškėjui kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 275
straipsnio 3 dalyje, galimo įvykdymo buvo pareikštas 1996 m. gegužės 13 d. Šios
priemonės taikymo esminė sąlyga - pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam
skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Baudžiamoji byla pagal
BK 329 straipsnį buvo nutraukta dekriminalizavus šioje teisės normoje numatytą
veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo
suformuotą praktiką suėmimas yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu
sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs
nusikaltimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo faktinis
ir teisinis pagrindai taikyti suėmimą, tačiau tai buvo įgyvendinta pažeidžiant
(daugeliu atvejų - formaliai) BPK nuostatas, todėl taikė materialiosios teisės
normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nepadarydamas teisės taikymo
klaidos.
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą
atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Išnagrinėtoje civilinėje byloje kasatoriui
žala atlyginta. Siekdamas atnaujinti procesą ir peržiūrėti įsiteisėjusią teismo
nutartį, kuria atlyginta žala, kasatorius reikalauja visiško savo interesų
patenkinimo arba žalos atlyginimo didesne apimtimi. Spręsdamas klausimą dėl
proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nustatytu terminu,
ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neprivalo atlikti
išsamios visų bylos aplinkybių analizės, kurią teismas turėtų atlikti tik
priėmęs sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Kasatoriaus skundžiamoje apeliacinės
instancijos teismo nutartyje išnagrinėjus pareiškėjo argumentus yra motyvuota,
kad byloje nėra išskirtinės situacijos, dėl kurios reikėtų atnaujinti procesą.
Taigi tiek atnaujinti procesą, tiek pakartotinai vertinti byloje nustatytas
aplinkybes nėra pagrindo. Į kasatoriaus nurodytus iš esmės tuos pačius
argumentus yra atsakyta išnagrinėtoje civilinėje byloje visų instancijų
teismuose.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje, pareiškėjui remiantis
CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
Proceso
atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip
ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą
reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant
į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai
suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir
interesus kitais teismų sprendimų
teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
rugpjūčio 28 d. nutartis Vokietijos
draudimo kompanija “DA – Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft”
v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr.
3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis UAB
,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė byloje Nr.
3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“
byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis UAB ,,Baltijos
žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“ byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas
privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl
pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo
pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai
ar nutartys gali būti neteisėti ar
nepagrįsti.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra
pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar
kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio
7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje
Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis UAB ,,Lietgalis“ v.
B. Jankausko įmonė ,,Kruna“ byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir
kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl
šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas
būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2
straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką
tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui
yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir
neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus
dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos
nagrinėjimu.
Nurodyti
proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso
atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o
atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas
proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių
kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso
atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001
m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr.
3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis E. A. v. R. V. byloje Nr.
3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis J. B. ir kt. v. Vilniaus
bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“ byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Europos
Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso
atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į
teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi
būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės
principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis.
Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo
principas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad teisinio
tikrumo principas reikalauja, jog nacionaliniams teismams galutinai išsprendus
ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų
teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo
sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra
pagrindas bylos nagrinėjimui iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami
tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr.,
pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no.
28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko
v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007).
Nagrinėjamos
bylos atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje grindė
aplinkybėmis, kurios, pareiškėjo manymu, reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas
dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi pirmoji ir būtina nurodyto
proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlyga – tokios klaidos padarymas siekiant
proceso atnaujinimo kvestionuojamame teismo sprendime (sprendimuose).
Aiškindama CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 28 d. nutartyje pagal Vilniaus
miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-130/2005;
2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje pagal Generalinės prokuratūros prašymą
atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. spalio 30 d.
nutartyje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“ byloje Nr. 3K-3-451/2007,
konstatavo, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame
teismo sprendime, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą byloje, turi būti ne tik
aiški, bet ir esminė. Klaida laikoma esmine, kai ji gali daryti sprendimą (nutartį) neteisėtą bei
nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje
pagal I. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-403/2008
išaiškino, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios
teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės
išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio
aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma
teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai
aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju,
neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos
ribas ir dėl to teismo sprendimas yra
aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas.
CPK 370
straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka.
Šio straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą teismo posėdyje, išnagrinėjus prašymo
atnaujinti procesą klausimą, inter alia nustatyti, ar prašymas dėl
proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais
pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas teismo
posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais,
turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas
aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar
atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl
proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi
tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs
su įrodinėjamu faktu, ar jis tiek patikimai patvirtintas, kad sukeltų pagrįstų
abejonių (t. y. rodytų būtinumą peržiūrėti teismų jau nustatytas aplinkybes).
Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų
byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos
nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir
bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos
bylos atveju teismo yra vertinamas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje
civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės,
įvertintos užbaigtoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, nes
priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš
esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti
procesą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir jas
pagrindžiantys įrodymai nesuteikia teisinio pagrindo konstatuoti, kad
pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės keltų pagrįstų abejonių įsiteisėjusio
teismo sprendimo teisėtumu ir kad jas reikėtų dar kartą įvertinti atnaujinus procesą
byloje. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytos aplinkybės dėl
pareiškėjo suėmimo baudžiamojoje byloje pagrįstumo, dėl pareiškėjo kaip asmens,
vadovavusio bendrovei, ėmusiai paskolas, dėl ko buvo pradėti ikiteisminio
tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje ir kitos susijusios aplinkybės yra
įvertintos užbaigtoje civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas siekia
atnaujinti, priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose. Pažymėtina tai, kad
pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes galėjo pateikti ir
jos pagal surinktus bylos įrodymus buvo įvertintos užbaigtos įsiteisėjusiu
teismo sprendimu civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir
kasacinės instancijų teismuose.
Prašyme
atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių
įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo
motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Dėl to kasacinio
teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl būtinumo
atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo išdėstytas
aplinkybes, kurios, kaip pirmiau nurodyta, nėra išskirtinės, taip pat jau yra
teismų teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių
byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų
suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo
paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų
pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje
teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.
Teisėjų
kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl būtinumo teismui kreiptis
į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų patikrintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punkte įtvirtintos teisės normos konstitucingumas, t. y. ar šios normos
reglamentavimo apimtis, nustatanti pagrindą atnaujinti procesą dėl pirmosios
instancijos teismo sprendime padarytos teisės klaidos, neužkerta kelio asmeniui
kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl teisės taikymo klaidos, padarytos įsiteisėjusiame
apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo sprendime. Atsakydama į šį
kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad instancinė bylų peržiūrėjimo
tvarka skirta tam, kad, peržiūrėjus bylą aukštesnės instancijos teisme, būtų
pašalintos faktinės ar teisinės klaidos, jeigu jų nustatoma. CPK 366
straipsnyje įstatymo leidėjo yra įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo
pagrindų sąrašas, reiškiantis išsamų teisinį reguliavimą atvejų, kuriems esant
proceso atnaujinimas yra galimas. Kasatoriui keliant klausimą dėl naujų proceso
atnaujinimo pagrindų sukūrimo (tokių pagrindų sąrašo išplėtimo), nėra būtinumo
inicijuoti konstitucingumo patikrinimo dėl esamų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo
pagrindų. Todėl nagrinėjamoje byloje kasaciniam teismui nekilo pagrįstų
abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo konstitucingumo.
Dėl kasacinio skundo argumento, kad byloje padarytų esminių
klaidų neištaisymas, padarytas neatnaujinant proceso esant svarbioms ir
įtikinamoms aplinkybėms, tiesiogiai pažeistų kasatoriaus teisę į teisingą bylos
nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo argumentu kasatorius sau
palankiai interpretuoja kasaciniame skunde nurodytas Konvencijos ir Europos
Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatas. Kolegijos nuomone,
kasatoriaus pateikta interpretacija nepagrįsta. Pažymėtina, kad kasaciniame
skunde ji grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriuose
nustatyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl netinkamo proceso
atnaujinimo pažeidžiant teisinio tikrumo principą. Kita vertus, kai kuriose
bylose, kuriose, remiantis Konvencijos 6 straipsniu, skųstasi dėl to, kad
procesas buvo atnaujintas, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, jog
proceso atnaujinimas nurodytos Konvencijos nuostatos nepažeidė, nes buvo
pagrįstas aplinkybėmis, kurios pateisino galutinio sprendimo panaikinimą (žr.,
pvz., Protsenko prieš Rusiją (Protsenko v. Russia, no.
13151/04, judgement of 31 July 2008); Tishkevich prieš Rusiją (Tishkevich
v. Russia, no. 2202/05, judgement of 4 December 2008). Tačiau ir šiais
atvejais, nors iš esmės pripažįstant tai, kad proceso atnaujinimas gali būti leidžiamas
pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nepasisakoma dėl jo privalomumo bei
atitinkamos asmens teisės į proceso atnaujinimą. Priešingai, iki šiol Europos
Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad
Konvencijos ir jos protokolų nuostatos, be kita ko ir Konvencijos 6 straipsnis,
iš esmės negarantuoja teisės į proceso, kuriame priimtas galutinis sprendimas,
atnaujinimą (žr., pvz., Komanick? prieš Slovakiją (Komanick? v.
Slovakia, no. 13677/03, decision of 1 March 2005; Miedzyzakładowa
Spółdzielnia Mieszkaniowa Warszawscy Budowlani prieš Lenkiją (Miedzyzakładowa
Spółdzielnia Mieszkaniowa Warszawscy Budowlani v. Poland, no. 13990/04,
decision of 26 October 2004). Pažymėtina, kad, skirtingai negu išaiškinta
apeliacinės instancijos teismo nutartyje, Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio
2 dalyje iš esmės reglamentuojamas baudžiamojo proceso atnaujinimo
santykis su non bis in idem principu, t. y. nustatyta, jog šis principas
nedraudžia esant pagrindui (be kita ko, ir esminėms ankstesnio proceso
klaidoms), atnaujinti tokio proceso. Šioje nuostatoje nėra valstybės pareigos
atnaujinti baudžiamąjį, juolab civilinį procesą.
Taigi atsisakymas atnaujinti procesą civilinėje byloje
savaime nereiškia nesuderinamumo su Konvencijoje įtvirtinta teise į teisingą
bylos nagrinėjimą ir jos garantijomis. Dėl to nurodyto kasacinio skundo
argumento teisėjų kolegija nepripažįsta esant teisiškai pagrįstu. Kita vertus, proceso
atnaujinimas tuo atveju, kai nenustatoma būtinų proceso atnaujinimo sąlygų, t.
y. esant paduotam nepagrįstam prašymui atnaujinti procesą, keltų pavojų teisinio
tikrumo principui, ginamam pagal Konvencijos 6 straipsnį.
Teisėjų
kolegija įvertina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl
atskirojo skundo argumentų ir įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl
pagrindo atnaujinti procesą byloje buvimo ir pirmosios instancijos teismo
nutarties teisėtumo įvertinimo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje
priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria palikta nepakeista
pirmosios instancijos teismo nutartis, padarytų išvadų dėl atsisakymo
atnaujinti procesą ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų
pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo
nutartį.
Iš pareiškėjo
priteistina 76,55 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos
procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
pareiškėjo V. G. (duomenys neskelbtini) valstybei 76,55 Lt
(septyniasdešimt šešis litus 55 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių
dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Janina
Januškienė
Algis
Norkūnas