Administracinė  byla Nr. A2.6.-2917-902/2014

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02423-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.;

(S)

52.3.

Panevėžio miesto apylinkės teismas

N U T A R I MA S

2014 m. spalio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. Š. ir jos atstovui advokatui Sauliui Kučiui, nukentėjusiajai R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios P. M. firmoje (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

D. Š. 2014-08-29 apie 05.50 val., Panevėžyje, Kniaudiškių gatvės 16-o namo kieme vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės pusės ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

          D. Š. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ji protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė kitą, kaimynės automobilį, kuris stovėjo ant šaligatvio bortelio, tačiau smūgio negirdėjo, jos automobilis dyzelinis, be to, ryte ji labai skubėjo. Su ja kartu važiavo ir dukra, kuri taip pat nejuto smūgio. Ji išlipusi iš automobilio apžiūrėjo automobilius ir pagalvojusi, jog žalos nepadarė, išvažiavo. Kitas automobilis buvo senas, nubraukė jo dažus. Atėjęs kaimynas jai pasakė, kad čia nieko nėra ir ji juo patikėjusi išvažiavo. Ant jos pačios automobilio po eismo įvykio liko įbrėžimas. Policijos jai nebuvo kada kviesti, nes darbe vyko ,,atkrovimas“, todėl skubėjo. Gailisi, kad išvykdama iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisykles, jai tai didelė pamoka. Nurodė, jog ji turi du išlaikytinius, yra išsituokusi, turi kreditinių įsipareigojimų. Ji taip pat rūpinasi senyvo amžiaus, sergančia mama, savaitgaliais vyksta pas ją į Alytų. Teisė vairuoti jai (D. Š.) yra reikalinga nuvykti į darbą, nes dirba pagal grafiką, darbo reikalais važiuoja prekių ir vyksta į seminarus, priešingu atveju, jai atėmus teisę vairuoti, ji toliau nebegalėtų dirbti savo darbo, o kitą darbą jai būtų sudėtinga susirasti. Prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti ne daugiau nei 300 per mėnesį, nes šiuo metu jos turtinė padėtis nėra gera, yra išsituokusi, tėvas nepilnametei dukrai nemoka alimentų, sūnus nedirba, turi kreditinių įsipareigojimų.

           Nukentėjusioji R. P. teisme paaiškino, kad ryte jai atėjus prie automobilio, kaimynė jai papasakojo apie eismo įvykį, pasakė, kad girdėjo didelį automobilių susidūrimo garsą ir matė, kaip iš kito automobilio išlipo dvi merginos. Tada ji (nukentėjusioji) apie eismo įvykį pranešė policijai. Tuo metu jos automobilis Mazda buvo pastatytas prie Kniaudiškių g. 16, 18 namų, automobilį pastatė ketvirtadienį, apie 19 valandą, o kitos dienos ryte pastebėjo apgadinimus ant automobilio, jos automobiliui buvo nubrauktas bamperio šonas. Jos automobilis buvo apgadintas ir iki įvykio, tačiau buvo pataisytas. Padaryta žala įvertinta 800 Lt sumai. Naujų apgadinimų ant automobilio eismo įvykio kaltininkė tiesiog negalėjo nematyti.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Š. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ji automobiliu manevravusi ir galimai kliudė kitą automobilį, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), vyr. patrulės D. Š. ir vyr. patrulės G. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 14; 15), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 17), kur detalizuoti automobilio Mazda 323, apgadinimai bei fotonuotraukomis (b.l. 18-20); nukentėjusiosios R. P. paaiškinimu teisme, kur ji patvirtino savo 2014-08-29 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, jog apie eismo įvykį ją informavo kaimynė, kurį girdėjo didelį automobilių susidūrimo garsą ir matė, kaip iš kito automobilio išlipo dvi merginos; G. J. 2014-09-08 rašytiniu paaiškinimu (b.l. 22), kur ji nurodė eismo įvykio aplinkybes, nurodė, jog po smūgio moteris išlipusi iš savo automobilio apžiūrėjo automobilius, nuvalė dulkes nuo susidūrimo vietos, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Vėliau apie eismo įvykį ji papasakojo Mazda automobilio savininkei, kuri paskambino policijai; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 25), iš kurios matyti, jog D. Š. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 2004-08-17). Šiuo atveju, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. P. teisme duotais parodymais apie naujai padarytus apgadinimus ant jos automobilio, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota šios bylos baigtimi ir kartu būtų suinteresuota apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jos tokį paaiškinimą taipogi patvirtina ir byloje surinkta medžiaga – įvykį mačiusios G. J. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, kuri girdėjo susidūrimo garsą, pareigūnių tarnybiniai pranešimai apie įvykio aplinkybes, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos apie automobiliams nustatytus apgadinimus. Todėl teisme nukentėjusiosios R. P. duotu paaiškinimu teismas remiasi.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad D. Š. 2014-08-29 apie 05.50 val., Panevėžyje, Kniaudiškių gatvės 16-o namo kieme vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės pusės ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Taigi po eismo įvykio D. Š. turėjo nedelsdama sustoti, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukusi nukentėjusiojo ar nesitarus dėl eismo įvykio aplinkybių, kilus ginčui dėl kito automobilio apgadinimų. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. teigė, kad ji nejuto kontakto su kitu automobiliu (smūgio), tačiau buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjo apgadinimus ant automobilių, teismo nuomone, toks jos paaiškinimas visiškai nelogiškas. Teisme ji taip pat teigė, kad apžiūrėjusi kitą automobilį, nematė ant jo (naujų) apgadinimų, galvojo, jog pastarieji buvo padaryti iš anksčiau, ne nagrinėjamojo eismo įvykio metu, kaimynas jai taip nurodė, tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka. Pirma, byloje nesurinkta įrodymų, be D. Š. paaiškinimo, apie tai, kad ją dėl kito automobilio apgadinimo suklaidino kaimynas (ne nukentėjusysis asmuo). Antra, apgadinimai ant kito automobilio akivaizdūs, žymūs. Trečia, automobilių susidūrimo garso būta nemažo (po kontakto D. Š. išlipo iš automobilio, supratusi automobilių susidūrimą, apie garso dydį nukentėjusiajai papasakojo įvykį mačiusi liudytoja, be to, matyti, jog eismo įvykis įvyko anksti ryte, kai paprastai nebūna didelio eismo ir šurmulio kieme), kas patvirtina tai, jog kontakto metu bet kuriuo atveju turėjo būti padaryti apgadinimai ant kito automobilio (ne D. Š. vairuojamo), juo labiau, kai apgadinimas matomas ir ant VW Passat automobilio. Tai kad D. Š. labai skubėjo į darbą, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga, nes kaip matyti, nesulaukusi nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie įvykį ji nepranešė policijai net nuvykusi į darbą. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė–nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, anksčiau nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl D. Š. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina minimali bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. 

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo D. Š. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. turėjo suvokti, jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu, bet apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai, nesulaukusi nukentėjusiosios. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad D. Š. elgdamasi ir pažeisdama KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji teisme labai gailėjosi sukėlusi eismo įvykį ir po eismo įvykio išvykusi iš įvykio vietos, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), eismo įvykio metu ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų, kurie palyginti yra nedideli, nešalino. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, į D. Š. elgesį po pažeidimo padarymo (labai gailėjosi sukėlusi eismo įvykį ir išvykusi iš eismo įvykio vietos), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes D. Š. anksčiau nebuvo padariusi itin šiurkščių KET pažeidimų, jai teisė vairuoti yra reikalinga atliekant darbines funkcijas/dirba vadybininke, dažnai vyksta pas tiekėjus ir klientus į kitus Lietuvos miestus, taipogi vyksta į seminarus/ kiekvieną savaitgalį ji turi nuvykti į Alytų aplankyti senyvo amžiaus sergančios motinos, nepilnametę dukrą jai reikia nuvežti į treniruotes, todėl spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjai.

Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a  :

D. Š. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

D. Š. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., D. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

            D. Š. paskirtos 3000 litų baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po dalį – 250 Lt teismo paskirtos baudos iki 2015 m. sausio 1 d. (pirmą įmoką sumokant iki 2014 m. spalio 30 d.), o nuo 2015 m. sausio 1 d. mokant po 72.34 Eur kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja                                                                                             Ingrida Kirsnytė