Pranešėjas Romualdas Lincevičius                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-133/2012

Teisėja Daiva Jankauskienė                            Proceso Nr. 1-22-1-00501-2010-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam V. K., gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei nuketnėjusiajai J. Ž., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, išaiškinat nuteistajam, jog jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš V. K. J. Ž. 110 (vienas šimtas dešimt) Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. K. 792,18 Lt (septyni šimtai devyniasdešimt du litai, 18 ct) Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti.

Priteista iš V. K. 1936,00 (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeši) Lt proceso išlaidų J. Ž. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-22 apie 23 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, tyčia, užsimodamas lenta V. Ž., šia lenta sudavė smūgį, pataikydamas J. Ž. į kaktą, ir tuo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu.

Nuteistasis V. K. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30  nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Nuteistasis savo skunde nurodė, jog jo kaltę teismas įrodinėjo nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios liudytojų – suinteresuotų asmenų parodymais, nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus. Nuosprendis, nuteistojo nuomone, pagrįstas samprotavimais, pažeidžia surinktų įrodymų visumą, prieštarauja rašytiniems įrodymams ir liudytojų parodymams. Teismo nuosprendžio argumentuose ir nukentėjusiosios bei liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž., V. Ž. duotuose parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra esminiai prieštaravimai, kas turėjo sukelti abejones, tačiau teismas šių parodymų prieštaravimų nevertino, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą ir priėmė neteisingą nuosprendį. Nuteistasis nurodė, kad įrodyta, jog tarp V. Ž. (nukentėjusiosios sutuoktinio) ir jo bei liudytojų C., K., A. kilo žodinis konfliktas, kuriame kiti proceso dalyviai nedalyvavo. Tai buvo nustatyta ir išnagrinėtoje privataus kaltinimo byloje, kurio teismo nuosprendis turi prejudicinę reikšmę (Nr. PK-459-651/2011), kuriuo V. Ž. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. l d. Nustatyta, kad šio konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusiosios sutuoktinis – liudytojas V. Ž.. Konflikto eigoje V. Ž. tapo agresyvus, puolė jį ir sumušė. Tarp V. Ž. ir V. K. yra ne mažas amžiaus skirtumas, skirtingos fizinės savybės, todėl jau vien konfliktinė situacija, kurią išprovokavo V. Ž. turėjo įtakos, kad V. K. dėl sveikatos būklės negalėjo toliau nei gintis, nei atlikti veiksmų, kuriais apkaltintas teismo nuosprendžiu.

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jis neteistas, nebaustas ir gyvena priimtiną visuomenei gyvenimo būdą, dirba darbą, susijusį su išvykimu į komandiruotes, LR praleidžia trumpą laiką, todėl nevartoja alkoholinių gėrimų ir su kaimynais nekonfliktuoja. Teismas netinkamai vertino aplinkybę – jo girtumą, kurią laikė sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. Teismas turėjo iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, nes tokių duomenų byloje nėra. Nei vienas liudytojas nepatvirtino šios aplinkybės, apie girtumą parodymus suinteresuota pusė davė tik vėlesnėse apklausose. Be to, pokalbių įrašai gauti ne LR BPK 154 str. tvarka negalėjo būti prijungti prie baudžiamosios bylos, teismas negalėjo jais remtis priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Jis nežinojo, kad jo pokalbis įrašinėjamas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra duomenų ar pokalbis nėra perdarytas, pakeistas, ar yra originalus, tai tik tvirtina liudytojas V. Ž.. Jis šiuo įrašu nesirėmė ir nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, nes įrašas tik įrodo paties liudytojo kaltumą. Be to, kelia abejones ir tai, kad apie tokio įrašo egzistavimą sužinojo tik po apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vykstant procesui, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-05-23, o įrašas pateiktas tik 2011-11-16. Dėl šios priežasties, nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, negalima daryti prielaidos dėl neblaivumo, taip pat nepaneigta aplinkybė, kad nukentėjusioji pusė nebuvo suinteresuota gauti turtinės naudos, nes liudytojo V. Ž. žodžius „tu pagalvok..." pagal subjektyvų vertinimą, suprato, kad turi sumokėti pinigų už tai ko nepadarė, siekiant išvengti atsakomybės.

Nuteistojo teigimu, pati nukentėjusioji, siekdama padėti sutuoktiniui V. Ž. išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, siekia nepagrįstai jį apkaltinti. Buvo bandymų provokuoti.

Ikiteisminio   tyrimo   metu   prokurorei   buvo   pareikštas   prašymas   apklausti
nukentėjusiąją gydančią gydytoją iš gydymo įstaigos VITA LONGA, siekiant nustatyti ar J. Ž. nesiskundė analogiškais sutrikimais: galvos svaigimu, regėjimu nuo nėštumo pradžios, kokia jos sveikatos būklė buvo iki traumos. Šis prašymas buvo atmestas. Teisminio proceso metu buvo reikšti prašymai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, siekiant
nustatyti ar atsiradę sutrikimai yra sužalojimo pasekmė, ar kilę dėl pačios nukentėjusiosios sveikatos būklės, kitų veiksnių – dėl kraujospūdžio, išeminės širdies ligos, cukraligės, mažakraujystės, infekcijos, smegenų sutrikimų, streso bei kt. patologinių sutrikimų. 2010-06-01 specialisto išvadoje G2325 jokie sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo nustatyti, 2010-10-11 specialisto išvadoje G3104 jau nustatomas sužalojimas, dėl kurio jis buvo kaltinamas teisme ir nuteistas (nors specialistai rėmėsi vien ambulatoriniais medikų įrašais iš gydymo įstaigos VITA LONGA), šie duomenys prieštarauja vieni kitiems (okulisto konsultacijoje stazių akių dugnuose nenustatyta, kraujosruvų nesimato), į KMUK nukentėjusioji kreipėsi praėjus daugiau nei pusei paros, t.y. 2010-05-23 17.00 val., stacionare gydėsi tik 9 d., kelia abejones ir tai, kad ligonė iš gydymo įstaigos išrašyta 2010-06-01 jautėsi gerai, o tą pačią dieną šeimos gydytoja nustato analogiškus sveikatos sutrikimus, todėl buvo prašoma paskirti atlikti ekspertizę. Teismas šio prašymo netenkino, jį atmetė, tuo pažeidė jo teisę į teisingą teismą, galimybę įrodyti nekaltumą. Nuteistojo teigimu, kad tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek privataus kaltinimo byloje nukentėjusioji J. Ž., J. Ž. sesuo liudytoja I. D. bei jos sugyventinis D. Ž. ir jo motina V. Ž., sutuoktinis V. Ž. duoda nenuoseklius ir skirtingus parodymus.

Nuteistasis nurodė, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir parodė, kad V. Ž., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktą nacionaliniais klausimais. Buvo agresyviai nusiteikęs, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nežino dėl ko V. Ž. jam pradėjo kelti pretenzijas, griebė už pakarpos ir nutempė nuo laiptų, o vėliau pradėjo mušti rankomis, kumštimi ir nukritusį spardė kojomis. Nuteistasis teigė, kad jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nuolatinę įtampą bei nepagrįstus žeminimus, įžeidinėjimus. Po sužalojimų pasijuto blogai, po to gydėsi, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Alkoholio nevartoja, nes serga diabetu, ką patvirtina ir teismui pateikti medicininiai duomenys. Po įvykio kreipėsi į policiją, tačiau pareiškimo iš jo nepriėmė, o apie jam pareikštus nukentėjusiosios kaltinimus sužinojo tik 2011 m. spalio pabaigoje. Kadangi pagal darbo pobūdį Lietuvoje būna trumpai, nepakako laiko užbaigti procedūras policijoje. Nurodytu laiku nieko nesužalojo ir yra apkalbėtas nusikaltimo padarymu, dėl to nesutinka ir su žalos atlyginimu. Jo parodymus patvirtina liudytojos L. C., N. K., T. A., G. D., O. K..

Visų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad inkriminuojamos veikos nepadarė ir turėjo būti išteisintas. Dėl tos priežasties turėjo būti atmestas ir civilinis ieškinys, kaip nepagrįstas.

Nors nuteistasis neigia sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau ir pagal nukentėjusiosios keliamą versiją jo veiksmuose negali būti tyčinio nusikaltimo požymių. Veika turėjo būti perkvalifikuota į LR BK 139 str.

Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo BPK 44 str. 5 d. reikalavimais. Nuteistojo nuomone, būtent šiuos reglamentuotus teisės principus pažeidė teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Turtinė ir neturtinė žala neįrodyta.

Nuosprendį taip pat skundė nukentėjusioji J. Ž., kuri apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 4 p., t.y., kad jis 2010 m. gegužės 22 d. apie 23.30 val., prie   (duomenys neskelbtini) namo tvoros Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suduodamas smūgį lenta nukentėjusiajai - nėščiai J. Ž.,  buvusiai 37 savaitės nėštume, į kaktą, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 4 p. ir paskirti V. K. bausmę LR BK 138 str. 2 d. 4 p. sankcijos nustatytose ribose, priteisti nukentėjusiajai J. Ž. iš V. K. 15000,00 litų (penkiolika tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; 680,00 litų (šešis šimtus aštuoniasdešimt Lt) turtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi šioje byloje išlaidas (už advokato pagalbą).

Nukentėjusiosios teigimu, prokuroro ikiteisminiame tyrime suformuluotas ir išdėstytas kaltinamajame akte, o po to ir apylinkės teismo inkriminuotas kaltinimas V. K. yra akivaizdžiai per švelnus, neatitinkantis byloje surinktų įrodymų. Byloje pakankamas pagrindas kvalifikuoti V. K. nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 4 p. (nėščios moters sužalojimas). Nors pats V. K. ginčijo ir ginčija kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus, tačiau jis iš tiesų nukentėjusiąją sužalojo ir tai padarė tyčia, sąmoningai, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Suvokdamas ir tą aplinkybę, jog smurtauja prieš nėščią moterį, kadangi 37 savaičių nėštumas matėsi akivaizdžiai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3104/10(02), teismo medicinos specialistės L. Karčiauskaitės parodymai, liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž. parodymai. Tokiu būdu kaltinamasis aktas dėl paminėtosios aplinkybės neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Nukentėjusiosios teigimu, turi būti prisilaikoma BPK 44 str. 10 d. nuostatų, sudarančių pagrindą nukentėjusiesiems asmenims siekti, kad kaltinamasis būtų teisingai nubaustas. LR BPK 256 str. nustatyta, kad ne tik prokuroras, privatus kaltintojas, bet ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis; o taip pat, ne tik prokuroras, privatus kaltintojas, bet ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką; teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, kaltinimą gali pakeisti remiantis nurodytomis pastarosiomis aplinkybėmis ir teisės normomis, o taip pat LR BPK 28 str. 1 d., 2 d., 44 str. 10 d., 256 str., kaltinimas keistinas į LR BK 138 str. 2 d. 4 p.

Apylinkės teismas nepagrįstai neperkvalifikavo nuteistojo veikos į sunkesnę, teismo nuosprendžio motyvai apie tai, kad kaltininkas norėjo suduoti lenta ne nukentėjusiajai, o jos sutuoktiniui V. Ž., šiuo atveju nekeičia reikalo esmės. V. K., užsimodamas ir tvodamas lenta, turėjo matyti ir nėščią nukentėjusiąją bei įvertinti, kad gali jai pataikyti.

Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pakankamai neįvertino nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių: nėra jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo padaryta nusikalstama veika yra tikrai pavojinga - sukėlė realias neigiamas pasekmes, kurios galėjo būti dar sunkesnės, jeigu ne efektyvi medikų pagalba. Tai, kad kaltininkas praeityje neteistas, ligotas, darbovietės charakterizuojamas patenkinamai, nesudaro pagrindo nuteistajam bausmę švelninti. Teismas, skirdamas nuteistajam nuosprendyje nurodytąją bausmę, pažeidė ne tik LR BPK 54 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, bet ir BK 41 str. nuostatas.

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl V. K. nusikalstamų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą ir išgąstį. Buvo sužalota brutaliai ir netikėtai. Kadangi tuo metu laukėsi kūdikio, atsirado didelis nerimas dėl kaltininko smurto pasekmių ne tik jos sveikatai, bet ir dėl pasekmių kūdikiui. Nerimas peraugo į užsitęsusio streso būseną, tai psichikoje paliko neišdildomą neigiamą pėdsaką. Kurį laiką po sužalojimo buvo apribotos jos įprastinio gyvenimo, bendravimo su aplinkiniais ir kitais žmonėmis galimybės. Dėl paminėto patyrė didelę neturtinę žalą, kurią pagal galiojančius įstatymus nurodytasis kaltininkas privalo pilnai atlyginti. Iš V. K. neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 15000,00 Lt. Toks žalos atlyginimo dydis visiškai atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (CK 1.5 str.).

Dėl V. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji teigė patyrusi daug įvairaus pobūdžio nuostolių : auklės samdymas vyresniajam vaikui, kol nukentėjusiajai teko gydytis dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų pasėkoje patirto sveikatos sutrikdymo - 500,00 Lt, vaistai gydymuisi - 30,00 Lt, transporto išlaidos -150,00 Lt. Viso turtinė žala: 680,00 Lt. Visi nuostoliai realūs ir ne per dideli.

Nukentėjusiosios nuomone, yra faktiniai ir teisiniai pagrindai apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį, pripažįstant, kad V. K. padarė skunde nurodytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 4 p.; paskirti nuteistajam bausmę pastarojo baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinti visiškai, o taip pat pilnai priteisti pilnai bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo V. K. atsiliepimas į į nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuriuo nuteistasis prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistojo skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius šias veikas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo V. K. kaltė padarius veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. įrodyta nukentėjusiosios J. Ž., liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž. parodymais, objektyviais bylos duomenimis-specialistų išvadomis, daiktų pateikimo apžiūrai duomenimis, kitais rašytiniais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės.

Nukentėjusiosios J. Ž. parodymais nustatyta, jog  kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2010-05-22 apie 23.30 val. visa šeima – ji su vyru ir dukrele bei sesuo I. D. su draugu, grįžo iš koncerto. Kadangi  sesers draugas D. Ž. augina kačiukus, tai dukrytė nuėjo pažiūrėti kačiukų, o vyras nuėjo su kaimynėm pasisveikinti. Nepraėjo nė minutės kaip vyras buvo pargriautas ir mušamas. Pareidinėjo pro vartelius dukrytė ir nukentėjusioji matė kaip vyras buvo nustumtas nuo laiptų. Kas jį nustūmė – nematė, vėliau suprato, kad tai padarė V. K.. Vyras gulėjo ant nugaros, K. vyrą daužė kumščiais. Ji dukrytę įsodino į mašiną ir bėgo ginti vyro. Matė, kaip vyras gindamasis keletą smūgių sudavė K.. Po to V. Ž. norėjo  pasišalinti, jį lydėjo sesuo I. D. ir D. Ž., o iš paskos ėjo B.. Kai V. Ž. ketino sėsti į mašiną, pamatė V. K. atbėgantį pro vartelius, turintį rankose lentą. Jis su lenta buvo priešais ir paklausė, ar nori, kad jis trenktų. Tuomet jis užsimojo ir trenkė. Pateikė tiesiai J. Ž. per galvą. Užsimojo iš kairės pusės. Lenta buvo plokščia, žemėta, ištraukta iš kaimynų daržo, kaip vėliau pasakojo viena iš liudytojų.  Pirminis konfliktas įvyko kieme. O ji su lenta per galvą gavo kuomet stovėjo gatvėje prie automobilio, kur yra gatvės žibintas ir ta vieta  apšviesta. Pirmiausia J. Ž. prabėgo pro vartus, sodino mergaitę į mašiną. Tuo metu kai gavo smūgį – šalia maždaug per žingsnį buvo V. Ž., toliau D.. Mano, jog tuo metu kai K. užsimojo, jis galbūt norėjo trenkti V. Ž.. Tuo metu su juo ginčijosi ir I. D.,  J. Ž. visiškai nekonfliktavo visai su K.. Lenta buvo apie 2 cm pločio, pagaliu jos tikrai nepavadinsi, smūgis buvo suduotas per galvą, kur ir buvo nustatytos kraujosruvos. Įvykio metu V. K. buvo neblaivus.

2010-05-23 policijoje gautas J. Ž. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2010-05-22 apie 23 val. 30 min. Kometų g. 8-2, tarp nukentėjusiosios J. Ž. vyro V. Ž. ir V. K. įvyko konfliktas, kurio metu V. K. norėjo suduoti smūgį lazda jos vyrui į galvą, tačiau pataikė jai (1 t. 5 b.l.). Šie duomenys policijai buvo pateikti iš kart po įvykio ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas V. Ž. nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Savo mašiną buvo palikęs prie žmonos sesers draugo namų Kometų g,. 8, po koncerto  atvažiavo mašinos pasiimti ir vaikas nubėgo katinų pažiūrėti. Jis nuėjo pas kaimynes. Viena kaimynė buvo visai girta, pasiuntė jį ,,ant trijų raidžių“,  Tada atsistojo V. K., pasakė necenzūrinius žodžius, atsistojo ir nustūmė nuo laiptų. Susikibo su juo, suplėšė marškinėlius, kuriuos jis paskui nusiplėšė, kad netrukdytų, bandė duoti V. K. atgal. Dar žmonos sesuo Ingrida šaukė, išskyrė atitraukė. Paėjo toliau, galvojo, jog tuo ir baigsis.  Išėję iš kiemo, stovėjo prie mašinos, ruošėsi važiuoti namo, atbėgo tuomet V. K. ir trenkė su lenta žmonai per galvą. Kam jis taikėsi – nežino, V. K. buvo girtas. Prieš trenkdamas lyg sakė, kad tuoj trenksiu. Žmona su kaltinamuoju lygtai nekonfliktavo. Po smūgio žmona nenukrito, susiėmė už galvos, gal kiek apsvaigo. Pagalys sulūžo. I. D. iškvietė policiją. Tą pačią naktį važiavo į policiją parašyti pareiškimą. Kitą dieną žmonai blogai pasidarė ir ją paguldė į ligoninę. Po to D. perdavė, kad buvo sutikęs K. ir jis prašė perduot, kad V. Ž. užmuš, o žmonai abortą padarys. Todėl nusprendė paskambinti V. K.. Iš pokalbio sužinojo, kad V. K. nesąmones šneka, t.y. kad mušė, tik jis, t.y .V. Ž., o jis – V. K. – nieko nedarė, jokios lentos neėmė. Paskambinęs K. tikėjosi, kad norės atsiprašyti, pasakė jam, jog V. K. sumušė jo nėščią žmoną. Įvykio vakarą V. K. buvo girtas, vos ant kojų stovėjo. Tai suprato iš jo smūgių -  kiek duoda, tiek nepataiko. Kai sumušė žmoną, stovėjo šalia I. D., D. Ž., D. mama buvo išėjusi į lauką, gal matė, gal nematė įvykį. Žmonos nėštumas matėsi - nes buvo su aptempta palaidine ir aštuntą mėnesį nėščia, negalima buvo nematyt.  Važinėjo kiekvieną dieną į ligoninę, į policiją važiavo, buvo daug apklausų policijoje. Tuo metu V. Ž. dirbo,  pirmas vaikas buvo 5 metų. Reikėjo samdyti auklę, nes V. Ž. reikėjo į darbą. Auklei sumokėjo 500 litų. K. puikiai matė, kad iškviesta policija. Jis išsiėmė abdukciją. Kai V. Ž. skambino K., jis pasakė, kad V. Ž. jam šonkaulius sulaužė, žandikaulį sulaužė. Ekspertų išvada yra, kad  V. K. buvo mėlynė, nubrozdinimai, lūžių ekspertas nenustatė. V. Ž. teigia, jog pats į  teismo med. ekspertus nesikreipė, nes žmona ligoninėj buvo, jam į darbą reikėjo, ne tas rūpėjo. V. Ž. nurodo, jog tą vakarą buvo išgėręs vyno ir šampano ir įvykio metu girtas nebuvo. Telefoninį įrašą darė, nes galvojo, kad gali pradėti kaltinti jį, t.y. V. Ž., išsigalvoja, kad pinigų iš jo nori. 

Liudytoja I. D. nurodė, jog kaltinamasis yra jos kaimynas, žino jį iš   matymo. Nukentėjusioji - sesuo. Matė, jog tarp V. Ž. ir kaltinamojo įvyko muštynės. Po muštynių, ji su V. Ž. nuėjo prie mašinos, iš paskos atėjo D. Ž., o kaltinamasis atbėgo su lenta prie mašinos ir pradėjo rėkt „nori trenksiu, nori trenksiu“ ir trenkė J. Ž. per galvą. J. įsėdo į mašiną už vairo, V. Ž. – į keleivio pusę, V. K. pradėjo veržtis į mašiną, norėjo griebti V.. Jis nusistūmė  I. D. prie tvoros ir sugriebęs smaugė. D. paklausė, ką jūs darot ir tada paleido. Todėl ji iškvietė policiją. Nematė dėl ko konfliktas kilo su K.. Girdėjo, kaip V. kvietė moterys užeit, bet tada, dienos metu, V. K. ten nebuvo. O kai grįžo iš miesto buvo K.. K. gyvena kitam name.  Kai V. nuėjo su kaimynėm pakalbėti, pamatė, kaip jis nukrenta nuo laiptų ir prasidėjo muštynės. Ji bandė skirti, bet jie vis tiek mušėsi, neklausė.  Po muštynių atėjo  A. B.. I. D. pasakė V., kad važiuotų namo. Atsistojo prie mašinos ir pamatė, kaip K.. atbėga su lenta ir trenkė sesei per galvą. Visi ramiai stovėjo, konfliktas jau nevyko, o jis atbėgo su pagaliu. Po smūgio sesuo rėkė, kodėl nėščią moterį  mušat, buvo isterijoj. Atvažiavus policijai, pradėjo tos moteriškės klykauti, rėkauti. Kai atėjo su policija pašnekėt, K. jau nebuvo. Ji policininkams sakė, kad trenkė, ant gatvės mėtėsi dalys, nei blaivumo nepatikrino nieko. Paklausė, ar rašot pareiškimą ir liepė atvykit į policiją. Sesuo buvo nėščia, vizualiai matėsi nėštumas, buvo aptempti rūbai, pilvukas tikrai matėsi.  Iš kur V. K. ištraukė tą lentą – nematė.  Nežino, kam norėjo trenkti K., tačiau mano, jog jeigu jis mušėsi su V., tai logiškai pamąsčius turbūt V. norėjo trenkti, o trenkė J.. Lenta buvo sena, su žemėmis, iš kažkur ištraukta, D. mama sakė iš daržo ištraukta. Liudytoja teigė, jog jos manymu lenta buvo plastikinė, sumedėjusi, nei balta, nei pilkšva. Buvo nerimo dėl sesers būsenos.

Liudytojo D. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji yra jo draugės I. D. sesuo. Kaltinamasis gyvena kaimynystėje, santykiai kaip kaimynų geri. Konfliktas vyko tarp V. K. ir V. Ž.. Dėl J. Ž. sužalojimo gali paaiškinti, jog jis viską stebėjo ir nesikišo. Jis buvo V. K. iš dešinės, paėjęs pusmetrį į priekį. V. stovėjo priešais K., o J. - prie  V. Ž. peties. V. K. sakė V. ,,nori trenksiu“, trenkė ir pataikė J. į galvą. J. pradėjo klykti, tada V. K. griebė I. už gerklės. J. buvo nėščia, alkoholio nevartojo, jis ir I. taip pat nevartojo.   Po įvykio, pirmadienį, sutiko O. K., jai pasakė, jog nemalonu, kad mergaitė nukentėjo. Po to, sutiko K., sako perduok, kad mane girtą V. sumušė. Jis buvo piktas ant V., pasakė, kad prie stulpo V. pririš, o jai išvis abortą padarys. Todėl jis perdavė šią informaciją V. Ž.. V. K. jam sakė, kad  jį girtą sumušė Ž. – sulaužė nosį ir tris šonkaulius.  Kai po konflikto išsiskirstė, lentos niekas neslėpė, šukės voliojosi, dar rytą jas matė.   K. po visko tik šlepetės kieme ieškojo. Nukentėjusiosios nėštumas matėsi – gatvėje švietė lempa, kieme galima buvo ir nepastebėti. Mano, jog  dėl to, kad konfliktas vyko tarp K. ir Ž., V. K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo trenkti Ž., todėl smūgis skirtas buvo V.. Kadangi J. stovėjo šone, ji žemesnė – smūgis atiteko jai. V. K. pažįsta tiek laiko, kiek ten gyvena -  32 metai. Mažai bendravo su K., bet šiaip jis malonus, draugiškas, linkęs bendrauti. Tokios būsenos, kaip tą vakarą, anksčiau jo nėra matęs. K. su žmona išėjo prieš atvykstant policijai. Su policijos pareigūnais kalbėjo Ingrida ir kaimynės.

Liudytoja V. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji yra jos sūnaus draugės sesuo. Kaltinamasis yra kaimynas, santykiai geri. Tą vakarą ji su vyru jau gulėjo, kai kieme išgirdo triukšmą.  Išėjo, pasižiūrėjo savo vaikų nematė, todėl grįžo atgal. Antrą kartą vėl išėjo ir pamatė, kad K. laiko V. Ž., o I. D. tarp jų, neleido muštynėms tęstis. Ten pas kaimynę tvoros padarytos iš lazdų, K. ištraukė lazdą ir trenkė Ingridai per galvą. Paskui matė, kaip K. bėga link namų, kur vaikai gyvena. Bėgdamas rėkė, kad visus užkasiu, veidas buvo žiaurus. Paskui, kada J. nuėjo prie mašinos, jis puolė iš paskos. Jis puolė iš žemės rauti pas kaimynę iš daržo dailylentes. Vieną patraukė, neištraukė, o kitą ištraukė ir bėgte prie mašinos. Kol liudytoja užsisegė chalatą, nuėjo prie mašinos – viskas buvo įvykę. Lenta plastikine, matė ją po įvykio sulūžusi voliojosi. Su K. nebendravo, tik jei susitikdavo gatvėje, tai pasikalbėdavo. Tą patį vakarą matė J. Ž. – jos kaktoje buvo guzas ir nubrozdinta kakta. Jos  7 mėnesių nėštumas, aiškiai matėsi. Paties įvykio pabaigos nematė, tik matė kaip K. išsirovė lentą. Matė, kai atvyko policija. K. jau nebuvo. Pokalbyje su policijos pareigūnais dalyvavo - vienas iš jų paklausė, kur kaltininkas, jo nebuvo taip ir pasakė.  Nei su V. K., nei su V. Ž. kompanijose nebuvo, todėl nežino kaip elgiasi vienas ir kitas.

Iš šių parodymų matyti, kad jie sutampa tarpusavyje, jie patvirtinami ir kitais duomenimis,  specialisto išvada, telefoninio pokalbio įrašu, tai duoda pagrindą juos laikytis patikimais, teisingais bei paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai prieštaringi ar nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, jog supranta, jog jokio motyvo suduoti jai V. K. neturėjo, mano, jog jis norėjo suduoti V. Ž., tačiau, kadangi buvo girtas, pataikė jai, nes ji stovėjo šalia. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios vyras V. Ž. bei jos sesuo I. D. bei I. D. sugyventinis D. Ž.. Tai, jog V. K. iš daržo ištraukė lysves skiriančią lentą ir ja mosavosi patvirtino ir V. Ž..

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, jog liudytojos I. D. parodymais tikėti negalima, nes jos parodymai nenuoseklūs, jokių sužalojimų jai nepadarė, atmestinas. V. K. nėra kaltinamas I. D. sužalojimu ir šios aplinkybės nenagrinėtinos.

Nuteistojo manymu, tai, kad D. Ž. jį apibūdino kaip ramų, mandagų, nekonfliktišką žmogų, yra įrodymu, kad tokių veiksmų, dėl kurių kaltinamas jis neatliko, tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra besąlygiška neabejotina aplinkybe, kad jis, būdamas neblaivus, taip pasielgti negalėjo. Jo neblaivią būseną nurodė liudytojas V. Ž., J. Ž., be to, akivaizdu, kad ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ir pats nuteistasis telefoniniame pokalbyje su V. Ž. patvirtino, kad jis incidento metu neblaivus. Tad nuteistojo V. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis veikos padarymo metu buvo blaivus irt taip pasielgti negalėjo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodydamas konflikto su V. Ž. aplinkybes, teigė, jog V. Ž. pirmasis pradėjo konfliktą nacionaliniu pagrindu, tačiau šios aplinkybės jokios įrodomosios reikšmės dėl nukentėjusiosios J. Ž. sužalojimo neturi, kadangi V. Ž. byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju.

Liudytojos L. C., N. K., T. A. nuo įvykio vietos buvo toliau, todėl visiškai tikėtina, kad jos ne tik nematė viso incidento, bet ir pačios nukentėjusiosios, todėl, vadovaujantis tik šių liudytojų parodymais, nuteistojo keliamas klausimas kas sužalojo J. Ž., esant kitų įrodymų visumai, nepagrįstas.

Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai abi pusės yra konfliktuojančios – konfliktas kilo tarp V. K. ir V. Ž., įsiterpiant į konfliktą J. Ž., vertinant ir nustatant faktines aplinkybes, esminę reikšmę turi objektyvūs duomenys, t.y. specialistų išvados. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialistės išvadomis, tinkamai įvertino išvadų duomenis, atsižvelgiant tiek į išvadą, atlikus išorinę apžiūrą, tiek į išvadą, atliktą vadovaujantis medicininiais duomenimis, įrodymų visumą, pagrįstai pasisakė ir dėl veikos mechanizmo, dėl inkriminuotos aplinkybės – smūgio lenta per galvą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog V. K. savo veiksmais neabejotinai siekė suduoti smūgį V. Ž., ketindamas suduoti darže rasta lenta, tačiau nepataikė ir sudavė šalia buvusiai J. Ž., todėl veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo išvados šioje nuosprendžio dalyje taip pat pagrįstos išsamia surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų visumos analize ir yra motyvuotos. Įrodymai vertinti tinkamai, nepažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimų, aplinkybių, kad teismas galėjo būti šališkas, nenustatyta.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmes, teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę  lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai už LR BK 138 str. 1 d. numatytą veiką skyrė švelniausią laisvės apribojimo bausmę, kuri pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai.

Nukentėjusioji J. Ž. savo apeliaciniu skundu ginčijo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir nurodė, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p., t.y. nuteistasis turi atsakyti už tai, kad nesunkiai sužalojo nėščią moterį, todėl, nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis aktas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šis nukentėjusiosios skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių. Kaip matyti iš šios bylos duomenų ir nuteistojo V. K. atžvilgiu priimto nuosprendžio jo veika kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. pagrįstai. Aukščiau paminėti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis sužalojo nukentėjusiąją visiškai to nesiekdamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog veika padaryta tamsiu paros metu, iki įvykio V. K. J. Ž. nebuvo matęs, prieš pačiam pavartojant smurtą jis buvo sužalotas, jo visas dėmesys buvo nukreiptas į jį sužalojusį asmenį – V. Ž. ir nors nusikalstamos veikos padarymo vieta buvo apšviesta, nors nukentėjusiosios nėštumas aiškiai matėsi, tačiau neginčytinų faktų, jog V. K. ketino ir siekė sužaloti būtent nėščią moterį arba žalojo ją žinodamas, jog ji nėščia – nenustatyta. Iš ištirtos medžiagos nustatyta, jog V. K. siekė suduoti smūgį V. Ž. ir per klaidą sužalojo šalia buvusią jo žmoną. Šiuos duomenis pilnai ir neabejotinai patvirtina aukščiau paminėtų byloje esančių įrodymų visuma, todėl duomenų, kad veika kaltinamajame akte kvalifikuota netinkamai bei teisminio nagrinėjimo metu neperkvalifikuota į sunkesnį straipsnį, nekonstatuojama.

Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde, tuo atveju, jai veika nebūtų perkvalifikuota, taip pat pasisako dėl nepagrįstai, jos nuomone, paskirtos švelnios bausmės.

Už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos veikos padarymą, įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą – tyčinis nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, serga vidutinio sunkumo cukralige, todėl visa tai įvertinus, išvada, jog bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiekti paskyrus V. K. švelniausią LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios laikas mažintinas nuo laisvės apribojimo bausmės vidurkio, tinkamai vadovavosi BPK 54 str. 1 ir 2 dalių reikalavimais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis teismine praktika, išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o nenubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, į socialinio teisingumo atkūrimą, tinkamai buvo atsižvelgta ir į pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Turtinės žalos klausimas taip pat buvo išspręstas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų visetu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Romualdas Lincevičius

Teisėjai:                                                                      Danguolė Šiugždinytė

Arūnas Paštuolis