Civilinė byla Nr. e2A-1595        -657/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03243-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.6.9.2.; 2.6.6.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos be teisinio pagrindo įgytus 7 825,25 Eur, 109,33 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos sutarties Nr. AKB-SUT-14-0015 pagrindu ieškovė teikė atsakovei administratorės paslaugas. Bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė nusprendė nutraukti su ieškove sudarytą administravimo paslaugų sutartį ir sudaryti naują sutartį su AB „Panevėžio butų ūkis“. Ieškovė apie sutarties nutraukimą informuota 2019 m. gegužės 2 d. Laikydama, kad vienašališkas administravimo paslaugų sutarties nutraukimas neteisėtas, o sutartis nėra nutraukta, atsakovei toliau avansu kas mėnesį pervedinėjo tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas, namo gyventojams išrašinėjo sąskaitas už teikiamas paslaugas, kuriose buvo įtrauktos šios lėšos. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-84-902/2021 pripažino, kad 2014 m. balandžio 30 d. šalių sudaryta sutartis dėl administravimo paslaugų teikimo laikytina nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Dėl to atsakovė turėtų grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas – 7 825,25 Eur, kurios jai buvo pervestos tikslinių ir privalomų kaupiamųjų lėšų forma už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. Ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. kiekvienam namo gyventojui atliko skolos perskaičiavimus už nurodytą laikotarpį, išminusuodama kiekvienam gyventojui priskaitytus mokesčius, įskaitant tikslines bei privalomas kaupiamąsias lėšas, sumokėtas įmokas įskaitydama į kiekvieno gyventojo turimą skolą už namo stogo remontą. Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės nuosavos lėšos pervestos atsakovei negali būti kvalifikuojamos kaip „kaupiamosios lėšos“ CK 4.82 straipsnio 4 dalies prasme, nei kaip „bendrijos lėšos“ bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovės pervestos lėšos netapo gyventojų bendrąja daline nuosavybe.

3.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (toliau – (duomenys neskelbtini) NSB) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu į bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą pervedė 3 900,53 Eur sumą ir 3 924,72 Eur tikslinių įmokų į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuos pinigus ieškovė pervedė savo rizika, nes su ieškove sudaryta administravimo paslaugų teikimo sutartis jau buvo nutrūkusi, ji neturėjo pareigos atsakovei kas mėnesį pervedinėti piniginių sumų. Ieškovė ir po sutarties nutraukimo gyventojams toliau rašė pilnas sąskaitas už paslaugas. Dalis gyventojų šias sąskaitas apmokėjo, todėl iš gyventojų surinkusi pinigus, ieškovė jas vėl pervedinėjo į bendrijos sąskaitas. Visas atsakovei pervestas lėšas, ieškovei yra padengę namo gyventojai. Po 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo ieškovė visas gyventojų per ginčo laikotarpį sumokėtas sumas įskaitė už stogo remontą. Ieškovė gyventojų sumokėtų mokesčių įskaitymą atliko vienašališkai, nepagrįstai, neturėdama gyventojų pritarimo, todėl toks įskaitymas yra neteisėtas. Surinktos kaupiamosios ir tikslinės lėšos priklauso ne namo bendrijai, o kiekvienam namo gyventojui, todėl jie byloje turėtų būti atsakovais, o ne bendrija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ atsakovei 2 279 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 22,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

6.       Teismas nustatė, kad nors mokėjimų atlikimo metu šalis ir siejo vėliau nutraukta sutartis Nr. AKB-SUT-14-0015, ieškovė savo rizika atsakovei kiekvieną mėnesį pervesdavo kaupiamąsias ir tikslines lėšas, vėliau šių pinigų sąskaitomis prašydama iš gyventojų, kurie ne visi ir ne visa apimtimi jas apmokėdavo. Bylos nagrinėjimui, o būtent reikalavimui priteisti iš atsakovės ieškovės jai savo rizika avansu pervestų kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, kurių gyventojai ieškovei neperdavė, pilnai neapmokėdami jiems pateiktų sąskaitų, taikytinas be pagrindo įgyto turto institutas. 

7.       Teismo posėdžio metu teismas siūlė ieškovei pakeisti atsakovę, tačiau ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovė yra tinkama ir neketina jos keisti.

8.       Nustatyta, kad ieškovė į atsakovės kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. pervedė 3 900,53 Eur kaupiamųjų lėšų, į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. vasario 23 d. pervedė 3 924,72 Eur tikslinių lėšų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės pervestos piniginės lėšos ir šiuo metu yra atsakovės kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir kitoje bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje.

9.       Atsakove patraukta bendrija savarankiškai neatliko jokių įmokų mokėjimo, jai nebuvo išrašytos ir pateiktos jokios sąskaitos dėl kaupiamųjų bei tikslinių lėšų, ji nėra tokias rinkliavas mokantis subjektas. Vien tai, kad atsakovė veikia kaip namo gyventojų patikėtinė, dėl to ji automatiškai neįgyja pareigos atlikti mokėjimus už kiekvieną buto gyventoją, kuriam pati ieškovė individualiai apskaičiuodavo mokėtino mokesčio dydį. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, dalis bendrijos narių apmokėjo ieškovės siųstas sąskaitas, kita dalis – iš dalies apmokėjo, į kurias buvo įtraukti ir ginčo mokesčiai, todėl aplinkybės, kiek ir už ką konkrečiai sumokėjo ieškovė avansu, yra vertintina kaip individualus ginčas, sprendžiamas įrodinėjant kiekvieno buto neatsiskaitymo su ieškove faktą. Ieškovės reiškiami reikalavimai yra nukreipti į subjektą, kuriam nepriklauso kaupiamosios lėšos bei tikslinės rinkliavos, kuriam nebuvo išrašomos sąskaitos dėl tokių lėšų sumokėjimo bei kuris nebuvo atsakingas už atsiskaitymą už ieškovės pervedamas kaupiamąsias bei tikslines lėšas, t. y. ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

10.       Administravimo sutarties 4.1.5.8 punktas numatė, kad administratorius įsipareigoja, klientui pageidaujant, rinkti iš savininkų kaupiamąsias lėšas, vykdyti jų apskaitą savo ar kliento sąskaitoje ir naudoti kliento nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė ar bendrijos nariai įpareigojo ieškovę, dar nesurinkus kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, šias lėšas pervesti į atsakovės nurodytas banko sąskaitas. Ieškovė, prieš atlikdama šiuos mokėjimus, aiškiai žinojo, kad neprivalo avansu pervesti į atsakovės sąskaitą kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, prieš tai šių lėšų nesurinkusi iš bendrijos narių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad nei sutartis, nei įstatymas neįpareigojo ieškovės įmokėti avansu šios sumos, ji tai darydavo pagal susiklosčiusią įmonės praktiką. Šiuos mokėjimus, atliekamus avansu, dar nesurinkus lėšų iš gyventojų, ieškovė atliko savo rizika.

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., tai yra ir po administravimo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, teikė gyventojams sąskaitas apmokėjimui už teikiamas paslaugas ir iš butų savininkų (gyventojų) rinko kaupiamąsias bei tikslines lėšas. Šalių atstovai patvirtino, kad dalis gyventojų prievolę teikiamas sąskaitas iš dalies arba visas apmokėjo. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, vienas iš esminių byloje klausimų yra nustatyti, kiek per ginčo laikotarpį kiekvieno buto (jų yra 55) savininkas (gyventojas) pagal ieškovės siųstas sąskaitas sumokėjo kaupiamųjų ir tikslinių lėšų. Ieškovė, nepaisydama nei apeliacinės instancijos teismo nurodymų, nei šią bylą nagrinėjančio teismo siūlymų, pasirinko poziciją neįrodinėti ir neteikti jokių įrodymų prašomai nustatyti faktinei aplinkybei. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė iš butų savininkų (gyventojų) yra susirinkusi kažkokią dalį kaupiamųjų ir tikslinių lėšų.

12.       Ieškovė neįrodė, kad, surinkdama lėšas iš bendrijos narių, kurie sąskaitas apmokėdavo visiškai ar bent iš dalies per mėnesį sumokėdami bent mokėtiną kaupiamųjų lėšų dalį ir tikslinės rinkliavos dalį, tenkančias tą mėnesį mokėjimą atliekančiam bendrijos nariui, iš dalies nesusigrąžino savo pačios avansu į atsakovės sąskaitas pervestas lėšas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Teismui, neturint duomenų, kiek konkrečiai sumokėta kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė lėšas įgijo be teisinio pagrindo.

13.       Šalių 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos administravimo paslaugų teikimo sutarties 4.1.1.8. punkte šalys numatė, kad visus mokėjimus pagal šią sutartį administratorius įskaito CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė, ar bendrijos nariai, susitarė dėl atliekamų įskaitymų eiliškumo. Iš byloje esančių 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų neįmanoma nustatyti, ar ieškovė atliko kokį nors įskaitymą, kaip ieškovė paskirstė (užskaitė) iš gyventojų gautas sumas, jose jokių paaiškinimų dėl atlikto įskaitymo nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, vienašališkai atlikusi įskaitymus, apie tai būtų tinkamai informavusi atsakovę ar jos bendrijos narius. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad butų savininkai (gyventojai) nebuvo informuoti apie ieškovės atliekamą įskaitymą. Vien tik 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų išsiuntimas namo gyventojams nėra tinkamas pranešimas apie atliktą įskaitymą CK 6.131 straipsnio prasme.

14.       Teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-902/2021 42 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į namo gyventojų prašymus, ieškovė priėmė sprendimą išsimokėjimo už atliktus stogo remonto darbus terminą gyventojams prailginti 60 mėnesių laikotarpiui. Teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, papildomai parengiamojo posėdžio metu įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, ar įskaitymo metu buvo suėjęs ir kokiai sumai prievolės mokėjimo terminas dėl stogo remonto išlaidų. Ieškovė nepateikė prašomų įrodymų, motyvuodama, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs. Teismas neturi galimybės nustatyti, ar įskaitymo metu buvo suėjęs ir kokiai sumai prievolės mokėjimo terminas dėl stogo remonto išlaidų. Ieškovės atliktas įskaitymas už stogo remonto darbus yra nepagrįstas.

15.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės yra priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, taip pat 22,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai nustatė bylos ribas. Atsakovė iš ieškovės be teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. vasario 23 d įgijo 7 825,25 Eur pinigų sumą. Šalių 2014 m. balandžio 30 d. sudaryta sutartis dėl administravimo paslaugų teikimo nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., tarpusavio santykiai tarp ieškovės ir gyventojų po 2019 m. rugpjūčio 2 d. – gyventojų atlikti ir neatlikti mokėjimai ieškovei, gyventojų skolų likučiai už ieškovės anksčiau organizuotus daugiabučio namo remonto darbus, ieškovės atlikti įskaitymai su atskirais gyventojais negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė byloje buvo pateikusi kiekvieno gyventojo skolos ataskaitą / istoriją, namo ataskaitos ir kitus dokumentus, kuriose aiškiai atsispindi, kiek kiekvienam gyventojui buvo minusuota / perskaičiuota kaupiamųjų lėšų. Po ieškovės atlikto mokesčių perskaičiavimo visi gyventojų mokėjimai, kuriuos jie atlikto pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo užskaityti už stogo renovacijos darbus, taip pat, atlikus perskaičiavimą, gyventojams buvo minusuotos privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui ir tikslinė rinkliava, ką patvirtina byloje pateikti duomenys. Teismas nevertino nei ieškovės pateiktų įrodymų, nei argumentų, kas pagrindžia, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų ir neatskleidė bylos esmės.

16.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Vien tai, kad atsakovė veikia kaip namo gyventojų patikėtinė, dėl to ji automatiškai neįgyja pareigos atlikti mokėjimus už kiekvieną buto gyventoją, kuriam pati ieškovė individualiai apskaičiuodavo mokėtino mokesčio dydį. Teismas neatskleidė bylos esmės, nurodydamas net prieštaraujančius motyvus – sprendimo 15 punkte teismas sprendžia, kad atsakovas yra tinkamas, tai patvirtina ir sprendimo 26 punkte, tuo tarpu 20 punkte konstatuoja, kad atsakovas nėra tinkamas. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo, kad būtent atsakovei buvo pervestos piniginės lėšos ir jos netapo gyventojų bendrąja daline nuosavybe. Kitame teisminiame ginče teismui konstatavus, jog sutartis tarp ieškovės ir atsakovės laikytina nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., po šios datos ieškovės lėšos, pervestos atsakovei negali būti kvalifikuojamos kaip „kaupiamosios lėšos“ CK 4.82 straipsnio 4 dalies prasme, nei kaip „bendrijos lėšos“ Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nustatė, kad pervestos ieškovės lėšos yra atsakovės valdomose banko sąskaitose, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

17.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) NSB atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas teisingai vertino, kad ieškovė, prieš atlikdama konkrečius mokėjimus, aiškiai žinojo, kad neprivalo avansu pervesti į atsakovės sąskaitą kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, prieš tai šių lėšų nesurinkusi iš butų savininkų. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė mokėjimus, atliekamus avansu, dar nesurinkus lėšų iš butų savininkų, atliko savo rizika. Visuma ieškovės veiksmų sudaro pagrindą taikytis CK 6.241 straipsnio 3 punkto išimtį. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog, surinkdama lėšas iš bendrijos narių, kurie sąskaitas apmokėdavo visiškai ar bent iš dalies per mėnesį sumokėdami bent mokėtiną kaupiamųjų lėšų dalį ir tikslinės rinkliavos dalį, tenkančias tą mėnesį mokėjimą atliekančiam buto savininkui, iš dalies nesusigrąžino savo pačios avansu pervestų į atsakovės sąskaitas lėšų, kurias dabar prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė neįrodė nepagrįsto turto perdavimo fakto.

17.2.                      Ieškovė atliko neteisėtus vienašalius įskaitymus, apie kuriuos butų savininkų neinformavo. Nėra teisinio pagrindo ieškovės atliktiems sumokėtų kaupimo ir tikslinių lėšų įskaitymams į sumas už netinkamai atliktus stogo remonto darbus, nes šiems mokėjimas dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas, be to, statybos rangos darbai nebuvo priimti dėl netinkamos jų kokybės. Iš ieškovės byloje pateiktų ataskaitų negalima nustatyti, kaip ieškovė paskirstė iš gyventojų gaunamas sumas, kokius įskaitymus atliko, todėl ieškovės daryti įskaitymai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimų.

17.3.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra netinkama atsakovė byloje. Lėšos, kurių reikalauja ieškovė, yra ne atsakovės, tačiau butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, o pastarieji į bylą nebuvo įtraukti atsakovais. Atsakyti pagal pareikštą ieškinį gali tik butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems nuosavybės teise yra pervestos reikalaujamos lėšos, bendrija šiomis lėšomis nedisponuoja. Ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nes kaupimo sąskaitoje esančios lėšos bendrijai nepriklauso, į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Ieškovė nepasinaudojo procesine galimybe pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Byloje ieškovė, net ir turėdama patirtį po Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-235-425/2023 priėmimo, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti bei pasisakyta dėl netinkamo atsakovo byloje, toliau tęsė šios bylos procesą, kuris negali sukurti pačiai ieškovei jokių teisių ir pareigų, o pasirinktas atsakovas negali atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį.

18.       Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. teismo sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo  ieškovė šioje byloje reikalavo, kad atsakovė grąžintų be pagrindo gautas lėšas. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto. Taigi, byloje apeliaciniu skundu pirmiausia keliamas klausimas, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir taikė bei aiškino tokius teisinius santykius reglamentuojančias CK ketvirtosios knygos ir kitų teisės aktų normas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22.       Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. teismui pateikė Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-327-1137/2022 ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-235-425/2023 ir prašė juos prijungti prie civilinės bylos, kaip dokumentus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp kitų šalių, galinčius turėti precedento galią.

23.       Pateikti dokumentai atsisakytini priimti, nes jie jau yra pateikti byloje 2023 m. rugpjūčio 17 d. (DOK-4954).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

24.       Byloje nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ (buvęs pavadinimas UAB „Aukštaitijos būstas“) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) NSB 2014 m. balandžio 30 d. sudarė sutartį Nr. AKB-SUT-14-0015, pagal kurią ieškovė atsakovei teikė namo ir namui priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (sutarties 3.1 p.). Ieškovė pagal sutartį taip pat įsipareigojo apskaičiuoti mokesčius (namo butų / kitų patalpų savininkams už per ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas (sutarties 4.1.1.6 p.), paskirstyti mokesčius tarp savininkų (sutarties 4.1.1.7 p.), savininkų sumokėtas lėšas pervesti tiesioginiams paslaugų tiekėjams (jei tokių yra) (sutarties 4.1.5.2 p.), kt. Sutarties 4.1.5.8. punkte buvo numatytas, kad klientui pageidaujant, administratorius turi rinkti iš savininkų kaupiamąsias lėšas, vykdyti jų apskaitą savo ar kliento sąskaitoje ir naudoti kliento nustatyta tvarka. Atsakovė be kitų įsipareigojimų, sutartyje taip pat įsipareigojo kaupti lėšas šildymo sistemos, elektros bendrojo naudojimo instaliacijai renovuoti, namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti (sutarties 4.2.9 p.).

25.       Atsakovė bendrijos visuotiniame susirinkime, vykusiame 2019 m. balandžio 29 d., nutarė atsisakyti administruojančios UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ paslaugų ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti sutartį su nauja administratore AB „Panevėžio būtų ūkis“. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendime konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis Nr. AKB-SUT-14-0015 buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 2 d. (civilinė byla Nr. e2-84-902/2021).

26.       Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. teikė gyventojams sąskaitas ir iš butų savininkų (gyventojų) rinko kaupiamąsias bei tikslines lėšas, kurias kas mėnesį pervesdavo atsakovei, neatsižvelgdama į butų savininkams pateiktų sąskaitų faktinį apmokėjimą ir surinktų lėšų sumas. Nurodytu laikotarpiu ieškovė pervedė atsakovei 7 825,25 Eur, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės kaip be pagrindo gautas lėšas. Ieškovės teigimu, atlikus perskaičiavimą, gyventojų 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu sumokėtas lėšas užskaitė atliktiems stogo remonto darbams apmokėti ir daugiabučio namo butų savininkams 2021 m. balandžio 30 d. pateikė PVM sąskaitas faktūras.

Dėl ginčo santykių kvalifikavimo ir netinkamo atsakovo 

27.       Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024).

28.       Civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami CK 4.82 – 4.85 straipsniuose.

29.       Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020). Taigi bendrija yra viena iš daugiabučio namo valdymo formų.

31.       Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (DNSBĮ 3 str. 4 d.). 

32.       CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę, todėl šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Pažymėtina, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Administratorius veikia savo vardu, tačiau savininkų interesais, kas atitinkamai reiškia, kad sudaromų sutarčių šalimi yra administratorius, o ne savininkai. Būtent šiuo aspektu administravimas skiriasi nuo atstovavimo instituto, kur atstovaujamasis yra sandorio šalis ir jos vardu veikia atstovas, nes CK 2.132 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų, o administratorius, nors ir veikdamas savininkų interesais, sandorius sudaro savo vardu (CK 4.244 str. 1 d.).

34.       Pagal 4.239 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.84 str. 5 d.). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 str. 2 d.).

35.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikė gyvenamojo namo administravimo paslaugas ne pagal sutartis su gyventojais, o pagal su atsakove (namo bendrija) 2014 m. balandžio 30 d. sudarytą sutartį Nr. AKB-SUT-14-0015, kuri buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Bendrijos įstatuose yra numatyta, jog bendrijos tikslas yra taip pat atstovauti bendrijos interesams (Įstatų 8 p.); bendrija turi teisę kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jas skolintis (Įstatų 12.6 p.); bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisinius interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (Įstatų 13.5 p.) ir kt. (CPK 179 str. 3 d., Bendrijos įstatai, Panevėžio apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1400-902/2020).

36.       Kaip jau minėta CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama butų ir kitų patalpų prievolė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą reglamentuojančius Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai skaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas (Nuostatų 8.8 p.). Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 p.). Lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustatantis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, kuris, be kita ko, taip pat numato, kad patalpų savininkai kaupiamąsias įmokas sumoka kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris turi ir teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo (Aprašo 16-17 p.). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas pagal Aprašo 12 punktą yra bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris veikia atstovaudamas patalpų savininkams. Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai (Aprašo 13 p.).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į turto administratoriaus, kaip subjekto, veikiančio savininkų naudai, statusą, jo įgaliojimus, vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigą apmokėti bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, kaupti lėšas turto išlaikymui ir atnaujinimui, įvertinusi visą nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad šiuo atveju Vilties g. 5 NSB yra tinkama atsakovė byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Dėl nepagrįsto parturtėjimo ar turto gavimo

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo ar lėšų gavimo be pagrindo instituto taikymo sąlygų, todėl ieškinio netenkino.

39.       Apeliantės, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą.

40.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 str. 1 d.). Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019). Šios įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

42.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

43.       Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). 

44.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

45.       Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. balandžio 30 d. sudaryta sutartis Nr. AKB-SUT-14-0015 buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovė neginčijo ir tos teismo nustatytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., tai yra po administravimo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, ieškovė periodiškai kas mėnesį pervesdavo kaupimo bei tikslines lėšas atsakovei, neatsižvelgiant į butų savininkams pateiktų sąskaitų faktinį apmokėjimą ir surinktų lėšų sumas. Už šį laikotarpį ieškovė atsakovei pervedė bendrai 7 825,25 Eur sumą, iš jų: 3 900,53 Eur kaupiamųjų lėšų į kaupiamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 924,72 Eur tikslinių lėšų į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė, aiškiai žinodama, kad neprivalo avansu pervesti į atsakovės sąskaitą kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, tačiau atlikdama šiuos mokėjimus, veikė savo rizika ir neįrodė aplinkybės, kad atsakovė lėšas įgijo be teisinio pagrindo.

47.       Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai nutraukus administravimo sutartį, ieškovė atsakovei 19 mėnesių pervesdavo kaupiamąsias ir tikslines lėšas, nors ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios sutarties dėl šių lėšų gavimo. Byloje atsakovė neginčijo to fakto, jog lėšas ji gavo be teisinio pagrindo. Esant nurodytai situacijai atsakovė neatlygintinai naudodamasis kito asmens nuosavybe – be pagrindo pervestomis pinigų sumomis – sutaupo lėšų ir praturtėja dėl ieškovės veiksmų. Minėta, kad, remiantis CK 4.239 straipsnio 1 dalimi, turto paprastojo administravimo tikslas – turto išsaugojimas arba jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimas, tuo tarpu turto visiško administravimo tikslas – ne tik turto išsaugojimas, bet taip pat turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, bei naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Sistemiškai aiškinant aptariamą teisės normą darytina išvada, kad paprastajam administravimui nekeliamas tikslas, taigi, ir į administratoriaus įgaliojimus neįeina turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, bei naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Todėl paprastojo turto administravimo atveju administratoriaus veiksmai, susiję su pirmiau nurodytais tikslais, laikytini veikimu viršijant administratoriaus įgaliojimų ribas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad naudos gavėjai (bendrijos nariai) sandorį vėliau patvirtino ar žinojo, jog atsakovė, veikdama kaip jų turto paprastoji administratorė, viršijo savo įgaliojimus (CK 4.244 str. 2 d.).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sutaupymas, kai nėra išreikšta ieškovės valia suteikti lėšas atsakovei, laikytinas nepagrįstu, o atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteikė atsakovei jokių paslaugų ir avansu pervedinėjo atsakovei lėšas nesant teisinio pagrindo, o atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys. Ši situacija egzistavo pareiškiant ieškinį (pinigai nėra grąžinti ieškovei), ieškovė nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra visos sąlygos nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikyti nepagrįsto praturtėjimo institute. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškovei iš atsakovės Vilties g. 5-ojo namo savininkų bendrijos priteistina 7 825,25 Eur suma, kaip įgyta be teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

49.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 109,33 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 934,58 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl įskaitymo

50.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, jog ieškovė atliko neteisėtus vienašalius įskaitymus, apie kuriuos butų savininkų neinformavo.

51.       Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės atlikti įskaitymai su atskirais gyventojais negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir pažymėtina, jog atsakovė byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais, negaliojančiais ir skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas, nesant jokių byloje pareikštų materialinių reikalavimų (priešieškinio), nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atliktas įskaitymas už stogo remonto darbus yra nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

52.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimus, todėl skundžiamas teismo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. 

54.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

55.       Grįsdamas savo patirtas išlaidas, ieškovė pateikė įrodymus, jog jis patyrė 5 432 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų:

-       pirmosios instancijos teisme – 3 507 Eur, kurias sudaro 179 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 799 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), 2 529 Eur (prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme);

-       apeliacinės instancijos teisme – 1 925 Eur, kurias sudaro 726 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir 1 199 Eur bylinėjimosi išlaidos pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 177 Eur sumokėtas žyminis už apeliacinį skundą ir 1 022 Eur už teisinę pagalbą (apeliacinio skundo parengimą).

56.       Nors ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių parengimą priteistinų išlaidų sumų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, advokatas (advokato padėjėjas) dalyvavo bylos nagrinėjime nuo pat bylos iškėlimo, byloje sprendžiami klausimai nereikalavo specialių žinių, bylos problematika nėra inovatyvi, iš viso pirmosios instancijos teisme posėdžių trukmė tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme, tiek nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme pakartotinai sudarė 4,5 val., todėl ieškovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (bylos analizė, pasirengimas bylos nagrinėjimui, rašytinių paaiškinimų ir kitų procesinių ruošimas ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo principų ir negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstomis pripažintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės sudaro 2 020 Eur sumą, iš jų: už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 356 Eur, teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 1 664 Eur, teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 022 Eur už apeliacinio skundo parengimą (nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovės apeliacinį skundą, skundas buvo patenkintas, todėl teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriteistinos).

58.       Atsakovės pagrįstomis išlaidomis pripažintinos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą – 750 Eur ir 179 Eur už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo, iš viso – 929 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės.

59.       Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 091 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60.       Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti

Priteisti iš atsakovės Vilties g. 5 – ojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 148380969, 7 825,25 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 25 ct) be pagrindo įgytas lėšas, 109,33 Eur (vieną šimtą devynis eurus 33 ct) kompensuojamų palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos (7 934,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 091 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės Vilties g. 5 – ojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 148380969, valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                Žibutė Budžienė

                                                                                                Diana Labokaitė

                                                                                                             Rūta Palubinskaitė