VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 68,37 EUR negrąžintos paskolos sumą, 42,01 EUR dydžio baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti 57,92 EUR paskolą 30 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, atsakovei buvo suteikta 57,92 EUR paskola, pervedant 2010 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimu šią sumą į atsakovės banko sąskaitą, o tuo tarpu atsakovė įsipareigojo paskolos sumą (57,92 EUR) bei paslaugos mokestį (13,90 EUR) grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Teigė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. mokėdama paskolos pratęsimo įmokas atsakovė pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. gruodžio 10 d. Pažymėjo, kad suėjus šiam paskolos grąžinimo terminui atsakovė su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, t. y. paskolos negrąžino, į raginimus neatsakė (b.l. 1-3).
Atsakovei Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 24). Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu esant atsakovės prašymui ieškovas suteikė atsakovei 200 Lt (57,92 EUR) paskolos sumą 30 dienų laikotarpiui, pervesdamas šias lėšas į atsakovės banko sąskaitą (toliau – paskolos sutartis) (b.l. 6, 26). Remiantis bylos medžiaga, atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo paskolos sumą - 57,92 EUR (200 Lt) ir paslaugos mokestį – 13,90 EUR (48 Lt) grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 26). Byloje yra pateikti atsakovės mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė kelis kartus sumokėdama įmokas pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. gruodžio 10 d. (b.l. 27-29). Iš bylos medžiagos, atsakovė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, sulygtu terminu paskolos ir paslaugos mokesčio nesumokėjo ir liko skolinga ieškovui 57,92 EUR (200 Lt) paskolos ir 10,45 EUR (36,08 Lt) paslaugos mokesčio. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė pažeisdama sutartinius įsipareigojimus su ieškovu neatsiskaitė. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 57,92 EUR (200 Lt) paskolos ir 10,45 EUR (36,08 Lt) paslaugos mokesčio (b.l. 26).
Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Ieškovas, remdamasis paskolos sutarties 9.1. punktu, numatančiu, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokėtina 1,3 procentų dydžio bauda nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, prašo teismo priteisti iš atsakovės ir 42,01 EUR baudą (b.l. 2). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Pažymėtina, kad nors sudarant paskolos sutartį Vartojimo kredito įstatymas dar negaliojo, tačiau šio įstatymo nuostatos yra reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl netesybų dydžio klausimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo priteisti baudos dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovė yra vartotoja ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės galimybės derėtis dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų, be kita ko, dėl baudos dydžio, buvo ribotos. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartį ieškovas su atsakove sudarė 2010 m. rugpjūčio 2 d., tačiau į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas kreipėsi tik 2015 m. sausio 13 d. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti bauda yra nepagrįstai didelė, todėl baudos dydis mažintinas iki 4 EUR, kurio dydis laikytina esantis pagrįstas ir pakankamas atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovės termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 72,37 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2015 m. sausio 13 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 65,56 proc. viso patirtų 196,07 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. 128,54 EUR (b.l. 4, 16-18).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Minibank“, į. k. 301850677, naudai 68,37 EUR (šešiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) negrąžintą paskolą, 4 EUR (keturių eurų) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 72,37 EUR nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. sausio 13 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,54 EUR (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė