Administracinė byla Nr. eA-1784-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09656-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 22S159977 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu nesutinka, nes Migracijos departamentas, jį priimdamas, nesiaiškino ir nevertino priežasčių, kurios lėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų neatitikimą. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dirba tik vienas darbuotojas, kuris atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus. Tai, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, nulėmė susiklosčiusi ekonominė ir politinė situacija. Bendrovė jau daugiau nei 12 metų vykdo tarptautinių pervežimų veiklą ir turėjo susiformavusį klientų srautą vykdant pervežimus iš (į) Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Tačiau nuo 2022 m. vasario mėnesio pradėjus taikyti ribojimus, susijusius su krovinių gabenimu, Bendrovė neteko pagrindinių klientų, veikla ėmė stoti. Per trumpą laiką nepavyko rasti naujų verslo partnerių, todėl Bendrovės veikla ženkliai sumažėjo. Vienas iš dirbusių darbuotojų iš darbo atleistas nebuvo, o išėjo į pensiją. Dėl laikinų finansinių sunkumų Bendrovė negalėjo darbuotojams mokėti Įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokesčio. Turi būti įvertintas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo teisingumas ir proporcingumas bei adekvatumas pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas:

3.1.                      Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui 2022 m. kovo 25 d. leidimą laikinai gyventi Nr. 760089448, galiojantį iki 2024 m. kovo 25 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).

3.2.                      Vykdant užsieniečių kontrolę 2022 m. lapkričio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą Bendrovę ir jos darbuotojus ir nustatyta, kad Bendrovėje prašymo pakeisti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai (Lietuvos Respublikos piliečiai). Vienas iš darbuotojų dirba ir šiuo metu, o kitas buvo atleistas iš darbo 2022 m. kovo 31 d. Įvertinus duomenis apie Bendrovės įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčius 2022 metais nustatyta, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o jam mokamas darbo užmokestis 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais buvo 730 Eur, t. y. mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčių dydžiai (prašymo pakeisti Leidimą laikinai gyventi pateikimo metu buvo 3 172 Eur).

3.3.                      Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustačius, kad Bendrovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes pareiškėjo valdomoje Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei jam mokamas darbo užmokestis 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais buvo mažesnis nei 3 172 Eur, t. y. mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčių dydžiai.

3.4.                      Pats pareiškėjas neginčija, kad jo valdomoje Bendrovėje nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki dabar dirba tik vienas darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčių dydžio atlyginimas.

3.5.                      Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, tačiau Įstatymas nenumato tokios pareigos Migracijos departamentui.

3.6.                      Aplinkybė, kad vienas pareiškėjo darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus ir išėjo iš darbo, o Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime nurodyta, kad jis buvo atleistas, nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, nes nepaneigia išvados, kad Bendrovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

3.7.                      Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata apima ne tik tai, kad įmonėje turi dirbti daugiau nei vienas darbuotojas, bet ir tai, kad jiems turi būti išmokėta bent 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Šiuo atveju Bendrovė šių kriterijų neatitiko.

3.8.                      Nagrinėjamu atveju yra nereikšminga tai, kad Bendrovė nedirbo pelningai, kadangi Įstatymas tokių išimčių nenumato.

3.9.                      Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas priimtas praėjus daugiau nei pusei metų nuo Bendrovės formalaus neatitikimo Įstatymui pradžios.

3.10.                      Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas, priimtas remiantis VSDFV duomenimis, t. y. objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019).

3.11.                      Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir sąlygas.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.

5.       Teismas nustatė:

5.1.                      Pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. pateikė prašymą pakeisti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.2.                      Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2022 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

5.3.                      Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 24 d. VSDFV informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą Bendrovę ir nustatė, kad Bendrovėje prašymo pakeisti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai: Lietuvos Respublikos pilietis P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos pilietis V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Darbuotojas P. P. Bendrovėje dirba ir šiuo metu, o darbuotojas V. K. buvo atleistas iš darbo 2022 m. kovo 31 d. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pagal VSDFV duomenis, Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokestis 2022 m. buvo: V. K., vasario mėnesį – 1 600 Eur, kovo mėnesį – 2 960,56 Eur (dirbo iki 2022 m. kovo 31 d.); P. P. vasario mėnesį – 1 760 Eur, kovo mėnesį – 1 760 Eur, balandžio mėnesį – 730 Eur, gegužės mėnesį – 730 Eur, birželio mėnesį – 730 Eur, liepos mėnesį – 730 Eur, rugpjūčio mėnesį – 730 Eur, rugsėjo mėnesį – 730 Eur, spalio mėnesį – 730 Eur.

5.4.                      Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes [pareiškėjo valdoma] Bendrovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, kadangi pareiškėjo valdomoje Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei jam mokamas darbo užmokestis 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais buvo mažesnis nei 3 172 Eur, t. y. mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčių dydžiai.

5.5.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

6.       Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (45 str. 1 d. 1 p.; 50 str. 1 d. 7 p.), LVAT praktiką (2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

7.       Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 5.3 p.), konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas ir jo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. balandžio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, dėl ko yra pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte panaikinti Leidimą laikinai gyventi.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde neginčija Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių.

9.       Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Migracijos departamentas neteisingai nurodė, kad vienas iš darbuotojų buvo atleistas, nes iš tikrųjų jis išėjo į pensiją, padarė išvadą, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės vertinant nagrinėjamą situaciją.

10.       Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-3352-624/2017; 2017 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4880-622/2017; 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4828-756/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4901-822/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-5317-415/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2909-492/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2946-575/2018), pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė neturėjo galimybės darbuotojams mokėti Įstatymo nustatyto dydžio darbo užmokesčio dėl finansinių sunkumų, atmetė.

11.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo papildomai pateiktus naujus įrodymus, t. y. sudarytą darbo sutartį tarp Bendrovės ir naujo darbuotojo A. C., kuri patvirtina, kad tiek Bendrovė, tiek pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus, nustatė, kad pateiktos darbo sutarties sudarymo data 2023 m. kovo 9 d., t. y. [ši sutartis sudaryta] po priimto ir byloje skundžiamo Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo priėmimo.

12.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, LVAT praktika (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015), nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, galėjo remtis tik tais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie egzistavo priimant šį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai ir administracinis teismas turi įvertinti, ar minėtoje situacijoje turimi duomenys sudarė prielaidas priimti būtent tokį sprendimą.

13.       Teismas sutiko su Migracijos departamento teiginiu, kad Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas pareiškėjui savaime neužkerta kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir sąlygas.

14.       Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

 

III.

 

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16.       Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus duomenis, pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir neefektyviai, formaliai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir pateiktus papildomus įrodymus.

16.2.                      Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad ginčijamas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas priimtas Migracijos departamentui neįvertinus ir neišsiaiškinus laikinų priežasčių, lėmusių pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

16.3.                      Teismas neįvertino ir netyrė pareiškėjo papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.

16.4.                      Teismas formaliai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojantį reglamentavimą, išnagrinėjęs bylą, priėmė tik formalų sprendimą, teisingumo neįvykdė.

16.5.                      Teismas nepagrįstai nepasinaudojo jam suteikta diskrecija įvertinti, ar Migracijos departamento priimtas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui.

17.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjo skundą. Migracijos departamento vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjo netenkina jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas, nepagrindžia, kad teismas jį priėmė neištyręs visų bylai aktualių faktinių aplinkybių ir kad toks sprendimas yra nepagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 22S159977 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. balandžio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes vienam Bendrovės darbuotojui 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais buvo mokamas mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčių dydžiai darbo užmokestis, pareiškėjo skundą atmetė.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis išvadomis, teigdamas, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertinęs ir neištyręs pareiškėjo nurodytų laikino pobūdžio priežasčių, lėmusių tai, kad Bendrovės darbuotojui nebuvo mokamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio darbo užmokestis, pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų, neįvertinęs Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisingumo, proporcingumo ir adekvatumo.

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (i) pareiškėjas 2022 m. kovo 1 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą; (ii) Migracijos departamentas, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, pagal tuo metu turėtus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2022 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriame nusprendė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams – išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760089448, galiojantį iki 2024 m. kovo 25 d. (Leidimas laikinai gyventi); (iii) Migracijos departamentas, 2022 m. lapkričio 24 d. vykdydamas užsieniečių kontrolę, VSDFV patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą Bendrovę ir, nustatęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 5.3 p.), padarė išvadą, kad pareiškėjo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. balandžio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes vienam Bendrovės darbuotojui 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais buvo mokamas mažesnis nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas darbo užmokestis; (iv) tai nustatęs, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

23.       Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ar ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU [bruto darbo užmokesčio] dydžius. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų.

24.       Įvertinusi tai, kas nustatyta, Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo turinį, proceso šalių argumentus, kuriais grindžiami procesiniai dokumentai, vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

25.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo aptartų teisės normų taikymui ir sutinka su teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, o, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, juos papildo.

26.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LVAT praktika, kurioje, aiškinant aptartą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, išaiškinta, kad šioje teisės normoje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, cituojamą, pvz., 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4089-1062/2021); priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., minėtą LVAT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019), daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos priėmė formalų sprendimą ir nepagrįstai nevertino ir netyrė priežasčių, dėl kurių pareiškėjo valdoma Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio, dėl ko nepagrįstai nepatikrino Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo proporcingumo, teisingumo, adekvatumo, nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tai, kad pareiškėjo valdoma Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių, kaip pats pripažino pareiškėjas, pareiškėjo valdoma Bendrovė įdarbintam darbuotojui negalėjo mokėti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio darbo užmokesčio, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, nustačius bei pareiškėjui niekaip nepaneigus fakto, kad Bendrovė įdarbintam darbuotojui nemokėjo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio darbo užmokesčio.

27.       Nustačiusi priešingai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo į bylą pateikto naujo įrodymo, t. y. 2023 m. kovo 9 d. darbo sutarties Nr. 1.

28.       Vadovaudamasi LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino pareiškėjo pateikto įrodymo, kuris buvo sudarytas (atsirado) po Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjo pateikta darbo sutartis niekaip nepaneigia Migracijos departamento nustatytų ir pareiškėjo nenuginčytų faktinių aplinkybių, nulėmusių pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip nei pareiškėjas, savaime nereiškia, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą.

29.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nepaneigia jame padarytų išvadų dėl ginčo esmės. Todėl teisėjų kolegija, kaip minėta, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja likusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Beata Martišienė

 

 

        Ernestas Spruogis