Civilinė byla Nr. e2-2284-722/2022

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01266-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.1.1; 

 (S)

2.1.2.4.3; 2.1.5.2; 2.4.2.5; 3.2.6.1                                                                              

K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Jonava

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,

sekretoriaujant S. V., A. P.,

dalyvaujant ieškovų J. D., P. M. S., M. S., A. S. atstovei pagal įgaliojimą bei ieškovei I. S., ieškovų atstovui advokato padėjėjui E. P.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atstovei R. B.,

atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui A. N.,

atsakovei A. S., 

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. D., Patricijos M. S., M. S., A. S., I. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir – NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Jonavos skyriaus, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) “, A. S., S. S., G. M., E. M., A. M., S. T., tretieji asmenys Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R., Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P., buvusi notarė R. V., dėl nuosavybės teisės gynimo – gretimų žemės sklypų savininkų daiktinių teisių nuginčijimo, žemės sklypo ribų nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

        Teismas

nustatė:

ieškovai 2022 m. birželio 8 d. patikslintu ieškiniu (e.b. 4 t., b.l. 128–146) prašo :

1. Panaikinti 1987 m. sodininkų bendrijos "„(duomenys neskelbtini)" suplanavimo projektą M 1:500, patvirtintą 1992 m. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolu Nr.04.28.04 ir šio projekto pagrindu suformuotas ir įregistruotas žemės sklypų Nr. „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) ribas;

2.        atkurti ginčo teritoriją pagal 1979 m. LSD Kauno A. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu) ir nustatyti ieškovams J. D.,          M. S., M. S., A. S., I. S. priklausančio žemės sklypo ribas pagal 1979 m. LSD Kauno A. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), kuriuo remiantis šio sklypo teritorija yra 0,5000 ha;

3.        pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir taikyti restituciją tokiu būdu:

pripažinti negaliojančiu sandorį – 2021 m. birželio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr.3301, kurios pagrindu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus daikto numeris: 4608-0038-0223, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 4 890 Eur;

pripažinti negaliojančiu 1994 m. balandžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-2652, kurios pagrindu G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus daikto numeris: 4608-0038-0220, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3 460 Eur;

pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 5SK-50-(14.5.110.), kurio pagrindu G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus daikto numeris: 4608-0038-0220, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3 460 Eur;

pripažinti negaliojančiu sandorį – 2017 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-3631, kurios pagrindu E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus daikto numeris: 4608-0038-0221, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3 190 Eur;

pripažinti negaliojančiu sandorį – 2007 m. gegužės 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5817 ir 2007 m. gegužės 4 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 5818, kurių pagrindu E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su statiniais: 1) žemės sklypas - unikalus daikto numeris: 4608-0038-0222, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)  vidutinė rinkos vertė - 3190 Eur; 2) pastatą - sodo pastatą - unikalus daikto numeris: 4400-1067-2378, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3 937 Eur;

pripažinti negaliojančiu sandorį – 2005 m. gegužės 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2299 ir 2005 m. gegužės 20 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2300, kurių pagrindu S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, unikalus daikto numeris: 4608-0038-0224, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 831 Eur;

4.         taikyti restituciją, grąžinti ieškovams J. D., Patricijai M. S., M. S., A. S., I. S. žemės sklypo teritoriją pagal 1979 m. LSD Kauno A. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), kuriuo remiantis šio sklypo teritorija yra 0,5000 ha ir kurią jie įsigijo 1992 m. balandžio 15 d. pateikę prašymą dėl šios teritorijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo;

5. teismui nusprendus, kad šio ginčo atveju Ieškovų pageidaujama restitucija natūra negalima, ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" ekvivalentą pinigais pagal žemės sklypų Nr. 4608/0038:220, 4608/0038:221, 4608/0038:222, 4608/0038:223 ir 4608/0038:224 vidutinę rinkos vertę, kuri yra 55 000 Eur.

6. ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, ieškovai G. S. ir J. D. 2020 m. vasario 3 d. NŽT Jonavos skyriui pateikė prašymą organizuoto žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto rengimą suformuojant jiems 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi priklausantį 0,5000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LSD Kauno A. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektu. 2020 m. vasario 25 d. buvo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo  projekto rengimo reikalavimai, tačiau NŽT Jonavos skyrius nurodė, kad formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,25 ha. 2020 m. liepos 15 d. ieškovai kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir NŽT Jonavos skyrių, prašydami ištaisyti ginčo žemės sklypo projekto rengimo reikalavimus, nurodant, kad sklypo plotas yra 0,5000 ha, o ne 0,25 ha, formuojamam žemės sklypui taikant galiojančių žemės valdos projektų sprendinius t. y. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, o ne Sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektą M 1:500. NŽT Jonavos skyrius nesutiko įvykdyti ieškovų reikalavimų, ieškovai kreipėsi į administracinį teismą, kuris 2021 m. birželio 8 d. nurodė, kad ginčai, susiję su gretutinių žemės sklypų savininkų daiktinių teisių nuginčijimu ir žemės sklypų ribų nustatymu nagrinėjami ne administraciniuose teismuose, bet bendros kompetencijos teismuose. Gretimi žemės sklypai buvo suformuoti pažeidžiant ieškovų teises į ginčo teritoriją, ieškovų teisė į 0,5000 ha žemės sklypą atsirado 1979 m. LSD A. S. politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektu, ieškovų 1992 m. balandžio 15 d. prašymu dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, sumokėjimu už jų išperkamą 0,5000 ha žemės sklypą. Todėl panaikintinas 1987 metų sodininių bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektas, patvirtintas 1992 m. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr.04.28.04, panaikintinos šio sprendinio pagrindu suformuotos ir įregistruotos žemės sklypų ribos Ieškovų nuosavybės teises galima užtikrinti tik pripažinus negaliojančiais suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų sandorius, grąžinti ieškovams žemės sklypo teritoriją, kuri yra 0,5000 ha, o netaikant restitucijos natūra, ieškovams sumokant ekvivalentą pinigais – 55 000 Eur. 

Ieškovė I. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrijos nariai nukėlė jų tvorą, atėmė dalį žemės sklypo, visi šaukė, kad žemė nepriklauso ieškovams, įspraudė ieškovus į 0,15 ha žemės sklypą. Ieškovams siūlė išsipirkti 0,24 ha žemės sklypą, jie išsipirko, sekančiais metais išsipirko dar 0,24 ha žemės sklypą, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kvitai buvo dingę, praėjo daug metų, kol jie buvo surasti. Visą laiką ieškovai mokėjo nuomą valstybei už savo žemę, o nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal ieškovų nupirkto žemės sklypo plotą 0,24 x 2. Iš VĮ Registrų centro ieškovai gavo generalinį planą, kuriame viskas matyti ieškovų naudai. Žemės sklypo ribos, nustatytos 1982 m. potvarkiu ir A. S. Politechnikos instituto planu neturėjo kisti. Sodininkų bendrijos nariai, vienasmeniškai jos pirmininko pasirašytu planu, užvaldė ieškovų žemės sklypą, nusprendė praplėsti savo teritoriją ieškovų žemės sąskaita, dėl to atsakinga sodininkų bendrija ir tie nariai, kurie pirko žemės sklypus ieškovų žemėje, nors žinojo, kad tai I. S. žemė. Tik viena A. S. sutiko, kad tai neteisėta. G. S. prašė išsipirkti 0,24 ha žemės sklypą, kita sodybos žemės dalis – 0,24 ha priklauso J. D.. NŽT ir Užusalių agrarinė tarnyba dirbo aplaidžiai, dangstė bendrijos veiksmus, sodininkų bendrija susitarė su NŽT, tačiau toks sprendinys negalėjo būti vertinamas, nes nebuvo šalia esančių sodybų savininkų sutikimo, nebuvo sodininkų bendrijos valdybos susirinkimo su visų narių parašais ant protokolo. Šis sprendinys neturi juridinės galios, nes užlipta ant ieškovų žemės, sodininkų bendrijos valdyba siekė pasipelnyti iš ieškovų, nes paėmė gerai išdirbtą žemę, nenorėjo imti medžiais apaugusios teritorijos. 0,5000 ha ieškovams priklausančios teritorijos plotas įrodomas B. P. namų knygos kopija, kur matyti, kad jos naudota žemė buvo 0,50 ha, o šis žemės valdymas perėjo ieškovams 1986 metais iš B. P. nusipirkus statinius.

Ieškovų atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrijai sodybos nepriklauso, tačiau sodininkų bendrija užėjo ant ieškovų sodybos teritorijos, užėmė sodybos sklypą koreguojant Generalinį planą, sodininkų bendrijos pirmininkui nupiešus planelį ir pateikus kaip tikrą, vienasmeniškai pardavus šias žemes. Ieškovai nupirko 0,24 ha ir 0,24 ha žemės sklypus, sumokėjo, dėl netvarkos ir netinkamo darbo žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Iš archyvo ieškovai gavo kvitus. Byloje pripažįstama, kad ieškovų sodyba naudojosi didesniu plotu, tačiau nutarta iš ieškovų žemę paimti. Ieškovų argumentai vadinami interpretacijomis, tačiau ieškovai remiasi įstatymais, galiojusiais tarybiniais metais (1986 m. kovo 3 d. planu, 1979 m. liepos 12 d. projektu, 1979 m. eksplikacija, 1981 m. sausio 22 d. LTSR Ministrų Tarybos potvarkiu), B. P. namų knyga, kur matyti, kad sodybos naudojimui priklausė 0,50 ha žemės. Sodininkų bendrija įsiterpė tarp sodybų, tačiau buvo nurodyta, kad įsiterpti negali, neturi jas užimti, užimti kelius.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus, 2021 m. spalio 18 d. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovams 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu buvo išaiškinta, kad sodininkų bendrijoje sklypai buvo suteikiami vadovaujantis 1987 m. Suplanavimo projektu, dar vadinami generaliniu planu arba genplanu. Formuojamas žemės sklypas prie ieškovų dalinės nuosavybės teise valdomų statinių yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl rengiant šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis sodininių bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1987 m. Suplanavimo projektu. Šį raštą ieškovai apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. 2020 m. spalio 12 d. raštu, atsakant į ieškovų skundą, paaiškinta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentas priskiriamas žemės valdos projektams. Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Ieškovai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą ir 2020 m. spalio 12 d. raštą. 2021 m. birželio 8 d. sprendimu, ieškovų skundas administracinėje byloje Nr.eI3-842-422/2021 atmestas. Sprendimas neįsiteisėjęs. Parduodant mėgėjų sodo sklypus, privaloma vadovautis sodo išplanavimo projektais. Pagal Metodinių nurodymų (Sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo) 9 punktą, patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turėjo patikslinti viso sodo išplanavimo projektą ir jo eksplikacijoje turėjo būti nurodyti visų parduodamų/išnuomojamų sklypų bei visos teritorijos bendri plotai, atskirai nurodant kelių, vienkiemių, miškų, vandens telkinių bei kitus žemės plotus. Taigi, sodininkų bendrijos valdyba rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemės sklypų planus tyrėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos išplanavimo projektą. Sodo žemės sklypų konfigūracija ir ribos galėjo kisti tik iki sodo bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų privatizavimo. Pakoregavus sodo žemės sklypų planus turėjo būti patikslintas ir sodo išplanavimo projektas. Nagrinėjamu atveju, 1987 m. Suplanavimo projekto korektūra, pagal kurią suplanuoti sodų bendrijos žemės sklypai, buvo atlikta 1992 m. balandžio 28 d. Šis suplanavimo projektas, kuriuo vadovaujantis vykdomi šios sodininkų bendrijos teritorijoje esančių mėgėjų sodo žemės sklypų suteikimai yra patvirtintas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr.04-28.04. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektas M 1:500 yra vienintelis galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi formuojant žemės sklypą prie ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovų teiginys, kad 1987 m. Suplanavimo projektas turėjo būti patvirtintas rajono valdybos atmestinas, nes jie galėjo būti tvirtinami sodininkų bendrijos valdybos. 1987 m. Suplanavimo projekto neteisėtumas grindžiamas tuo, kad jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 1987 m. Suplanavimo projekte korektūra padaryta 1992 m. iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinimams, kad Suplanavimo projektas privalėjo būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jo neįregistravimas daro projektą negaliojantį (2020 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eA-1721-415/2020). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovų pateiktas 1979 m. Suplanavimo projektas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas prie ieškovų dalinės nuosavybės teisės valdomų statinių nėra suformuotas, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl jis negali būti civilinių teisių objektu t. y. negalima nustatyti ribų pagal CK 4.45 straipsnį. G. S. 1992 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą įsigyti 0,24 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. 1992 m. liepos 24 d. mokėjimo pranešimu už 0,24 ha žemės sklypą sumokėjo grynais pinigais, 1993 m. vasario 22 d. rajono valdybos potvarkiu Nr.122p., buvo leista parduoti G. S. 0,24 ha žemės plotą, esantį prie namų valdos. Žemės pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovai 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2020 m. vasario 3 d. prašymais kreipėsi į Jonavos skyrių bei į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydami suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų statinių, tačiau nesutiko formuoti 0,25 ha žemės sklypą ir iki šios dienos sklypas nesuformuotas, pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovai nurodo, kad jų žemės sklypas prie statinių yra 0,50 ha, tačiau nei 1979 m., nei 1987 m. Suplanavimo projektuose valstybinės žemės sklypo plotas prie ieškovų valdomų statinių nenurodytas. 1992 m. gegužės 5 d. Antrinio žemės naudojimo teisės aktu nustatyta, kad G. S. sodybinio sklypo plotas 23,95 aro, 2019 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad faktiškai kaip namų valdą ieškovai naudoja 0,22 ha žemės plotą. Pagal Jonavos rajono Užusalių apylinkės žemės naudotojų, kuriems išskirta asmeninio naudojimo žemė, sąrašą, G. S. skirta 0,24 ha žemės, o 0,25 ha ploto žemės skirta O. Š.. Nėra duomenų, kad B. P., pardavusi ieškovams statinius, kartu pardavė ir 0,50 ha žemės sklypą.  Ieškovai neįrodė, kad atsakovai nuosavybe valdomus žemės sklypus įsigijo neteisėtai, bei nepateikė įrodymų, kad žemės sklypų įsigijimo dokumentai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantys. Todėl šioje byloje negali būti taikoma restitucija. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis 1994, 2005, 2007 m, sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios ginčyti suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl teismo prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovai prašo  pripažinti negaliojančiu Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr.5SK-50-(14.5.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.4608/0038:220), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kurio pagrindu, ieškovų argumentais, G. M. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiuo sprendimu atsakovė G. M. neįgijo nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, o tik buvo pakeisti šio sklypo kadastro duomenys, o ieškovai praleido 1 mėnesio terminą 2019 m. sausio 31 d. sprendimui Nr.5SK-50-(14.5.110) apskųsti.

Atsakovės atstovė R. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovai naudojosi didesniu žemės plotu, manydami, kad jiems priklauso 0,50 ha žemės sklypas. Toks plotas nesuformuotas, ieškovai remiasi senu planu, restitucija negali būti taikoma, nes nenuginčyti žemės sklypų skyrimai sodininkų bendrijos nariams. Ieškovė pati interpretuoja dokumentus, tačiau teisės akto  analizės nėra. Nėra ginčo, kad ieškovams priklauso žemė, jie sumokėję už ją, tačiau nesutinka dėl žemės sklypo ploto – nenori 0,24 ha, o nori 0,50 ha. Reikia vadovautis įstatymu dėl žemės sklypų suformavimo ir ribų nustatymo. Ieškovų naudojamo žemės sklypo dydis nustatytas pagal jų užimamų pastatų plotą, pagal statinių eksploatavimą. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad žemės sklypas yra 0,50 ha, nėra duomenų, kad ieškovams priklauso 0,50 ha žemės. 1979 metų sodų bendrijos planu projektuojant ieškovams žemės sklypą negalima remtis, nes tai yra kitas projektas, pagal jį neprojektuojamas ieškovų sklypas, nes ieškovų žemės sklypas – namų valdos. Tik į jį reikia atsižvelgti formuojant ieškovų žemės sklypą. A. S. Politechnikos instituto 1979 m. spalio 17 d. projektas niekada nerodė, kad ieškovams priklauso 0,50 ha. Jie įtraukti į sąrašą, kaip naudotojai 0,24 ha žemės sklypo, jiems leista išsipirkti 0,24 ha žemės sklypą, sutinkama formuoti ieškovams 0,24 ha žemės sklypą.1987 metų planas galiojantis, nenuginčytas, nepanaikintas. 1992 metais buvo paskutinis jo koregavimas. Ieškovai nenurodė, kokiu pagrindu jie teigia, kad plano koregavimui nepakanka sodininkų bendrijos valdybos pirmininko parašo. NŽT metodiniuose nurodymuose, sodininkų bendrijos valdyba gali patikslinti, patikslinti užtenka sodininkų bendrijos valdybos pirmininko parašo, valdybos narių susirinkimo protokolo nereikėjo, nėra teisinio pagrindo jo reikalauti. 1987 metų projekto neturi tvirtinti rajono valdyba mėgėjų sodų žemės sklypų. Ieškovai teigia, kad planas neregistruotas NT registre, tačiau ir ieškovų pateiktas planas neregistruotas NT registre, tai, kad jį ieškovams pateikė Registrų centras neįrodo jo įregistravimo, tai tik kopija iš Registrų centro, kurios tikrumą jis tvirtina. Kad žemės sklypo ribos būtų nustatytos, jos turi būti įregistruotos, kilus ginčui, kaip civilinės teisių objektas.

Atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. N. (e.b. 4 t., b.l. 170) teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad sodų bendrija turi tokią nustatytą teritoriją.

Atsakovė A. S. teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu sutiko, mano, kad ieškovų atžvilgiu elgiamasi neteisingai.

 A. G. M. 2021 m. lapkričio 8 d. teisme gautame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji vienintelė iš visų penkių sklypų savininkų dalyvavo matuojant naujus sklypus. Ji dirbo Politechnikos institute. Padavė pareiškimą dėl sklypų įsigijimo, tai buvo 1987 metai. Tada sužinojo, kad buvusi kolūkienė B. P., kuriai kaip kolūkienei priklausė 50 arų, pardavė savo sodybą jaunai šeimai –(duomenys neskelbtini). Sovietiniais laikais niekas negalėjo parduoti žemės, todėl I. S. jos ir neturėjo. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) paskyrė 15 arų, o likusi žemė buvo padalinta ir jai burtų keliu atiteko žemė, besiribojanti su I. S. žemės sklypu. Tarp jos ir I. S. kildavo konfliktai. Didžiausi iš jų prasidėjo kai buvo daromi kadastriniai matavimai, kaimynė siūlė geruoju atiduoti sklypą, kitaip siūlė susitikti teisme. Nėra kalta, kad 33 metus dirbo teisėtai įsigytame sklype ( e.b. 2 t., b.l. 77–78).

 Trečiasis asmuo notarė Z. R. nurodė, kad jokių reikalavimų bei teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, papildomų aplinkybių nežino, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo notarė V. P. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo buvusi notarė R. V. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., baigėsi jos įgaliojimai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, dėl bylos eigos ir sprendimo priėmimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Kiti atsakovai, tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovams, tretiesiems asmenims apie teismo parengiamąjį posėdį buvo pranešta šaukimais, apie visus kitus teismo posėdžius buvo pranešama pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atmetamas.

Ieškiniu, ieškovės I. S., ieškovų atstovo, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos skyriaus atstovės, atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. N., atsakovės A. S. paaiškinimais teismo posėdyje, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį 1986 m. gruodžio 28 d. G. S. ir J. D. iš B. P. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su priklausiniais (duomenys neskelbtini) Registrų centras išrašu nustatyta, kad gyvenamasis namas, kiti pastatai ir statiniai (duomenys neskelbtini) kaime po 1/2 dalį priklauso G. S. ir J. D. (e.b. 1 t., b.l. 97–100). Namų knyga, kurios kopija iš archyvo patvirtinta 2018 m. balandžio 16 d., nustatyta, kad B. P. naudojo 0,50 ha žemės, papildoma atžyma namų knygoje – pastatus pardavė 1986 m. gruodžio 28 d. G. S. ir J. D. (e.b. 1 t., b.l. 44–45). 1992 m. balandžio 15 d. G. S. pateikė prašymą įsigyti 0,24 ha namų valdos žemės sklypą, 1992 m. liepos 24 d. pranešimu sumokėjo grynais pinigais už 0,24 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (e.b. 1 t., b.l. 48). 1993 m. vasario 22 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr.122p, buvo leista žemėtvarkos tarnybai parduoti G. S. 0,24 ha žemės sklypą, esantį prie namų valdos (e.b. 1 t., b.l. 27–28). 2018 m. rugsėjo 13 d. G. S. kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių prašydamas suformuoti žemės sklypą, esantį prie valdomų statinių (duomenys neskelbtini) kaime. 2019 m. kovo 6 d. NŽT Jonavos skyrius įtraukė G. S. į sąrašą, patvirtintą Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.5VĮ-67-(14.5.2) (e.b. 2 t., b.l. 32–33). 2019 m. kovo 25 d. vykusiame susirinkime G. S. atstovaujanti I. S. nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis, su 1987 m. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ planu, todėl sklypas nebuvo suformuotas (e.b. 2 t., b.l. 37–39). 2020 m. vasario 3 d. ieškovo G. S. ir J. D. prašymu nustatyta, kad jie prašo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl 0,50 ha ploto žemės sklypo (e. 1 t., b.l. 24–25). 2020 m. vasario 4 d. savivaldybės administracija G. S. atsakė, kad tai bus atliekama automatizuotai per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (www.zpdris.lt) (e.b. 1 t., b.l. 27). 2020 m. vasario 17 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovams buvo leista pradėti rengimo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie ieškovų dalinės nuosavybės teise valdomų statinių (duomenys neskelbtini) kaime. 2020 m. vasario 25 d. Jonavos r. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kuriose nurodė formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo plotą apie 0,5000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( e.b.1 t., b.l. 28–29).  Ieškovų atstovas su 2020 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl žemės sklypo formavimo reikalavimų patikslinimo“ kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, prašydamas ištaisyti 2020 m. vasario 25 d. išduotus reikalavimus Nr. SFP-2827-(14.5.36.), nurodant, kad formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,50 ha, įrašyti, kad formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai, t. y. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas, bet ne sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektas M 1:500 (2 t., b.l. 44–46).  NŽT Jonavos skyrius išnagrinėjo pareiškėjų atstovo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimų patikslinimo ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 5SD-1349-(14.5.104.) konstatavo, kad iniciatorių pateikta kartografinė medžiaga neatitinka sodininkų bendrijos suplanavimo projekto (e.b. 2 t., b.l. 42–43), formuojamas žemės sklypas prie pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl rengiant šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privaloma vadovautis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektu M 1:500. Pareiškėjams pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir apskundus minėtą sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1916-(5.59E.) padarė išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti minėtą NŽT Jonavos skyriaus sprendimą ir įpareigoti Skyrių tikslinti išduotus reikalavimus, išaiškino ieškovams, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų LR ŽM ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 2 punktą, formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, projekto sprendiniai neturi negali prieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendimas, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, projekto rengimo reikalavimai turi būti parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdus, trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus (Taisyklių 25 punktas). Ieškovai apskundė administraciniam teismui NŽT Jonavos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą ir 2020 m. spalio 12 d. raštą. 2021 m. birželio 8 d. Regionų apygardos teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr.eI3-842-422/2021 (neįsiteisėjęs), kuriuo G. S. ir J. D. skundas atmestas, nurodyta, kad skundo dėl gretimų žemės sklypų ribų nagrinėjimas, dėl daiktinių teisių nagrinėjimas priskiriamas ne administracinio teismo, o bendrosios kompetencijos teismams.

1994 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad Jonavos rajono valdyba pardavė G. M. 0,07 ha žemės sklypą sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 8,50 Lt, sutarties priedas : sklypo planas su gretimybėmis M 1:500. Sutartį patvirtino notarė V. N. (šiuo metu V. P.). 2007 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas V. Š. pardavė pirkėjui E. M. 0,0700 ha žemės sklypą Nr.222, unikalus Nr.4608-0038-0222, ir nebaigtą statyti sodo pastatą, unikalus Nr.4400-1067-2378, Jonavos r., sav., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ už 40 000 Lt, sutartį patvirtino notarė R. V.. 2005 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjai N. L., R. L. pardavė pirkėjui S. T. 0,0728 ha žemės sklypą Nr.224, unikalus Nr.4608-0038-0224, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ už 2 000 Lt, sutartį patvirtino notarė Z. R.. 2017 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo-sutartimi nustatyta, kad pardavėjai G. M., B. M. pardavė pirkėjams E. M. ir A. M. 0,0673 ha žemės sklypą, unikalus Nr.4608-0038-0221, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur, sutartį patvirtino notarė J. R.. 2021 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjai A. P., R. P. pardavė pirkėjai A. S. sodo pastatą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius, 0,0829 ha žemės sklypą, unikalus Nr.4608-0038-0223, esantį(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 11 000 Eur, žemės sklypo rinkos vertė 4 890 Eur, sutartį patvirtino notarė G. P..

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovės atstovė R. B. prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovai ginčija 1994, 2005, 2007 metų sandorius, kuriems ginčyti praleistas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovai 2022 m. birželio 13 d. prašymu prašo netaikyti ieškinio senaties, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2020 m. vasario 25 d. kai G. S. ir J. D. 2020 m. vasario 3 d. pateikė NŽT Jonavos skyriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie jų nuosavybės teises įsigytų statinių, o 2020 m. vasario 25 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių 1 punkte nurodė formuoti 0,5000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau NŽT Jonavos skyriaus išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 1 punkte nurodyta, kad formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas – 0,25 ha. Tuomet ieškovai, sužinoję apie savo pažeistas teises, kreipėsi 2020 m. liepos 15 d. į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir NŽT Jonavos skyrių su prašymu ištaisyti ginčo žemės sklypo plotą iš 0,25 ha į 0,5000 ha. Nesutikus ištaisyti žemės sklypų ploto, ieškovai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir apskundė sprendimą atsisakyti ištaisyti žemės sklypo plotą, ieškovų skundas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu netenkintas, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs. Administracinis teismas išaiškino ieškovams, kad ginčai, susiję su daiktinėmis teisėmis, su žemės sklypų ribų nustatymu ir pan., nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai, o bendrosios kompetencijos teismams. Todėl po šios teismo išvados, ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo – gretutinių žemės savininkų sklypų daiktinių teisių nuginčijimo ir žemės sklypo ribų nustatymo (e.b. 4 t., b.l. 153–155).

Ieškovai teigė, kad daugelį metų rinko įrodymus, dokumentus iš archyvų, pagrindiniai dokumentai (B. P. namų knygos kopija (e.b. 1 t., b.l. 54–55) (žyma iš archyvo : kopija tikra 2019 m. gegužės 7 d.), Kauno A. S. Politechnikos instituto sodų bendrijos planas (e.b. 1 t., b.l. 58), Kalnėnų Tarybinio ūkio planas, Archyvinė byla, susijusi su LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektu) iš archyvų pagal antspaudus dėl kopijų tikrumo gauti 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė I. S. paaiškino, kad asmenims, pirkusiems šalia jų valdomo žemės sklypo sodų sklypus ji sakė, kad tai jos žemė ir jie nepirktų, todėl atsakovai žinojo, kas sodų bendrija šias žemes neteisėtai nusavino. Ieškovai iš VĮ Registrų centras turėjo duomenis apie penkių žemės sklypų, kurių ribos ginčijamos, pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo 2021 m. birželio 17 d. A. S. sutartį (e.b. 1 t., b.l. 61–82), tačiau visų sutarčių neturėjo, kas jas patvirtino nežinojo, šios sutartys teismo išreikalautos šioje byloje. Ieškovai teigia, kad iki 2020 m. vasario 25 d. nežinojo apie savo pažeistas teises ir kad jiems nebus suformuotas prašomas suformuoti 0,5000 ha žemės sklypas, o bus suformuotas tik 0,25 ha žemės sklypas. Administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. išaiškino, kad jiems reikia kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Visą šį laiką ieškovai gynė savo teises, kreipėsi į įvairias institucijas su prašymais, skundais. Ieškovai nuo 2020 m. liepos mėnesio buvo atstovaujami teisininkų, kurių pasirinktas ieškovų teisių gynimo būdas – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymais, skundais, bei su skundu į administracinį teismą. Negalima teigti, kad pasirinktas  teisių gynimo būdas nepagrįstas, nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos, ginčą buvo siekiama išspręsti neteisminiu keliu. Todėl ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo 2020 m. vasario 25 d. bei 2021 m. birželio 8 d. administraciniam teismui netenkinus jų skundo, išaiškinus, kad jie turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginčyti gretimų žemės sklypų savininkų sklypų ribas ir nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).  Todėl teismas mano, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) nepraleistas ir jį atnaujinti nėra pagrindo.

        Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti 1987 m. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektą, patvirtintą 1992 m. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr.04.28.04 ir šio projekto pagrindu suformuotas ir įregistruotas penkių žemės sklypų ribas, atkurti ginčo teritoriją pagal 1979 m. LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą ir nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal minėtą 1979 m. sodo projektą, kuriuo remiantis šio sklypo teritorija yra 0,5000 ha. 

        Ieškovai teismo prašo nustatyti prie jų dalinės nuosavybės teise valdomų statinių žemės sklypo ribas, bei žemės sklypo plotą, kuris pagal 1979 m. Suplanavimo projektą yra 0,50 ha. Tačiau Jonavos skyriaus saugomoje archyvinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovams formuojamas žemės sklypas prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, negalėjo būti 0,50 ha ploto. Sodininkų bendrijos , „(duomenys neskelbtini)” suplanavimo projektas M 1:500 buvo parengtas 1987 m., o ieškovų pateiktas LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektas – 1979 m., daugiau generalinių planų byloje nėra pateikta.

        Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės, aktuali nuo 2020-02-01 galiojanti redakcija).

        Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, jog Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius). Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius, be kita ko, ir valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai (13.7 p.).

        Pagal Taisyklių 16 punktą, Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančiai institucijai (18 p.). Pagal Taisyklių 23 punktą, tais atvejais, kai Projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą. Taisyklių 24 punktas įtvirtina, jog, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.1 p.).

        Taisyklių 25 punkte nurodyta, jog reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos.

        Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 13B-229 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėjams buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių (unikalus Nr. 4400-2142-1552, Nr. 4400-2142-1563, Nr. 4400-2142-1574, Nr. 4400-2187-6346), esančių (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Statybos, remonto ir architektūros skyrius 2020 m. vasario 25 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 15A-11. Minėtuose reikalavimuose formuojamo žemės sklypo ploto teritorija buvo nurodyta apie 0,5000 ha (1 p.). Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 25 d., NŽT Jonavos skyrius išdavė reikalavimus Nr. SFP-2827-(14.5.36.) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (toliau – ir Reikalavimai). Reikalavimų 1 punkte formuojamo žemės sklypo plotas nurodytas apie 0,25 ha. Reikalavimų 3 punkte pažymėta, kad formuojamam žemės sklypui turi būti taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento, t. y. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekto M 1:500, sprendiniai. Taip pat Reikalavimų 5 punkto 4 dalyje nurodyta, kad pareiškėjams rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą būtina vadovautis 1987 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte M 1:500 pažymėtomis žemės valdos ribomis. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 63-14-3845 ieškovams paaiškino, jog 0,5000 ha plotas buvo nurodytas iš pateikto prašymo organizuoti projektą, jis nėra galutinis ir tikslus, projekto rengėjo dėl sklypo dydžio bus sprendžiama Projekto sprendinių derinimo procese teisės aktų nustatyta tvarka.

        Pareiškėjai į bylą pateikė LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), parengtą 1981 metais, kurį įvardija sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu. Projektas buvo pradėtas rengti 1979 m. Jonavos rajono LDT Vykdomojo komiteto Žemės ūkio valdybos sprendimu Kauno A. S. Politechnikos instituto darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti Jonavos rajono Kalnėnų tarybinio ūkio 24,40 ha ploto sklype suprojektuojant 214 sodo sklypų. Ginčo teritorija buvo priskirta kolektyvinio sodo teritorijai, sodo projekte pažymėta sutartiniu ženklu „esami vienkiemiai“. Minėtas projektas 1986 m. kovo 10 d. suderintas su Pašilių sodo valdybos pirmininku.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d.).

         Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 papunktyje nurodyta, jog mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą (generalinį planą), parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Pagal Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d., 4 ir 9 punktų nuostatas, atskiri sodo sklypo planai galėjo būti koreguojami, patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turėjo patikslinti viso sodo suplanavimo projektą ir jo eksplikacijoje turėjo būti nurodyti visų parduodamų / išnuomojamų sklypų bei visos bendrijos teritorijos bendri plotai, atskirai nurodant kelių, vienkiemių, miškų, vandens telkinių bei kitos žemės plotus. Pakoregavus sodo žemės sklypų planus turėjo būti patikslintas ir sodo suplanavimo projektas.

        Nagrinėjamu atveju 1987 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekto M 1:500 korektūra, pagal kurią suplanuoti sodų bendrijos žemės sklypai, buvo atlikta 1992 m. Šis suplanavimo projektas, kuriuo vadovaujantis buvo vykdomi šios sodininkų bendrijos teritorijoje esančių mėgėjų sodo žemės sklypų suteikimai, yra patvirtintas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04. Tai patvirtina sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekto M 1:500 ištraukos eksplikacijos duomenys, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. Teismo vertinimu, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektas M 1:500 yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, patvirtinančiu Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esamų sklypų ir nurodytų jų ribų situaciją iki 1992 m.

        Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, be kita ko, organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (3 dalies 1 ir 9 punktai). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, kurių 15 punktas numato, jog žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.

         Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos 9 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. liepos 23 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 2.1 papunktį (redakcija galiojusi nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d.), Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 2 punktą ( redakcija galiojusi nuo 1993m. liepos 29 d. iki 1995 m. liepos 22 d.), parduodant mėgėjų sodo žemės sklypus privaloma buvo vadovautis sodo išplanavimo projektais (generaliniais planais/genplanais).

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi, mėgėjų sodo sklypas mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 papunktyje reglamentuojama, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą (generalinį planą), parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. Nr. nutarimu 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ (galiojusių sodo sklypo, kurio projektinis Nr. 452, privatizavimo metu), 5 straipsnio 5.3.1 papunktį, miestų ir kaimo gyvenviečių generaliniai planai buvo priskiriami prie teritorinio planavimo dokumentų.

        Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo (toliau – Metodiniai nurodymai), 6 punkte reglamentuojama, kad sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypams pirkti, turėjo atlikti sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengti kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500. Sodų sklypų planus protokolu turėjo tvirtinti sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašyti sodo sklypo savininkas ir tvirtinti sodininkų bendrijos pirmininkas parašu ir antspaudu. Taip pat minėtame punkte numatyta, kad ginčytinos sklypo ribos atstatomos pagal sodo išplanavimo projektą. Metodinių nurodymų 4 punkte reglamentuojama, kad atskiri sodo sklypo planai galėjo būti koreguojami, tačiau patikslintas plotas neturėjo viršyti 0,12 ha. Pagal Metodinių nurodymų 9 punktą, patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turėjo patikslinti viso sodo išplanavimo projektą ir jo eksplikacijoje turėjo būti nurodyti visų parduodamų/išnuomojamų sklypų bei visos bendrijos teritorijos bendri plotai, atskirai nurodant kelių, vienkiemių, miškų, vandens telkinių bei kitos žemės plotus.

        Todėl, sodininkų bendrijos valdyba rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemės sklypų planus privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos išplanavimo projektą. Sodo žemės sklypų konfigūracija ir ribos galėjo kisti tik iki sodo bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų privatizavimo. Pakoregavus sodo žemės sklypų planus turėjo būti patikslintas ir sodo išplanavimo projektas.

        Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad mėgėjų sodo žemės sklypai projektuojami sodininkų bendrijų teritorijų išplanavimo projektuose, kurie yra prilygintini teritorijų planavimo dokumentams, bei iki 1996 m. sausio 1 d. buvo galima koreguoti mėgėjų sodo teritorijų suplanavimo projekto sprendinius rengiant naujus suplanavimo projektus.

        1987 m. Suplanavimo projekto korektūra, pagal kurią suplanuoti sodų bendrijos žemės sklypai, buvo atlikta 1992 m. balandžio 28 d. Šis suplanavimo projektas, kuriuo vadovaujantis buvo vykdomi šios sodininkų bendrijos teritorijoje esančių mėgėjų sodo žemės sklypų suteikimai yra patvirtintas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini) ” suplanavimo projektas M 1:500 yra vienintelis galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi formuojant žemės sklypą prie Ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

        Ieškovai nurodo, kad 1987 m. Suplanavimo projektas, remiantis Žemės reformos 21 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi 1991 m.), turėjo būti patvirtintas rajono valdybos. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Žemės reformos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai parengiami žemės ūkio įmonės arba apylinkės teritorijai. Žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi pretendentų gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų) susirinkimuose, dalyvaujant apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ir suderinamai su suinteresuotomis valstybinėmis institucijomis. Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina rajono valdyba. (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ 1 punkte reglamentuota, kad žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planų rengimu, kaimo vietovėje esančių žemės preliminarinių žemės reformos žemėtvarkos projektų patikslinimu, kuriuose žymimi gyventojų asmeniniam ūkiui skirtų žemės sklypų ribos, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ribos, nacionalinių bei regioninių parkų, draustinių ir kitų saugomų teritorijų ribos, žemės sklypų prie žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų, reikalingų šiuose pastatuose laikomiems gyvuliams aprūpinti žoliniais pašarais ribos, asmenų susigrąžinamų natūra mišką, žemę kitai žemės ūkio veiklai ar žemę ne žemės ūkio paskirties žemę ribos. Tačiau mėgėjų sodo žemės sklypai buvo formuojami ir tvarkomi pagal sodo išplanavimo projektus (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos ir sodo išplanavimo projektai yra skirtingų teritorijų planavimo dokumentai, kurių rengimo tvarka skyrėsi – kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo derinami su suinteresuotomis valstybinėmis institucijomis bei tvirtinami rajono valdybos, o suplanavimo projektai buvo tvirtinami sodininkų bendrijos valdybos. Todėl ieškovų teiginys, kad 1987 m. Suplanavimo projektas turėjo būti patvirtintas rajono valdybos yra nepagrįstas.

        Ieškovai 1987 m. Suplanavimo projekto neteisėtumą grindžia ir tuo, kad jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 3 punktu, Teritorijų planavimo dokumentų registro steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registras steigiamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą. Teritorijų planavimo dokumentų registras skirtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams registruoti, jų papildymams ir keitimams įrašyti, taip pat pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams registruoti (rekomenduotina) (Nuostatų 5 punktas).

        Nagrinėjamu atveju, 1987 m. Suplanavimo projekto korektūra buvo padaryta 1992 m. iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinimams, kad Suplanavimo projektas privalėjo būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jo neįregistravimas daro projektą negaliojantį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2020 m. liepos 1 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020, suformavo išvadą, kad sodininkų bendrijos žemės sklypo duomenys pagal teritorijų planavimo dokumentus neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, nepaneigia tokių dokumentų sprendinių teisinio statuso ir nedaro jų negaliojančiais. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad  1979 m. Suplanavimo projektas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teritorijos Viešo registro duomenimis nenustatyta, jog ieškovų pateiktas LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektas (jų vadinamas SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas) būtų įregistruotas viešame registre. Ieškovai nurodė, kad jiems 0,5000 ha žemės sklypas priklauso, nurodytas pagal 1979 m. LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projektą ir prašo nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal minėtą 1979 m. sodo projektą, kuris įregistruotas VĮ Registrų centras, nes ieškovai gavo šį planą iš Registrų centro, plane yra šešiolikos pareigūnų ir įvairių institucijų parašai dėl suderinimo. Tuo tarpu 1987 m. Sodininkų bendrijos „Suplanavimo projektas, patvirtintas 1992 m. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr.04.28.0, kurio pagrindu suformuotos ir įregistruotos penkių žemės sklypų ribos, nėra įregistruotas VĮ Registrų centras. VĮ Registrų centro Kauno filialo vyr. archyvarės spaudas „kopija tikra“ ir nurodytas registravimo numeris su data (2018 m. birželio 14 d. Nr. 17927201) patvirtina išduoto dokumento kopijos tikrumą ir jos išdavimo registracijos duomenis. Bendrijos teritorija neįregistruota viešame registre, tik įregistruoti atskiri sklypai, patenkantys į SB teritoriją. Ieškovų prašymo pateikimo dėl formavimo projekto rengimo metu buvo aktualus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektas M 1:500, nes jame buvo užfiksuoti patikslinti SB teritorijos planavimo duomenys. Todėl teismas mano, kad NŽT išduotų reikalavimų 3 dalies 3 punkte pagrįstai buvo nurodyta, jog formuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekto M 1:500 sprendiniai. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.

        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 1987 m. Suplanavimo projektas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos planavimo dokumentas, kuris yra teisėtas ir galiojantis, todėl naikinti jame suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. 4608/0038:220, 4608/0038:221, 4608/0038:222, 4608/0038:223, 4608/0038:224) ribas nėra teisinio pagrindo.  

           Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Taisyklės), 4 punkte reglamentuota, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti, prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą (Taisyklių 4.1 papunktis), dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (Taisyklių 4.2 papunktis), sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą (Taisyklių 4.3 papunktis). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 punktas). Miesto valdyba gavusi įkainojimo Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą (Taisyklių 9 punktas, 9.1 papunktis).

           Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas gyvenamasis namas kartu su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Prie ieškovų pastatų žemės sklypas, kuris yra valstybinė žemė, nesuformuotas.  2020 m. vasario 3 d. ieškovų  atstovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) vadovaujantis sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytos sodybos ribos pirkimo metu. Ieškovų atstovas teigia, kad sodybos plotas atsiradęs dar iki sodo bendrijos susikūrimo, sodybos plotas buvo seniai nustatytas. Atsakovės atstovė teigia, kad sodybos ribų ir suformuoto žemės sklypo kaip civilinių teisių objekto nėra, o žemės sklypas formuojamas pagal statinių užimtą plotą.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyta, pagal kokius kriterijus teismas turi spręsti tokį šalių ginčą: atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus. Bylose dėl žemės sklypo ribų nustatymo, visų pirma turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik nesant galimybės tokią ribą nustatyti, žemė sklypo riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Norint, kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas prie ieškovų dalinės nuosavybės teise valdomų statinių nėra suformuotas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl vadovaujantis CK 1.109 straipsniu, jis negali būti civilinių teisių objektu, t. y. negalima nustatyti ribų pagal CK 4.45 straipsnį.

        Byloje pateikta VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog ieškovams formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, tačiau, ieškovų nuomone, jų valdomas žemės sklypas nepatenka į sodų bendrijos teritoriją. Ieškovai pretenduoja į SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektą M 1:500 priskirtą teritoriją ir joje suplanuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus Nr. 220, 221, 222, 223, 224. Ieškovai siekia, kad būtų atkurta ginčo teritorija pagal LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini)  skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), kuris galiojo iki 1987 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekto M 1:500, patvirtinto 1992 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04. Aplink ieškovų valdomą žemės sklypą kitų savininkų žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas galima ginčijant šių savininkų žemės sklypų ribas ir panaikinant šių sklypų suplanavimo dokumentą projektą, ko ieškinyje prašo ieškovai.

        Ieškovams formuojamo sklypo plotas nėra nurodytas nei 1979 m. LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvinio sodo projekte, nei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte M 1:500. Ginčo teritorija juose pažymėta kaip vienkiemis. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte M 1:500 vienkiemiui priskirta mažesnė dalis po sodo žemės sklypų planų korektūros. Ieškovai nurodo, kad B. P., parduodama ieškovams statinius, kartu perleido ir 0,50 ha žemės sklypą, kuris yra įrašytas namų ūkio knygoje. Ieškovams 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš B. P. įsigijus 40 kv. m gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius(duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ 1986 m. gruodžio 17 d. valdybos protokolu Nr. 14 nuspręsta skirti 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime pagal bendrą sodų išplanavimą (e.b. 2 t., b.l. 24). Tačiau ieškovai sutartį dėl gyvenamojo namo bei tvarto pirkimo sudarė tik 1986 m. gruodžio 28 d., todėl ši pažyma neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovų pateikta B. P., gim. 1912 m. spalio 13 d., namo ūkio knygos kopija nustatyta, kad B. P. buvo skirta naudojimui 0,50 ha žemės sklypas, namų ūkio knygoje pažymėta, kad pastatus pardavė 1986 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygose žymėdavo šeimos sudėtį, gyvenamosios vietos adresą, turimą turtą ir kt. 1986 m. namų ūkio knygoje IV skyriuje ūkio asmeninio naudojimo žemė yra įrašyta, kad B. P. šeimai yra skirta 0,50 ha žemės sklypas ūkinei veiklai vesti. Namų ūkinėje knygoje, 1986 m. gruodžio 28 d. statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nėra duomenų, kad B. P. ieškovams yra kartu pardavusi ir 0,50 ha žemės sklypą. 1986 metais žemės sklypo pardavimas nebuvo galimas. Nėra galimybių nustatyti, ar ieškovams nupirkus iš B. P. statinius, jiems, nesant kolūkio nariams, būtų skirtas asmeniniam naudojimui 0,50 ha žemės sklypas ūkinei veiklai vykdyti. 1992 m. vasario 5 d. Užusalių žemėtvarkos pažyma nustatyta, kad G. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į žemę neturi (e.b. 1 t., b.l. 47), tačiau tai nebuvo klaidingi duomenys, nes žemė 1986 m. gruodžio 28 d. sutartimi ar kita sutartimi nebuvo pirkta, nuosavybės teisės į žemės sklypą neįgytos.

        Ieškovų atstovas prašo taikyti sutarties sudarymo metu  1986 metais galiojusius LTRS įstatymus : Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos  Ministrų Tarybos 1980 m. sausio 22 d. potvarkį Nr.32 p. (su pateiktu kolektyvinio sodo 1981 m. generaliniu planu), kuriuo nustatyta, kad sodybinių sklypų plotai neturėjo kisti, o gyvenančioms šeimoms turi būti paliktas įstatymo nustatyto dydžio sodybinis sklypas bei privažiavimo keliai pagal kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, Kauno miesto Vykdomojo Komiteto sprendimą Nr.285, pagal kurio 3.1 p. gyvenančioms šeimos turi būti paliekami įstatymo nustatyto dydžio sodybiniai sklypai bei ganyklos ir privažiavimo keliai pagal kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio dalies eksplikaciją su duomenimis (e.b. 4 t., b.l. 151, 5 t., b.l. 3–40), kad kolektyvinių sodų „(duomenys neskelbtini)“ bendras plotas 25,4 (e.b. 1 t., b.l. 83–96). Šie potvarkiai, planai, eksplikacija nėra paskelbti negaliojančiais. Mano, kad pagal šiuos teisės aktus jiems priklauso asmeninio naudojimo sklypui, ūkininkavimui 0,5000 ha žemės, vienkiemių ribos sodų bendrija negali peržengti, ieškovų žemės sklypas nupirktas anksčiau, nei atsirado sodininkų bendrija, A. S. Politechnikos instituto plane nurodyta, kaip turi būti paskirstyti sklypai tarp sodybų, plane nurodyta sodų bendrija ir trys sodybos.

        Ieškovė I. S. paaiškino, kad taškais pažymėti vaismedžiai (obelys), kuriuos ji sodino, o dabar ši teritorija paskirta kitiems.

        Ieškovų atstovo pateiktu VĮ Registrų centras statinių išdėstymo planu (duomenys neskelbtini), sudarytu pagal 2018 m. liepos 3 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti pastatų išsidėstymas, nėra įrašų apie vaismedžius, dekoratyvinius augalus, jie sutartiniais ženklais nepažymėti ( e.b. 1 t., b.l. 26),  kitame ieškinio priede tame pačiame plane kita rašymo priemone, šriftu atžymėtas vaismedžių išdėstymo planas 1:500 (sutartiniais ženklais pažymėti vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai) (e.b. 1 t., b.l. 101). Galimai ieškovė/ieškovai taip patys sau atsižymėjo vaismedžių ir dekoratyvinių augalų vietas.

         2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. spalio mėnesį NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas A. B. atsakė į ieškovų, jų atstovo skundus. Jo atsakyme 2019 m. balandžio 30 d. ieškovams nurodyta, kad sodininkų bendrijoms numatyta galimybė iki 1996 m. sausio 1 d. koreguoti mėgėjų sodo teritorijos suplanavimo projekto sprendinius rengiant naujus suplanavimo projektus, padaryta prielaida, kad LR Ministrų Tarybos 1980 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr.32 p. suteiktų LSM A. S. Politechnikos instituto kolektyvinio sodo 1981 m. Gen. Plane pažymėtų sodybinių sklypų plotai kisti neturėjo (e.b. 1 t., b.l. 40–43).  2020 m. spalio mėnesio atsakyme nurodyta, kad ieškovų pageidaujamas formuoti žemės sklypas prie nuosavybės teise valdomų statinių (duomenys neskelbtini), iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl didinti žemės sklypo plotą pagal atstovaujamų pareiškėjų pageidavimus (apie 0,50 kv.m. ploto) nėra galimybės.

        Dėl ieškovų argumentų, kad G. S. valstybei 1992 metais sumokėjęs už 0,24 ha žemės sklypą bei 1993 metais sumokėjęs už 0,25 ha žemės sklypą

          1992 m. balandžio 15 d. G. S. Jonavos rajono Užusalių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą įsigyti 0,24 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios Pašilių kaime ( e.b. 1 t., b.l. 48). 1992 m. liepos 24 d. mokėjimo pranešimu už 0,24 ha žemės plotą, esantį Pašilių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav., sumokėjo grynaisiais pinigais. 1993 m. vasario 22 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 122p „Dėl Užusalių apylinkės privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista žemėtvarkos tarnybai parduoti G. S. 0,24 ha žemės plotą, esantį prie namų valdos ( e.b. 1t., b.l. 27–28). Tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sandoris iki šio laiko nesudarytas. Tai paaiškinama ieškovų nepatyrimu ir nereikalavimu sudaryti sutartį, mokėjimo kvitų už nupirktą žemę nepateikimu dėl nežinojimo. NŽT Jonavos skyrius bei Užusalių agrarinė tarnyba, kaip paaiškino atsakovės atstovė, dėl didelio darbo krūvio tuo metu, vieningos informacinės sistemos nebuvimo, negalėjo sukontroliuoti, ar už žemę  sumokėta, kad parengti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovams reikėjo parašyti prašymą dėl žemės sklypo išsipirkimo, atsakovės kaltės dėl žemės sklypo neišsipirkimo įrodymų nėra.

              1993 m. gruodžio 15 d. 26 sesijoje potvarkiu patvirtintame Užusalių apylinkės žemės naudotojų asmeninio ūkio žemei sąraše įrašyta : Pašilių kaime : G. S. – 0,24 ha, O. Š. – 0,25 ha, pateiktas visų žemės naudotojų sąrašas, kitų pavardžių nematyti, užtušuotos, ties G. S. pavarde įrašyta 0,24 ha (e.b. 1 t., b.l. 56–57). Šiais įrodymais nenustatyta, kad G. S. Pašilių kaime skirta dar papildomai 0,25 ha žemės.  1992 m. balandžio 15 d. G. S. prašymu nustatyta, kad jis prašo leisti pirkti 0,24 ha žemės sklypą, 1992 m. liepos 21 d. žemės sklypo įkainojimo aktu nustatyta, kad už 0,24 ha žemės sklypą bendra kaina 792 rub., mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 285 rub. (e.b. 1 t., b.l. 48-50).  1993 m. birželio 17 d. žemės sklypo įkainojimo aktu, patvirtintu J. P., nustatyta, kad rašoma : viršuje: Primokėta – bendra žemės sklypo pirkimo kaina 720 rub. (e.b. 1 t., b.l. 51–52).  Kvitu nustatyta, kad G. S. sumokėjo už sutarties patvirtinimą 300 rub. (data neįskaitoma, matoma 24 diena) (e.b. 1 t., b.l. 53). Mokėjimo pranešimu ( Priedas 5) G. S. nustatyta, kad jo perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 720 rub., jis turi sumokėti valstybinį mokestį, sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio (forma Nr. 187) 720 rub., į Jonavos miesto (rajono) valdybos sąskaitą Nr.709701 Ž.ū. banko Jonavos skyriuje, banko kodas 260101439, investiciniais čekiais už žemės sklypą (turintiems įstatymais numatytas lengvatas) mokama – (nėra jokių įrašų), Tas sumas nurašyti iš žemės sklypo pirkėjo ir jų pilnamečių šeimos narių Investicinių sąskaitų : (nėra jokių įrašų). Darbuotojo pareigos, pavardė, parašas, A.V. – pasirašo ekonomistė I. L. (parašas). Šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos. Grynųjų pinigų suma... Investicinių čekių suma... Banko įstaigos pavadinimas... (nenurodyta) ( e.b. 5 t., b.l. 147). Ieškovė I. S. nurodė, kad G. S. sumokėjo už 0,24 ha žemės sklypą, o kita dalis – 0,24 ha priklauso J. D., kurį ji atstovauja byloje pagal įgaliojimą. Todėl viso bendras ieškovams priklausantis žemės sklypas yra 0,5000 ha. Ieškovų atstovas nurodė, kad vienas ieškovo mokėjimas yra už 0,24 ha žemės sklypą, kitas – už 0,25 ha žemės sklypą.

             Atsakovės atstovė sutinka, kad G. S. sumokėjo už 0,24 ha žemės sklypą ir už dokumentų rengimą bei sutarties patvirtinimą, ir ieškovams gali būti suformuotas ir parduotas net 0,25 ha žemės sklypas, tačiau nesutinka su tuo, kad jis sumokėjo pagal 1993 m. birželio 17 d. įkainavimo aktą, nėra nurodyta, kad sumokėta. Ieškovai faktiškai naudojasi apie 0,22 ha žemės sklypu. 

           1993 m. vasario 22 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 122p „Dėl Užusalių apylinkės privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista žemėtvarkos tarnybai parduoti pareiškėjui G. S. 0,24 ha ploto žemės sklypą, esantį prie namų valdos. Prie šio potvarkio buvo pridėtas ir 1992 m. gegužės 5 d. Antrinio žemės naudojimo teisės aktas, kuriame yra nurodyta, kad komisija pamatavusi ieškovo G. S. sodybinį sklypą Pašilių kaime, nustatė, kad jo plotas yra 23,95 aro ( e.b. 2 t., b.l. 29).

        2018 m. balandžio 24 d. G. S. prašo suprojektuoti 0,30 ha namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (e.b. 4 t., b.l. 168).

         Jonavos skyrius 2019 m. balandžio 30 d. patikrino vietoje ieškovų formuojamo žemės sklypo, prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sav., faktinį naudojimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovai faktiškai kaip namų valdą naudoja apie 0,22 ha žemės plotą (e.b. 2 t., b.l. 40). NŽT Jonavos skyrius sutinka ieškovams suformuoti apie 0,25 ha žemės sklypą, tačiau Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams, Reikalavimai turi būti tiesiogiai susiję su Projekto teritorija, parengti atsižvelgiant į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą (Taisyklių 2 ir 25 p.).

        Atsakovės atstovė pažymėjo, kad pagal Jonavos rajono Užusalių apylinkės žemės naudotojų, kuriems išskirta asmeninio naudojimo žemė sąrašą ieškovui G. S. yra skirta  tik 0,24 ha, o 0,25 ha ploto žemė yra skirta O. Š. ( e.b. 1 t., b.l. 27–28).

        Todėl teismas mano, kad G. S. nėra 1993 metais sumokėjęs už 0,25 ha žemės sklypą, jam toks sklypas skirtas nebuvo, atskirai J. D. toks sklypas asmeniniam naudojimui skirtas nebuvo, B. P. namų ūkio knyga nepatvirtina apie 0,50 ha žemės sklypo pardavimą ieškovams ar teisės naudoti tokį sklypą suteikimo.

        Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

        Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais 1994 m., 2005 m., 2007 m., 2017 m.,  2021 m. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, kuriais atsakovai įsigijo žemės sklypus, o A. S. – ir sodo namą, su ūkio pastatu ir kiemo statiniais, E. M. – nebaigtą sodo pastatą, 2007 m. gegužės 4 d. ir 2005 m. gegužės 20 d. perdavimo-priėmimo aktus, kuriais E. M. ir S. T. įgijo turtą žemės sklypus, nes sandoriai sudaryti vadovaujantis negaliojančiu 1987 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektu M 1:500, kuri nelaikytinas teritorinio planavimo dokumentu ir nepaneigia 1979 m. LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projekto (generalinio plano su namelių išdėstymu). Tai pat šiuo pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 31 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjos sprendimą Nr.5SK-50-(14.5.110), kurio pagrindu G. M. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr.4608-0038-0220, (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3 460 Eur. Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančius minėtus sandorius ir 2019 m. sausio 31 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjos sprendimą nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis prašo juos pripažinti negaliojančiais (CK IV skyrius). Todėl teismas mano, kad ieškovai prašo minėtus sandorius ir NŽT Jonavos skyriaus vedėjos sprendimą pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes nenurodė, kad sandoriai ir vedėjos sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovų atstovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pažeisti Žemės reformos įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimai, teisės aktų nustatyta tvarka priimtas 1979 m. LSD Kauno A. S. Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projektas, kuris nėra nuginčytas. Ieškovų prašomų pripažinti negaliojančiais sandoriais nupirktų žemės sklypų kaina apskaičiuota VĮ Registrų centras nurodyta vidutine rinkos verte.

           Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 5SK-50-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4608/0038:220), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kurio pagrindu, ieškovų nuomone, G. M., įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. 4608-0038-0220), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) . Šiuo sprendimu atsakovė G. M. neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. 4608-0038-022), o tik buvo pakeisti šio sklypo kadastro duomenys, žemės sklypą atsakovė įsigijo 1994 metais, 2019 metais dar kartą įsigyti to paties žemės sklypo nebuvo pagrindo. Ieškovai yra praleidę 1 mėnesio terminą 2019 m. sausio 31 d. sprendimui Nr. 5SK-50-(14.5.110.) apskųsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Be to, 2019 m. sausio 31 d. sprendimo apskundimas nesukeltų ieškovams teisinių pasekmių. Todėl ieškinio reikalavimas dėl minėto sprendimo pripažinimo negaliojančiu netenkinamas.

        Pagal Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorio šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

        Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie pirmiau įvardytu būdu ir susiję tarp savęs, yra savarankiški, inter alia, jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra). Net ir pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, be kita ko, turėtų įvertinti: 1) ar restitucija konkrečiu atveju apskritai taikytina; 2) jei restitucija taikytina – koks turėtų būti jos būdas. Sprendžiant pirmiau nurodytus klausimus, turėtų būti įvertinti, be kita ko, argumentai, susiję su ginčo sklypą įgijusių asmenų teisėtais lūkesčiais, jų nuosavybės teisių apsauga, pasitikėjimu valstybės institucijų priimamais sprendimais ir kt.

         Žemės pirkimo-pardavimo sandorių prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms nenustatytas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

             CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šioje byloje nėra nustatyta, kad žemės sklypus iš jų savininkų atsakovų G. M., A. S., S. S., A. M., E. M., S. T. galima išreikalauti, nes yra CK 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatyti atvejai. Žemės sklypai įgyti atlygintinai, minėtų atsakovų  nesąžiningumas neįrodytas. Visi atsakovai, išskyrus G. M., žemės sklypus įsigijo iš kitų fizinių asmenų, kurie dar anksčiau įsigijo žemės sklypus. Vien sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas), tačiau sandoriai nepripažinti negaliojančiais, todėl restitucija natūra netaikoma.

           Ieškovai išvestiniu reikalavimu prašo, jeigu teismas manytų, kad iš atsakovų žemės sklypai negali būti paimti, restitucija natūra negalima, žemės sklypų paėmimas sukeltų nepatogumų šalims, taikyti restitucija sumokant ieškovams piniginį ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis, 6.147 straipsnis). Tai yra prašo ginčą sąlygojusius atsakovus Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT Jonavos skyriaus, ir sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ įpareigoti solidariai ieškovams sumokėti ekvivalentą pinigais pagal bendrą penkių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę – 55 000 Eur. Šią rinkos vertę ieškovai įrodinėja 2021 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria A. S. pirko žemės sklypą, unikalus Nr.4608-0038-0223, bei žemės sklype esančius statinius (duomenys neskelbtini), už 11 000 Eur (e.b. 1 t., b.l. 70–82).  Taigi ši sutartis, ieškovų atstovo nuomone, laikytina motyvuotu pagrindu laikyti, kad kiekvieno kito ginčo žemės sklypo vertė ne mažesnė, nei 11 000 Eur už sklypą. Todėl teismui nusprendus, kad restitucija natūra negalima, prašo priteisti ieškovams 55 000 Eur už penkis prarastus žemės sklypus solidariai iš atsakovų. Patys ieškovai pripažįsta, o ir A. S. sudarytoje 2021 m. birželio 17 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamo žemės sklypo rinkos vertė yra 4 890 Eur, o bendra visų penkių žemės sklypų rinkos vertė 15 561 Eur (2 t., b.l. 31 – 2022 m. birželio 8 d. patikslintas ieškinys), o 11 000 Eur yra bendra kaina už A. S. įgytą žemės sklypą, sodo namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, tačiau ieškovai vis tiek prašo už kiekvieną žemės sklypą priteisti po 11 000 Eur, nors žemės sklypai, ieškovų paaiškinimu ir bylos duomenimis, buvo  be  ieškovų statinių. Ieškovai nenurodė pagrindo, kodėl prašoma priteisti 55 000 Eur solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 55 000 Eur. Ieškovai nurodė, kad neteisėti, nepagrįsti sodininkų bendrijos valdybos pirmininko (kuris jau miręs) veiksmai (bendrijos plano vienasmenis, savavališkas, fiktyvus, neteisėtas nubraižymas, plano suklastojimas, neteisėto plano įteisinimas) sudarė sąlygas iš ieškovų atimti žemės sklypo dalį.  Solidari skolininkų pareiga nepreziumuojama, ji kyla tik pagal numatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1, 3 dalys), kurios šioje byloje nenustatytos, nebuvo įrodinėjamas kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas, kuriam įrodyti būtina nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).  

           Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovai nuosavybės teise valdomus sklypus (kadastro Nr. 4608/0038:220, 4608/0038:221, 4608/0038:222, 4608/0038:223, 4608/0038:224) yra įsigiję neteisėtai, kad žemės sklypų įsigijimo dokumentai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantys. Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams, todėl visų pirma turi būti nustatyta, ar restitucija apskritai taikytina. Atsižvelgiant į tai, sandorių nepripažinus negaliojančiais,  negali būti taikoma restitucija.

         Apibendrinus šalių, teismo argumentus, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovai nuosavybės teise neįgijo 0,5000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal faktiškai valdomo žemės sklypo dalį jie turi teisę išsipirkti iš valstybės 0,24 ha  žemės sklypą, už kurį  1992 metais sumokėję. Nėra nustatyta, kad ieškovai įtraukti į Užusalių apylinkės žemės naudotojų sąrašą kaip 0,24 ha ir 0,25 ha žemės sklypų naudotojai, kad ieškovai 1993 metais sumokėjo už 0,25 ha žemės sklypą. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus patvirtintuose 2020 m. vasario 25 d. dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimuose nurodytas (apie 0,5000 ha) žemės sklypo formavimas ieškovams nėra įrodymas, kuriuo remiantis teismas ieškinį galėtų tenkinti, būtina atsižvelgti į visų bylos aplinkybių visetą. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, be kita ko, organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (3 dalies 1 ir 9 punktai). Nėra pagrindo panaikinti 1987 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projektą M 1:500, patvirtintą 1992 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr.04.28.04 ir šio projekto pagrindu suformuotas ir įregistruotas žemės sklypų ribas, nes pagal Žemės reformos įstatymo, Sodininkių bendrijų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Metodinius nurodymus, Teritorijų planavimo dokumentų nuostatas jis galioja. 

           Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo   

           Ieškovų bylinėjimosi išlaidos yra 3 263  Eur (1 763 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris netenkintas), 1 500 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (e.b. 1 t., b.l. 106, 164, 5 t., b.l. 142–144).  

              Byloje yra 68,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis po 13,69 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

          Teismas, priėmęs ieškinį, kuriuo nagrinėjamos daiktinės teisės į nekilnojamojo turto objektus, 2021 m. gruodžio 20 d.  pranešė apie tai viešo registro tvarkytojui (CPK 137 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėjus teismo sprendimui VĮ Registrų centras praneština, kad byla išnagrinėta, siunčiant sprendimo kopiją.

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti.                

             Priteisti valstybei iš ieškovų  I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13,69 (trylika eurų 69 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojų asmens kodus).

             Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centras.

   Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                L. D.