Civilinė byla Nr. e2-12068-559/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00659-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2;
2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5; 3.4.1.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 12 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,
sekretoriaujant A. Z.,
dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui J. L.
atsakovui R. D.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė V. S. prašo nepilnamečių sūnų G. D. ir R. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą sūnums G. D. ir R. D. kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. balandžio 1 d. mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę V. S.; priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymo įsiskolinimą 2 000 Eur sūnums G. D. ir R. D. už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (5 mėn. x 200 x 2 = 2000); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2013 metais, pradžioje jie draugavo, o po kurio laiko pradėjo gyventi kaip šeima nesusituokus, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. D., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. D.. Atsakovas sūnums neteikia jokio išlaikymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki šio laiko ir jis visiškai nesirūpina sūnumis. Visa našta tenka jai, ji viena aprūpina vaikus maistu, drabužiais ir apavu, lavinimo priemonėmis, žaislais bei pilnai juos išlaiko. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti: maistui - 160 Eur; drabužiams ir apavui – 80 Eur; lavinimo priemonėms –30 Eur; kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms – 50 Eur; higienos reikmenims – 30 Eur; maisto papildams, vitaminams ir medikamentams – 20 Eur; patalynei – 20 Eur; per mėnesį vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 10 Eur; viso vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma. Kadangi atsakovas sūnums neteikia išlaikymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir sūnus išlaiko ji viena, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., tai yra už 5 mėnesius kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200 Eur. Kadangi atsakovas visiškai nesidomi sūnumis ir nereiškia noro su jais bendrauti sūnų gyvenamoji vieta nustatoma pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo tvarkos ginčo ir nėra.
Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su atsakovu ji kartu negyvena nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki šiol. Per šį laikotarpį atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį davė 100 Eur vaiko gimtadieniui ir daugiau jokio išlaikymo neteikia. 2020 m. gruodžio mėnesį ją išlaikė jos globėja ir jos sesuo. Atsakovas nebendrauja su vaikais, ji atsakovui bendrauti su vaikais nedraudžia ir ateityje leis bendrauti. Tik močiutė, t. y. atsakovo mama, bendrauja su vaikais. Ji dabartiniu metu nedirba ir registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kai jai baigėsi motinystės atostogos. Dabartiniu metu jai Užimtumo tarnyba moka apie 280 Eur, tačiau ši suma kas mėnesį mažėja ir dar jai mokami vaiko pinigai 140 Eur per mėnesį už du vaikus. Jai pragyventi padeda draugas, kuris ir padeda išlaikyti vaikus. Vaikai neturi specialiųjų poreikių ir yra sveiki. Ji neturi turto.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka, kad jo sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir nebūtų nustatyta bendravimo tvarka, tačiau atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas materialinis išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį po 100 Eur, nes jis neturės lėšų pats pragyventi. Jis nurodė, kad pradėjo dirbti 2021 m. gegužės 1 d. pas ūkininkę ir jo darbo užmokestis minimalus, anksčiau jis dirbo pagal verslo liudijimą. Gyvendamas kartu su ieškove jis visada šeimą išlaikė. Jis turi staliaus profesiją, tačiau negali susirasti geriau apmokamo darbo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis mano, kad vienam vaikui per mėnesį maistui užtenka 100 Eur, drabužiams – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur, kanceliarinėms prekėms – 15 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur, vitaminams – 20 Eur, patalynei – 10 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas – 10 Eur. Jis su atsakove negyvena nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir paskutinį kartą ieškovei davė 100 Eur vaikų išlaikymui 2020 m. gruodžio mėnesį ir nuo to laiko neteikė vaikams išlaikymo, todėl jis sutinka, kad išlaikymas vaikams būtų priteistas nuo 2021 m. sausio 1 d. Jis neturi jokio turto, taip pat neturi sveikatos problemų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, tačiau jis turi skolų, kurių dydis 3 000 Eur ir šias skolas išieško antstolis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) Jonavos rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: G. D. ir R. D.. Ieškovės ir atsakovo šeima tapo žinoma, kuomet Skyriuje Jonavos rajone buvo gautas elektroniniu laišku anoniminis pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, dėl vaikų nepriežiūros. Skyriaus Jonavos rajone specialistai, reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2019 m. gegužės 29 d. užpildė Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedą Nr. 4GL-1396, grėsmės vaikams lygis nustatytas nebuvo. Skyriaus specialistui susisiekus telefonu su ieškove V. S., ji nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. su atsakovu R. D. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ji šiuo metu su savo dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jai skirtame socialiniame bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario, namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai, vaikams yra suteiktos visos sąlygos augti bei vystytis. Kadangi ji savo sūnus augina nuo pat gimimo, jais rūpinasi, auklėja, prašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja – ieškove, iš atsakovo priteisiant sūnums materialinį išlaikymą, kiekvienam kiekvieną mėnesį po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Kadangi atsakovas neteikia materialinio išlaikymo nuo 2019 m. gruodžio 2 d., prašo teismo priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su sūnumis bendrauja, su jais susitinka, tačiau prie materialinio išlaikymo neprisideda, dovanų, rūbų ar kitų daiktų nenuperka. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką be apribojimų, iš anksto suderinus pasimatymo laiką. Vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi, šiuo metu abu berniukai lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati yra registruota Užimtumo tarnyboje, iš kurios gauna pašalpą 165 Eur, bei 140 Eur vaikų pinigus. Jai padeda gyventi draugas. Ji pati savo vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Jos žiniomis, atsakovas dirba pas ūkininką, jo kasmėnesinių pajamų nežino, jis savo vardu jokio turto ir kitų išlaikytinių neturi. Tarnybos Skyriaus specialistui susisiekus telefonu su atsakovu R. D., pastarasis nurodė, kad jis su ieškove ir savo nepilnamečiais vaikais negyvena nuo 2020 metų gruodžio mėnesio, bendro ūkio neveda, materialinio išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų G. D. ir R. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jų motina - ieškove, bei sutinka kiekvienam vaikui kas mėnesį teikti materialinį išlaikymą po 120 Eur iki vaikų pilnametystės. Atsakovas paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena su tėvais kaime, dirba pas ūkininką, jo kasmėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius yra apie 420 Eur, todėl teikti didesnį materialinį išlaikymą neturi galimybių. Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo atsakovas paaiškino, kad ieškovė jį yra užblokavusi visuose socialiniuose tinkluose, neturi galimybių su ja susiekti telefonu, dėl atvykimo į jos namus, jam grasina policijos iškvietimu, todėl neturėjo galimybių vaikams teikti išlaikymą. Dėl bendravimo su vaikais atsakovas teigė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais, tik vieną kartą yra leidusi vaikams būti su juo savaitgalį, tačiau konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti teismo neprašo, nes jam būtų sunku suderinti tai su savo darbo pobūdžiu, nes dažnai dirba savaitgaliais. Norėtų bendrauti su vaikais, iš anksto suderinęs dieną su ieškove. Atsakovas teigė, kad jis pats savo vardu jokio turto ir kitų išlaikytinių neturi. Skyrius Jonavos rajone neturi duomenų, kad ieškovė, ar atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaiko atžvilgiu. Skyriaus nuomone, šalių nepilnamečių sūnų interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove, kadangi ji vaikus augina nuo pat gimimo, jais rūpinasi, auklėja. Abu berniukai dar yra labai maži, tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. D. ir R. D. išlaikymo suma atitinka vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaikų poreikius. Teismui nustačius, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, vaiko interesus atitiktų išlaikymo įsiskolinimo priteisimas. Ieškovė V. S. vaikų tėvo ir sūnų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nori, kad vaikai ir tėvas bendrautų be ribojimų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. U. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, atitinka vaikų interesus, todėl turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi. Ieškovė vaikais rūpinasi nuo pat gimimo, tarp ieškovės ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Vaikais turi rūpintis abu tėvai, ieškovė prašo net mažesnio išlaikymo nei dabartiniu metu esanti minimali mėnesinė alga.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. D. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. D.. Atsakovas tėvystę vaikų atžvilgiu pripažino ir jis G. D. gimimo liudijime ir R. D. gimimo įraše nurodytas vaikų tėvu.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių sūnus G. D. šiuo metu yra šešerių metų amžiaus, o R. D. yra dviejų metų amžiaus ir jie abu gyvena su savo motina. Ieškovės paaiškinimu ir viešųjų registrų duomenimis nustatoma, kad ieškovė kartu su sūnumis gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojame bute (duomenys neskelbtini).
Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaikų nelanko, išlaikymo nemoka nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Ieškovė viena rūpinasi mažamečiais sūnumis, jų sveikata, gydymu bei ugdymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaikų interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi sveikai, tinkamai vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečių sūnų atžvilgiu, nebuvo gauta. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečių G. D. ir R. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove V. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis ribojimų.
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. D. ir R. D. kiekvienam po 200 Eurų kas mėnesį nuo 2021 m. balandžio 1 d. mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę V. S.; priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymo įsiskolinimą 2 000 Eur sūnums G. D. ir R. D. už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (5 mėn. x 200 x 2 = 2000); priteisti iš atsakovo valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 metais nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 642 Eur. Šalims nustojus kartu gyventi ir atsakovui nustojus teikti vaikui išlaikymą, 2019 metais galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir nuo tada atsakovas neteikia išlaikymo, o atsakovas nurodo, kad su ieškove negyvena kartu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir davė ieškovei 100 Eur 2020 m. gruodžio mėnesį. Vaiko teisių apsaugos institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovė jų specialistams buvo nurodžiusi, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas 2020 m. lapkričio pabaigoje davė jai 100 Eur vaiko gimtadieniui, kuris buvo 2020 m. gruodžio 2 d., o atsakovas nurodo, kad tai buvo materialinis išlaikymas. Byloje nei ieškovė, nei atsakovas nepateikia įrodymų dėl materialinio išlaikymo teikimo ar neteikimo 2020 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, šalys pateikia prieštaringus duomenis. Atsižvelgdamas į šalių ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad šalys negyvena kartu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir atsakovas nuo tada neteikia materialinio išlaikymo vaikams, išskyrus 2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais sumokėtus ieškovei 100 Eur.
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir Gyventojų Registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. S. šiuo metu nedirba, o sūnūs lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 7 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, jai nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. yra skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis mažėja, t. y. 2020 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 351,03 Eur, o 2021 m. birželio mėnesį -286,70 Eur. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario – 2021 m. sausio mėnesiais mokamos išmokos dviem vaikams dydis buvo 120,12 Eur per mėnesį, 2020 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 240 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, o nuo 2021 m. vasario mėnesio mokama dviem vaikams išmoka, kurios dydis 140 Eur per mėnesį.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ji su dviem mažamečiais sūnumis gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojame bute, (duomenys neskelbtini).
Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad jai sūnus padeda išlaikyti jos draugas.
Ūkininkės J. V. 2021 m. birželio 28 d. pažyma nustatoma, kad atsakovas R. D. dirba pagal darbo sutartį jos ūkyje, priskaitoma suma minimalus mėnesinis atlyginimas 642 Eur, o pagal du vykdomuosius raštus išskaitoma suma sudaro 385,20 Eur.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja tik nurodydama apytikslius skaičiavimus, jokių įrodymų nepateikia pateikdama prekių pirkimo kvitus, nurodo, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti: maistui – 160 Eur; drabužiams ir apavui – 80 Eur; lavinimo priemonėms – 30 Eur; kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms – 50 Eur; higienos reikmenims – 30 Eur; maisto papildams, vitaminams ir medikamentams – 20 Eur; patalynei – 20 Eur; per mėnesį vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 10 Eur; viso vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur. Atsakovas nurodo, kad vienam vaikui per mėnesį maistui užtenka 100 Eur, drabužiams – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur., kanceliarinėms prekėms – 15 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur, vitaminams – 20 Eur, patalynei – 10 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas – 10 Eur, iš viso 225 Eur. Atsakovas nurodymas mažesnius vaikų poreikius taip pat nepateikia teismui jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės pateiktų vaiko poreikių skaičiavime nurodyta pinigų suma lavinimo priemonėms – 30 Eur ir kanceliarinėms prekėms – 50 Eur per mėnesį yra nepagrįstos ir teismo manymu yra per didelėms, tačiau bendroje sumoje vaiko poreikių suma 400 Eur per mėnesį nėra aiškiai per didelė.
Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Be to ieškovė iš atsakovo prašo priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur kasmėnesinio išlaikymo sumą, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 642 Eur (atskaičius mokesčius – 468 Eur) vienam iš tėvų tenkančią 1/2 dalį (321 Eur; atitinkamai atskaičius mokesčius – 234 Eur). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažamečiams sūnums dydis objektyviai yra pateisinamas, todėl teismas papildomų įrodymų nereikalauja ir mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius. Vaikai neturi sveikatos problemų, jiems neįgalumas ir specialieji poreikiai nenustatyti.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo padėtis yra geresnė, nes ieškovė nedirba ir jos gaunamos pajamos yra tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis 2021 metų birželio mėnesį buvo 286,70 Eur, o liepą ir rugpjūtį bus 267,11 Eur, o atsakovas dirba ir jo darbo užmokestis yra 642 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – 468 Eur), tačiau iš jo darbo užmokesčio vykdomi išieškojimai.
Atsakovas nurodo, kad jis yra skolingas apie 3 000 Eur, nes jis ėmęs kreditus, tačiau nepateikia dėl to jokių įrodymų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatoma, kad atsakovo atžvilgiu 2014 m. balandžio 8 d. civilinėje byloje Nr. L2-1211-559/2014 priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš R. D. 289,62 Eur (1 000 Lt) skolos, 280,78 Eur (969,46 Lt) sutartinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo uždarajai akcinei bendrovei „4finance“; 2015 m. kovo 2 d. civilinėje byloje Nr. eL2-1977-559/2015 priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš R. D. 289,62 Eur skolos, 265,04 Eur sutartinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo uždarajai akcinei bendrovei „4finance“. Atsakovas taip pat baustas administracine tvarka 2015 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-188-751/2015 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda ir 2016 m. balandžio 16 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-349-836/2016 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį 1 200 Eur bauda.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina tik faktą, kad 2014-2015 metais atsakovo atžvilgiu buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos, o 2015-2016 metais dvi administracinio teisės pažeidimo bylos, t. y. šios skolos yra atsiradusios iki atsakovo vaikų gimimo, todėl tokių įsipareigojimų turėjimas neturi esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti, nes konkrečiu atveju vaikų interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečių vaikų poreikiai.
Teismas, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų amžių ir jų poreikius bei interesus, vaikų sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiams sūnums kiekvienam vaikui dydis yra 400 Eur, ši suma mažintina pagal Išmokų įstatymą mokama 70 Eur suma kiekvienam vaikui, todėl galutinė išlaikymo suma vienam vaikui yra 330 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 165 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2021 m. liepos 12 d. iki vaikų pilnametystės.
Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai V. S..
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sūnums už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. liepos 12 d.
Priteisiant materialinio išlaikymo įsiskolinimą teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomas optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiams sūnums kiekvienam vaikui dydis yra 400 Eur, tačiau ši suma mažintina pagal Išmokų įstatymą ieškovei mokama 60,06 Eur suma kiekvienam vaikui už 2020 metų gruodžio ir 2021 metų sausio mėnesius, todėl šiuo laikotarpiu galutinė abiejų tėvų teiktino išlaikymo vienam vaikui dydžio suma yra 340 Eur, o nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d. kiekvieno mėnesio suma mažintina 70 Eur ir galutinė abiejų tėvų teiktino išlaikymo vienam vaikui dydžio suma yra 330 Eur. Tokiu būdu priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui iš atsakovo 2 mėn. x 170 Eur = 340 Eur ir 5 mėn. 11 d. x165= 885,50 Eur, iš šios sumos eliminuojant 50 Eur, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad buvo sumokėta 100 Eur 2020 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, todėl galutinė priteistino materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. liepos 12 d. iš atsakovo yra po 1 175,50 Eur (340 Eur + 885,50 Eur – 50 Eur). Bendra įsiskolinimo suma dviems vaikams yra 2 351 Eur.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 404,42 Eur (pagal 2021 m. birželio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (91 proc.) – 368,02 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 90 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 3,58 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 149, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 165 Eur (po vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 12 d. iki G. D. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. D. įstatyminiam atstovui – motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 165 Eur (po vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 12 d. iki R. D. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise R. D. įstatyminiam atstovui – motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 175,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 50 centų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d., pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. D. įstatyminiam atstovui – motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 175,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 50 centų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d. pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise R. D. įstatyminiam atstovui – motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atsakovo R. D. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais sūnumis G. D. ir R. D. nenustatyti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 368,02 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 2 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 28 d. pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).
Priteisti valstybei iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,58 Eur (devyniasdešimt tris eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.
Teisėja Jūratė Ramanauskienė