LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. vasario 17 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nutardami, jog atsakovė turėjo teisę įvertinti ieškovės pasiūlyto mažiausios talpos konteinerių ištuštinimo įkainio 0,01 Eur/kartas pagrįstumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, kuri suformuota dėl neįprastai mažos kainos instituto sampratos bei reikšmės viešuosiuose pirkimuose. Esamo ginčo atveju spręstina, kad atsakovė neturėjo teisės įvertinti ieškovės pavienio įkainio pagrįstumo, nes, visų pirma, ieškovės bendra pasiūlymo kaina buvo ne mažiausia. Be to, ieškovės bendra pasiūlymo kaina neženkliai skyrėsi nuo kitų pirkimo dalyvių kainų. Teismai iš esmės įteisino perkančiųjų organizacijų teisę tikrinti pasiūlymo kainą absoliučiai visais atvejais, net perkančiosioms organizacijoms neturint tikslo įsitikinti pasiūlymo kainos realumu. Atsakovės veiksmai buvo itin formalūs, kuriais ji iš tikrųjų nesiekė patikrinti ieškovės pasiūlymo kainos rimtumo. Atsakovė byloje net neginčijo, kad ieškovė yra pajėgi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą, bet formaliai ir betiksliai tikrino pavienio įkainio pagrįstumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, suformuotoje komunalinių atliekų bei susijusių paslaugų viešųjų pirkimų ginčų atvejais, yra išaiškinta, jog perkančiajai organizacijai nekyla pareigos spręsti, kad kurie nors pasiūlymų sudedamųjų dalių įkainiai yra neįprastai maži bei reikalauti juos pagrįsti, kai bendros pasiūlymų kainos yra iš esmės panašios. Teismai, spręsdami, jog ieškovės atsakovei pateiktas paaiškinimas apie bendrą paslaugų teikimą bei itin mažais kiekiais teikiamų paslaugų kaštų įtraukimą į dažniau teikiamų paslaugų išlaidas yra nepakankamas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, kuri suformuota dėl dalyvių teisės pagrįsti pasiūlymo kainą bendros paslaugos kainos dalimi. Esamo ginčo atveju atsakovė pirkimo metu žinojo kokiomis konkrečiomis išlaidų eilutėmis ieškovė, esant poreikiui, padengs 0,01 Eur fiksuoto įkainio išlaidas ir atsakovė patvirtino tokią poziciją atsakymu į ieškovės ikiteismine tvarka pateiktą pretenziją, tačiau teismai iš esmės paneigė ieškovės teisę į kryžminį finansavimo metodą bei teisę pagrįsti pasiūlymo kainą bendra pasiūlymo kainos dalimi. Teismai nutarė, kad atsakovės su pirkimo sąlygomis paskelbta paslaugos kainos pagrindimo lentelė yra sudėtinė tiekėjų pasiūlymo siaurąja apimtimi dalis ir bet koks netikslus lentelės užpildymas lemia pasiūlymo atmetimą. Teismai, nutardami, kad ieškovė turėjo užpildyti paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo lentelę išimtinai pagal atsakovės nurodytąjį būdą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, kuri suformuota dėl kainos pagrindimo įrodymų leistinumo. Esamo ginčo atveju nutarus, kad ieškovė kainą gali grįsti tik pagal atsakovės formą, buvo pažeista ieškovės teisė pagrįsti kainą ir kitokiu būdu, t. y. užpildant paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo lentelę tokiu būdu, jog ieškovės paslaugos dalys bus teikiamos kartu ekonomišku būdu. Teismai nusprendė, jog ieškovės argumentas dėl ekonomiško paslaugų teikimo būdo nebuvo aiškiai pateiktas atsakovei pirkimo metu. Atitinkamai teismai nenagrinėjo iš esmės pastarojo ieškovės argumento, spręsdami dėl paslaugos kainos pagrindimo dokumento pagrįstumo. Teismai, atsisakydami vertinti iš esmės ieškovės argumentą dėl ekonomiško paslaugų suteikimo būdo, pažeidė CPK 4233 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog viešųjų pirkimų byloje yra nagrinėjamas toks ieškinio pagrindas, kuris sutampa su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (į. k. 141686027) 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 15 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 5660.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas