Civilinė byla Nr. e2-284-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00856-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4206-643/2020 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InDebt“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sopranai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „InDebt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“ 52 500 Eur skolą su priskaičiuotomis sutartinėmis palūkanomis, 6 proc. dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 012,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2018/12/20 ji perleido atsakovei UAB „Sopranai“ 160 449,49 Eur vertės reikalavimo teisę į skolininką N. S. (N. S.) už 30 000 Eur. Atsakovė UAB „Sopranai“ įsipareigojo šią sumą sumokėti ieškovei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo (t. y. iki 2019 m. birželio 20 d.). Sutarties šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsakovė UAB „Sopranai“ neįvykdys prievolės per penkias darbo dienas nuo jos įvykdymo termino pabaigos, ji įsipareigojo mokėti 0,2 proc. palūkanas už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Be to, 2018 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartimi atsakovė UAB „Ecornus“ įsipareigojo atsakyti kaip solidari skolininkė, jeigu atsakovė UAB „Sopranai“ per reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatytą terminą neįvykdys bet kurių savo prievolių ieškovei. Tačiau nei viena iš atsakovių savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, todėl prašo iš jų priteisti skolą su netesybomis ir palūkanas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „InDebt“ solidariai iš atsakovių UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“ 52 500 Eur skolą; priteisė ieškovei „InDebt“ iš atsakovių UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (52 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei UAB „InDebt“ lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“ po 506,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovių UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“ lygiomis dalimis po 4,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad atsakovėms 14 dienų terminas atsiliepimams pateikti buvo nustatytas 2020 m. liepos 1 d. rezoliucija priėmus ieškinį. Per teismo nustatytą terminą atsakovės atsiliepimų nepateikė, pratęsti terminą atsiliepimams pateikti neprašė. Taigi, sprendimas už akių priimtas atsižvelgus į tai, kad atsakovės atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė be svarbių priežasčių ir teismui nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant sprendimas už akių nepriimamas, taip pat siekiant užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, ieškovei pateikus atitinkamą prašymą bei atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Atsakovė UAB „Sopranai“ 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių. Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinys ir teismo pranešimas būtų įteikti jai pasirašytinai. Atsakovė negali nurodyti, kam ir kada galėjo būti įteikti teismo siųsti dokumentai, tokios aplinkybės jai nėra žinomos. Taigi, atsakovė nebuvo informuota apie šią bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą, o apie joje priimtą sprendimą už akių sužinojo tik prisijungusi prie paskyros teismų sistemoje e.teismai.lt.
6. Be to, pasak atsakovės, ieškovė neatskleidė visų ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, turinčių esminę reikšmę jos reikalavimo pagrįstumo įvertinimui. Reikalavimo teisių perleidimo 2018 m. gruodžio 20 d. sutartis yra susijusi su kitais sandoriais, t. y. BAB „Vingriai“, L&M International Trading LTD ir Vivona Estonia OU 2019 m. sausio 15 d. sudaryta kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kurią įgytas teises pirkėja Vivona Estonia OU 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Sopranai“. Iš pajamų, gautų naudojant pagal 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įsigytą įrangą, atsakovė ir turėjo atsiskaityti su ieškove UAB „InDebt“. Tačiau pagal 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įgyta įranga atsakovei UAB „Sopranai“ nebuvo perduota, nors didžiąją kainos dalį atsakovė yra sumokėjusi. Negavus įrangos pagal 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, turi būti sustabdytas ir prievolių, skirtų minėtai įrangai įsigyti, vykdymas Dėlto šiuo metu vyksta kitas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020, kurioje atsakovė UAB „Sopranai“ ketina tikslinti savo reikalavimo dalyką ir siekti reikalavimo perleidimo 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė, pareikšdama nagrinėjamoje byloje ieškinį, turi paslėptą neteisėtą tikslą išsireikalauti iš atsakovių 30 000 Eur sumą už įrangą, kuri atsakovei nebuvo perduota. Pažymi ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi nustatytos 0,2 proc. netesybos yra neprotingai didelės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Sopranai“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisė ieškovei UAB „InDebt“ iš atsakovės UAB „Sopranai“ 907,50 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą už akių buvo tiek faktinis (atsakovės per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo), tiek teisinis pagrindai (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Sopranai“ poziciją, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylą bei įpareigojimą pateikti atsiliepimą, teismas įvertino kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią bylos duomenims.
9. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Sopranai“ buvo siunčiami keletą kartų. Visų pirma ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti paštu dviem adresais – Stanevičiaus g. 74-48, Vilnius (siunta buvo grąžinta neįteikta) ir J. Savickio g. 4, Vilnius (atsakovei procesinius dokumentus pasirašytinai priėmė Z. V.). Be to, procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Sopranai“ buvo siunčiami dar ir kitais būdais – juridiniu asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo E. J. adresu (duomenys neskelbtini) ir per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Nors įmonės vadovo adresu pašto siunta neįsiteikė, tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, per EPP siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020 m. rugsėjo 29 d. (17.04 val.). Taigi, teismo vertinimu, atsakovei UAB “Sopranai” siųsti procesiniai dokumentai tinkamai buvo įteikti net du kartus – paštu (2020-09-22) ir per EPP (2020-09-29). Šiame kontekste teismas svarbia pripažino ir tokią aplinkybę, kad 2020 m. spalio 16 d. sprendimas už akių atsakovei UAB „Sopranai“ buvo įteiktas tokiu pačiu būdu – per EPP. Tai patvirtina, kad atsakovė aktyviai naudojosi savo EPP paskyra ir procesinių dokumentų įteikimas jai būtent tokiu būdu laikytinas tinkamu.
10. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Sopranai“ apie pradėtą procesą buvo informuota tinkamai (CPK 122 straipsnio 2 dalis ir 123 straipsnio 4 dalis), o jos pasyvus procesinis elgesys (pareigos pateikti atsiliepimą nevykdymas) ir lėmė tokias teisines procesines pasekmes, kaip sprendimo už akių jai priėmimas.
11. Teismas nurodė, kad atsakovėms nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, jis neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti apie egzistuojančius prieštaravimus. Teismas įvertino visus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, ją motyvuodamas sprendime už akių, kad, jų turiniui pasitvirtinus, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
12. Teismas atmetė atsakovės UAB „Sopranai“ pareiškimo argumentus, kad iš esmės kitokį sprendimą turėtų lemti 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp BAB „Vingriai“, L&M International trading LTD ir Vivona Estonia OU, ar UAB „Sopranai“ kitoje byloje atsakovei UAB „Linksmas“ pareikštas ieškinys dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba žalos atlyginimo (tretieji asmenys UAB „Belvista“, L&M International trading LTD, Vivona Estonia OU ir BAB „Vingriai“). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra kildinamas iš reikalavimo perleidimo sutarties, kurios vykdymas aiškiai ir nedviprasmiškai yra susieta su konkrečiu sandoriu ir konkrečiais subjektais (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1, 1.3, 2.3 punktai).
13. Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties ir kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo 2019 m. sausio 15 d. sutarties turinių analizė nesudaro pagrindo jas ir / arba jomis prisiimtų prievolių vykdymo susieti tarpusavyje, o kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo 2019 m. sausio 15 d. sutartis ir kitoje byloje UAB „Sopranai“ pareikštas ieškinys atsakovei UAB „Linksmas“ dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba žalos atlyginimo, kurioje, be kita ko, ieškovė UAB „InDebt“ nedalyvauja jokioje procesinėje padėtyje, nepaneigia fakto, kad reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė (sutarties dalykas) atsakovei UAB „Sopranai“ buvo perduota, ši teisė nėra nuginčyta. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kad savo pareigą pagal reikalavimo perleidimo sutartį sumokėti UAB „InDebt“ 30 000 Eur už įgytą reikalavimo teisę į N. S. ji būtų tinkamai įvykdžiusi.
14. Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 2 ir 3 punkto nuostatas, kuriuose šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė UAB „Sopranai“ neįvykdys prievolės ieškovei UAB „InDebt“ per 5 darbo dienas nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2020 m. birželio 20 d.), ji įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. palūkanas už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną, teismas įvertino kaip atsakovės patvirtinimą, jog toks palūkanų dydis yra protingas, pagrįstas ir teisingas, ir jokių pretenzijų dėl palūkanų atsakovė neturi ir neturės. Dėl šios priežasties sprendimu už akių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsniu ir 6.37 straipsnio 1 dalimi, buvo patenkintas ir ieškovės UAB „InDebt“ reikalavimas dėl 0,2 proc. dydžio palūkanų už 375 dienas (t. y. 22 500 Eur jų sumos) priteisimo.
15. Teismas nesutiko su atsakovės pareiškimo argumentais, kad jis privalėjo sumažinti akivaizdžiai neprotingas netesybas, nurodydamas, jog ginčo sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, kurie buvo atstovaujami profesionalių aukštos kvalifikacijos teisės konsultantų (reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas), todėl sutarties sąlygos ir jų galia atsakovei buvo žinoma ir suprantama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „Sopranai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Nors pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad teismo procesiniai jai buvo siunčiami net kelis kartus, tačiau jie nebuvo įteikti. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad tinkamu atsakovei įteikimu laikomas procesinių dokumentų įteikimas perdavimas neaišku kokiais santykiais su UAB „Sopranai“ siejamai Z. V. ar per EPP sistemą, yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad atsakovė teismo dokumentų šioje byloje negavo, o dokumentų įteikimas per EPP yra netikslingas, kadangi įmonė tokia paskyra aktyviai nesinaudojo ir jos netikrino. Atsakovė nebuvo informuota apie bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą, o apie priimtą sprendimą sužinojo tik prisijungus prie teismų sistemos e.teismai.lt.
16.2. Skundžiamoje nutartyje buvo neįvertinta, kad ieškovė neatskleidė visų ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, turinčių esminę reikšmę jos reikalavimo pagrįstumo vertinimui, t .y. kitų susijusių sandorių. Atsakovės teigimu, šioje byloje minėti sandoriai yra tarpusavyje susiję, nes iš pajamų, gautų naudojant pagal 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įsigytą įrangą, atsakovė UAB „Sopranai“ turėjo atsiskaityti su ieškove UAB „InDebt“.
16.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovei priteisė 52 500 Eur skolą, tačiau tokios skolos priteisti ieškovė neprašė. Ieškovė prašė priteisti 30 000 Eur skolą, 0,2 proc. dydžio palūkanas, kurios yra akivaizdžiai neprotingos, per didelės ir teismo turėjo būti sumažintos.
16.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė nepateikė pagal CPK numatytų bylinėjimosi išlaidas tinkamai patvirtinančių dokumentų.
17. Ieškovė UAB „InDebt“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovė nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir jame nėra atskleidžiama bylos esmė. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų nepagrįstumą, tačiau to nepadarė, todėl daroma išvada, kad atsakovės argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir sudaro nesutikimo su pareikštu ieškiniu pagrindą.
17.2. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde pateikė niekuo su UAB „InDebt“ ir UAB „Sopranai“ sudaryta Perleidimo sutartimi nesusijusias aplinkybes, aprašo kitų šalių sudarytus sandorių ir jį vykdymo ypatumus, tačiau tai neturi teisinės reikšmės sprendimui ir/ar Perleidimo sutarties vykdymui. Perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, apibrėžianti UAB „InDebt“ ir UAB „Sopranai“ sudaryto sandorio dalyką bei prisiimtus įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, kurių atsakovė neįvykdė. Be to, nei viena iš Perleidimo sutarties nuostatų nenumato, kad UAB „InDebt“ ir UAB „Sopranai“ sudarytas Perleidimo sandoris yra susijęs su kitais subjektais, su kitų subjektų sudarytais sandoriais ir/ar jų vykdymu. Taip pat, atsakovės pateiktoje BAB „Vingriai“ ir Vivona Estonia OU sudarytoje kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad atsiskaitymas yra vykdomas per UAB „InDebt“.
17.3. Atsakovė nepagrįstai skunde teigia, kad ieškovė ieškiniu neprašė priteisti 52 500 Eur, nes ieškovė 2020 m. birželio 30 d. ieškiniu prašė teismo priteisti būtent 52 500 Eur dydžio skolą su paskaičiuotomis sutartinėmis palūkanomis solidariai iš UAB „Sopranai“ ir UAB „Ecornus“.
17.4. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad teismas turėjo sumažinti šalių sutartas palūkanas, nes teismas savo iniciatyva negali mažinti šalių sutartimi sutartų palūkanų, juolab, kad tokiam palūkanų mažinimui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
17.5. Atsakovė neįrodė, kad nežinojo apie šią civilinę bylą. Atsakovė nepagrindė savo tariamo nežinojimo ir negalėjimo sužinoti apie šitą civilinę bylą. Atsakovės nurodomi teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, atsakovei pranešimai apie šią civilinę bylą buvo siunčiami jos VĮ „Registrų centras“ registruotu adresu, tačiau dėl atsakovės neveikimo, aplaidumo ir nesirūpinimo būti pasiekiamai, susiklostė situacija, kad atsakovė tariamai nežinojo apie jos atžvilgiu pateiktą ieškinį.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliantė teismo posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1930) ir prašymą dėl rašytinio įrodymo – reikalavimo perleidimo 2020 m. liepos 14 d. sutarties, sudarytos tarp BUAB „Solid Baltic Group“ ir UAB „InDebt“, prijungimo, kurį teigia gavusi jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Šiais rašytiniais paaiškinimais ir nauju įrodymu ji siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavimo perleidimo 2018 m. gruodžio 20 d. sutartis nesietina su kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo 2019 m. sausio 15 d. sutartimi bei jos šalimis, tvirtindama, jog teikiami įrodymai pagrindžia aiškias UAB „InDebt“ sąsajas su BAB „Vingriai“ atstovavusia UAB „Nemokumo valdymas“, nes UAB „InDebt“ nuolat įsigyja kreditorinius reikalavimus bankroto bylose, kurias administruoja, be kita ko, ir UAB „Nemokumo valdymas“.
19. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso specifiką. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus įrodymus, patikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti. Tokiu teisiniu reglamentavimu, ypač atsižvelgiant į proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme skirtumus, siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga derinti savo asmeninius interesus su kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, ką teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Be to, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) į bylą negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
22. Įrodymų sąsajumo principas, įtvirtintas CPK 180 straipsnyje, reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo toje konkrečioje byloje dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).
23. Nagrinėjamu atveju, įrodymų sąsajumo kriterijaus aspektu įvertinus prašomų apeliantės priimti jos rašytinių paaiškinimų bei juos pagrįsti pateikto naujo įrodymo – reikalavimo perleidimo 2020 m. liepos 14 d. sutarties, sudarytos tarp BUAB „Solid Baltic Group“ ir UAB „InDebt“, turinį, darytina išvada, kad šie teikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti, t. y. kokių teisių ir kokių prievolių šalims kyla iš jų 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašyto susitarimo, kokios šiame susitarime yra įtvirtintos atsiskaitymo už perleidžiamą reikalavimo teisę sąlygos ir ar apeliantė yra įvykdžiusi atsiskaitymo prievolę pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, apeliantės rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėto dokumentų nepriima.
24. Kita vertus, sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia atskirąjį skundą papildyti naujais savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentais bei motyvais, nurodydama ir visiškai naujus faktus bei pateikdama jų vertinimą. Tokiu atveju apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami dar ir dėl minėto įstatymo leidėjo nustatyto draudimo.
Dėl sprendimo už akių instituto paskirties ir jo priėmimo sąlygų
25. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
26. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos jai buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios ar procesinį dokumentą pateikusios šalies įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
27. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat prašyme nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, visgi teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 287 straipsnio 3 dalis).
28. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo
29. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
30. Apeliantė atskirajame skunde visų pirma teigia, kad apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą ji nebuvo tinkamai informuota, t. y. jai teismo siųsti procesiniai dokumentai pasirašytinai neįteikti (įteikti jai nežinomam asmeniui), o dokumentų įteikimas per EPP netikslingas, nes ji tokia paskyra aktyviai nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) 2020 m. liepos 1 d. buvo išsiųsti ieškinyje ir jos pasirašytoje sutartyje dėl reikalavimo teisių perleidimo nurodytu adresu Stanevičiaus g. 74-48, Vilniuje, tačiau pašto siunta grįžo neįteikta. Pažymėtina, kad šis adresas, kaip procesinių dokumentų gavimo vieta, nurodytas apeliantės 2020 m. lapkričio 5 d. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde. Taip pat 2020 m. liepos 16 d. procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti ir juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu J. Savickio g. 4, Vilniuje, kur juos priėmė Z. V.. Kai procesinis dokumentas juridiniam asmeniui neįteikiamas jo buveinės adresu ar kitoje jo nurodytoje vietoje, jis siunčiamas jo buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registre ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 4 dalis). Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė nežino, kam faktiškai jos viešai deklaruotos buveinės adresu buvo įteikti procesiniai dokumentai, teisiškai neaktualūs, nes pagal proceso įstatymą įteikimo faktui konstatuoti pakanka vien jų išsiuntimo šiuo adresu ir atitinkamo termino suėjimo.
32. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas ir tokiu pakankamu pagal įstatymą įteikimu neapsiribojo, procesinius dokumentus 2020 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė dar ir apeliantės vadovui E. J. adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnio 2 dalis), taip pat ieškinį su priedais ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo apeliantei 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė ir per EPP esančią jos paskyrą. Šiuo būdu siunčiami dokumentai laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų išsiuntimo (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), be to, LITEKO esanti informacija leidžia įsitikinti, kad apeliantė buvo prisijungusi prie savo paskyros, atitinkamai, 2020 m. rugsėjo 18 d. 11.20 val. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. 17.04 val., taigi neabejotinai buvo / turėjo būti susipažinusi ir su jų turiniu. Pažymėtina, kad lygiai tokiu pačiu būdu – per EPP paskyrą – apeliantei 2020 m. spalio 16 d. buvo išsiųstas ir sprendimas už akių, kurio gavimo ji neneigia, ir su kurio turiniu ji susipažino analogišku būdu, t. y. 2020 m. spalio 20 d. 11.52 val. prisijungusi prie savo paskyros.
33. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantei įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 122 ir 123 straipsnių nuostatų, taigi procesinių kliūčių priimti sprendimą jai už akių šiuo atveju nebuvo. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė aktyviai nesinaudoja savo EPP paskyra, yra deklaratyvūs ir aiškiai prieštaraujantys pirmiau aptartiems faktams, susijusiems su LITEKO sistemoje užfiksuotais su jos prisijungimais prie paskyros (2020 m. rugsėjo 18 d. 11.20 val.; 2020 m. rugsėjo 29 d. 17.04 val.; 2020 m. spalio 20 d., 11.52 val.). Šių skundo teiginių patikimumu pagrįstai leidžia suabejoti ir tokia aplinkybė, kad, remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantė vien 2020 metais dalyvavo 17 skirtingų teismo procesų, kurių dauguma vyko elektroniniu būdu.
34. Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantė negalėjo nežinoti apie jai nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir apie pareigą pateikti atsiliepimą bei įrodymus savo procesinei pozicijai pagrįsti. Apeliantė, kuriai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą procesą, turėjo pareigą ir pati domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), be kita ko, ir užtikrinti, kad tiek juridinių asmenų registre, tiek jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu siųsti dokumentai būtų priimti, arba nurodyti kitą jų įteikimo adresą. Būdama procesiškai pasyvi šalis, apeliantė kartu prisiėmė ir riziką, kad sprendžiant šį ginčą gali būti vertinami tik vienos šalies (ieškovės) pateikti įrodymai.
35. Kaip pirmiau nurodyta, kita sąlyga, galinti lemti sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo atnaujinimą, yra pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė remiasi ir šiuo bylos atnaujinimo pagrindu, atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė neatskleidė visų ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, turinčių esminę reikšmę jos reikalavimo pagrįstumui įvertinti. Esminėmis aplinkybėmis apeliantė įvardija 2019 m. sausio 15 d. tarp BAB „Vingriai“, L&M International Trading LTD ir Vivona Estonia OU sudarytą kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, iš Vivona Estonia OU 2019 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi įgytas savo teises, negalėjimą šių teisių realizuoti bei gauti pajamų atsiskaitymui su ieškove pagal nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapusią reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Visgi tokių sąsajų su jos prievolių pagal 2018 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2018/12/20 atsiradimu ar neatsiradimu nepatvirtina 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties ir jos priedo dėl atsikaitymo turinys, juolab kad kiti apeliantės nurodyti juridiniai asmenys net nebuvo nagrinėjamoje byloje vertinamos sutarties šalys.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
37. Atsižvelgiant į tai, vien jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžiami apeliantės teiginiai ar abejonės dėl tikrųjų ieškovės ketinimų, atsižvelgiant į jos bendradarbiavimą su nemokumo administratore, kurios perleistas bankrutavusios AB „Vingriai“ turtas nebuvo apeliantei perduotas, savaime nepakankami CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai konstatuoti ir sprendimui už akių panaikinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2018 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų nuginčyta ar ginčijama, kad būtų ginčijamos kurios nors jos sąlygos, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino ieškovės pateiktą ieškinį ir jo priedus, priėjęs išvadą, kad ieškovės reikalavimai, kildinami iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, yra pagrįsti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų bylos šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Toks vertinimas neapima aplinkybių, susijusių su, apeliantės teigimu, ieškovės neatskleistais kitais jų susitarimais, kurie neįtvirtinti ginčo sutartyje, vertinimo, juolab kad jos teismui ir nebuvo žinomos.
38. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovei teismas priteisė 52 500 Eur skolą, nors tokio dydžio skolos priteisti ši neprašė, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Palūkanų, atliekančių netesybų funkciją, suma taip pat yra skola, o jos priteisimo buvo prašoma ieškinyje, t. y. buvo prašoma priteisti solidariai iš apeliantės ir antrosios atsakovės 52 500 Eur skolą su priskaičiuotomis sutartinėmis palūkanomis. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad šalių iš anksto sulygtos 0,2 proc. dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti (t. y. pačių šalių nustatyti minimalūs nuostoliai) yra akivaizdžiai neprotingos, per didelės ir teismo turėjo būti sumažintos, taip pat nepagrįsti.
39. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų).
40. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis). Ginčo sutartyje šalys laisva valia susitarė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma ir sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.-3K-3-364/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir nagrinėdamas tik vienos šalies prašymus, neturėjo teisinės pareigos vertinti šalių suderintų palūkanų už sutarties pažeidimą dydžio.
41. Tokie atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė nepateikė pagal CPK numatytų bylinėjimosi išlaidas tinkamai patvirtinančių dokumentų, jokiais išsamesniais motyvais negrindžiami, todėl dėl teisingumo nėra pagrindo pasisakyti, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju prie ieškovės atsiliepimo į apeliantės prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo yra pridėti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šio atsiliepimo parengimu, faktą bei dydį pagrindžiantys įrodymai.
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Netenkinus atskirojo skundo, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, 2021 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1133874639 patvirtinimas) įrodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius (1 524,20 Eur x 0,4; Rekomendacijų 8.16 punktas), todėl priteistina suma mažintina iki 609,68 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „InDebt“ (juridinio asmens kodas 302549100) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ (juridinio asmens kodas 304172025) 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Kačinskienė