Civilinė byla Nr. 3K-3-300-421/2015

Teisminio proceso numeris: 2-56-3-00297-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 118.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,  

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys G. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Heraldija“, uždaroji akcinė bendrovė „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė Miglė Čirbaitė, antstolė Audronė Adomaitienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2008 m. sausio 30 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ UAB Medicinos bankui išrašė paprastąjį neprotestuotiną 100 000 Lt (28 962 Eur) vekselį (Nr. VEK 47731), 2008 m. vasario 29 d. – paprastąjį neprotestuotiną 100 000 Lt (28 962 Eur) vekselį (Nr. VEK 50809), 2008 m. gegužės 26 d. – paprastąjį neprotestuotiną 100 000 Lt (28 962 Eur) vekselį (Nr. VEK 67131); 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ UAB Medicinos bankui išrašė paprastąjį neprotestuotiną 50 000 Lt (14 481 Eur) vekselį (Nr. VEK 70648), 2008 m. birželio 13 d. – paprastąjį neprotestuotiną 50 000 Lt (14 481 Eur) vekselį (Nr. VEK 70668), 2008 m. birželio 13 d. – paprastąjį neprotestuotiną 50 000 Lt (14 481 Eur) vekselį (Nr. VEK 70689), 2008 m. birželio 13 d. – paprastąjį neprotestuotiną 50 000 Lt (14 481 Eur) vekselį (Nr. VEK 70708), 2008 m. birželio 28 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ UAB Medicinos bankui išrašė paprastąjį neprotestuotiną 100 000 Lt (28 962 Eur) vekselį (Nr. VEK 72708). Šiuose vekseliuose (toliau – ir ginčo vekseliai) kaip laiduotojas, inter alia, įrašytas ieškovas S. L., prie jo pavardės ir vardo yra parašai. Vekseliuose kaip laiduotoja yra nurodyta ir buvusi ieškovo sutuoktinė E. L..

Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Čirbaitė pagal šiuos vekselius padarė 2008 m. spalio 28 d. (Nr. MČ-3144), 2008 m. spalio 3 d. (Nr. MČ-2732), 2008 m. rugsėjo 17 d. (Nr. MČ-2484), 2008 m. rugsėjo 17 d. (Nr. MČ-2482), 2008 m. lapkričio 27 d. (Nr. MČ-3459), 2008 m. gruodžio 31 d. (Nr. MČ-3760), 2008 m. gruodžio 8 d. (Nr. MČ-3538), 2009 m. sausio 12 d. (Nr. MČ-68) vykdomuosius įrašus, kuriuose nurodyta, kad reikalaujama solidariai iš skolininkų ir laiduotojų (tarp jų – E. L. ir S. L.) išieškoti nesumokėtas vekseliuose nurodytas sumas.

Ieškovo S. L. ir trečiojo asmens E. L. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-01184-221/2009). Šioje civilinėje byloje buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje nurodyta, kad jie yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarieji skolininkai ir, nutraukę santuoką, įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiais UAB Medicinos banko turimų UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotų vekselių Nr. VEK 47731, VEK 50809, VEK 67131, VEK 70648, VEK 70668, VEK 70689, VEK 70708, VEK 72708 dalis dėl S. L. laidavimo nuo jų išrašymo momento; 2) panaikinti Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Čirbaitės vykdomųjų įrašų Nr. MČ-3144, Nr. MČ-2732, Nr. MČ-2484, Nr. MČ-2482, Nr. MČ-3459, Nr. MČ-3760, Nr. MČ-3538, Nr. MČ-68 dalis dėl S. L. laidavimo; 3) taikyti restituciją – iš UAB Medicinos banko priteisti S. L. iš jo išieškotus 937,87 Lt (271,63 Eur).

Jis nurodė, kad valios laiduoti už vekselių davėjus neišreiškė, šių vekselių nelaidavo ir jų nepasirašinėjo. Tai įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 20-4-ISI-1536, iš kurios matyti, kad S. L. parašai šiuose vekseliuose yra suklastoti. Kadangi ieškovo – laiduotojo – parašai yra suklastoti, tai laidavimo sandoriai, įforminti nurodytuose vekseliuose, yra niekiniai (CK 1.78, 1.80 straipsniai). Ieškovo 2008 m. sausio 23 d. rašytiniame sutikime gauti ir naudoti informaciją parašas taip pat suklastotas ir tai įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad vekselis gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Ginčo vekseliuose kaip laiduotojai įrašyti E. L., G. J., S. L., E. J., UAB „Heraldija“, prie šių asmenų vardų ir pavardžių yra parašai. Teismo vertinimu, oficialūs rašytiniai įrodymai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1536 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12) – patvirtina, kad ginčo vekseliuose bei 2008 m. sausio 23 d. sutikime gauti ir naudotis informacija S. L. parašai yra suklastoti. Šie duomenys nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 straipsnis). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovas nepakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl sandorių nuginčijimo, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus, nes ieškinio senaties terminas nepasibaigęs (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismas sprendė, kad reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl vekselių panaikinimo, todėl, pripažinus paprastuosius neprotestuotinus vekselius negaliojančiais dėl S. L. laidavimo, naikintini ir jų pagrindu Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Čirbaitės išduoti vykdomieji įrašai dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L. atsakovui UAB Medicinos bankui. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Antstolės A. Adomaitienės pateiktos pažymos pagrindu teismas nustatęs, kad iš S. L. pagal Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus iš viso buvo išieškota 937,87 Lt (271,63 Eur), sprendė, jog iš atsakovo UAB Medicinos banko ieškovui priteistina ši suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą, civilinę bylą nutraukė; nutarė grąžinti ieškovui 1100 Lt (318,58 Eur) žyminio mokesčio, atsakovui – 10 000 Lt (2896,20 Eur) žyminio mokesčio; priteisė atsakovui iš ieškovo 3250 Lt (941,27 Eur) už advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija rėmėsi CPK 259 straipsnio 1 dalimi, 265 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsniu, 320 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010, pagal kuriuos vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, todėl naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, pagal kuriuos ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti laidavimo sandorius tuo pagrindu, jog nebuvo išreikšta ieškovo valia juos sudaryti, ir panaikinti iš šių sandorių kylančias pareigas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje UAB Medicinos bankas nepareiškė reikalavimo priteisti iš pareiškėjų siekiamas išieškoti lėšas, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt., tačiau, atsižvelgiant į ieškovo ir buvusios sutuoktinės sudarytą ir pateiktą teismui tvirtinti sutartį dėl teisinių padarinių bei vekselius (tarp jų – ginčo vekselius), buvo nustatyta, kad ieškovas yra solidariai atsakingas pagal vekselius kreditoriui UAB Medicinos bankui. Minėtame sprendime nenustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekseliuose kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekseliuose kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių. Sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse neišvardyti konkretūs vekseliai, tačiau nurodyta, kad pareiškėjai turi kreditorių UAB Medicinos banką, ir nurodomi bylos lapai, kuriuose yra ir ginčo vekseliai (t. y. vekseliai, kuriuose, ieškovo teigimu, nebuvo išreikšta jo valia būti laiduotoju). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, civilinėje byloje Nr. 2-1184-221/2009 pateikdamas vekselius ir nurodydamas teismui bei kreditoriui UAB Medicinos bankui, kad jis yra laiduotojas pagal vekselius, solidariai su E. L. atsakingas už prisiimtas prievoles, nustatytas pateiktuose vekseliuose, nenurodė, jog jis neišreiškė valios dėl laidavimo sandorių ir iš pateiktų vekselių jam nėra atsiradusių jokių pareigų, nors būtent santuokos nutraukimo byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su sutuoktinių prisiimtomis prievolėmis UAB Medicinos bankui ir ieškovas privalėjo teikti atitinkamus prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kai buvo sprendžiami turtiniai sutuoktinių klausimai, tarp jų – prievolės kreditoriui pagal ginčo vekselius, neginčijo vekselių, nereiškė prieštaravimų dėl prisiimtų įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį, o priešingai, patvirtino, kad turi solidariąją prievolę kreditoriui pagal ginčo vekselius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu grindžiami reikalavimai, konstatavo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti šio ieškinio ir santuokos nutraukimo byloje išnagrinėto pareiškimo (prašymo) tapatumą, nes abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, bylų ginčo dalykas buvo ir ieškovo S. L. dalyvavimas sudarant laidavimo sandorius, įformintus vekseliuose, jo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ginčo vekselius. Nors formaliai vertinant abiejų bylų dalykai lingvistiniu požiūriu nesutampa, tačiau vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant bylų tapatumą, esminis dalykas yra santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo specifika. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti, ar santuokos nutraukimo padarinių sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų. Tam įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad informacijos apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimo klausimus gavimas leidžia sutuoktinių kreditoriams efektyviau ir laiku apsispręsti dėl savo teisių gynimo ir teikti teismui savo paaiškinimus su jų, kaip kreditorių, teisėmis susijusiais klausimais. Nurodytų kreditorių teisių visetas sudaro sąlygas kreditoriams laiku inicijuoti teismo sprendimų kreditorių interesų klausimais patikrinimą instancine tvarka.

Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, jog įstatyme imperatyviai nustatyta, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis); nurodė, kad teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai konstatuota galima situacija, kai likę neišspręsti sutuoktinių turtiniai klausimai nagrinėjami atskiroje byloje, tarp jų – ir dėl sandorių negaliojimo, tačiau tokia situacija galima tuo atveju, kai teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo: santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent santuokos nutraukimo byloje teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniai išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – klausimą dėl ieškovo ir E. L. prievolių pagal vekselius kreditoriui UAB Medicinos bankui. Šioje byloje ieškovas, ginčydamas vekselius, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės siekia paneigti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pripažinta jo solidarioji prievolė pagal vekselius ir ta prievolė pripažinta būtent pagal ieškovo prašymą. Ieškovas ir E. L. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė tokią sutartį, kurioje susitarė ir dėl savo prievolių pobūdžio kreditoriui UAB Medicinos bankui, patys pareiškėjai pateikė vekselius teismui, sutartį UAB Medicinos bankui. UAB Medicinos bankas dalyvavo santuokos nutraukimo byloje ir sutiko su pareiškėjų pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu yra tai, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje patys nurodė, kad yra laiduotojai, pateikė šioje byloje ginčijamus vekselius, vykdomuosius įrašus, išduotus pagal juos. Ieškovas yra pasirašęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, byloje pateikta, inter alia,  2008 m. gruodžio 19 d. (teismo patvirtinta) sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje nurodyta, jog sutuoktinai yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarieji skolininkai pagal vekselius ir nutraukus sutartį įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui.

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą. 

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio) pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškiniai, pareikšti civilinėse bylose Nr. 2-01184-221/2009 ir Nr. 2A-705/2014, yra tapatūs. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje Nr. 2-01184-221/2009, nekonstatuotas kasatoriaus dalyvavimas sudarant laidavimo sandorius pagal aštuonis konkrečius ginčo vekselius (kurie, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendime, yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje), taip pat pagal šiuos konkrečius ginčo vekselius nebuvo konstatuotas ir kasatoriaus teisių bei pareigų atsiradimas; be to, ginčo vekseliai pirmiau nurodytame (2009 m. sausio 30 d.) sprendime net nepaminėti, kaip ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuri juo patvirtinta.

2. Dėl CPK 278 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo išaiškinimą, išvadą apie ieškinių tapatumą grindė ne pačiu sprendimo tekstu, o iš naujo įvertindamas civilinės bylos Nr. 2-01184-221/2009 medžiagą ir kvalifikuodamas šalių procesinį elgesį.

3. Dėl įsiteisėjusio sprendimo res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie ieškinių tapatumą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013, nepaisė įsiteisėjusia kasacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, konstatuotų aplinkybių, kad S. L. skyrybų byloje nebuvo nustatinėjamas kasatoriaus skolos faktas, dydis, prievolės įvykdymo terminai UAB Medicinos bankui.

4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatant bylos nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamos bylos ribas, taip pažeidė rungimosi, dispozityvumo, nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 6, 12, 13, 17, 21 straipsnius), kartu įrodymų vertinimo taisykles (CPK 250, 260 straipsnius). Kasatorius ne kartą nurodė, kad jo neva sudaryta laidavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 6.79 straipsnio nuostatos), o ne teigė, jog neišreikšta jo valia laiduoti pagal ginčo vekselius. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino kasatoriaus argumentų dėl rašytinės laidavimo sutarties formos nesilaikymo, nenurodė jų kaip ieškinio pagrindo ir dėl jų nepasisakė. Vien dėl kitoje byloje nustatytų prejudicinių faktų egzistavimo negalima drausti šalims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas, juolab kad nagrinėjamu atveju buvo nurodytos visiškai naujos, nenagrinėtos faktinės aplinkybės, jog ieškovas nepasirašė ginčo vekseliuose kaip laiduotojas, o pasirašė kitas asmuo, todėl ieškovas ginčija savo valios laiduoti išreiškimo įforminimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NFQ Solutions“ v. UAB „Procentas“, bylos Nr. 3K-3-187/2014). Teismui sprendžiant dėl reikalavimų tapatumo, turėjo būti detaliai įvertintas tiek ieškinio reikalavimas, jo apimtis, tiek jį pagrindžiančių dokumentų turinys, ieškovo paaiškinimai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Šioje byloje ieškovas nurodo iš esmės naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos ir vertintos, ir reiškia naujus reikalavimus.

5. Dėl materialiosios teisės normų (CK 6.79 straipsnio, 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktų, 2 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.181 straipsnio 4 dalies) pažeidimo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar kasatorius sudarė laidavimo sandorius ginčo vekseliuose. Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą laidavimo sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje esantis oficialus rašytinis įrodymas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada (Nr. 20-4-ISM536) – pagrindžia, jog ginčo vekselius pasirašė ne kasatorius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, ar yra pakankamai dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti būtini visi laidavimo sutarties elementai: subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma, ir ar šiuos dokumentus galima susieti į visumą. Esant kasatoriaus valią laiduoti vekselius apeliacinės instancijos teismas konstatavo remdamasis ne vekseliais, o Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009. Bet kokiu atveju teismas, konstatavęs, kad ieškovas yra išreiškęs valią laiduoti, turėjo konstatuoti ir pagrįsti esant ir kitus privalomus laidavimo sutarties elementus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad paprastieji neprotestuotini vekseliai dalyje dėl S. L. laidavimo yra imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).  

Atsakovas atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Nesutikdamas su kasaciniu skundu, jis nurodo, kad tai, jog S. L. ir E. L. santuokos nutraukimo byloje susitarė dėl solidariosios atsakomybės pagal konkrečius (ginčo) vekselius ir ieškovas aiškiai suprato, dėl kokių vekselių įsipareigoja atsakyti solidariai, patvirtina, inter alia, aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje šių vekselių (ir jų pagrindu atliktų vykdomųjų įrašų) nuorašai pateikti vykdant teismo įpareigojimą pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog sutuoktiniai yra banko laiduotojai už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius. Aplinkybė, kad vekseliai buvo pasirašyti ne jo paties, o kito asmens, ieškovui objektyviai galėjo ir turėjo būti žinoma anksčiau, nei gavus išvadą. Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime specialisto išvadoje buvo pripažinta, jog vekseliuose S. L. parašas padarytas kito asmens, visapusiškai šią aplinkybę vertinant kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindas nesąžiningam skolininkui (kasatoriui) išvengti prisiimtų prievolių vykdymo pagal jo aiškiai raštu išreikštą valią santuokos nutraukimo byloje.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne 2009 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje, o šio sprendimo interpretavimu. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas vertino jo argumentą dėl laidavimo sandorio rašytinės formos. Išvada dėl ieškovo valios solidariai atsakyti pagal vekselius buvo padaryta rašytinių įrodymų, kuriuose ieškovas patvirtino laidavimo sandorį ir solidariuosius įsipareigojimus pagal vekselius, pagrindu.

Ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl tos pačios prievolės ne tik buvo sprendžiamas, bet jį reiškė pats ieškovas (kasatorius). Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, yra galutinis ir įgyja res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008, teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kasacinio teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškinta, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Nagrinėjamu atveju paties kasatoriaus pareiškimu santuokos nutraukimo byloje buvo nustatytas prievolės solidarusis pobūdis, o nauju ieškiniu kasatorius siekia jį paneigti. Priešingai nei teigia ieškovas, apeliacinės instancijos teismo nutartis neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014. Šioje nutartyje kasacinis teismas nekonstatavo jokių laidavimo sandorio, iš kurio kyla ieškovo solidarioji atsakomybė pagal vekselius, elementų trūkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą ir civilinės bylos nutraukimą, pažeidimo.

Dėl ieškinių tapatumo

Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, padaręs išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu jau buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti kasacinio teismo praktikoje taip pat išsamiai pasisakyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. TPKB „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012).

Taigi sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.

Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012).

Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo S. L. ir trečiojo asmens E. L. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, kuriuo  buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, o šioje sutartyje nurodyta, kad tiek S. L., tiek E. L. yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarieji skolininkai ir, nutraukę santuoką, įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško prievolių įvykdymo kreditoriui. Įvertinęs šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus ir aplinkybes, kurių pagrindu jie grindžiami, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti šio ieškinio ir santuokos nutraukimo byloje išnagrinėto pareiškimo tapatumą, nes abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, abiejų bylų ginčo dalykas buvo, inter alia, ieškovo S. L. dalyvavimas sudarant laidavimo sandorius, įformintus vekseliuose, jo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ginčo vekselius.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl aplinkybės, jog santuokos nutraukimo bylos ir nagrinėjamos bylos šalys yra tos pačios, nėra. Aplinkybė, kad šalių procesinė padėtis yra pasikeitusi, t. y. S. L. šioje byloje yra ieškovas, UAB Medicinos bankas – atsakovas, o E. L. – trečiasis asmuo, sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą, neturi reikšmės. Tačiau vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo išvadai, kad ieškiniai tapatūs, nepakanka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais UAB Medicinos banko turimų UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotų vekselių dalis dėl S. L. laidavimo, teigdamas, kad valios laiduoti už vekselių davėjus jis neišreiškė, šių vekselių nelaidavo ir jų nepasirašinėjo, jo parašai šiuose vekseliuose yra suklastoti, todėl laidavimo sandoriai yra negaliojantys – niekiniai, ir kaip ieškinio pagrindą nurodė CK 1.80 straipsnį, kuriame įtvirtintas imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas, ir CK 1.78 straipsnį, kuriame įtvirtintos niekinių ir negaliojančių sandorių sąvokos. Taigi, šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas S. L. ginčija laidavimo pagal vekselius sandorių galiojimą, teigdamas, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyviesiems įstatymo reikalavimams, todėl yra niekiniai ir negalioja.

Santuokos nutraukimo byloje S. L. ir E. L. pareiškė prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį, kuria, inter alia, susitarė padalyti turtą ir įsipareigojimus, pripažindami, kad jie yra UAB Medicinos bankas solidarieji skolininkai, bei įsipareigojo, nutraukus santuoką, skolas bankui pagal vekselius grąžinti solidariai. Tokia šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, minėta, buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisminio nagrinėjimo objektas santuokos nutraukimo byloje buvo šalių santuokos nutraukimo bei santuokos nutraukimo padarinių taikymo klausimai, inter alia, klausimas dėl turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo tarp buvusių sutuoktinių, į įsipareigojimus įtraukiant ir ieškovo įsipareigojimus pagal šioje byloje ginčijamus laidavimo sandorius, tačiau pažymėtina, kad joje nekeltas ir nenagrinėtas šių sandorių negaliojimo klausimas. Aplinkybės, kad S. L., santuokos nutraukimo byloje pateikdamas vekselius ir nurodydamas teismui bei kreditoriui UAB Medicinos bankui, kad jis yra laiduotojas pagal vekselius ir solidariai su E. L. atsakingas už prisiimtas prievoles, nenurodė, jog jis neišreiškė valios dėl laidavimo sandorių ir kad iš pateiktų vekselių jam nėra atsiradusių jokių pareigų, negali būti pagrindas padaryti išvadą dėl ieškinių tapatumo. Priešingai, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad santuokos nutraukimo byloje laidavimo sandorių galiojimo klausimas nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas. Vien tai, kad abiejose bylose spręsta dėl ieškovo dalyvavimo sudarant laidavimo sandorius, įformintus vekseliuose, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog teisminio nagrinėjimo objektas abiejose bylose yra tapatus, nes šioje byloje nurodomos aplinkybės dėl laidavimo sandorių negaliojimo nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas santuokos nutraukimo byloje, juolab kad ji nagrinėta nesant ginčo dėl ieškovo laidavimo nei tarp bylos šalių (sutuoktinių), nei tarp šalių ir kreditoriaus UAB Medicinos banko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo objektas santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu byloje buvo, inter alia, turto ir įsipareigojimų padalijimo tarp sutuoktinių klausimas, o šioje byloje – ieškovo S. L. laidavimo pagal vekselius sandorių galiojimo klausimas.  

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau pažymėtina, kad vien tokių faktų egzistavimas taip pat negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl ieškinių tapatumo, jei naujame ieškinyje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 44,22 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                     Donatas Šernas

                      Dalia Vasarienė