Administracinė byla Nr. eA-3337-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 4 d. NŽT ėjo valstybės tarnautojo – Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo – pareigas (A lygis, 15 kategorija, 3 kvalifikacinė klasė). Nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. kovo 20 d., esant tarnybinei būtinybei, buvo laikinai perkeltas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 16 kategorija). 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas NŽT „Pranešimas apie pareigybės naikinimą“ Nr. 1PS8-162-(2.31.) (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsigalios NŽT nauja administracijos struktūra ir keisis NŽT struktūrinių padalinių nuostatai, NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai, todėl pareiškėjo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. bus panaikinta. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui bus siūlomos kitos, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigos, o jeigu tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigos. Nuo Pranešimo įteikimo iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos jokių pasiūlymų užimti kitas pareigas jam pateikta nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant valstybės tarnautojų atleidimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, todėl turi būti panaikintas.
3. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi realiai pareiškėjo pareigybė panaikinta nebuvo. Pareiškėjo priėmimo į NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas metu galiojo NŽT administracinė struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Žemės ūkio ministras) 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-63. Vienas iš NŽT vidinių padalinių buvo Viešųjų ryšių skyrius, kuriam pagal Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-106, 6 punktą, vadovavo skyriaus vedėjas. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-107. Žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinės struktūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja NŽT administracinė struktūra, kurioje ir toliau išliko ir Viešųjų ryšių skyrius. Vadovaujantis NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų, patvirtintų 2017 m. balandžio 12 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių, išskyrus teritorinius padalinius, nuostatų patvirtinimo“, 7 punktu skyriaus darbui vadovauja skyriaus vedėjas, kurio paskyrimo tvarka ir funkcijos nesiskiria nuo numatytų ankstesnėje skyriaus nuostatų redakcijoje. Todėl, pareiškėjo nuomone, net nėra teisės akto, kurio pagrindu NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė būtų panaikinta.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal NŽT interneto tinklapyje viešai prieinamą informaciją, skundo surašymo metu, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas laikinai ėjo kitas NŽT tarnautojas. Viešai skelbiami kvalifikaciniai reikalavimai tokiai pareigybei atitinka pareiškėjo turimus kvalifikacinius reikalavimus. Taigi NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo panaikinta, tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš užimamų pareigų buvo atleistas nepagrįstai, nesilaikant VTĮ reikalavimų.
5. Pareiškėjas nurodė, kad nuo Pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo iki jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, jokios kitos pareigos valstybės tarnyboje jam nebuvo siūlytos (VTĮ 43 str. 1 d.). Todėl skundžiamame Įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos ir jis tokias pareigas eiti atsisakė. Nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos jokios pareigos valstybės tarnyboje jam taip pat nebuvo siūlytos (VTĮ 43 str. 2 d.).
6. Pareiškėjas pabrėžė, kad Pranešimas apie pareigybės naikinimą jam buvo įteiktas iki 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo (2017 m. balandžio 14 d.), o jo atleidimo dieną (2017 m. rugpjūčio 14 d.) kodeksas jau buvo įsigaliojęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 2002 m. Darbo kodekso  300 straipsnio 3 dalis nustato, kad,  jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Byloje nustačius, kad pareiškėjas iš pareigų valstybės tarnyboje buvo atleistas neteisėtai, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinas vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 14 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
7. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomų įgūdžių įrašymas į pareigybės aprašymą yra dirbtinis. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad nėra jokio teisės akto, kuris patvirtintų, kad NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo panaikinta. Visos sename pareigybės aprašyme buvusios funkcijos buvo perkeltos į naują pareigybės aprašymą papildant tik keturiomis: viena funkcija susijusi su finansine kontrole, kitos trys – su tarptautiniu bendradarbiavimu. Senajame pareigybės aprašyme yra numatyta tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, iš esmės tokia pati, tačiau lingvistiškai kitaip suformuluota, todėl argumentas, kad 2017 m. pareigybė yra kokybiškai nauja, nes įsteigta tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, neteisingas. Pareiškėjas nuo 2014 m. šią funkciją sėkmingai vykdė anglų kalba. Veiklos sritis abiejose pareigybėse išliko ta pati, nes viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo sąvokos laikytinos sinonimais. Specialiuosiuose reikalavimuose buvo padarytas pokytis, tačiau NŽT nepagrindė, kodėl buvo pakeistas išsilavinimo reikalavimas. Specialusis kalbos reikalavimas neatitinka Valstybės tarnybos departamento rekomendacijų dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo rengimo. Konstatavus, kad naujai įvesti reikalavimai yra dirbtiniai, pareiškėjas atitinka visus pareigybei keliamus reikalavimus ir ji jam turėjo būti siūloma. Naujai patvirtinti Viešųjų ryšių skyriaus nuostatai bei pareigybių aprašymai nebuvo laiku įkelti į internetinę erdvę.
8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakeista NŽT administracijos struktūra, buvo panaikinti du departamentai (Finansų ir apskaitos departamentas bei Rizikų vertinimo departamentas) bei Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius, sustambintas Bendrųjų reikalų departamentas, įsteigti nauji savarankiški Finansų ir strateginio planavimo, Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriai, bei naujai pertvarkyti Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentas ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas bei Viešųjų ryšių skyrius. NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) buvo patvirtinti NŽT struktūrinių padalinių (administracijos) nuostatai, galiojantys nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., buvo patvirtinti nauji NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai, bei naujos administracijos struktūros pareigybių aprašymai, galiojantys nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d.
10. Atsakovas paaiškino, kad po struktūrinio pertvarkymo vietoje buvusių 11 savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių (su 189 pareigybėmis) nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo įsteigti 9 savarankiški centriniai administracijos struktūriniai padaliniai (su 171 pareigybe). Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. panaikintų bei pertvarkytų savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių vykdytos funkcijos buvo peržiūrėtos bei iš naujo perskirstytos naujai įsteigtiems ar pertvarkytiems savarankiškiems centriniams administracijos struktūriniams padaliniams, kad būtų užtikrintas tinkamas NŽT uždavinių vykdymas. Iš panaikinto Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo funkcija perkelta Viešųjų ryšių skyriui, funkcija rengti NŽT strateginį planą, NŽT veiklos planą ir kitus planus, atlikti šių planų vykdymo analizę, rengti ataskaitas – Finansų ir strateginio planavimo skyriui ir kt.). Atlikus NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo atsisakyta funkcijų dubliavimosi, 18 pareigybių sumažėjo administracijos darbuotojų skaičius. NŽT struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, skirti užtikrinti efektyvesnį NŽT funkcijų vykdymą.
11. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Viešųjų ryšių skyriui, panaikinus Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrių, buvo pavesta vykdyti papildomas funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu, t. y. koordinuoti visos NŽT tarptautinį bendradarbiavimą, dėl to buvo peržiūrėti ir naujai suformuoti šio skyriaus uždaviniai ir funkcijos. Atsižvelgiant į nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Viešųjų ryšių skyriaus vykdomas funkcijas,  2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo panaikinta anksčiau galiojusi Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė, o vietoje jos įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė, patvirtintas pareigybės aprašymas.
12. Atsakovas paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Viešųjų ryšių skyriui nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu (anksčiau vykdė Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius), nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. galiojančios Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės aprašyme buvo nustatyta nauja pareigybės paskirtis bei veiklos sritis, nustatytos naujos funkcijos bei šiai pareigybei buvo nustatyta aukštesnė – 16, kategorija. 
13. Atsakovas nurodė, kad siekiant, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai bei kokybiškai, tvirtindamas naują pareigybės parašymą, turėjo pagrindą bei poreikį nustatyti specialųjį reikalavimą pareigybei – turėti universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą. Pareigybei priskyrus platesnes funkcijas viešųjų ryšių ir komunikacijos srityse bei pavedus vykdyti naujas, su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusias funkcijas, išsiplėtė ne tik darbo mastas minėtose srityse, bet ir reikalavimai darbo kokybei bei atsakomybei. Atsižvelgiant į funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu, asmuo, užimantis Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, turi sugebėti komunikuoti ne tik lietuvių kalba, bet ir mokėti bent vieną užsienio kalbą – anglų, vokiečių arba prancūzų ne žemesniu nei B2 lygiu, todėl šis reikalavimas taip pat yra būtinas šiai pareigybei užimti. Asmuo, einantis Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, ir atsakingas už visos NŽT tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimą bei koordinavimą, privalo mokėti užsienio kalbą ne žemesniu, nei B2 lygiu, kadangi užsienio kalbų vertėjo pareigybės NŽT nėra.
14. Atsakovas pažymėjo, kad iki pareiškėjo atleidimo Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybei buvo keliami šie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos, politikos mokslų, viešojo administravimo krypties arba humanitarinių mokslų studijų srities istorijos krypties išsilavinimą; turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį ir 2 metų darbo ryšių su visuomene srityje patirtį; turėti vadovaujamo darbo patirties; gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, visuomenės informavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse kitus bei kitus su skyriaus ir NŽT veikla susijusius teisės aktus; sugebėti rengti teisės aktų projektus; mokėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo bei kolektyvo darbą; mokėti valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti, apibendrinti bei rengti išvadas; gerai išmanyti žiniasklaidos veiklos principus bei specifiką; mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles.
15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo išsilavinimas – Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 1994 m. įgyta (duomenys neskelbtini) specialybė, kuri priskiriama humanitarinių mokslų studijų srities, istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų krypties grupei. Pareiškėjas duomenų apie jo užsienio kalbų mokėjimo lygį, nustatytą Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklėse nustatyta tvarka NŽT nėra pateikęs, tik, dirbdamas NŽT, pareiškėjas yra baigęs 40 akademinių valandų trukmės anglų kalbos A2.2 lygio kursą. Pareiškėjo eitų pareigų – Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas mokėti užsienio kalbą.
16. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Pranešimu buvo tinkamai įspėtas apie pareigybės panaikinimą, tačiau atsakovas negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės, kadangi valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į aukštesnės kategorijos pareigas, be to, jis neatitinka minėtos pareigybės specialiųjų reikalavimų, t. y. neturi šioms pareigoms užimti būtino išsilavinimo (turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą), nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu. NŽT nuomone, A. G. dalyvavimas anglų kalbos (A2.2 lygio) mokymuose patvirtina, kad jis užsienio kalbos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybei reikiamu lygiu nemoka.
17. Atsakovas paaiškino, kad iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. NŽT buvusių neužimtų  valstybės tarnautojų (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nenustatyta. Visą įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė į dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą, naujo darbo paieškoms, mokant vidutinį darbo užmokestį, ir, jo pageidavimu, buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms.
18. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skundžiamu Įsakymu 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę ir valstybės tarnautojui atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Pastebėjus techninę faktinių duomenų neatitikimo klaidą minėtame Įsakyme, NŽT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.) jis buvo pakeistas, išbraukiant įsakymo dalį „atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas“, ir išsiųstas pareiškėjui gyvenamosios vietos,  nurodytos asmens byloje esančiuose dokumentuose, adresu. Ši techninė klaida nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi visos jam priklausančios socialinės garantijos buvo išsaugotos.
19. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, inicijuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tai, kad informacija apie struktūrinius pertvarkymus intranete nebuvo laiku patalpinta, nereiškia, kad tos informacijos apskritai nebuvo, turimi visi popieriniai dokumentai, kurie tą įrodo. Išsilavinimo reikalavimai buvo pakeisti visuose pareigybių aprašymuose, siekiant pagerinti NŽT aptarnavimo kokybę, funkcijų vykdymą. Humanitarinis (duomenys neskelbtini) išsilavinimas NŽT nėra reikalingas, tokio išsilavinimo neįmanoma pritaikyti, kadangi funkcijos vykdomos specialioje žemės administravimo srityje.

II.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
21. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 17 d. Žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 3D-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“; šis įsakymas įsigaliojo nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 2017 m. balandžio 12 d. NŽT direktorius įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) patvirtino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatus. 2017 m. balandžio 13 d. NŽT direktorius įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą.
22. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 14 d. NŽT pranešimu apie pareigybės naikinimą Nr. 1PS8-162(2.31.) pareiškėjui pranešė, kad vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi jo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis, 15 kategorija) pareigybė 2017 m. rugpjūčio 15 d. bus panaikinta. Pranešime nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui siūlys kitas, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigas. Atsisakius siūlomų pareigų arba jų nesant, pareiškėjas bus atleistas iš NŽT 2017 m. rugpjūčio 14 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).
23. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktorius priėmė įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. atleido pareiškėją iš užimamų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę ir atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas.
24. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. NŽT direktorius priėmė įsakymą Nr. 1PS1-825-(2.1.) „Dėl techninės klaidos ištaisymo Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pakeitė skundžiamo įsakymo 1 punktą, nurodydamas, kad atleidžia pareiškėją iš užimamų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę.
25. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, sprendė, ar pareiškėjo užimta Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo realiai panaikinta ir, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas palygino NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-107 (NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1P-415-(1.3.) redakcija) patvirtintą Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, pagal kurį dirbo pareiškėjas, su NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtintu Viešųjų ryšių skyriaus pareigybės aprašymu. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareigybės aprašyme buvo nustatyta aukštesnė, t. y. 16, pareigybės kategorija (3 punktas). Buvo išplėsta pareigybės paskirtis, nustatant, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga įgyvendinti NŽT komunikacijos strategiją, koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją, palaikyti NŽT komunikaciją, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (4 punktas). Pakeista vedėjo pareigybės veiklos sritis, nurodant, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka funkcijas bendrojoje veiklos srityje – išorinėje, vidinėje ir tarptautinėje komunikacijoje (5 punktas). Taip pat buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai: Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą (6.1 p.), išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles (6.11 p.), mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu (6.12 p.), turėti vairuotojo pažymėjimą (teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones) (6.13 p.). Išplėstos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, nurodant, kad šias pareigas einantis asmuo rengia skyriaus metinius veiklos planus (7.3 p.), teikia interviu visuomenės informavimo priemonėms (televizijai, radijui, spaudai, interneto naujienų portalams ir kt.) apie NŽT veiklą (7.4 p.), koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija (7.24 p.), pagal kompetenciją atstovauja NŽT užsienio valstybių vyriausybinėse, nevyriausybinėse ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei rengia informaciją apie šios veiklos vykdymą (7.25 p.), pagal kompetenciją atlieka išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansinę kontrolę (7.31 p.).
26. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad 2017 m. balandžio 13 d. patvirtinta NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė iš esmės skiriasi nuo 2014 m. kovo 24 d. patvirtintos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės, t. y. pareigybė, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų ryšių skyriui buvo perduota vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, buvo papildyta naujomis funkcijomis bei specialiaisiais reikalavimais, taip pat išplėsta pareigybės paskirtimi ir veiklos sritimi. Be to, buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija. Įvertinęs tokius pareigybės aprašymo pakeitimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybė neišliko ir buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė.
27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nėra jokio teisės akto, kuris patvirtintų, kad NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo panaikinta, nes teismui nebuvo pateiktas joks teisės aktas, patvirtinantis, jog buvo panaikinta Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė, kurią užėmė pareiškėjas ir įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė. Todėl teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareigybės panaikinimo procedūra, tačiau, kadangi buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Teismas nenustatė, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo pagrįstumą.
28. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame NŽT direktoriaus Įsakyme buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas iš užimamų pareigų atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Ši techninė klaida buvo ištaisyta 2017 m. rugsėjo 5 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.), taigi Įsakyme nurodytas tik vienas pareiškėjo atleidimo pagrindas – valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas.
29. Teismas, įvertinęs VTĮ 43 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, kadangi šios pareigybės kategorija 16, t. y. aukštesnė nei turi pareiškėjas, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Be to, pareiškėjas taip pat neatitinka šiai pareigybei keliamų išsilavinimo bei kalbos reikalavimų. 2017 m. balandžio 13 d. patvirtintame pareigybės aprašyme buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai, t. y. nustatyta,  jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių, arba žurnalistikos, arba komunikacijos, arba politikos mokslų krypties išsilavinimą (6.1 p.), mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu (6.12 p.). Atsakovas šių specialiųjų reikalavimų pareigybės aprašyme įtvirtinimo būtinumą siejo su Viešųjų ryšių skyriui perduotomis vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcijomis. Iš byloje esančių 2017 m. balandžio 12 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) patvirtintų Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų matyti, kad šio skyriaus uždaviniai yra pagal kompetenciją užtikrinti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją (4.1 p.), pagal kompetenciją koordinuoti NŽT ryšius, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (4.4 p.), o skyriaus vedėjas yra atsakingas už šių uždavinių atlikimą (7.4 p.). Atsižvelgęs į Viešųjų ryšių skyriui keliamus uždavinius, teismas sutiko su tokia NŽT pozicija, kadangi, teismo vertinimu, skyriaus vedėjas, norėdamas juos tinkamai įgyvendinti, privalo turėti atitinkamą socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą bei gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.  2014 m. kovo 24 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-106 patvirtintuose Viešųjų ryšių skyriaus nuostatuose, minėti uždaviniai numatyti nebuvo.
30. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra baigęs anglų kalbos A2.2 lygio 40 akademinių valandų kursą, todėl tokios pareiškėjo anglų kalbos žinios laikytinos netinkamomis, norint eiti skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai – elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad vyko susirašinėjimas anglų kalba su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, nepatvirtina, jog pareiškėjo turimų anglų kalbos žinių lygis atitinka B2 lygį. Teismas atmetė ir teiginį, kad toks specialusis reikalavimas dėl kalbos mokėjimo neatitinka Valstybės tarnybos departamento patvirtintų rekomendacijų dėl pareigybių aprašymų rengimo, kadangi šios rekomendacijos laikytinos orientacinio pobūdžio ir institucijos tvirtindamos pareigybių aprašymus jų laikytis neprivalo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra baigęs (duomenys neskelbtini) studijas, kurios yra priskiriamos humanitarinių mokslų studijų sričiai, taigi neatitinka Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigoms keliamo specialaus reikalavimo, susijusio su išsilavinimu.
31. Teismas konstatavo, kad NŽT, nesiūlydama pareiškėjui užimti naujai įsteigtų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, pažeidimo neatliko.
32. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie NŽT nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. naujai įsteigtas ir neužimtas administracijos valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos) bei duomenis apie NŽT 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvusias neužimtas valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos), konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui nei viena iš nurodytų pareigų negalėjo būti pasiūlyta, todėl, atsakovas, laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo iš užimamų pareigų nepateikdamas pareiškėjui nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas, bei po pareiškėjo atleidimo, pažeidimo nepadarė.
33. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo įspėjimo iki pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, atsakovas suteikė pareiškėjui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, mokant vidutinį jo darbo užmokestį.
34. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. buvo pasirašytinai supažindintas su naujai patvirtintais Viešųjų ryšių skyriaus nuostatais. Teismas iš pateiktų duomenų valdymo sistemos duomenų nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo supažindintas ir su naujai patvirtintu pareigybės aprašymu, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad NŽT, laiku neįkeldama nuostatų bei pareigybės aprašymų į sistemą pažeidė pareiškėjo teisę su jais susipažinti.
35. Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti ir pareiškėjo skundą atmetė.
36. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmetė ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus dėl jo grąžinimo į valstybės tarnybą (A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas) bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo, taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

III.

37. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų"; grąžinti jį į valstybės tarnybą į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas; priteisti jo naudai iš atsakovo NŽT vidutinį A lygio 15 kategorijos trečios kvalifikacinės klasės karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
38. Pareiškėjas nurodo, kad jo pareigybė (Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas) realiai nebuvo panaikinta, todėl teismas jo atleidimą VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turėjo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į eitas pareigas. Teismo išvada, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, padaryta neįvertinus pareiškėjo argumentų, patvirtinančių, kad atlikti pareigybei priskiriamų funkcijų pakeitimai nebuvo esminiai, jie neturi poveikio esminėms Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo funkcijoms ir jų vykdymui;
39. Pareiškėjas teigia, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas turi palyginti panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas, pareigybių sąrašus, pareigybių aprašymus, atkreipti dėmėsi į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, analizuoti funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių. Palyginus atsakovo panaikintą ir naujai įsteigtą Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybę pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, akivaizdu, kad išliko visos pareiškėjo vykdytos funkcijos (nebuvo atsisakyta nei vienos funkcijos, nei viena funkcija nebuvo perduota vykdyti kitai pareigybei); pareigybės aprašymas po pakeitimų papildytas tik keliomis mažareikšmėmis funkcijomis, kurias pareiškėjas A. G. faktiškai vykdė ir iki atliktų pakeitimų (šiek tiek išplėsta pareigybės funkcijų apimtis, tačiau kokybiškai jokių naujų funkcijų nenustatyta).
40. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti jo veiklos įrodymai, aiškiai patvirtinantys, jog papildomai pridėtos tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos tik atkartoja pareigybės aprašyme jau nuo 2014 m. kovo 24 d. buvusią funkciją, tačiau teismas nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Įrodymai apie pareiškėjo vykdytą tarptautinio bendradarbiavimo funkciją patvirtina, kad tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos išplėtimas, šią funkciją aprašančių formuluočių, o ne pačios funkcijos pakeitimas jokiu būdu negali būti laikomas kokybiškai naujos pareigybės sukūrimu.
41. Pareiškėjas teigia, kad neatlikus jokių esminių pareigybei priskiriamų funkcijų pakeitimų, nebuvo realaus pagrindo nustatyti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui papildomus specialiuosius reikalavimus – nauji specialieji reikalavimai į pareigybės aprašymą buvo įtraukti tik siekiant užkirsti kelią pareiškėjui A. G. eiti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas. Buvo pašalinta galimybė eiti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį istorijos krypties išsilavinimą (tokį išsilavinimą turi pareiškėjas), nustatytas reikalavimas ne žemesniu nei B2 lygiu mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Šio specialiojo reikalavimo įtvirtinimą atsakovas grindė tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos vykdymu, tačiau tarptautinio bendradarbiavimo funkcijos vykdymas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui buvo priskirtas ir tuo metu, kai pareigybės aprašyme nebuvo jokio su užsienio kalbų mokėjimu susijusio reikalavimo.
42. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, turi būti patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Atlikus pakeitimus Viešųjų ryšių skyriaus vedėjui buvo perpus sumažintas profesinės patirties reikalavimas (vietoj 2 metų patirties viešųjų ryšių srityje nustatytas 1 metų patirties reikalavimas), todėl kelti pareigybės kategoriją faktinio pagrindo nebuvo.
43. Atsakovas NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas nurodo, kad tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo ir koordinavimo funkcija, kaip viena iš NŽT vykdomų funkcijų, nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikinta kitiems centriniams administracijos struktūriniams padaliniams, ir visa perduota Viešųjų ryšių skyriui, dėl to šio skyriaus uždaviniai ir funkcijos buvo peržiūrėti ir suformuoti naujai, šis skyrius yra vienintelis NŽT padalinys, po struktūrinių pertvarkymų tiesiogiai atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą visos institucijos mastu.
45. Atsakovas teigia, kad Viešųjų ryšių skyriaus pareigybėje padaryti pakeitimai nėra mažareikšmiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo įsteigta nauja pareigybė. Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. galiojančios Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės aprašyme buvo nustatyta nauja pareigybės paskirtis bei veiklos sritis, nustatytos naujos funkcijos. Kadangi buvo įsteigta nauja pareigybė, apimanti panaikinto Strateginio planavimo ir veiklos koordinavimo skyriaus vykdytas funkcijas, susijusias su tarptautinio bendradarbiavimo organizavimu ir koordinavimu visos NŽT mastu, bei NŽT struktūrinių padalinių iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. vykdytas funkcijas pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, šiai pareigybei buvo nustatyta aukštesnė – 16 kategorija. 
46. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkeltas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, ir šiuo laikotarpiu Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų NŽT nevykdė. Iš pareiškėjo paminėtų aplinkybių, jo teigimu, patvirtinančių jo vykdytą tarptautinį bendradarbiavimą, tik 2017 m. gegužės 17 d. susirašinėjimas anglų kalba su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir atsakymo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. paklausimą apie tarptautinį bendradarbiavimą su Ispanijos atstovais rengimas vyko pareiškėjui einant NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, o kitos aplinkybės niekaip nesusijusios su NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo funkcijomis. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina pareiškėjo vykdyto tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimo visos NŽT mastu. Minėtas 2017 m. gegužės 17 d. paklausimas buvo persiųstas visiems NŽT centrinių administracijos struktūrinių padalinių vadovams įskaitant ir pareiškėją, todėl teigti, kad jis praktiškai vykdė tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas visos NŽT mastu, kaip tai nustatyta nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. galiojančiame Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, nėra pagrindo.
47. Atsakovas teigia, kad neformalus susirašinėjimas su kolegomis iš Latvijos bei Estijos anglų kalba nepatvirtina pareiškėjo kalbos mokėjimo B2 lygiu, kadangi užsienio kalbų mokėjimo lygis yra nustatomas Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių,  patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 „Dėl užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
48. Atsakovas teigia, kad siekdamas, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai bei kokybiškai, turėjo pagrindą bei poreikį nustatyti specialųjį reikalavimą pareigybei – turėti universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą. Pareigybei priskyrus platesnes funkcijas viešųjų ryšių bei komunikacijos srityse bei pavedus vykdyti naujas, su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusias funkcijas, išsiplėtė ne tik darbo mastas minėtose srityse, bet ir reikalavimai darbo kokybei bei atsakomybei, bei atsirado būtinybė specialiam užsienio kalbos mokėjimui tam tikru lygiu. Istorijos srities išsilavinimas nesuteikia žinių, reikalingų išorinės, vidinės ir tarptautinės komunikacijos bei tarptautinio bendradarbiavimo funkcijų tinkamam atlikimui.
49. Atsakovas teigia, kad negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės, kadangi valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į aukštesnės kategorijos pareigas bei į tokias pareigas, kurioms eiti keliamų specialiųjų reikalavimų jis neatitinka. Įvertinus pareiškėjo turimą išsilavinimą ir darbo patirtį bendrojoje – viešųjų ryšių, srityje, bei tuo metu (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d.) NŽT buvusių neužimtų valstybės tarnautojų (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių specialiuosius reikalavimus, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados teisėtumo klausimą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. (pareigybės kategorija 15) buvo panaikinta, naujai įsteigta tuo pačiu pavadinimu Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė (pareigybės kategorija 16) buvo papildyta naujomis funkcijomis ir papildomais specialiaisiais reikalavimais: išsilavinimu (turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą), ir užsienio kalbos mokėjimu (mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu). Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei nustačius naujus specialiuosius reikalavimus, pareiškėjas jų neatitiko.
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo realaus pagrindo nustatyti papildomų specialiųjų reikalavimų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybei, nes prieš tai nebuvo atlikta jokių esminių pareigybei naujai priskiriamų funkcijų pakeitimų. Aukštesnės pareigybės kategorijos (15 pakeista į 16) nustatymas, apelianto nuomone, taip pat nėra pagrįstas.
53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 pažymėjo, kad papildant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, turi būti įvertinta pareigybės reikšmė ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams, patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Valstybės tarnautojo pareigybės lygio ir kategorijos keitimas turi būti pagrįstas struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ir kitais vertinimo kriterijais.
54. Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės funkcijų turinys pakito pirmiausia dėl to, kad tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo ir koordinavimo funkcija, kaip viena iš NŽT vykdomų funkcijų, iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdyta centriniuose administracijos struktūriniuose padaliniuose, buvo panaikinta ir visa perduota Viešųjų ryšių skyriui, šis skyrius tapo vieninteliu NŽT padaliniu, kuris po struktūrinių pertvarkymų tiesiogiai atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą visos institucijos mastu. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis pakito, nes be 2014 m. kovo 24 d. nurodytoje Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytos paskirties ,,koordinuoti viešąją komunikaciją“ įrašyta: ,,koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją.“ Veiklos sritis taip pat papildyta „tarptautine komunikacija“. Nuo 2017 m. balandžio 13 d. įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme atsirado naujos funkcijos: ,,koordinuoja NŽT tarptautinės komunikacijos organizavimą ir įgyvendinimą, informacijos apie NŽT veiklą pateikimą užsienio valstybių vyriausybinėms, nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms“; „koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija“, ,,dalyvauja tarptautiniuose projektuose“. Iš šių, naujų pareigybės aprašyme nurodytų, funkcijų turinio matyti, kad juos siejamos su tarptautiniu bendradarbiavimu visos NŽT mastu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių funkcijų priskyrimą lėmė šios nutarties 21 punkte nurodyti NŽT struktūriniai pertvarkymai. Tai, kad pareiškėjas iki naujai patvirtinto pareigybės aprašymo susirašinėjo anglų kalba su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir rengė atsakymą į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. paklausimą apie tarptautinį bendradarbiavimą su Ispanijos atstovais, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui, einant Viešųjų ryšių vedėjo pareigas, buvo priskirta koordinuoti NŽT tarptautinės komunikacijos organizavimą ir koordinuoti NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija.
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ankstesnėje Viešųjų ryšių vedėjo pareigybės aprašymo redakcijoje buvo nurodyta, kad Viešųjų ryšių vedėjas pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinės organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose, bendradarbiauja su kitais NŽT struktūriniais padaliniais, daro išvadą, kad vedėjo kompetencija neapėmė visų NŽT padalinių veiklos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija, koordinavimo. Vadinasi, pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos pakito iš esmės. Toks esminis funkcijų pakitimas reikalauja ir kitokio atsakomybės lygio, todėl naujai įsteigtai pareigybei priskyrimas, aukštesnės, nei prieš tai buvusios kategorijos, specialiųjų reikalavimų (atitinkamo išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo) nustatymas laikytinas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis (Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti). Pirmiau išdėstytais argumentais vadovaujantis atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad priskiriamų funkcijų pakeitimai nebuvo esminiai, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta.
57. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad institucijos vadovas turi plačią diskrecijos laisvę pasirenkant struktūros modelį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), nuosekliai laikosi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskrecijos teisę projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad NŽT struktūros pakeitimas nėra realus, kad jis būtų fiktyvus, turintis tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių su pareiškėjui nutraukimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokiais struktūriniais pertvarkymais siekta tik jį atleisti iš tarnybos, vertintini kaip nepagrįsti.
59. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Irmantas Jarukaitis

              Ramutė Ruškytė