Civilinė
byla Nr. 2-625/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 99.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 15
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro
Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Europa Bauchemie“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu,
civilinėje byloje Nr. 2-3147-560/2009.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Europa
Bauchemie“ ieškinį atsakovui UAB „Via Sportas“ dėl preliminarių butų pirkimo –
pardavimo sutarčių nutraukimo, 710 003,82 Lt priteisimo ir 207 799,50 Lt
nuostolių atlyginimo, patenkino atsakovo UAB „Via Sportas“ priešieškinį
ieškovui UAB „Europa Bauchemie“ ir priteisė iš ieškovo atsakovui 149 994,04 Lt
sutartinę baudą, 8 806,64 Lt įstatyminių palūkanų ir nuo teismo priteistos
sumos 11,84 procentų dydžio metinių palūkanų nuo atsakovo priešieškinio priėmimo
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl šio teismo
sprendimo ieškovas UAB „Europa Bauchemie“ padavė apeliacinį skundą,
kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo
ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Taip pat
atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, kad apeliaciniu
skundu ginčijama suma yra 1 076 640 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 14
766 Lt, dėl sunkios finansinės padėties sumokėjo tik 1 000 Lt. Prašymą grindė
tuo, kad žyminis mokestis yra labai didelis ir dėl nagrinėjamoje byloje taikomų
laikinųjų apsaugos priemonių antstolio 2009-04-24 patvarkymu yra areštuotos
ieškovo 202 551,04 Lt dydžio lėšos, nes bendrovė neturi jokio kilnojamojo ar
nekilnojamojo turto. Apeliantas teigė, kad numato gauti pajamų iš vykdomos veiklos
ir tai sudarys galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, be to,
apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą ar nutartį, taikytos
laikinosios apsaugos priemonės bus galimai panaikintos, ieškovas toliau galės
disponuoti lėšomis be apribojimų.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi šio ieškovo prašymo netenkino,
nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių trumpalaikį jo prastos
finansinės padėties egzistavimą. Nurodė, kad ieškovas pateikė nepatvirtiną,
įmonės direktoriaus nepasirašytą sutrumpintą 2009-12-31 balansą, kurio teismas
nelaikė objektyviu įrodymu, iš kurio būtų galima nustatyti realią ieškovo
finansinę padėtį. Be to, ieškovo pateiktas antstolio vienam iš daugelio bankų
siųstas patvarkymas, kuriuo prašoma informuoti apie skolininko turimą lėšų
dydį, teismo nuomone, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas gali turėti lėšų
kituose bankuose, nes nepateikta jokių bankų sąskaitų išrašų, iš kurių būtų
galima objektyviai spręsti apie ieškovo turimą turtą. Teismas sprendė, kad
nepateikta jokių ateinančių finansinių metų veiklos prognozių ar numatomų
biudžetų, iš kurių būtų galima spręsti apie būsimą ieškovo mokumą ir galimybę
sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
Ieškovas UAB
„Europa Bauchemie“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir
išspręsti apelianto prašymą iš esmės – atidėti ieškovui dalies žyminio mokesčio
sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties ar sprendimo priėmimo.
Skunde rašoma:
1.
Kartu su prašymu buvo pateiktas antstolio patvarkymas
kaip dokumentas, patvirtinantis ieškovo lėšų areštą, dėl ko jis neturi
galimybių disponuoti jam priklausančiomis lėšomis ir sumokėti žyminio mokesčio,
o ne kaip įrodymas apie turimas lėšas. Teismas neteisingai įvertino ieškovo
finansinę padėtį, užkirto jam kelią ginti savo interesus ir pažeidė šalių
lygiateisiškumo, proporcingumo bei teisės kreiptis į teismą principus.
2.
Nepateikė teismui bankų pranešimų ir sąskaitų išrašų
apie tai, kad jis neturi kituose bankuose sąskaitų ir lėšų, nes tai objektyviai
neįmanoma, tokių duomenų surinkimas pareikalautų neproporcingai daug laiko ir
sąnaudų, nes ieškovas turėtų kreiptis į visus Lietuvoje ir užsienyje
veikiančius bankus. Objektyvūs duomenys apie ieškovo turimas lėšas yra
fiksuojami įmonės balanse.
3.
Pateiktas 2009-12-31 balansas nepatvirtintas įmonės
direktoriaus, nes įmonė privalo pateikti buhalterinius duomenis Juridinių
asmenų registrui iki 2010-05-01, tačiau šis terminas dar nepasibaigęs, todėl
pateiktas įmonės buhalterės, kuri yra atsakinga už duomenų tikrumą, patvirtintas
balansas, kurio teismas be pagrindo nevertino. Kartu su atskiruoju skundu
apeliantas pateikia 2008 metų įmonės direktoriaus patvirtintą balansą, iš kurio
matyti, kad ieškovas 2008-12-31 turėjo tik 1 522 Lt.
Atsakovas UAB
„Via Sportas“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti
skundžiamą nutartį nepakeistą, nustatyti ieškovui terminą, per kurį turi būti
sumokėtas 13 766 Lt žyminis mokestis ir pateiktas tai patvirtinantis įrodymas.
Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant
dėl žyminio mokesčio atidėjimo, svarbu nustatyti, ar asmens sunki turtinė
padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį. Tačiau apeliantas nepateikė
jokių įrodymų, kad jam nepalankaus apeliacinio teismo sprendimo ar nutarties
atveju, galės sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Ieškovo, kuris yra tik nuo 2007
m. veikianti bendrovė, įstatinį kapitalą sudaro 10 000 Lt, ieškovas turi tik
vieną darbuotoją, apyvarta per 2007 ir 2008 metus buvo nulinė, o nuostoliai per
2008 m. siekė iki 35 484 Lt, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovas
taip pat neturi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios
įtakos ieškovo turtinei padėčiai, nes sunki įmonės finansinė padėtis yra ne
laikina, o įprasta nuo jos veiklos pradžios. Be to, ieškovas yra privatus
juridinis asmuo, kurio ūkinė – komercinė veikla yra susijusi su tam tikra
rizika, todėl valstybė neturėtų prisiimti dėl verslininko veiksmų ar neveikimo
jam atsiradusių neigiamų teisinių padarinių. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su
ieškiniu atsakovui, sumokėjo virš 13 000 Lt žyminį mokestį ir virš 7 000 Lt
atstovams byloje, nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad tokia pati
sunki finansinė padėtis buvo tiek pateikiant ieškinį, tiek apeliacinį skundą,
todėl neaišku, kuo ieškovas grindžia negalėjimą sumokėti žyminį mokestį.
Ieškovas neteisingai aiškina žyminio mokesčio tikslus, nes prašymo atidėti
žyminio mokesčio mokėjimą netenkinimas negali būti traktuojamas kaip asmens
teisės kreiptis į teismą pažeidimas.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam
klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius
reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263
str. 1 d.).
Kaip žinoma, žyminio mokesčio, tai yra įstatymo
nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme
numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena
tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų,
kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems
reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams
išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Taigi
reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti
traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą
reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir
pagrįstam prašymui,
teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas
- nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais,
kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną
(apeliacinio skundo
padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla
abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių
minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK
83 straipsnio normos. Šį
klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio
į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto
žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta.
Pažymėtina, jog pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo
pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti minėto mokesčio sumokėjimą, tenka to
prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nesutikdamas su teismo nutartimi,
kuria buvo atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantas
UAB „Europa Bauchemie“ nurodo, kad nustatyto žyminio mokesčio jis negali
sumokėti, nes Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuria
buvo areštuotas ieškovo 202 551,04 Lt vertės nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis
turtas, o jo nesant – lėšos, riboja jo veiksmus, be to, vienintelis apelianto
turtas yra areštuotos lėšos.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga,
sprendžia, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto
turtinę padėtį, turėjo pagrindą konstatuoti, jog nepateikta įrodymų, kad baigus
nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl apelianto UAB
„Europa Bauchemie“, nebus kliūčių minimam
mokesčiui sumokėti (CPK 185 str.). Tai iš dalies patvirtina ir paties apelianto
argumentai atskirajame skunde. Kaip minėta, teigiama, kad šiuo metu bendrovės
turtinė padėtis yra sunki, o vienintelis jos turtas yra areštuotos lėšos.
Apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodė, kad objektyviai neįmanoma
pateikti visų bankų sąskaitų ir juose esančių lėšų išrašų, nes tokių duomenų
surinkimas pareikalautų neproporcingai daug laiko ir sąnaudų. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į pateiktus įmonės balansus, sutinka su apelianto argumentu, jog jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovas
nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, jog teismui priėmus nepalankų sprendimą
ši bendrovė turėtų lėšų sumokėti žyminį mokestį (CPK 178 str., 185 str.).
Be to, byloje esantys duomenys nepaneigia atsakovo teiginio, kad sunki ieškovo finansinė
padėtis nėra laikina.
Atsižvelgdama
į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismas, įvertinęs apelianto UAB „Europa
Bauchemie“ argumentus, pateiktus įrodymus
bei byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė prašymą atidėti
žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai
nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šis skundas
atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 84 str., 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 306, 316 straipsniais, 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio
28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti
apeliantui UAB „Europa Bauchemie“ terminą iki 2010 m. gegužės 6 d. sumokėti 13
766 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios
instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas