Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-919/2026

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36873-2024-8

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                       1.110.1.1.; 1.2.14.5.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, 

dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,  

nuteistajam S. S. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalimi, S. S. pripažintas recidyvistu.

S. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.

Be to, pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. S. paskirta subendrinta bausmė – 75 parų arešto.

Išaiškinta S. S., kad ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 9, Alytus) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio S. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Civilinės ieškovės UAB „SRS servisas“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. S. UAB „SRS servisas“ naudai priteista 7 023,30 Eur turtinei žalai atlyginti.  

2025-04-07 Prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtui - pinigams banko sąskaitoje, AB bankas (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui; pinigams banko sąskaitoje, (duomenys neskelbtini) bankas, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui; pinigams banko sąskaitoje, (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui; pinigams banko sąskaitoje, (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui - šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad: laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą remontuodamas UAB „SRS Servisas“, įmonės kodas 301558858, priklausantį automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai teigdamas, kad nupirko variklį ir jį pakeitė, atliko dviejų variklio turbinų remontą (restauraciją), pakeitė variklio alyvą, tepalo ir oro filtrus, kuro purkštukus, purkštukų poveržles, sankabos diskelį, EGR aušintuvą, tepalo aušintuvą, generatorių, variklio tarpinių komplektą, aušinimo skystį, 700 Eur įvertino atliktus remonto darbus, už tariamai pakeistas detales ir atliktus darbus UAB „SRS Servisas“ pateikė sąskaitas apmokėjimui bendrai 6 806,53 Eur sumai, nors iš išvardintų detalių nupirko ir pakeitė tik generatorių, kurio vertė 195 Eur, taip UAB „SRS Servisas“ apmokėjus pateiktas sąskaitas apgaule įgijo 6 611,53 Eur vertės šiai įmonei priklausantį turtą. 

2.       Be to, pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas už tai, kad: pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra remontuodamas UAB „SRS Servisas“, juridinio asmens kodas 301558858, priklausantį automobilį Renault Master,  valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėdamas UAB „SRS Servisas“ vadybininko, atsakingo už transporto priemones, D. K. žodinį leidimą jam patikėta koncerno Circkle K degalinių tinklo UAB „SRS Servisas“ išduota kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įsipilti ne daugiau kaip 20 litrų dyzelinio kuro automobilio remonto reikmėms, 2024-07-12 nuvykęs į (duomenys neskelbtini)  esančią Circkle K degalinę, pasinaudodamas jam patikėta kreditine kortele,  įsipylė ne 20 litrų, o 50,73 litro dyzelinio kuro, kurio vertė 79,90 Eur, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jau neturėdamas leidimo piltis dyzelinį kurą, toje pačioje degalinėje (duomenys neskelbtini) įsipylė 41,39 litro dyzelinio kuro, kurio vertė 61,42 Eur, (duomenys neskelbtini) įsipylė 54,70 litro dyzelinio kuro, kurio vertė 81,17 Eur, (duomenys neskelbtini) įsipylė 93,79 litro dyzelinio kuro, kurio vertė 138,25 Eur ir (duomenys neskelbtini) įsipylė dar 55,99 litro dyzelinio kuro, kurio vertė 82,53 Eur, taip viso neteisėtai įgijo 276,6 litro dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 411,77 Eur pasisavindamas jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, tuo UAB „SRS Servisas“ padarė 411,77 Eur turtinę žalą. 

3.       Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, paskirti švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nuteistojo veiksmai atitinka civilinį deliktą. Nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas. Vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnį ir akivaizdžiai buvo šališkas, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus ignoravo. Nepagrįstai kriminalizavo tarp apelianto ir UAB „SRS servisas“ susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, vykdydamas individualią veiklą, apeliantas remontavo UAB „SRS Servisas“ automobilius, už paslaugas išrašydavo sąskaitas, pinigai buvo pervedami į jo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą. Taigi, tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu ir duodant parodymus teisme nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys. Nei apelianto duomenys, nei kita informacija nebuvo slepiama, todėl negali būti jokių tyčinių apelianto veiksmų. Teismas nepagrįstai darė prielaidas apie išankstinį apelianto sumanymą tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas apgaule, įgijęs pasitikėjimą, siekė užvaldyti 6 806 Eur. Teismas peržengė kaltinimo ir įrodinėjimo ribas. Kaltinime nebuvo nurodytos aplinkybės, kad apeliantas, suremontuodamas kitą bendrovės automobilį, tokiu būdu siekė suklaidinti civilinio ieškovo atstovą. Šios aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, iš esmės nebuvo tirtos. Apeliantas niekada nėra atsisakęs užbaigti suremontuoti Renault Master, jį iš apelianto pasiėmė pats bendrovės atstovas savo iniciatyva. Tokiais savo veiksmais bendrovės atstovas iš esmės vienašališkai nutraukė jų susitarimą. Apelianto veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėties. Po pareiškimo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikimo, automobilis Renaut Master tyrėjo nebuvo apžiūrėtas. Teismas, darydamas prielaidą, kad automobilio variklis ir kiti mazgai nebuvo keisti, rėmėsi liudytojų E. A. ir A. B. parodymais, nors jie nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašus, todėl negali duoti ekspertinių išvadų, o parodymus apie byloje nurodytas aplinkybes davė, darydami prielaidas. UAB „SRS servisas“ ir UAB „MB Parts“ yra saistomi tolimesnio bendradarbiavimo, UAB „MB Parts“ remontuoja UAB „SRS servisas“ automobilius, todėl liudytojų E. A. ir A. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Nėra neginčijamų įrodymų, kad apeliantas neatliko kaltinime nurodytų darbų. Nuosprendis iš esmės grindžiamas prielaidomis, dėl ko kyla abejonės, kurios turėtų būti aiškinamos apelianto naudai. Nuosprendyje visiškai nebuvo vertinama galimybė tarp apelianto ir UAB “SRS Servisas“ kilusį ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Faktas apie žodinį susitarimą suremontuoti automobilį Renault Master nebuvo ginčijamas. Apeliantas neatliko jokių veiksmų, kuriais būčiau apsunkinęs galimybę civiliniam ieškovui savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

3.2.                      Paskirdamas bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, teismas nesivadovavo teisingumo ir žmogiškumo principais, bausmę paskyrė per griežtą. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme dėl šios nusikalstamos veikos apeliantas kaltę pripažino ir gailėjosi, todėl net surinkti įrodymai dėl šio epizodo iš esmės nebuvo tiriami. Jis teisme pilnai pripažino UAB „SRS servisas“ pareikštą civilinį ieškinį. Todėl teismas nepagrįstai nenustatė šios lengvinančios aplinkybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nėra sumokėjęs jam skirtas administracines baudas. Baudos yra sumokėtos. Teismui buvo pateikta pažyma apie šeimos sudėtį, iš kurios matyti, kad nuteistasis augina 3 mažamečius vaikus. Pateikta charakteristika iš darbovietės, kur jis charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje visiškai neaptartos. 

4.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. 

Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.

     Dėl S. S. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

7.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nuteistojo veiksmai atitinka civilinį deliktą, netinkamai ir šališkai vertino įrodymus dėl automobilio remonto.

8.       Skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad: laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d., pagal žodinį susitarimą remontuodamas UAB „SRS Servisas“ priklausantį automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai teigdamas, kad nupirko variklį ir jį pakeitė, atliko dviejų variklio turbinų remontą (restauraciją), pakeitė variklio alyvą, tepalo ir oro filtrus, kuro purkštukus, purkštukų poveržles, sankabos diskelį, EGR aušintuvą, tepalo aušintuvą, generatorių, variklio tarpinių komplektą, aušinimo skystį, 700 Eur įvertino atliktus remonto darbus, už tariamai pakeistas detales ir atliktus darbus UAB „SRS Servisas“ pateikė sąskaitas apmokėjimui bendrai 6 806,53 Eur sumai, nors iš išvardintų detalių nupirko ir pakeitė tik generatorių, kurio vertė 195 Eur, taip UAB „SRS Servisas“ apmokėjus pateiktas sąskaitas apgaule įgijo 6 611,53 Eur vertės šiai įmonei priklausantį turtą.

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo veikoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

10.       BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią apeliantas pripažintas kaltu, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

11.       Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų, kurių baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną, padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-1073/2023 16 punktas).

12.       Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-136-976/2022). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra (areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-693/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-1073/2023 16 punktas).

13.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402/2014, 2K-34-697/2016).

14.       Nuteistasis kaltu pagal jam inkriminuotą BK 182 straipsnio 1 dalį nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino. Jo teigimu teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas apgaule, įgijęs pasitikėjimą, siekė užvaldyti UAB „SRS Servisas“ priklausančius 6 806 Eur.

15.       Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

16.       (duomenys neskelbtini) d. protokolu-pareiškimu UAB „SRS Servisas“ vadybininkas D. K. pranešė apie S. S. neatlikto variklio remonto aplinkybes (t. 1, b.l. 59-60). Šias aplinkybes D. K. patikslino apklaustas liudytoju (t. 1, b.l. 137-138). Iš (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo patvirtinimų matyti, kad UAB „SRS Servisas“ 5 pavedimais apmokėjo S. S. pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendrai 6 806,53 Eur sumai (t.1, b.l. 65-69).

17.       Nustatyta, kad nuteistasis byloje teismui pateikė dvi – 2024 m. gegužės 29 d. Nr. L11260455665 ir 2024 m. birželio 10 d. Nr. L11250139785 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas pirkėjui UAB „Rovaltra“, kas sutampa su jo nurodytomis aplinkybėmis, kad prekes pirko šios įmonės vardu (t. 2, b.l. 85-86). Šios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2024 m. gegužės 29 d. buvo įsigyta 4 degalų purkštukų tarpinės, 8 l variklio alyvos ir žarna, degalų išsiliejimo apsauga, 2024 m. birželio 10 d. – generatorius, tarpinių komplektas ir tepalo filtras. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Nuteistasis nurodė, kad daugumą dalių įsigijo iš „Intercars“, RRR ir kitų pardavėjų, mokėdamas grynaisiais pinigais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (pvz.: kvitų) byloje nėra pateikta. 

18.       Aukštesniojo teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad S. S. parodymus, jog jis nesiekė apgaule įgyti svetimo turto, paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

19.       S. S. teigia darbus atlikęs, nurodė, kad variklį keitė du kartus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad variklius iš Lenkijos jam parvežė A. A. (2025 m. gegužės 13 d. įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b.l. 178). S. S. nurodytoms aplinkybėms patikrinti buvo bandyta jo nurodytą asmenį surasti tiek tikrinant duomenų bazių duomenis (t.1, b.l. 186), tiek pateiktą informaciją tikrinant vietoje (2025 m. rugsėjo 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raštas dėl pavedimo), tačiau tokio asmens surasti nepavyko, toks asmuo galimai neegzistuoja, tokio daugiabučio gyvenamo namo adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, kituose tikrintuose namuose tokio asmens taip pat nebuvo rasta. Nustatyta, kad S. S. nurodytas A. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikia S. S. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b.l. 83). 

20.       2024 m. rugsėjo 9 d. Priėmimo-perdavimo akte, kuriuo automobilis perduotas remontuoti UAM „MB Parts“, fiksuota pastaba, kad (duomenys neskelbtini) d. nustatyta, kad turbinos nerestauruotos, EGR aušintuvas nenaujas, tepalo aušintuvas nenaujas, variklis nekeistas, galimai – tik galva, trūksta kondicionieriaus, purkštukai naudoti. Iš D. K. atsiųstos filmuotos medžiagos ir nuotraukų, kur nufilmuotas į UAB „MB Parts“ remontuoti atgabentas automobilis Renault Master, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) nufotografuotas jo variklis, turbinos prieš remontą ir remonto eigoje, matyti, kad variklis ir kitos S. S. teigimu pakeistos detalės nebuvo keistos ar remontuotos (t.1, b.l. 81-91). Byloje yra pateikta UAB „MB Parts“ pateikta automobilio Renault Master atliktų darbų sąmata, kur išvardinti visi servize atlikti remonto darbai, pateikta jų sąmata, iš kurios matosi, kad automobilio variklis ir daugelis kitų detalių, S. S., kaip kad jis teigia, nebuvo keista (t.1, b.l. 92-95). Be to, Renault Master remonto aplinkybes liudytojai E. A. (UAB „MB Parts“ vadybininkas) ir A. B. (mechanikas) nurodė apklausti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 142, 147) bei jas patvirtino teismo posėdyje. Variklio keitimo fakto nepatvirtina ir paties nuteistojo pateiktos nuotraukos, kadangi jose matyti nuardyta variklio viršutinė dalis, taigi, iš šiose fotonuotraukose fiksuotos aplinkybės sutampa su UAB „MB Parts“ darbuotojų parodymais, kad buvo nuimta jo galva (t.1, b.l. 181-183).

21.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, darydamas prielaidą, kad automobilio variklis ir kiti mazgai nebuvo keisti, rėmėsi tik liudytojų E. A. ir A. B. parodymais, nors jie nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nurodyti liudytojai nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašus, tačiau pagal savo darbinės veiklos pobūdį neabejotinai turi autotechninės srities specialių žinių. Be to, šių liudytojų parodymai atitinka kitus aukščiau minėtus, byloje surinktus įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

22.       Aukštesniojo teismo nuomone bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad S. S., siekdamas įgyti D. K. pasitikėjimą bei sudaryti patikimo asmens įvaizdį, realiai atliko nedidelės apimties kaltinime nurodytos transporto priemonės remonto darbus. Be to, ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d., UAB „SRS Servisas“ vadybininkui D. K., su kuriuo buvo keletą metų pažįstami, teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie variklio keitimo darbus ir tariamas problemas, tokiu būdu užsitikrindamas galimybę gauti iš nukentėjusios įmonės išankstinius apmokėjimus už jo tariamai planuojamas įsigyti būtinas transporto priemonės remontui detales bei tariamai planuojamus atlikti darbus. Šių nuteistojo veiksmų pasėkoje UAB „SRS Servisas“ į S. S. priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesant realiai atliktų sutartų darbų, 5 mokėjimo pavedimais pervedė 6 806,53 Eur sumą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis S. S. turėjo išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ar, juo labiau, juos vertino šališkai. Be deklaratyvaus teiginio, jokių teismo šališkumą atskleidžiančių aplinkybių apeliantas nenurodė, aukštesnysis teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

23.       Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022, 2K-138-1073/2023). Kaip papildomas kriterijus atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo taikytinas ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2024).

24.       Nors nuteistajam inkriminuota sukčiavimo nusikalstama veika šiuo atveju reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, t. y. su UAB „SRS Servisas“ vadybininku žodžiu sudarius automobilio remonto darbų sandorį, kurio pasėkoje įmonė dėl neteisėtų S. S. veiksmų neteko 6 806,53 Eur sumos, apylinkės teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai konstatavo nusikalstamą nuteistojo veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Nukentėjusios įmonės akivaizdaus neapdairaus, neatidaus ar nerūpestingo elgesio šiuo atveju nenustatyta.

     Dėl bausmės dydžio

25.       Apeliantas skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo už BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą jam paskirtos 20 parų arešto bausmės dydžiu, teigdamas, jog bausmė  turėjo būti švelnesnė. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

26.       Nuteistojo nuomone tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir gailėjosi, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

27.       Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

28.       Nagrinėjamu atveju nuteistasis kaltu prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo – numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje. Be to, esant akivaizdiems įrodymams, tokio pobūdžio prisipažinimas, atsižvelgus į aukščiau nurodytą reglamentavimą, nelaikytinas nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi dėl padaryto. Nors civilinį ieškinį iš dalies pripažino, net dalis žalos nėra atlyginta. 

29.       Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. S. buvo nuteistas jau penktą kartą (nusikalstamas veikas vykdo nuo 2018 m., buvo teistas jau 4 kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą) bei buvo pripažintas recidyvistu. S. S. baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

30.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad S. S. jau buvo baustas laisvės apribojimo bausmėmis, taip pat buvo baudžiamas administracine tvarka, tačiau išvadų nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu jam paskirta bausmė yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti S. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo pateikti sveikatos duomenys, pažyma apie šeimos sudėtį, charakteristika iš darbovietės šiuo atveju esmės dėl paskirtos bausmės dydžio nekeičia, ji parinkta, tinkamai įvertinus visų nurodytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą ir nėra per griežta.

31.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

32.       Atsižvelgus, kad S. S. padarė 2 nusikalstamas veikas – vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos yra baigtos bei į aukščiau nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnį nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde tokio prašymo apeliantas nėra pareiškęs.

33.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo  nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

     Dėl proceso išlaidų

34.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslintoje Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašoma valstybės naudai priteisti 279,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

35.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

36.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra pateiktas nuteistojo ir yra atmestas. Taigi, nuteistasis procese dalyvavo savo iniciatyva, jis yra dirbantis. Atsižvelgus į esamą situaciją, nuteistajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 279,17  Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) išlaidas už advokato teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteistą sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai   Lina Lesinskienė

Aurelijus Rauckis

Laima Šeputienė