Civilinė byla Nr. e2A-489-1097/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06886-2023-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logiva“ dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kranų technika“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Logiva“ (toliau – ir atsakovė) dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama: įpareigoti atsakovę pašalinti apie ieškovę interneto svetainėje www.rekvizitai.lt skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją lietuvių ir anglų kalbomis: „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių. Su UAB „Kranų technika“ susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų. Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 Eur sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12. Įmonės direktorius po priminimų apie sąskaitų apmokėjimą laiku sakė, kad savo buhalterius informavo atsiskaityti 2022-12-22. Deja, mokėjimo negavome. Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė. Galiausiai 2023 metų sausio 30 dieną įmonės direktorius pareiškė, kad sąskaitą faktūrą atmetė. Byla jau persiųsta mūsų teisininkams ir imamės visų būtinų veiksmų skolai išieškoti.“; priteisti iš atsakovės ieškovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės viešai apie ieškovę paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir daro žalą ieškovės vardui bei dalykinei reputacijai. Atsakovės paskelbti teiginiai, kad „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų“, „susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų. Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 eurų sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12.“, neatitinka tikrovės, nes kilęs šalių ginčas dėl skolos priteisimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6973-592/2023, priimtas pirmosios instancijos sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovės nuomone, atsakovės teiginiai, kad „Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių;“, „Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė“, nepagrįsti, nesąžiningi ir neteisingi, nes jais siekiama sumenkinti ieškovės, ieškovės vadovo dalykinę reputaciją. Atsakovė komentare nurodo daugiskaitą „skolų“, t. y. leidžia suprasti, kad yra daugiau atvejų, kai ieškovė nėra apmokėjusi skolų. Be to, atsakovė niekuomet nemėgino susisiekti su ieškovės vadovu telefonu.

3.       Ieškovės teigimu, tikrovės neatitinkanti ir jos dalykinę reputaciją menkinanti informacija atsakovės buvo paskleista dideliam asmenų skaičiui, interneto svetainėje www.rekvizitai.lt, kuri naudojama įmonių patikimumui patikrinti, informacija skelbiama nuo 2023 m. vasario 3 d., todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris, jos nuomone, yra pagrįstas. Atsakovės teiginiai skleidžiami jau 5 mėnesius, kas sudaro apie 150 dienų, o ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala sudaro apie 66 Eur už kiekvieną neigiamo pobūdžio paskleistos informacijos skelbimo dieną, todėl atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.

4.       Atsakovė UAB „Logiva“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė 2023 m. vasario 3 d. internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt atsiliepimų skiltyje paskelbė ieškovės nurodytą komentarą apie ieškovę. Atsakovė paaiškino, kad komentaro apie ieškovę paskelbimas buvo nulemtas to, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė, kaip vykdytoja, ir ieškovė, kaip užsakovė, sudarė transporto užsakymą Nr. TR001714, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo sutartinę prievolę įvykdė – suteikė ieškovei 5 500 Eur krovinio pervežimo paslaugą, ieškovei išrašė ir pateikė apmokėti 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV 01712 2 200 Eur sumai, o 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV 01879 3 300  Eur sumai. Atsakovė išrašė dvi sąskaitas, nes pagal sutarties sąlygas ieškovė turėjo sumokėti 40 proc. avansą, o likusią kainos dalį – per 30 dienų. Ieškovė, nors ir buvo raginama, 3 300 Eur sumos nesumokėjo, todėl atsakovė 2023 m. vasario 22 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama iš ieškovės priteisti 3 300 Eur skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, ieškinys buvo patenkintas, atsakovei iš ieškovės priteista 3 300 Eur skola. Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023.

5.       Atsakovės teigimu, jos išsakyta nuomonė, kad įmonės, kurios dirba su ieškove, gali patirti finansinių nuostolių, jeigu nesiims atsargumo priemonių, yra objektyvi ir teisinga, nes ieškovė neatsiskaito su atsakove už suteiktas paslaugas. Komentare išdėstytos faktinės aplinkybės dėl šalių sudaryto susitarimo, atsakovės suteiktos paslaugos, nustatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos ir ieškovės neįvykdyto įsipareigojimo dydžio yra pagrįstos įrodymais ir konstatuotos minėtame teismo sprendime. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad komentaro paskelbimo metu šalių ginčas dar nebuvo išspręstas teisme, neturi teisinės reikšmės, nes komentare nurodomos faktiškai susiklosčiusios aplinkybės, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai. Komentaro dalies, kurioje nurodoma, kad su ieškovės direktoriumi buvo bandoma susiekti telefonu, tačiau į skambučius nebuvo atsiliepta, pagrįstumą patvirtina pati ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, kad su ieškovės vadovu atsakovė niekada telefonu nekalbėjo. Atsakovė nurodė, kad komentare išsakyta nuomonė dėl nebendradarbiavimo yra teisinga ir pagrįsta. Atsakovės vardu skolos išieškojimą vykdžiusi UAB „Skolų valdymo partneris“ siuntė ieškovei pranešimus tiek registruota pašto siunta, tiek elektroniniu paštu, taip pat susisiekė ir kontaktiniu telefono numeriu, ragindama ieškovę įvykdyti prievolę ir atsiskaityti su atsakove, tačiau ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, skolos nesumokėjo. Aplinkybė, jog atsakovė 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą, patvirtina komentare nurodytą informaciją, kad atsakovė kreipėsi į teisininkus ir imasi visų būtinų veiksmų skolai išieškoti. Atsakovė paaiškino, kad komentare išdėstė savo nuomonę, t. y. išreiškė savo subjektyvų vertinimą dėl ieškovės, remdamasi realia savo patirtimi, žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, kad nesiekė sumenkinti ieškovės vardo ir dalykinės reputacijos, jos tikslas buvo išryškinti ieškovės, kaip verslo subjekto, veiklos trūkumus ir informuoti kitus asmenis apie ieškovės netinkamą elgesį. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog komentaru buvo pažeminta ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinė reputacija.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11423-862/2023, ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat teismas priteisė valstybei iš ieškovės 7 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. vasario 3 d. internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt, kurioje skelbiami duomenys apie UAB „Kranų technika“, atsiliepimų skiltyje („Lankytojų nuomonės ir komentarai“) lietuvių ir anglų kalbomis patalpino tekstą:

„Logiva UAB 2023-02-03 15:10:13 IP 2cfq7d82

UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių.

Su UAB „Kranų technika“ susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų.                            Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 eurų sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12.

Įmonės direktorius po priminimų apie sąskaitų apmokėjimą laiku sakė, kad savo buhalterius informavo atsiskaityti 2022-12-22. Deja, mokėjimo negavome. Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė.

Galiausiai 2023 metų sausio 30 dieną įmonės direktorius pareiškė, kad sąskaitą faktūrą atmetė.

Byla jau persiųsta mūsų teisininkams ir imamės visų būtinų veiksmų skolai išieškoti.“

8.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl žinių / nuomonės paskleidimo fakto, taip pat dėl faktų, jog žinios / nuomonė paskleistos apie ieškovę, jog žinias / nuomonę paskleidė atsakovė. Šalių ginčas kilo dėl to, ar teksto turinys yra atsakovės išsakyta nuomonė, ar paskleista žinia, ir dėl to, ar atsiliepimo (komentaro) turinys neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga yra įrodyti, jog aukščiau nurodytu tekstu yra pažeidžiama ieškovės dalykinė reputacija, o atsakovė turi pareigą paneigti prezumpciją, kad atsiliepimo (komentaro) turinys neatitinka tikrovės.

9.       Teismas sprendė, kad atsiliepimo (komentaro) teksto antrojoje–penktojoje pastraipose yra paskleista žinia, nes nagrinėjamose pastraipose yra nurodytos datos, dokumentai, terminai, veiksmai arba tie veiksmai, kurie nebuvo atlikti, o tai leidžia suprasti, kad atsiliepimo (komentaro) antroje–penktojoje pastraipose yra pateiktas faktas, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai ir kiti faktai bei jų duomenys: kad atsakovei, įvykdžiusiai sutartimi prisiimtą prievolę, ieškovė savosios nustatytais terminais neįvykdė, pasibaigus prievolės vykdymo terminui ieškovė teikė klaidingą informaciją, vengė bendradarbiavimo, atsisakė mokėti skolą, kad atsakovė dėl skolos išieškojimo kreipsis į teismą.

10.       Teismas vertino, kad vien tik žodžio „skola“ pavartojimas daugiskaitos forma nesudaro pagrindo atsakovės elgesį vertinti nesąžiningu, o atsiliepimo (komentaro) turinį neetišku ar neteisingu. Šią išvadą teismas grindė įvertinęs pirmos atsiliepimo (komentaro) pastraipos du tarpusavyje susijusius sakinius: „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“ bendrame (pastraipos) ir teksto kontekste, t. y. kartu, nes abiem sakiniais yra išsakyta vientisa mintis: pirmąjį sakinį papildo antrasis sakinys, kuriame išdėstyta tikimybė dėl galimų pasekmių kilimo, esant pirmajame sakinyje nurodytai sąlygai. Žodžio „skola“ pirmajame sakinyje pavartojimas daugiskaitos kilmininko linksniu taip pat aiškintinas tai siejant su antruoju sakiniu, kuriame kreipiamasi į neapibrėžtą asmenų ratą. Pirmajame sakinyje nėra sakoma, kad ieškovė „turi skolų“, o pavartotas žodžių junginys „neapmoka skolų“. Žodžių junginys „neapmoka skolų“, kuriame panaudota ieškovės akcentuojama žodžio „skola“ daugiskaita reiškia, kad nevykdoma prisiimta piniginė prievolė, tačiau neapibrėžia asmenų, kuriems asmuo nėra įvykdęs piniginių prievolių, kiekio. Be to, bendrinėje kalboje yra įprasta naudoti žodį „skola“ daugiskaitine forma. Vertinant teisniu požiūriu, pažeidus pagrindinę piniginę prievolę, įstatymo ar sutarties pagrindu atsiranda ir kitos išvestinės prievolės (palūkanos, delspinigiai, netesybos), todėl vienos skolos turėjimas suponuoja kelių piniginių prievolių, kurios visos ir gali būti įvardijamos žodžio „skola“ daugiskaitos forma.

11.       Teismas pritarė atsakovei, kad pirmoje komentaro pastraipoje yra patalpinta ne žinia, o atsakovės asmeninės patirties, grindžiamos komentaro teksto antrojoje – penktojoje pastraipose paskleistais duomenimis, pagrindu susiformavusi nuomonė, kuri viešai išsakoma siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo tos situacijos, kurią patyrė atsakovė.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepimo (komentaro) antroje pastraipoje paskleistos žinios teisingumą patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. sausio 3 d. elektroniniai laiškai bei jų priedai, UAB „Skolų valdymo partneris“ 2023 m. sausio 31 d. pranešimas Nr. D-7070 ieškovei, UAB „Skolų valdymo partneris“ 2023 m. vasario 9 d. pranešimas Nr. D-7122 atsakovei, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1825-614, nes nurodyti įrodymai ir įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovės nurodytu laiku šalis siejo vežimo teisiniai santykiai, kad atsakovė įvykdė sutartinę prievolę, kurios kaina 5 500 Eur, kad ieškovė apmokėjo dalį sutartyje nustatytos kainos, tačiau nustatytu terminu likusios skolos dalies (3 300 Eur) nesumokėjo, kad skola nebuvo sumokėta ir praėjus sutartyje nustatytam terminui, kad 3 300 Eur skola buvo priteista teismo sprendimu. Teismas konstatavo, kad atsiliepimo (komentaro) trečioje–ketvirtoje pastraipose išdėstyta žinia taip pat atitinka tikrovę, nes byloje esantys duomenys patvirtina šiose pastraipose nurodytus faktinius duomenis, kad pasibaigus piniginės prievolės įvykdymo terminui, atsakovei paslaugas teikę asmenys tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais ragino ieškovę skolą sumokėti, tačiau skola nebuvo apmokėta. Ieškovės pateiktas 2023 m. vasario 3 d. atsakymas į atsakovės reikalavimą patvirtina, kad neapmokėta 2022 m. lapkričio 11 d. sąskaita LGV 01879 buvo gražinta atsakovei. Teismas sprendė, kad atsiliepimo (komentaro) penktoje pastraipoje nurodyti duomenys taip pat teisingi. Šią išvadą grindė Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kad atsakovė 2023 m. vasario 23 d. pateikė ieškinį teismui, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-6973-592/2023.

13.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės 2023 m. vasario 3 d. atsiliepimo (komentaro) antrojoje ir penktojoje pastraipoje paskleistais faktiniais duomenimis buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, nes atsakovės 2023 m. vasario 3 d. atsiliepime (komentare) paskleisti faktiniai duomenys (žinia) atitinka tikrovę.

14.       Teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę pirmoje atsiliepimo (komentaro) pastraipoje, nes subjektyvi atsakovės nuomonė apie ieškovę susiformavo žemiau nurodytose pastraipose išdėstytų faktinių duomenų pagrindu, remiantis asmenine atsakovės patirtimi, dėl to nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovės nuomone, išdėstyta atsiliepimo (komentaro) pirmoje pastraipoje, buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija.

15.       Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo. Ieškovės kartu su rašytinais paaiškinimais pateikti balansai ir pelno nuostolio ataskaitos patvirtina tik tai, kad 2023 metų eigoje ieškovės pajamos buvo didesnės nei per visus 2022 metus, bet nepagrindžia ieškovės argumentų, jog būtent atsakovės paviešintas atsiliepimas (komentaras) padarė neigiamą poveikį atsakovės dalykinei reputacijai, ar kad padarė esminį poveikį ieškovės pajamų augimo tendencijoms, kurios buvo stebimos iki 2023 metų.

16.       Apibendrindamas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, jais buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, pateikta atsakovės nuomonė išreikšta nesąžiningai ar neturi faktinio pagrindimo, todėl ieškinio reikalavimus atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Kranų technika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11423-862/2023, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovę UAB „Logiva“ pašalinti apie ieškovę UAB „Kranų technika“ interneto svetainėje www.rekvizitai.lt skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją lietuvių ir anglų kalbomis: „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių. Su UAB „Kranų technika“ susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų. Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 eurų sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12. Įmonės direktorius po priminimų apie sąskaitų apmokėjimą laiku sakė, kad savo buhalterius informavo atsiskaityti 2022-12-22. Deja, mokėjimo negavome. Su įmonės direktoriumi bandėm susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė. Galiausiai 2023 metų sausio 30 dieną įmonės direktorius pareiškė, kad sąskaitą faktūrą atmetė. Byla jau persiųsta mūsų teisininkams ir imamės visų būtinų veiksmų skolai išieškoti.“; priteisti iš atsakovės UAB „Logiva“ ieškovei UAB „Kranų technika“ 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, reglamentuojančios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovės paskelbtas komentaras apie ieškovę neatitinka tikrovės ir yra nesąžiningas, todėl nepagrįstai neįpareigojo atsakovės šį komentarą pašalinti.

17.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie skolą komentaro paskelbimo metu atitiko tikrovę, nes neįvertino aplinkybės, jog atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 3 300 Eur sumos buvo ginčijamas. Komentaro paskelbimo metu (2023 m. vasario 3 d.) nebuvo jokios atsakovės neginčijamos reikalavimo teisės į ieškovę. Teismas nepagrįstai vertino, kad, dar nepasibaigus ginčui, egzistavo ieškovės skola atsakovei, nes 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-6973-592/2023 pagal ieškovės reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimu, t. y. atsakovės reikalavimas buvo ginčijamas teisme. Civilinė byla buvo baigta tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį. Todėl laikytina, kad atsakovė savavaldžiavo ir nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Be to, ieškovė šiuo metu yra visiškai įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6973-592/2023, tačiau atsakovė iki šiol yra paskelbusi tikrovės neatitinkantį ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminantį komentarą.

17.3.                      Teismas netinkamai išyrė ir įvertino atsakovės paskelbto komentaro turinį, todėl nepagrįstai nenustatė, kad komentaras pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovės teiginys „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų“ neatitinka tikrovės, nes komentaro paskelbimo metu neegzistavo atsakovės neginčijamos reikalavimo teisės į ieškovę; aplinkybė, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas teisme, tik patvirtina, kad atsakovės reikalavimas buvo ginčijamas. Teiginys „Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“ yra nepagrįstas ir neteisingas, nes nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir buvo paskelbtas siekiant nesąžiningų tikslų, t. y. siekiant pakenkti ieškovės dalykinei reputacijai. Teismas nepagrįstai nevertino šio teiginio atitikties tikrovei ir sąžiningumo, todėl padarė klaidingą išvadą, esą tai yra atsakovės nuomonė. Įstatymai nesuteikia teisės atsakovei vertinti ieškovės ir kitų asmenų teisinių santykių ir daryti tokių nepagrįstų išvadų. Teiginys „susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų. Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 eurų sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12“ neatitinka tikrovės, nes komentaro paskelbimo metu neegzistavo atsakovės neginčijama reikalavimo teisės į ieškovę; šiuo metu ieškovė yra įvykdžiusi teismo sprendimą, todėl neegzistuoja jokios atsakovė reikalavimo teisės į ieškovę (nei ginčijamos, nei neginčijamos). Teiginys „Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė“ nepagrįstas, nes atsakovė niekuomet nekalbėjo su ieškovės vadovu telefonu, šiuo teiginiu siekiama sumenkinti ieškovės vadovo vardą ir dalykinę reputaciją. Teismas šios aplinkybės apskritai netyrė ir nevertino, todėl padarė klaidingą išvadą, esą ši aplinkybė atitinka tikrovę.

17.4.                      Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, net sutrumpintų, dėl kurių atmetė ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, t. y. teismas neįvertino ieškovės argumentų ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog prezumpciją, kad atsiliepimo (komentaro) turinys neatitinka tikrovės, turi pareigą paneigti atsakovė. Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė, t. y. neįrodė savo teiginių teisingumo. 

17.5.                      Teismas nepagrįstai dalį atsakovės komentaro vertino kaip paskleistą informaciją, o dalį – kaip nuomonę apie ieškovę. Teismas nepagrįstai vertino, jog pirmoje atsiliepimo (komentaro) teksto pastraipoje atsakovė pateikė savo nuomonę, nes šis komentaras suformuluotas kaip objektyvi tiesa, o ne kaip atsakovės nuomonė, duomenys apie esamas skolas yra objektyvūs ir gali būti patikrinti. Antras komentaro sakinys „Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“ neatitinka tiesos ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Šiuo teiginiu pasisakoma apie būsimą ieškovės įsipareigojimų neįvykdymą kitiems asmenims, bet ne atsakovei. Šis atsakovės teiginys suformuotas kaip objektyvi žinia, kuria siekiama pakenkti ieškovei ir sudaryti neigiamą įspūdį apie ieškovės veiklą. Šis teiginys ne tik neatitinka tikrovės, tačiau yra suformuluotas nesąžiningai. Net jeigu atsakovės teiginiai apie ieškovę būtų nuomonė, šie teiginiai neatitinka sąžiningumo reikalavimo. 

17.6.                      Teismas nepagrįstai vertino, jog pirmoje atsiliepimo (komentaro) teksto pastraipoje atsakovė pateikė savo nuomonę, kuri viešai išsakoma tam, kad apsaugoti kitus asmenis nuo tos situacijos, kurią patyrė atsakovė, o kitose pastraipose skelbiama tikrovę atitinkanti informacija, nes: 1) teismas nevertino komentaro antroje – penktoje pastraipose paskleistos informacijos (faktų) apie ieškovę atitikties tiesai; 2) teismas klaidingai nustatė, kad atsakovės teiginys „po 2022-12-12 su ieškovės direktoriumi nepavyko susisiekti“ atitinka tikrovę, nes ieškovė yra nurodžiusi priešingai; 3) neegzistavo atsakovės galiojančio ir neginčijamo reikalavimo teisė ieškovės atžvilgiu, todėl, šalių ginčą nagrinėjant teisme, atsakovė visą laiką skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę; 4) atsakovė nurodo apie „skolas“, tai yra daugiskaita, o tai nėra tiesa. Aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilęs ginčas dėl sutarties aiškinimo ir taikymo bei atlyginimo dydžio, niekaip nepatvirtina, kad atsakovė neturėjo neginčijamos ir galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, todėl atsakovės teiginys, esą ieškovė „neapmoka skolų“, neatitinka tikrovės. Teismui nustačius, kad atsakovė paskleidė apie ieškovę nuomonę, teismas turėjo taikyti nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovė turėjo įrodyti, kad paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovės ar kitaip specialiai jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

17.7.                      Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio. Ieškovė neturi pareigos įrodyti tikslaus neturtinės žalos dydžio, nes neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjimu atveju ieškovė dėl atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos patyrė žalą reputacijai, kurią patvirtina šios aplinkybės: 1) ginčo komentaras buvo paskleistas interneto svetainėje www.rekvizitai.lt, t. y. plačiam subjektų ratui, kurio apimties tiksliai nustatyti nėra įmanoma, o svetainė plačiai naudojama įmonių patikimumui patikrinti; 2) atsakovės paskleisti teiginiai „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“ yra neigiamo pobūdžio ir žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją; 3) tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę atsakovė paskleidė tyčia, t. y. atsakovė suprato, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės ir kenkia ieškovės dalykinei reputacijai, ir siekė padaryti ieškovei žalos; 4) kilus ginčui šioje civilinėje byloje, atsakovė nesutiko geruoju pašalinti paskleistos informacijos apie ieškovę, atsakovės teiginiai apie ieškovę yra iki šiol skelbiami, kas reiškia, kad tokiais veiksmais atsakovė siekia sukelti kaip galima didesnę žalą ieškovei; 5) atsakovės skelbiamas komentaras daro neigiamą įtaką ieškovės veiklai, nes sudaro sąlygas potencialiems klientams nepasitikėti ieškove ir jos vadovu, siekiama sumenkinti ieškovės vardą; 6) atsakovės teiginiai buvo paskleisti 2023 m. vasario 3 d., t. y. yra skleidžiami jau 11 mėnesių, kas sudaro apie 330 dienų, ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala sudaro apie 30 Eur už kiekvieną pažeidimo trukmės dieną, tokia suma atitinka protingumo ir sąžiningumo principus; 7) po komentaro paskelbimo pradėjo prastėti ieškovės finansiniai veiklos rodikliai: remiantis ieškovės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2022 metus, ieškovės pardavimo pajamos lyginant su 2021 metais padidėjo 360 471 Eur, t. y. 36 procentais, tačiau pradėjus skleisti apie ieškovę tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją, ieškovės veiklos pajamų augimas sulėtėjo – ieškovė per 2023 metų 8 mėnesius uždirbo 976 076 Eur pajamų, ieškovės vidutinės veiklos pajamos per mėnesį 2023 metais sudaro 122 009 Eur, o 2022 metais ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį sudarė 113 588 Eur, taigi, ieškovės veiklos pajamų augimas, lyginant 2022 ir 2023 metų pajamas, sudarė 7,4 procento; pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės 2023 m. vasario 3 d. ir iki šiol svetainėje www.rekvizitai.lt skleidžiama ieškovės reputacijai žalą daranti informacija lėmė prastesnius ieškovės veiklos rezultatus ir veiklos bei pajamų augimo sulėtėjimą, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai turėjo tiesioginės įtakos ieškovės veiklai.

18.       Atsakovė UAB „Logiva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:   

18.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pirmoje komentaro pastraipoje pateikė savo nuomonę, susiformavusią asmeninės patirties pagrindu, t. y. kad ieškovė, kuri yra neįvykdžiusi piniginės prievolės atsakovei, gali nevykdyti piniginių prievolių ne tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims, kurie turėtų imtis atsargumo priemonių tam, kad, kaip ir atsakovė, savo veikloje nepatirtų finansinių nuostolių. Apeliacinio skundo argumentai, kvestionuojantys teismo atliktą atsakovės nuomonės pagrįstumo vertinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės paskleista nuomonė turėjo akivaizdų faktinį pagrindą, kuris, be kita ko, buvo patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1825-614/2023, konstatuotomis aplinkybėmis.

18.2.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad komentaro antroje–penktoje pastraipose atsakovė paskleidė žinią (duomenis ir faktus), kuri yra pagrįsta faktiniais ir rašytiniais įrodymais. Teismas pagrįstai, remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nustatė, jog komentaro antroje pastraipoje paskleista žinia dėl šalių sudaryto susitarimo, atsakovės suteiktos paslaugos, nustatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos ir ieškovės neįvykdyto įsipareigojimo dydžio yra teisinga ir atitinka tikrovę. Tai, kad komentaro paskelbimo metu šalių ginčas dar nebuvo išspręstas teisme, neturi jokios teisinės reikšmės konstatuojat šių komentaro argumentų pagrįstumą, nes komentare nurodomos faktiškai susiklosčiusios aplinkybės, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, o jų atitiktis tikrovei konstatuota įsiteisėjusiais minėtais teismų sprendimu ir nutartimi. Dėl to teismas pagrįstai aplinkybės, jog komentaro paskelbimo metu ieškovė ginčijo atsakovės reiškiamą reikalavimą, nevertino kaip turinčios reikšmę.

18.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad surinkti įrodymai patvirtina komentaro trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose atsakovės paskleistos žinios pagrįstumą. Į nagrinėjamą bylą buvo pateikta ir ieškovės 2023 m. sausio 30 d. atsakovei išsiųsto el. laiško kopija, patvirtinanti komentaro dalį dėl ieškovei pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros atmetimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ieškovei, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla.

18.4.                      Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas klaidingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai ištyrė bei įvertino komentaro turinį, neatitinka faktinės situacijos ir yra nepagrįsti. Ieškovė, apeliaciniu skundu ginčydama teismo padarytą išvadą, jog atsakovės komentare išsakyti argumentai yra teisingi, remiasi niekuo nepagrįstais ir teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, nesudarančiais pagrindo kvestionuoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

18.5.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad, priimant skundžiamą teismo sprendimą, nepagrįstai nebuvo nustatytas ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo faktas. Šiuo atveju į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, iš kurių galima būtų spręsti, jog dėl paskelbto komentaro buvo pažeminta ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinė reputacija. Teismas teisingai pažymėjo, kad byloje esantiems įrodymams patvirtinus, jog atsakovės komentare paskleisti faktiniai duomenys (žinia) atitinka tikrovę, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės komentaro antroje–penktoje pastraipose paskleistais duomenimis buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Konstatavęs, kad komentaro antroje–penktoje pastraipose atsakovės paskleista žinia yra pagrįsta ir objektyvi, teismas teisingai sprendė, jog taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pirmoje komentaro pastraipoje atsakovė, viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovei neįrodžius, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta atsakovei paskelbus komentarą, taip pat neįrodžius, kad atsakovės subjektyvaus pobūdžio teiginiai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, o atsakovė, kaip asmuo paskleidęs šiuos teiginius, yra nesąžininga ir kalta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

21.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomą įrodymą – 2023 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo atsakovei 5 890,84 Eur (mokėjimo paskirtis – civilinė byla Nr. 2-6973-592/2023), t. y. sumokėjo atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovei iš ieškovės priteistas sumas.

22.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apeliacinės instancijos teismui naujai pateikiamo įrodymo priėmimo klausimą, pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Ieškovė teikia naują rašytinį įrodymą apie aplinkybes, kurios atsirado 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu, pripažintina, kad įrodymas apie po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsiradusias naujas faktines aplinkybes neatitinka sąsajumo reikalavimo, o nurodomos aplinkybės iš esmės nėra teisiškai reikšmingos vertinant iki joms atsirandant priimto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl to ieškovės apeliacinės instancijos teismui teikiamą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė, kaip vykdytoja, ir ieškovė, kaip užsakovė, sudarė Transporto užsakymą Nr. TR001714 (toliau – Sutartis), kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (e. t. 1, b. l. 37).

25.       Atsakovė, vykdydama Sutartį, suteikė ieškovei krovinio pervežimo organizavimo paslaugų už 5 500 Eur sumą ir šių paslaugų apmokėjimui išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV 01712 bei 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV 01879 (e. t. 1, b. l. 34). Pagal Sutarties sąlygas ieškovė už suteiktas paslaugas su atsakove privalėjo atsiskaityti, sumokėdama 40 proc. avansą (2 200 Eur), o likusią dalį (3 300 Eur) – per 30 dienų. Ieškovė už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, t. y. neapmokėjo 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LGV 01879, išrašytos 3 300 Eur sumai.

26.       Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt, atsiliepimų apie UAB „Kranų technika“ skiltyje („Lankytojų nuomonės ir komentarai“) lietuvių ir anglų kalbomis patalpino tekstą (e. t. 1, b. l. 8):

„UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių.

Su UAB „Kranų technika“ susitarėme, kad vieną jų krovinį pervešime už 5 500 eurų. Pagal mūsų susitarimą, 40 % apmokėjimo turėjo būti sumokėta iš anksto, o likusią sumą UAB „Kranų technika“ turėjo sumokėti praėjus 30 dienų po pristatymo. Po pristatymo įmonei 2022-11-11 buvo išsiųsta 3 300 eurų sąskaita, kurios numeris LGV 01879. Paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2022-12-12.

Įmonės direktorius po priminimų apie sąskaitų apmokėjimą laiku sakė, kad savo buhalterius informavo atsiskaityti 2022-12-22. Deja, mokėjimo negavome. Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė.

Galiausiai 2023 metų sausio 30 dieną įmonės direktorius pareiškė, kad sąskaitą faktūrą atmetė.

Byla jau persiųsta mūsų teisininkams ir imamės visų būtinų veiksmų skolai išieškoti.“

27.       2023 m. vasario 3 d. raštu „Dėl Jūsų reikalavimo nepagrįstumo ir reikalavimas neskleisti tikrovės neatitinkančios neigiamo pobūdžio informacijos apie klientą“ ieškovė nurodė, kad, gavusi atsakovės reikalavimą ir 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV01879, kurios suma 3 300 Eur, informavo atsakovę, jog ieškovė su reikalavimu ir nurodyta sąskaita nesutinka, nes už 2022 m. spalio 6 d. atsakovės atliktą krovinio pervežimą atsakovė išrašė 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV01712 2 200 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LGV01712 nurodyta paslauga „Transportavimo paslauga, maršrutas TR Ankara – Panevėžys“, joje nenurodyta, kad sąskaita yra tarpinė ar dalinė, ieškovė nėra gavusi ir nėra pasirašiusi atsakovės atsiųsto transporto užsakymo, kuriame nurodyta kita paslaugų kaina. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodė atmetanti atsakovės reikalavimą dėl 3 300  Eur skolos kaip nepagrįstą ir grąžinanti atsakovei 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGV01879. Minėtu raštu ieškovė prašė pašalinti atsakovės komentare paskelbtus, ieškovės teigimu, tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovę ir jos vadovą (e. t. 1, b. l. 9-10).

28.       2023 m. vasario 22 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ieškovei dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, ieškinį tenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės, be kita ko, 3 300 Eur skolos (e. t. 1, b. l. 26-29). Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs minėtą sprendimą, 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1825-614/2023, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (e. t. 1, b. l. 76-82).

29.       2023 m. gegužės 11 d. ieškovė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovės 2023 m. vasario 3 d. komentare nurodyti teiginiai atitiko tikrovę, pateikta atsakovės patirtimi pagrįsta nuomonė dėl situacijos, taip pat ieškovė neįrodė dalykinei reputacijai padarytos žalos.

30.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovę pašalinti apie ieškovę interneto svetainėje www.rekvizitai.lt skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją lietuvių ir anglų kalbomis bei priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

31.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl komentaro antroje ir trečioje pastraipose paskleistų duomenų (ne)atitikimo tikrovei, dėl pirmoje komentaro pastraipoje paskleistos informacijos kvalifikavimo atsakovės nuomone teisingumo ir jos pobūdžio bei dėl ieškovės dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo.

Dėl garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo bylose reikšmingų aplinkybių

32.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnio 8 dalį, šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022). Taigi, atsakovės paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo.

34.       Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo būtent ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Dėl ginčo komentaro informacijos (ne)atitikties tikrovei

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atsiliepimo (komentaro) antroje–penktoje pastraipose buvo paskleista žinia, o atsakovė įrodė, jog paskleista žinia atitiko tikrovę.

36.       Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, jog teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės teiginiai apie skolą komentaro paskelbimo metu atitiko tikrovę, nes neįvertino aplinkybės, jog atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 3 300 Eur sumos komentaro paskelbimo metu (2023 m. vasario 3 d.) buvo ginčijamas, šalių ginčas išspręstas tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje; taip pat teiginys „Su įmonės direktoriumi bandėme susisiekti telefonu, tačiau į skambučius neatsiliepė“ nepagrįstas, nes atsakovė niekuomet nekalbėjo su ieškovės vadovu telefonu. Taigi, nėra ginčo, kad komentaro antroje–penktoje pastraipose nurodyta informacija kvalifikuotina kaip žinia, tačiau keliamas klausimas dėl jos (ne)atitikties tikrovei.

37.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas, spręsdamas garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo bylas, privalo nustatyti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Sąvoka „atitikimas tikrovei“ turi būti vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleistos žinios neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

38.       Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, teko atsakovei. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė paneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog ginčo antroje–penktoje pastraipose paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

39.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. rugsėjo 27 d Transporto užsakymas Nr. TR001714, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą iš Turkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sumokėti 40 procentų avansą (2 200 Eur), o likusią dalį (3 300 Eur) – per 30 dienų, vežimo kaina – 5 500 Eur); 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LGV 01712, išrašyta 2 200 Eur sumai, bei 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LGV 01879, išrašyta 3 300 Eur sumai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, kuriuo UAB „Logiva“ ieškinys UAB „Kranų technika“ buvo patenkintas visiškai, priteisiant iš ieškovės atsakovei 3 300 Eur skolos, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1825-614/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6973-592/2023, paliktas nepakeistas; 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. sausio 3 d. elektroniniai laiškai bei jų priedai, UAB „Skolų valdymo partneris“ 2023 m. sausio 31 d. pranešimas Nr. D-7070, ieškovės 2023 m. vasario 3 d. atsakymas į atsakovės reikalavimą, UAB „Skolų valdymo partneris“ 2023 m. vasario 9 d. pranešimas Nr. D-712 atsakovei (e. t. 1, b. l. 30, 31, 32, 33, 35, 36, 40), patvirtina atsakovės komentaro antroje pastraipoje paskleistos žinios atitiktį tikrovei, nes nurodyti įrodymai ir įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovės nurodytu laiku šalis siejo vežimo teisiniai santykiai, kad atsakovė įvykdė sutartinę prievolę, kurios kaina 5 500 Eur, kad ieškovė apmokėjo dalį sutartyje nustatytos kainos, tačiau nustatytu terminu likusios sumos dalies (3 300 Eur) nesumokėjo, kad skola nebuvo sumokėta ir praėjus sutartyje nustatytam terminui, kad atsakovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą ir 3 300 Eur skola buvo priteista teismo sprendimu.

40.       Nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, ginčo komentaro paskelbimo metu šalių ginčas dėl nurodytų sumų nebuvo išspręstas ir išnagrinėtas vėlesniais atsakovės reikalavimų pagrįstumą pripažinusiais teismų procesiniais sprendimais, tačiau iš ginčo komentaro turinio ir sisteminės analizės matyti, kad ir tuo metu kai buvo paskleista informacija atitiko tikrovę bei buvusią situaciją: pranešime suprantama forma paaiškinama reali buvusi faktinė situacija, nurodoma, jog, atsakovės vertinimu, su ja nėra tinkamai atsiskaityta, jog yra kilęs ginčas, nes ieškovės vadovas atmetė sąskaitą, taip pat tai, jog atsakovė dėl to imsis teisinių procedūrų ir veiksmų skolai išieškoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo teiginius, kad ginčo komentaro paskelbimo laiku jo turinys neatitiko realybės.  

41.       Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog aplinkybė, kad komentaro paskelbimo metu tarp šalių kilęs ginčas dar nebuvo išspręstas teisme, neturi jokios teisinės reikšmės, konstatuojant komentaro antros pastraipos pagrįstumą, nes komentare nurodomos faktiškai susiklosčiusios aplinkybės, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, o jų buvusi atitiktis tikrovei konstatuota ir minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai aplinkybės, jog komentaro paskelbimo metu ieškovė ginčijo atsakovės reiškiamą reikalavimą, nevertino kaip turinčios reikšmę komentare išsakytos žinios atitikties tikrovei konstatavimui.

42.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad komentaro dalies, kurioje nurodoma, jog su ieškovės direktoriumi buvo bandoma susiekti telefonu, tačiau į skambučius nebuvo atsiliepta, pagrįstumą patvirtino pati ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, kad su ieškovės vadovu atsakovė telefonu nekalbėjo. Probleminį šalių bendravimą patvirtina byloje pateikti elektroniniai laiškai, šalių raštai.

43.       Taip pat atmestinas kaip pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad turėtų būti įvertinta faktinė aplinkybė, jog ieškovė yra įvykdžiusi teismų procesinius sprendimus dėl skolos atsakovei priteisimo, t. y. yra atsiskaičiusi su atsakove ir nebėra pastarajai skolinga, o ginčo komentaras, būdamas viešoje erdvėje, skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją. Vertinant ginčo komentarą – jo pobūdį ir atitiktį tikrovei – svarbi ir vertinama komentaro paskelbimo metu buvusi situacija, kurios įvertinimui nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, atsiradusios vėliau, t. y. po komentaro, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas, paskelbimo. 

44.       Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ginčo komentaro antroje–penktoje pastraipose nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, pranešimas apie faktus buvo pagrįstas, įvykę faktai vertinti adekvačiai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti nurodyta teismo išvada.

Dėl pirmoje komentaro pastraipoje paskleistos informacijos kvalifikavimo ir pobūdžio 

45.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsiliepimo (komentaro) teksto antroje–penktoje pastraipose paskleista žinia (duomenys ir faktai), konstatavo, kad nurodytos žinios pagrindu pirmoje komentaro teksto pastraipoje yra patalpinta ne žinia, o atsakovės asmeninės patirties pagrindu susiformavusi nuomonė, jog ieškovė, kuri yra neįvykdžiusi piniginės prievolės atsakovei, gali nevykdyti piniginių prievolių ir kitiems asmenims, kurie, atsakovės nuomone, galėtų imtis atsargumo priemonių, tam, kad, kaip ir atsakovė, savo veikloje nepatirtų finansinių nuostolių.

46.       Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pirmoje atsiliepimo (komentaro) teksto pastraipoje atsakovė pateikė savo nuomonę, o ne teiginius (žinią) apie ieškovę, nes šis komentaras suformuluotas kaip objektyvi tiesa, o ne kaip atsakovės nuomonė, duomenys apie esamas skolas yra objektyvūs ir gali būti patikrinti. Ieškovės teigimu, antras komentaro sakinys „Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją; šiuo teiginiu pasisakoma apie būsimą ieškovės įsipareigojimų neįvykdymą kitiems asmenims, bet ne atsakovei. Šis atsakovės teiginys suformuotas kaip objektyvi žinia, kuria siekiama pakenkti ieškovei ir sudaryti neigiamą įspūdį apie ieškovės veiklą, todėl, ieškovės teigimu, šis teiginys ne tik neatitinka tikrovės, tačiau yra suformuluotas nesąžiningai. Be to, ieškovės nuomone, net jeigu komentaro pirmos pastraipos teiginiai apie ieškovę būtų nuomonė, šie teiginiai neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Ieškovės teigimu, teismui nustačius, kad atsakovė paskleidė apie ieškovę nuomonę, teismas turėjo taikyti nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovė turėjo įrodyti, kad paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovės ar kitaip specialiai jai pakenkti. 

47.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti apeliantės skundo teiginiai, grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pirmoje ginčo komentaro teksto pastraipoje buvo patalpinta ne žinia, o atsakovės asmeninės patirties pagrindu susiformavusi atsakovės nuomonė apie ieškovę, kaip sutartinių teisinių santykių kontrahentę, ir jos elgesį (CPK 185 straipsnis).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

49.       Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y. turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip teigiančiojo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51.       Nagrinėjamu atveju pirmą ginčo atsiliepimo (komentaro) pastraipą sudaro du sakiniai: „UAB „Kranų technika“ neapmoka skolų. Kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ginčo komentaro pirmoje pastraipoje pateikta informacija negali būti kvalifikuojama kaip žinia. Įvertinus kontekstą, kuriame šios frazės buvo suformuluotos, informacijos pateikimo konstrukciją, turinį lingvistiniu, gramatiniu, sisteminiu aspektais, taip pat antrajame pirmos pastraipos sakinyje pavartotus žodžius „gali“ ir „jeigu“, matyti, kad ginčo frazėse yra daugiau svarstomojo nei teigiamojo pobūdžio informacijos, šią informaciją atsakovė išreiškė ne kaip aiškų ir/ar naują neginčijamą faktą, bet kaip susirūpinimą, jog, atsižvelgiant į antroje–penktoje pastraipose pateiktą informaciją, kitos įmonės, kurios dirba su UAB „Kranų technika“, gali patirti finansinių nuostolių, jei nesiims atsargumo priemonių. Šiuo atveju ginčo komentaro pirmos pastraipos informacija pateikta kaip atsakovės subjektyvus egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovę vertinimas, požiūris, jų interpretavimas ieškovės atsiskaitymo už suteiktas paslaugas su kitomis įmonėmis aspektu. Vien tai, kad ginčijamas pirmos pastraipos pirmas sakinys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmoje atsiliepimo (komentaro) teksto pastraipoje atsakovė pateikė savo nuomonę, susiformavusią asmeninės patirties pagrindu, kuri viešai išsakoma siekiant įspėti kitus asmenis apie atsakovės sutartinių santykių su ieškove patirtį.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl aptariamos ginčo informacijos kvalifikavimo kaip atsakovės nuomonės yra pagrįstos, atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, išvados tinkamai motyvuotos, padarytos sistemiškai įvertinus bylos duomenis ir paskelbto komentaro turinį, teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aptariama pastraipa sudaryta iš dviejų tarpusavyje susijusių sakinių, pagrįstai sprendė, jog šie sakiniai turi būti aiškinami ne kiekvienas atskirai, o bendrame (pastraipos) ir teksto kontekste, t. y. kartu, nes abiem sakiniais yra išsakyta vientisa mintis: pirmąjį sakinį papildo antrasis sakinys, kuriame išdėstyta tikimybė, susirūpinimas dėl galimų pasekmių kilimo, esant pirmajame sakinyje nurodytai sąlygai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai žodžio „skola“ pirmajame sakinyje pavartojimą daugiskaitos kilmininko linksnyje aiškintino siedamas su antruoju sakiniu, kuriame kreipiamasi į neapibrėžtą asmenų ratą, ir žodžio „skola“ pavartojimo daugiskaitos forma nelaikė nesąžiningu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrinėje kalboje yra įprasta naudoti žodį „skola“ daugiskaitos formoje, juolab sutiktina su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad, vertinant teisniu požiūriu, pažeidus pagrindinę piniginę prievolę, įstatymo ar sutarties pagrindu atsiranda ir kitos išvestinės prievolės (palūkanos, delspinigiai, netesybos), todėl vienos skolos turėjimas suponuoja kelių piniginių prievolių, kurios visos ir gali būti įvardijamos žodžio „skola“ daugiskaitos forma, pavadinant ,,skolomis“.

53.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat argumentavo, kad, net jeigu komentaro pirmos pastraipos atsakovės teiginiai apie ieškovę būtų nuomonė, šie teiginiai neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Ieškovės teigimu, teismui nustačius, kad atsakovė paskleidė apie ieškovę nuomonę, teismas turėjo taikyti nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovė turėjo įrodyti, kad paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovės ar kitaip specialiai jai pakenkti.

54.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę pirmoje atsiliepimo (komentaro) pastraipoje, nes subjektyvi atsakovės nuomonė apie ieškovę susiformavo žemiau nurodytos pastraipose išdėstytų faktinių duomenų pagrindu ir kontekste, asmenine atsakovės patirtimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės nuomone, išdėstyta atsiliepimo (komentaro) pirmojoje pastraipoje, buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, nes nenustatyta, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę.

55.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

56.       Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

57.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad jei teismas nustatė, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą nuomonę, teismas turėjo taikyti nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovė turėjo įrodyti, kad paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovės ar kitaip specialiai jai pakenkti, tačiau, ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pripažįsta šiuos apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais ir atmestinais.  

58.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas visų pirma konstatavo, kad antroje– penktoje komentaro pastraipose nurodytos tikrovę atitinkančios žinios pagrindu pirmoje atsiliepimo (komentaro) teksto pastraipoje atsakovė pateikė savo nuomonę, kuri viešai išsakoma dalinantis asmenine atsakovės bendradarbiavimo su ieškove patirtimi. Taigi, pirmoje komentaro pastraipoje nurodyta subjektyvi atsakovės nuomonė ir situacijos vertinimas turi pakankamą faktinį pagrindą ir nebuvo įrodyta, jog ja buvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovę ar kitaip specialiai jai pakenkti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priešingai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog atsakovė įrodė, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą susidaryti viešai išreikštą nuomonę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nustačius, kad atsiliepime (komentare) atsakovės nurodyti faktiniai duomenys yra pagrįsti ir objektyvūs, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę pirmoje atsiliepimo (komentaro) pastraipoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinumu, pirmoje komentaro pastraipoje paskleista nuomonė nėra žeminanti, nevartoti įžeidžiantys žodžiai, taip pat sutiktina su skundžiamo sprendimo išvada, kad nuomonė viešai išsakyta tam, kad informuoti kitus asmenis apie atsakovės patirtį ir apsaugoti nuo situacijos pasikartojimo.

Dėl ieškovės dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo

59.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės 2023 m. vasario 3 d. atsiliepime (komentare) paskleisti faktiniai duomenys (žinia) atitinka tikrovę, o suformuota nuomonė turėjo faktinį pagrindą ir nebuvo nesąžininga, konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės 2023 m. vasario 3 d. atsiliepimo (komentaro) antroje ir penktoje pastraipose paskleistais faktiniais duomenimis buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai viešai paskelbdama savo nuomonę apie ieškovę pirmoje atsiliepimo (komentaro) pastraipoje, sprendė, kad atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės nuomone, išdėstyta atsiliepimo (komentaro) pirmojoje pastraipoje, buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovės paskelbto atsiliepimo (komentaro) poveikio ieškovės dalykinei reputacijai ir argumentus, kad dėl to, ar ieškovei buvo padaryta žala, kurią ieškovė vertina 10 000 Eur suma, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo, taip pat neįrodė, kad būtent atsakovės paviešintas atsiliepimas (komentaras) padarė neigiamą poveikį ieškovės pajamų augimo tendencijoms, kurios buvo stebimos iki 2023 metų.

60.       Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad ieškovė dėl atsakovės paskleistos tikrovės neatankančios informacijos patyrė žalą reputacijai, po komentaro paskelbimo pradėjo prastėti ieškovės finansiniai veiklos rodikliai: sulėtėjo ieškovės veiklos pajamų augimas lyginant 2022 ir 2023 metų pajamas.

61.       Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje nustatyta, jog pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

62.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundo teiginiai, grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ginčo komentaru buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija ir tuo padaryta ieškovei neturtinės žalos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantiems įrodymams patvirtinus, jog atsakovės komentare paskleisti faktiniai duomenys (žinia) atitinka tikrovę, o nuomonė – turi faktinį pagrindą ir nėra nesąžininga, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės komentaro paskleistais duomenimis buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, o atsakovės elgesys, viešai paskelbiant savo nuomonę apie ieškovę, būtų nesąžiningas ir / ar pažeistų ieškovės dalykinę reputaciją. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti duomenys apie finansinę jos būklę nėra pakankamai susieti su ginčo komentaru ir vien finansinių rodiklių prastėjimas savaime nesietinas su vienu komentaru. Tokie duomenys nėra pakankami įrodyti ginčo komentaro ir finansinių rodiklių rezultatų sąsajai ir tarpusavio priklausomybei (CPK 178, 185 straipsniai). Nurodyti ieškovės teiginiai, kuria ji grindė prašomos priteisti neturtinės žalos faktą ir dydį, deklaratyvūs, abstraktūs ir nesudarantys pagrindo nustatyti priežastinio ryšio su ginčo komentaru. Ieškovei neįrodžius, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta atsakovei paskelbus komentarą, taip pat neįrodžius, kad atsakovės subjektyvaus pobūdžio teiginiai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, o atsakovė, kaip asmuo paskleidęs šiuos teiginius, yra nesąžininga ir kalta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo komentaru buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija ir padaryta neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip neįrodyti. Apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

64.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

65.       Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

66.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

67.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

68.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 1, b. l. 134–135).

69.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi teisinės pagalbos apeliaciniame procese išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (apeliantės).

70.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria: 

        ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11423-862/2023, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logiva“ (j. a. k. 305757494) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ (j. a. k. 304427262) 2 601,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                           Asta Jakutytė-Sungailienė

 

 

                                                                          Rūta Latvelė 

 

 

                                                                          Ieva Navickaitė-Sakalauskienė