Civilinė byla Nr. 2-119-797/2013

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03437-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 116.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant atsakovei J. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovei J. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

n u s t a t ė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7141,57 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių 2005-12-29 buvo sudaryta mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos sutartis, pagal kurią ieškovas išdavė atsakovei kortelę bei atidarė mokėjimo kortelės sąskaitą. Pagal informacijos, su kuria susipažino atsakovė, 3.6 punktą atsakovė atsako už visus įsiskolinimus, atsiradusius mokėjimo kortelės sąskaitoje, naudojant mokėjimo kortelę ir privalo jį padengti iki nurodytos dienos kartu su paskaičiuotomis palūkanomis už įsiskolinimą. Nurodo, jog atsakovė grynųjų pinigų bankomate nusiėmė daugiau lėšų, negu galėjo nusiimti, o paraginta sugrąžinti skolą, jos negrąžina, todėl prašo ieškinį tenkinti. Atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir paaiškino, jog atsakovė įsiskolino, kai ji AB SEB banke grynųjų pinigų išdavimo bankomate, esančiame Gardino g. 2, Šiauliuose, 2006-01-04 išsigrynino 5000 Lt sumą ir 2006-01-09 išsigrynino 4900 Lt sumą, iš viso 9900 Lt, kuri rezervuojama 10 dienų laikotarpiui, per kurį AB SEB bankas turėjo nusirašyti 9900,00 Lt sumą iš AB DNB banko, tačiau dėl trikdžių po 10 dienų 9900,00 Lt suma nebuvo rezervuota, ji atsišildė, todėl atsakovė toliau vykdė atsiskaitymus už pirkinius mokėjimo kortele bei vykdė grynųjų pinigų išėmimo bankomatuose operacijas, o AB SEB bankas pavėluotai atsiuntė ataskaitą ir tik 2006-02-03 nurašė 9900 Lt sumą iš AB DNB banko. Atsakovei 2006 m. buvo skambinta ir raginta sugrąžinti skolą, bet to nepadarė, todėl 2011-08-31, 2011-10-17, 2012-04-12 raštais dar kartą paragino atsakovę tai padaryti, tačiau skola negrąžinta. Paaiškinti, kokie trikdžiai buvo, kad AB SEB bankas laiku nenuskaitė pinigų, negali ir nurodė, kad net jeigu pinigai buvo nurašyti ne atsakovės, tačiau jie buvo nurašyti ir ieškovas patyrė nuostolius dėl susidariusio įsiskolinimo atsakovės sąskaitoje.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas teigia, jog atsakovė nusiėmė daugiau lėšų negu turėjo. Pagal kortelės suteikimo ir naudojimo sutarties 3.5 punktą kredito limitas suteikiamas, pasirašius papildomą susitarimą. Kadangi toks susitarimas nebuvo pasirašytas, todėl ji neturėjo galimybės paimti ir nepaėmė daugiau lėšų nei jų buvo kortelės sąskaitoje. Ieškovas nereiškė pretenzijų 2006 m., nei karto nebendravo su atsakove telefonu savo iniciatyva. Nurodo, jog ji pati kreipėsi į mokėjimo kortelių aptarnavimo skyrių ir Lietuvos banką, 2006 m. parašė du raštiškus kreipimusis, nei į vieną jų negavo atsakymo. Tik 2011 m. gavo banko įspėjimą. Nurodo, jog gavo iš banko sąskaitos vidaus išklotines, iš kurių matosi, kad išklotinių duomenys yra skirtingi, todėl tai galėjo būti padaryta techninė klaida, dėl ko nepagrįstai reikalauja iš atsakovės skolos sumokėjimo. Nurodo, jog išklotinėse matomas tos pačios 4900 Lt sumos nuskaitymas 2006-01-20 ir 2006-02-03 dienomis. 2006 m. atsakovė nurodo, jog kreipėsi asmeniškai į tuometinį banko valdytoją J. A., kuris patikino, kad tai nesusipratimas, techninė klaida, atsiprašė už nepatogumus. Tas faktas, kad nuo tos datos iki 2011-05-16 bankas nepareiškė jokio įspėjimo ar pareikalavimo sumokėti menamą įsiskolinimą, atsakovei ir buvo garantas, kad problema išspręsta, nes ji pinigų neėmusi.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad civilinėje byloje nereiškia jokių reikalavimų dėl ieškovo ir atsakovės reikalavimų nepasisako, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, o bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pagal atsakovės J. R. 2005-12-22 prašymą išduoti mokėjimo kortelę ir atidaryti jos sąskaitą Nr. 4220740311035015 (5 b. l.), tarp ieškovo (ankstesnis banko pavadinimas buvo AB bankas „NORD/LB Lietuva“) ir atsakovės 2005-12-29 buvo sudaryta mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei sąskaitos sutartis Nr. CMS651568, pagal kurią ieškovas išdavė atsakovei bendrą NORD/LB ir MAXIMA VISA Electron kortelę bei atidarė mokėjimo kortelės sąskaitą (7-10 b. l.). Teismui nepavyko gauti 2006-01-04 ir 2006-01-09 pinigų išgryninimo vaizdo įrašų, nes bankomatas nefilmuojamas (81 b. l.).

Ginčas kilo dėl 7141,57 Lt skolos, kurios atsakovė nepripažįsta. Pasak ieškovo, ši skola atsirado dėl 2006-01-04 ir 2006-01-09 AB SEB banke grynųjų pinigų išdavimo bankomate, esančiame Gardino g. 2, Šiauliuose, atsakovei išsigryninus atitinkamomis dienomis 5000 Lt ir 4900 Lt, iš viso 9900,00 Lt. Ieškovas teigia, kad transakcija buvo atvaizduota AB DNB banko sistemoje pavėluotai, t. y. ne per numatytą 10 dienų terminą, o tik 2006-02-03, būtent tą dieną AB SEB bankas nusirašė 9900 Lt sumą iš AB DNB banko, atsakovės sąskaitoje susidarė neigiamas likutis, t. y. 7141,57 Lt skola, kurią ieškovas prašo priteisti ir nurodo, jog ši suma yra paskaičiuota be palūkanų.

Atsakovė 2006-07-25 raštu pateikė ieškovui pretenziją, kurioje išdėstė, kad 2006-02-03 iš bankomato ji norėjo paimti grynųjų pinigų, todėl atsispausdino sąskaitos likutį, kuris buvo 4518 Lt. Grynaisiais pinigais atsakovė paėmė 2000 Lt, o norint paimti dar 1000 Lt, ekrane pasirodė užrašas, kuris kvietė atvykti į banką. Jai nuvykus, banko darbuotoja pasakė, kad viršytas vienos dienos limitas – 10 000 Lt, tačiau atsakovė tą neigė, tada banko darbuotoja, paskambinusi kortelių skyriui, sužinojo, kad AB SEB Vilniaus bankas tą dieną nurašė prieš 15-20 dienų minėto banko bankomate paimtus grynuosius pinigus. Atsakovė pretenzijoje prašė pagrįsti visus tą dieną padarytus nurašymus, paaiškinti kodėl taip įvyko ir kodėl skaičiuojamos palūkanos (42-43 b. l.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tik 2011-05-16 ieškovas kreipėsi su raginimu atsakovei sumokėti 8049 Lt skolą, o atsakovė, nepripažindama skolos, vėl kreipėsi pas ieškovą su 2011-05-25 pretenzija, nurodydama, kad dėl šios skolos pretenziją buvo pateikusi 2006 metais (32 b. l.).

Negavusi atsakymo, atsakovė 2011-07-13 pakartotinai kreipėsi pas ieškovą, nurodydama, kad iki šiol į jos 2006-02-03, 2006-07-25, 2011-05-25 pateiktas pretenzijas ji nei karto negavo atsakymo, tik 2011-05-25gavo registruotą pranešimą apie 8049 Lt įsiskolinimą (33 b. l.).

Ieškovas neįrodė, jog 2006 m. teikė atsakovei raginimą ar įspėjimą, kad atsakovė sumokėtų ieškovo nurodytą skolą, nes pateiktais dokumentais įrodo, jog tik 2011 m. kreipėsi į atsakovę.

Iš informacijos apie mokėjimo kortelės išdavimą ir naudojimą 3.5 - 3.6 punktų matyti, jog mokėjimo kortelės sąskaitoje gali atsirasti įsiskolinimas, nors klientas kredito limito nepageidavo ir klientas atsako už visus įsiskolinimus, tačiau minėtos informacijos 3.4 p. reglamentuoja, jog tam, kad bankas suteiktų kredito limitą, klientas turi užpildyti prašymą kredito limitui gauti. Byloje nustatyta, jog tokio prašymo atsakovė nerašė, todėl atsakovė nurodo, jog dėl to limitu negalėjo pasinaudoti ir daro prielaidą, kad įsiskolinimas atsirado du kartus nurašius išmokėtas sumas iš AB SEB banko (34 b. l.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas 2011-08-31 raštu Nr. 30.127-144/5827 atsakovei pranešė, kad pakartotinai gautoje atsakovės pretenzijoje išdėstytos prielaidos dėl dvigubo lėšų nurašymo nėra pagrįstos, nes įsiskolinimas susidarė, kai AB SEB banke grynųjų pinigų išdavimo automate, esančiame Gardino g. 2, Šiauliuose, 2006-01-04 buvo išimta 5000 Lt, o 2006-01-06 buvo išimta 4900 Lt, o AB SEB bankas minėtas lėšas nurašė tik 2006-02-03, kai, tuo tarpu, atsakovė toliau vykdė atsiskaitymo už pirkinius kortele ir grynųjų pinigų išėmimo bankomatuose operacijas. Nurodo, jog ieškovas gavo iš AB SEB banko patvirtinimą, kad minėtų operacijų atlikimo metu mokėjimo kortelių aptarnavimo bei bankomato pinigų išdavimo sistemoje jokių sutrikimų nenustatyta ir prašo iki 2011-09-26 sumokėti 8049,32 Lt įsiskolinimą (11-12 b. l.).

Iš byloje esančio 2012-03-20 AB SEB banko rašto matyti, jog 2006-01-04 per vieną minutę, t. y. 16:26 val. fiksuotos net trys operacijos, kurių metu išimta 5000 Lt suma, o 2006-01-09 taip pat per 1 min. 14:07 fiksuotos trys operacijos, kurių metu išgryninta 4900 Lt suma (14 b. l.). Atsakovė su atsiliepimu pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, kurias atsakovei teikė ieškovas (atsakingas asmuo A. M.), suformavęs išrašus 2006-02-03 (37-41, 44-46, 49-50 b. l.). Ieškovas taip pat ieškinį grindė minėtos sąskaitos išrašu, suformuotu 2012-05-28 (15-17 b. l.). Ieškovo pateikti atsakovei ir teismui išrašai yra skirtingi, nes 45 ir 46 b. l. yra nurodyta, jog 2006-01-20 bankas nurašo 4900 Lt sumą ir nurašo 2006-02-03 tokią pat 4900 Lt sumą, o ieškovo sąskaitos išklotinėje 2006-01-20 lėšų nurašymo nėra, taip pat nėra ir 2006-02-03 lėšų nurašymo (15-16 b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas atsakovei savo rašte 2012-04-12 Nr. 30.127-144/2569 nurodo, kad AB SEB bankas minėtas lėšas nurašė tik 2006-02-03 (13 b. l.), tačiau jo teismui pateiktas išrašas patvirtina, kad nuskaitymas įvyko ne 2006-02-03, o 2006-02-02 (15-17 b. l.).

Ieškinį grindžia sąskaitos išrašu (atspausdintu 2012-05-28 su vertimu), iš kurio matyti, kad laikotarpiu 2005-12-29 – 2006-02-07 atsakovės J. R. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukos - 45600 Lt, o išlaidos – 52741,57 Lt, tai yra, einamasis balansas yra neigiamas, nes išlaidos viršija įplaukas 7141,57 Lt (15-17 b. l.), tačiau išrašas patvirtina, jog 2006 m. sausio 4 ir 9 d. lėšų buvo sąskaitoje, tačiau neaišku, kodėl lėšos buvo nurašomos nenuosekliai, t. y. pirma buvo nurašomos lėšos, nuimtos 2006-01-26, vėliau nurašomos lėšos, nuimtos 2006-01-09 ir net 2006-01-04 (15-17 b. l.), tačiau to ieškovas negalėjo paaiškinti.

Iš pateikto sąskaitos išrašo (suformuoto 2006-02-03) matyti, kad laikotarpiu 2005-10-03 – 2006-02-03 atsakovės J. R. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukos – 49619,55 Lt ir išlaidos – 49619,55 Lt sutampa (44-46 b. l.). Šis išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosekliai vykdė pinigines operacijas savo sąskaitoje, kas leidžia teismui spręsti, kad kiek ji pinigų įnešdavo, tiek jų ir panaudodavo.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta klaidą, kad iš atsakovės sąskaitos pinigai nebuvo nuskaityti per 10 dienų laikotarpį, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, dėl kurių konkrečiai ieškovo ar AB SEB banko trikdžių įvyko pavėluotas pinigų nuskaitymas, kokios to priežastys, kas už tai atsakingas, tik nurodė, kad ieškovas kreipėsi į SEB banką, kad pateiktų, kokie buvo trikdžiai pinigams laiku nuskaityti. Ieškovas 2011-08-31 rašte Nr. 30.127-144/5827 atsakovei praneša, kad bankas (ieškovas) gavo iš AB SEB banko patvirtinimą, kad minėtų operacijų atlikimo metu mokėjimo kortelių aptarnavimo bei bankomato pinigų išdavimo sistemoje jokių sutrikimų nenustatyta, vadinasi trikdžių nebuvo (11 b. l.).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad net jeigu pinigai buvo nurašyti ne atsakovės, tačiau jie buvo nurašyti, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, t. y. pats ieškovas abejoja, ar pinigų trūkumas sąskaitoje atsirado dėl atsakovės pinigų išgryninimo (74 b. l.). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai jai nepavyko išsigryninti norimos pinigų sumos, nes bankomate atsirado įrašas, jog viršytas likutis ir nurodė kreiptis į banką, ką ji ir padariusi, bet jai būnant pas banko darbuotoją ir pastarajai turint mokėjimo kortelę bei tikrinant sąskaitą, darbuotoja pasakiusi, kad dar kažkas pora tūkstančių nuėmė, banko darbuotoja to negalėjo paaiškinti, skambino į Vilnių. Atsakovė paaiškino, kad tuometinis banko valdytojas patikino, kad tai sistemos klaida ir atsakovės atsiprašė (60-61 b. l.). Atsižvelgiant į skirtingus sąskaitos išrašus, iš šių įrodymų analizės teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad įsiskolinimas atsirado atsakovei paėmus pinigus iš sąskaitos (CPK 178 str.).

Ieškovas atsakomybę kildina iš informacijos apie mokėjimo kortelės išdavimą ir naudojimą 3.6 punkto, kad atsakovė atsako už visus įsiskolinimus, atsiradusius mokėjimo kortelės sąskaitoje, naudojant mokėjimo kortelę ir privalo jį padengti iki nurodytos dienos kartu su paskaičiuotomis palūkanomis už įsiskolinimą. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog kredito dėl kredito limito susitarimo nepasirašė, todėl negalėjo paimti pinigų daugiau, negu buvo. Kaip jau minėta, tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, kurios 3.4 ir  3.5 punktai skirtingai reglamentuoja susitarimą dėl kredito limito (7-10 b. l.). 3.4 punktas numato, kad bankas, nepriklausomai nuo to, ar yra su klientu pasirašytas papildomas susitarimas dėl kredito limito, turi teisę kredituodamas klientą suteikti jam kreditą sąskaitoje ir padengti įsiskolinimą, o 3.5 punktas numato, kad kredito limitas suteikiamas pasirašius papildomą susitarimą, kuriame nustatomos visos su kredito limitu susijusios sąlygos. Vertinant minėtas sutarties sąlygas, atkreiptinas dėmesys, jog sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal ieškovo pasiūlytas standartines sutarties sąlygas, o atsakovė laikytina vartotoja, kuriai taikomi vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai. Aiškinant vartojimo sutartis taip pat turi būti taikoma speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, teismas sprendžia, jog dėl kredito limito suteikimo turi būti pasirašytas susitarimas, tačiau byloje nustatyta, jog kredito limito atsakovė neprašė ir jis nebuvo pasirašytas. Ieškovas neįrodė, kad ieškovui pinigų trūkumas sąskaitoje susidarė būtent dėl atsakovės pinigų nuėmimo, nes ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi. Ieškovas neįrodė ir 7141,57 Lt skolos dydžio, nes išanalizavus ir atlikus skaičiavimus pagal atsakovės pateiktą vėliausio laikotarpio 2006-02-03 sąskaitos išrašą, suformuotą 2006-02-03, matyti, kad laikotarpiu 2006-02-03 – 2006-02-03 atsakovės J. R. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukos yra 13 600 Lt, išlaidos - 9619,55 Lt, o einamasis balansas yra neigiamas tik 3980,45 Lt, o ne 7141,57 Lt (49-50 b. l.). Ieškovas nepagrindė, kodėl pasirinko laikotarpį 2005-12-29 - 2006-02-07, kuriuo paskaičiavo atsakovės 7141,57 Lt įsiskolinimą, nes iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog skirtingais laikotarpiais yra skirtingi įsiskolinimai, o laikotarpiu 2005-12-01 – 2006-05-22 nurodyti net du neigiami balansai: 7141,57 Lt ir 7403,47 Lt, t. y. byloje nėra vienas kitam neprieštaraujančių  įrodymų, kas leidžia teismui spręsti apie bankų padarytas klaidas (38-41 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2006-02-03 ir vėliau yra įnešusi 5600 Lt (16 b. l.), tačiau iš atsakovės reikalaujama priteisti 7141,57 Lt. Be to, kaip jau minėta, neįrodyta, jog būtent atsakovė iš sąskaitos nusiėmė lėšas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.). Atmetus reikalavimą priteisti 7141,57 Lt skolą, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CPK 185 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo valstybei priteistinos 31,85 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB DNB banko valstybei 31,85 Lt (trisdešimt vieną litą, 85 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                  Edita Kavaliauskienė