Civilinė byla Nr. 2A-415-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00603-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Targona Alliance LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AUTORAIL LOGISTICS“ veikla pripažinta pasibaigusia, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AUTORAIL LOGISTICS“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla. 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti vėlesnėmis nutartimis. 2019 m. vasario 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AUTORAIL LOGISTICS“ nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad visos bankroto procedūros įmonėje yra baigtos.

3.       Kreditorė Targona Alliance LTD atsiliepime nurodė, kad nebuvo tinkamai atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto procese veiksmai ir tinkamai baigtos bankroto procedūros bei išnaudotos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pripažino BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ pasibaigusia dėl bankroto.

5.       Teismas nustatė, kad galutinė bankroto ataskaita patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 nutartimi, kuriai buvo pritarta 2021 m. liepos 26 d. vykusiame BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ kreditorių susirinkime. Pateiktoje 2021 m. liepos 27 d. galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti duomenys. Nemokumo administratorius nenurodė, o teismas nenustatė, kad bendrovė turi neparduoto turto. Atsakovės nemokumo administratorius teismui pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2017 m. birželio 8 d. pažymą Nr. (38-14)-VR-1.7-4385, kurioje nurodyta, kad duomenų, jog atsakovė būtų palikusi sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įpareigojimų įmonė neturi. Taigi, JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata išpildyta. Atsakovės nemokumo administratorius teismui pateikė likvidavimo pradžios balansą ir 2021 m. liepos 26 d. likvidavimo pabaigos balansą, todėl JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimai įvykdyti.

6.       Teismas nei iš rašytinės bylos medžiagos, nei iš viešų registrų nenustatė, kad bendrovė turėtų registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neužbaigtų vykdomųjų bylų. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, bendrovė aktyvių bylų teismuose neturi. Reikalavimai, numatyti JANĮ 100 straipsnyje, įvykdyti, todėl yra teisinis pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

7.       Teismas pažymėjo, kad, 2021 m. liepos 26 d. vykusiame BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ kreditorių susirinkime kreditoriai pritarė galutinei bankroto ataskaitai, todėl kreditorės Targona Alliance LTD nurodyti argumentai apie tai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, negali būti pagrindas atidėti klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą. Bylos duomenimis nenustatytos aplinkybės, kad yra objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininkės interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde kreditorė Targona Alliance LTD prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir nemokumo administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apmokant jas iš bankroto administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nepasisakė dėl apeliantės pateiktos specialisto išvados ir joje konstatuotų aplinkybių vertinant administratoriaus atliktą sandorių patikrinimo (ne)tinkamumą (įstatyminių pareigų vykdymo (ne)tinkamumą) šių išvadų kontekste, dėl apeliantės argumentų, kad administratorius neįvertino, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai specialisto išvadoje nurodytais sandoriais ir / ar atsakovės (jos vadovo) veiksmais / neveikimu, neįvertino galimybės kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pan., tai lemia, jog administratorius nėra atlikęs visų įstatyme numatytų būtinųjų bankroto proceso veiksmų ir bankroto procedūrų tinkamai, neišnaudojęs visų galimybių kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, dėl to šioje stadijoje negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

8.2.                      Teismas išvadas padarė remdamasis cituojama teismine praktika ir aplinkybe, kad kreditorių susirinkimas patvirtino galutinę bankroto ataskaitą.

8.3.                      Administratorius neturėjo galimybės įvertinti specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, nustatyti, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesais specialisto išvadoje nurodytais sandoriais ir / ar bendrovės vadovo veiksmais (neveikimu), įvertinti galimybės kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

8.4.                      Pateikta specialisto išvada patvirtina, kad atsakovė, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino dalies finansinius reikalavimus (įskaitant, UAB „Autorail“, kuri buvo suinteresuota likvidavimo procedūrų pradėjimu) ir dėl to padarė nuostolius likusiems kreditoriams; pervedė pinigines lėšas be pateisinamo tikslo (įskaitant UAB „Autorail“ bei buvusį vadovą), kurios galėjo būti panaudotas skoloms dengti, atliko abejotinus sandorius ir dėl to galėjo būti padarytas nuostolis kreditoriams; bendrovė, būdama nemoki, toliau didino įsipareigojimus kreditoriams.

8.5.                      Administratorius teismui pateikė ataskaitą apie atliktą sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimą, tačiau 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada patvirtina šio įrodymo ydingumą.

8.6.                      Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė informuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) apie tai, kad administratoriaus veikla, jam administruojant bendrovę, neatitinka JANĮ 3 straipsnyje 5 punkte įtvirtinto nemokumo proceso profesionalumo principo, įstatymų nuostatų, administratorius nevykdo bankroto procedūrų įstatyme nustatytais terminais, konkrečių privalomų bankroto procese veiksmų neatlieka bei atlieka netinkamai, nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų, neteikia teismui paaiškinimų dėl kokių priežasčių šie veiksmai nėra atliekami. Tarnyba pateikė Išvadą Nr. 2, kurios pagrindu administratoriui skyrė įspėjimą bei kvalifikacijos privalomą kėlimą.

8.7.                      Teismas sprendime nevertino ir neanalizavo, ar administratoriaus ataskaita nėra parengta formaliai, tikslu pagrįsti įstatyme jam keliamų pareigų įvykdymą. Kreditorių pritarimas galutinei bankroto ataskaitai tėra viena iš prielaidų tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. 

8.8.                      Kreditorių nutarimas pritarti bendrovės galutinei bankroto ataskaitai buvo priimtas balsuojant vos trims didžiausiems kreditoriams, iš kurių vienintelė apeliantė balsavo „prieš“, kiti du kreditoriai balsavo „už“, tai lėmė nutarimo priėmimą. Vienas iš kreditorių, balsavusių „už“ pritarimą galutinei bankroto ataskaitai buvo su atsakove susijusi UAB „Autorail“, kuri suinteresuota įmonės pabaiga, kad ateityje jai nebūtų reiškiami reikalavimai. Specialisto išvadoje pateiktos aplinkybės, kad po nemokumo momento bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius, kaip pavyzdžiui, sudaryti nuomos sandoriai su UAB „Autorail“, kai nuomos kaina galimai neatitiko rinkos kainų, buvo apmokamos besidubliuojančios sąskaitos UAB „Autorail“, t. y. bendrovė tenkino tik vieno kreditoriaus finansinius reikalavimus.

8.9.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog buvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ir domėjosi bankroto procedūromis, padėjo administratoriui imtis veiksmų, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Apeliantė atliko bendrovės duomenų ir kitos informacijos patikrinimą, savo lėšomis užsakė ir į bankroto bylą pateikė specialisto išvadą, kurioje konstatuotos aplinkybės, padėsiančios užtikrinti kreditorių teises ir interesus, teikė administratoriui daugkartinius prašymus dėl informacijos ir / ar dokumentų pateikimo, šiam nereaguojant, teikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų iš  buvusio vadovo ir / ar trečiųjų asmenų išreikalavimo, susijusių su UAB „Vilniaus vagonai“ akcijų perleidimo sandoriu, kreipėsi tiek į Tarnybą, tiek į teismą, jog šie padėtų apeliantei užtikrinti bankroto proceso tikslus, kad administratorius vykdytų jam pavestas įstatymines pareigas, kreipėsi į bendrovės kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus nušalinimo, tokiu būdu siekdama ginti kreditorių teises ir interesus.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto administratorius Giedrius Pavilionis prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9.1.                      Kreditoriaus Targona Alliance LTD atstovai raštu buvo informuoti apie galimybę susipažinti su bankroto bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorių suteikti 3 kalendorines darbo dienas nuo 08:00 val. iki 17:00 val. apeliantės atstovui advokatui D. P. ir advokato padėjėjai D. J. atlikti bendrovės dokumentų bei kitos informacijos patikrinimą. Targona Alliance LTD atstovas advokatas D. P. atvyko susipažinti su dokumentais 2017 m. spalio 3 d., o advokato padėjėja D. J. – 2019 m. liepos 23 d.

9.2.                      Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-72-567/2018 (B2-2336-567/2019) Lietuvos teismo ekspertizės centras surašė ekspertizės aktą, kuriame išnagrinėjo tarp įmonių UAB „AUTORAIL LOGISTICS“ ir UAB „Autorail“ sudarytus sandorius, atliktus mokėjimus, užskaitas ir kitas ūkines operacijas bei nustatė tarp įmonių susidariusias skolas. Vadovaujantis ekspertizės aktu, 2018 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“, UAB „Autorail“, Targona Alliance LTD ir International Railway Company Limited. Šioje byloje dalyvavo Targona Alliance LTD atstovas advokatas D. P., kuris ir parengė taikos sutartį. Taikos sutarties pasirašymo metu jam nekilo abejonių dėl sandorių, sudarytų tarp BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ ir UAB „Autorail“, atliktų mokėjimų, užskaitų, kitų ūkinių operacijų.

9.3.                      Kreditorė Targona Alliance LTD savo iniciatyva parinko specialistę I. V., kuri surašė 2021 m. rugsėjo 29 d. išvadą, todėl darytina prielaida, kad ji yra lojali kreditorės atžvilgiu. I. V. nebuvo susipažinusi su BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ dokumentais, išvada surašyta pagal Targona Alliance LTD atstovų pateiktą informaciją, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis buvo parengta išvada.

9.4.                      BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime pritarta galutinei bankroto ataskaitai, ją pasirašė nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų Targona Alliance LTD atstovas neginčijo, pripažino įmonės veiklos pabaigą ir galutinę bankroto ataskaitą.

9.5.                      Administratorius, perėmęs dokumentus bei patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius, o taip pat nemokumo priežastis, nenustatė jokių įmonės veiklos tikslams prieštaraujančių sandorių, kurių ginčijimas teismine tvarka užtikrintų kreditorių interesus. Kreditoriai, manantys, kad buvo pažeista jų teisė, galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, o įmonės (atsakovės) likvidavimas neužkerta teisės apeliantei ginti savo galimai pažeistas teises. Bankrutavusi įmonė neturi turto. Patvirtintoje galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad įmonė neturi ne tik lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ir piniginių lėšų nemokumo administratoriaus atlyginimui apmokėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, konstatavęs, kad visos bankroto procedūros pabaigtos ir nėra aplinkybių, dėl kurių bankroto procesas turėtų būti tęsiamas, pripažino BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Atsakovė BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus duomenis – 2018 m. gruodžio 14 d. taikos sutartį, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) informaciją apie administracinę bylą Nr. I2-4529-764/2021, o 2021 m. gruodžio 20 d. kartu su atsiliepimu į prašymą dėl bylos sustabdymo pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį bankroto byloje Nr. eB2-3430-794/2021, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantė Targona Alliance LTD 2021 m. gruodžio 15 d. kartu su prašymu dėl bylos sustabdymo pateikė 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

13.       Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

14.       Nurodytina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šalių teikiami rašytiniai duomenys yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija, su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 13 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina šalių naujai pateiktų duomenų.

Dėl bylos sustabdymo 

15.       Apeliantė Targona Alliance LTD 2021 m. gruodžio 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2A-1244-450/2021 iki bus priimtas galutinis bei neskundžiamas teismo procesinis sprendimas BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto byloje pagal Targona Alliance LTD 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad bankroto byloje pagal apeliantės pareiškimą dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir šioje civilinėje byloje yra ryšys, jog civilinėje byloje pagal apeliantės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar kitokią tiesioginę privalomąją galią nagrinėjamai civilinei bylai.

16.       CPK 1623 straipsnyje nustatyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

17.       Proceso įstatyme išskirti privalomieji ir fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai (CPK 163-164 straipsniai). CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Klausimo, ar bankrotas nėra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus. Taigi, tyčinio bankroto procedūra reglamentuota ĮBĮ normomis ir ji galima tik įmonei iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Šioje kasacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi, bankroto pripažinimas tyčiniu nėra savarankiška procedūra, bet yra bankroto proceso sudėtinė dalis.

19.       Taigi, nors ĮBĮ tiesiogiai nenustato termino / bankroto proceso procedūros / bylos stadijos, iki kada ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pateikti prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, šio įstatymo normų ir teismų praktikos analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija, po kurios įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu. Dėl to tyčinio bankroto procedūra galima tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik iki bankroto procedūrų užbaigimo. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Toks aiškinimas atitinka naujausią kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo tyčinio bankroto ir bankroto bylos pasibaigimo aspektu praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020). Pripažinus, jog po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dar galima inicijuoti klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tokia situacija prieštarautų aptartam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai bei paneigtų bankroto proceso atskirų ir nuosekliai vykdomų procedūrų esmę bei paskirtį. Aiškinimo, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti pateiktas iki sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo, nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-177-553/2019, 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-573-798/2019, 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-248-407/2021 ir kt.).

20.       Nagrinėjamoje byloje nei kreditoriai nei administratorius neteikė prašymo pripažinti BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankrotą tyčiniu per visą bankroto procesą. Apeliantės prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu teismui pateiktas tik 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo kliūtys bankroto bylos užbaigimui, susiję su procesinio klausimo dėl tyčinio bankroto neišsprendimu. Pastebėtina, kad BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto procedūros buvo vykdomos ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką, apeliantė apie vykdomas bankroto procedūras žinojo. Apie byloje paskirtą teismo posėdį dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ pabaigos buvo paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ pabaigos ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies pagrindu, apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turėjo visas procesines teises ir galimybes pateikti teismui prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Kritiškai vertintini apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo argumentai, kad tik susipažinusi su specialisto išvada ji turėjo galimybę imtis savo, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus ginančių veiksmų, įskaitant, kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi specialisto išvadą apeliantė galėjo / turėjo galimybę gauti gerokai anksčiau (specialisto išvada gauta 2021 m. rugsėjo 29 d., t. y. likus vienai dienai iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi apeliantės atstovams leido atlikti BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas privalo būti veiksmingas ir negali būti vilkinamas. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu nagrinėjimas gali daryti įtaką šio proceso operatyvumui ir užtęsti bankroto procesą. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, jau apeliacinio proceso metu apeliantės  prašymas dėl tyčinio bankroto buvo atsisakytas priimti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-3430-794/2021).

22.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštas nesavalaikiai, be to, atsisakytas priimti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 164 straipsnio 4 punkto pagrindais. Bankroto bylos sustabdymas šiuo atveju neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, bankrutavusios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

23.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020).

25.       Nagrinėjamu atveju BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ likvidavimo dėl bankroto procedūros pradėtos galiojant ĮBĮ normoms, todėl sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, nors nemokumo administratoriaus prašymas gautas jau po JANĮ įsigaliojimo, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nustatytu reglamentavimu (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šiuo atveju nepagrįstai taikė JANĮ nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, taiko ĮBĮ nuostatas.

Dėl įmonės pabaigos

26.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

28.       Taigi, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

29.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkindamas kreditorių reikalavimus, nemokumo administratorius teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Tačiau apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes nemokumo administratorius iki šiol nėra tinkamai įvykdęs įstatyminės pareigos ir teismo įpareigojimo patikrinti BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, bei pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – specialisto išvadą. Administratorius, anot apeliantės, neturėjo galimybės įvertinti specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, įvertinti, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai specialisto išvadoje nurodytais sandoriais ir / ar atsakovės (jos vadovo) veiksmais / neveikimu, įvertinti galimybės kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pan.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nemokumo administratorius nepatikrino bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo, jog galimai turėjo ginčyti bendrovės sandorius ir kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31.       ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, sprendžia, ar yra pagrindas ir tikslinga juos ginčyti, ar egzistuoja prielaidos įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas).

32.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucija nemokumo administratorius buvo įpareigotas iki 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikti teismui visus dokumentus, nurodytus JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose. Nemokumo administratorius 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė informaciją apie sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus, iš kurių matyti, kad administratorius nenustatė sutarčių, kurių sudarymas pažeistų kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Be to, iš administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė bankroto iškėlimo dienai turėjo trumpalaikio turto (prekės, skirtos perparduoti, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, debitorių įsiskolinimai, pinigai) už 473 741 Eur sumą, ilgalaikio turto neturėjo; bankroto procese buvo gauta 15 165,29 Eur pajamų (įplaukų) (piniginės lėšos banko sąskaitoje, už parduotą turtą, iš debitorių, Garantinio fondo lėšos); bendrovės kilnojamasis turtas ir debitoriniai įsiskolinimai buvo parduoti iš varžytynių; visos bankroto procese gautos pajamos panaudotos administravimo išlaidoms padengti; įmonė jokio turto ir lėšų neturi. Kreditorių susirinkime administratorius taip pat informavo, jog pagal advokato padėjėjos D. J., atstovaujančios Targona Alliance LTD, paklausimą jam nepavyko nustatyti, kad parduodant 2015 m. akcijas buvo kokie tai pažeidimai, taip pat nenustatyta galimai padaryta žala. BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai pritarė galutinei bankroto ataskaitai. Taigi, kreditoriai pritarė, kad visos bankroto procedūros yra baigtos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino UAB „AUTORAIL LOGISTICS“ galutinę bankroto ataskaitą, iš esmės teismas šia nutartimi pripažino visų bankroto procedūrų tinkamą įvykdymą.

33.       Pažymėtina, kad teismo paskirtas nemokumo administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti nemokumo administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali patys, reikšdami netiesioginius ieškinius, imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Tai reiškia, kad nemokumo administratorius pats disponuoja jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kreditoriai turi teisę atstatydinti paskirtąjį nemokumo administratorių, jei savo funkcijas jis vykdo netinkamai, aplaidžiai, pažeidžia įstatymų reikalavimus, tačiau sprendimus administratoriui priskirtų funkcijų ribose priima ne kreditoriai, o nemokumo administratorius. 

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esant aiškiai bankroto administratoriaus pozicijai, jog jis patikrino bendrovės sandorius, sudarytus įstatyme numatytu terminu, bei nenustatė jokių galimų pažeidimų tiek įmonės, tiek kreditorių teisėms bei interesams ir nereikš teisme ieškinių dėl įmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nėra įstatyme numatytų pagrindų teikti ir prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tolimesnis BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto procedūrų tęsimas yra netikslingas ir neužtikrins BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ ir jos kreditorių interesų apsaugos bei pažeis esminį bankroto proceso tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro. Tuo tarpu apeliantė, manydama, kad BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ tam tikri sandoriai yra neteisėti ar įmonė prie bankroto privesta tyčia, galėjo bankroto procese pati reikšti atitinkamus reikalavimus, neatsižvelgdama į administratoriaus poziciją (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis 3 punktas). Kaip jau minėta, apeliantės atstovams Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (bei vėlesne 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista vykdymo tvarka) buvo leista atlikti BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Taigi, tuo atveju, jeigu apeliantė, susipažinusi su įmonės dokumentais, vertino, jog yra tikslinga ginčyti tam tikrus įmonės sandorius ar kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tokia teise ji turėjo galimybę savalaikiai pasinaudoti. Be to, apeliantė turėjo galimybę teikti pasiūlymus įtraukti į kreditorių susirinkimo dienotvarkę svarstyti klausimus dėl konkrečių sandorių ginčijimo / kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu perspektyvas bei teikti kitus prašymus nurodytais klausimais.

35.       Apeliantė skunde remiasi specialisto išvada, kuri, anot jos, patvirtina, kad bendrovė, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar kelių iš jų finansinius reikalavimus ir dėl to padarė nuostolius likusiems kreditoriams; pervedė pinigines lėšas be pateisinamo tikslo kreditorei UAB „Autorail“ bei buvusiam vadovui, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių skoloms dengti; atliko abejotinus sandorius ir dėl to buvo ar galėjo būti padaryti nuostoliai; būdama nemoki, toliau didino įsipareigojimus kreditoriams.  Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialisto išvadoje išvardintos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, todėl nepaneigia ĮBĮ numatytų pagrindų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kita vertus, esant nustatytam faktui, kad įmonė daugiau turto neturi, reiškia, jog nėra jokių prielaidų, kad kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi, todėl nėra prielaidų abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

36.       Nurodytina ir tai, kad minėtos specialisto išvados užsakovė yra pati apeliantė. Iš specialisto išvados nėra aišku, kokie konkretūs įmonės dokumentai buvo vertinti / tiriami darant atitinkamas išvadas. Be to, specialisto išvados dėl vienų ar kitų bendrovės sandorių nėra konkrečios – išvadoje tik nurodoma, kad ekspertei vieni ar kiti sandoriai kelia tam tikrų abejonių, jog nėra galimybės (trūksta duomenų) vienokių ar kitokių išvadų konstatavimui ir pan. Antra, apeliantė skunde taip pat neįvardija konkrečių sandorių, kurie liko nepatikrinti (neįvertinti), ar kurie galimai pažeistų kreditorių teises ir turėtų būti ginčijami bankroto procese, nenurodo, kad atlikus papildomus veiksmus, susijusius su bankroto procedūrų vykdymu (pvz., nuginčijus tam tikrus sandorius ar pripažinus bankrotą tyčiniu), būtų bent preliminariai galima tikėtis, jog atsirastų objektyvios galimybės didesne dalimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

37.       Kaip jau minėta, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Apeliantės skunde nurodyti argumentai apie tai, kad bankroto administratorius privalėjo imtis atitinkamų veiksmų ir įvertinti, ar įmonės sudaryti sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, ar įmonė prie bankroto neprivesta tyčia, nesant aiškių duomenų apie konkrečius neatliktus veiksmus (nepatikrintus sandorius) negali būti pakankamas pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad formalus ieškinių pateikimas, neįvertinant tikėtinų pasekmių (teisminio proceso trukmės, sąnaudų bei baigties), prieštarautų bankroto procese keliamam tikslui operatyviai ir ekonomiškai likviduoti bankrutavusią įmonę. Hipotetiškai keliami klausimai dėl galimo įmonės sandorių ginčijimo ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu šiuo atveju nesudaro pagrindo neapibrėžtam laikui atidėti bankroto procedūrų užbaigimą.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatytos objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios išvadą, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Taigi, įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui (klausimo dėl galimo atsakovės sandorių ginčijimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui) nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams. Juolab, kad BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, o 2019 m. vasario 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl, remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi, bendrasis 24 mėnesių likvidacijos terminas jau yra pasibaigęs.

39.       Nurodytina, kad sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro faktas neužkerta kelio kreditoriui teisme įrodinėti bankroto administratoriaus ar kitų asmenų civilinės atsakomybės sąlygas ir prašyti priteisti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380-196/2016). Taigi, apeliantė, gindama ir įgyvendindama savo teises, jos iniciatyva gali imtis priemonių ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo ir po bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro net ir nesprendus klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės pasibaigimas taip pat neužkirs kelio BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).

40.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „AUTORAIL LOGISTICS“ pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

42.       Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

  Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                Gintaras Pečiulis

                        Asta Radzevičienė

                        Agnė Tikniūtė