Civilinė byla Nr. e2-2737-1148/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00807-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.10.; 3.1.3.6.1.

 

 

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 27 d.

Šilutė

 

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,  

atsakovui V. Š.,

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei V. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei L. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, Šilutės kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Renti“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ieškovei L. Š. ir atsakovui V. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko, A. Š., gyvenamąją vietą su ieškove L. Š., jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatyti atsakovo V. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š. tvarką: 4.1) atsakovas V. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š. susitinka ir bendrauja kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., paimdamas nepilnametį vaiką iš gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 17 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4.2) atsakovas V. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š. bendraus per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.; 5) pripažinti ieškovę L. Š. ir atsakovą V. Š. solidariai atsakingais skolininkais tretiesiems asmenims ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims išlieka solidarios: 5.1) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CREDIT SERVICE“, juridinio asmens kodas 302431575, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5.2) Šilutės kredito unija, juridinio asmens kodas 112041116, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5.3) UAB „Renti“, juridinio asmens kodas 305653232, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Ne kartą priklausomybę gydėsi gydymosi įstaigose. Į visus ieškovės siūlymus bandyti ieškoti pagalbos, kreiptis į specialistus, abiem kartu vykti psichologinės pagalbos, atsakovas atsakydavo, kad jam reikia susitvarkyti pačiam su savimi ir, kad iš jos, kaip sutuoktinės pusės, viskas yra gerai. Dėl vairavimo esant neblaiviam buvo konfiskuotas atsakovo automobilis, o atsakovas buvo išvežtas į areštinę. Taip pat būdamas neblaivus, atsakovas vairavo automobilį ir aikštelėje apgadino kitą automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos.  Nuo (duomenys neskelbtini) rudens atsakovas nedirba bei neturi stabilių pajamų. Anksčiau užsiimdavo baldų gamyba privatiems asmenims ir įmonėms. Atsakovas paėmęs iš užsakovų avansinius mokėjimus, darbų neužbaigdavo. Nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo iki pat dabar ieškovė nuolat dirba dviejose darbuose - mokykloje pavadavo sergančią lopšelio auklėtoją (2 mėnesius nepertraukiamai), vėliau laikinai nesančią pradinių klasių mokytoją, nuo sausio vidurio buvo įdarbinta rinkimų komisijos pirmininke. Šiemet ((duomenys neskelbtini) m.) kovo mėn. baigė persikvalifikavimo studijas (iš socialinio pedagogo į specialųjį pedagogą). (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. situacija dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir nedarbu tapo nevaldoma (atsakovas nuolat vartojo alkoholį, elgėsi neadekvačiai, važinėjo automobiliu be draudimo ir techninės apžiūros neblaivus, nebeužteko pinigų maistui, prasidėjus šildymo sezonui nebuvo kuro, pradėjo rašyti grasinančias žinutes atsakovo užsakovai). Dėl to ženkliai pablogėjus ieškovės sveikatai, ji atsakovo paprašė išsikelti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Iki 2023 m. kovo mėn. atsakovas gyveno bute su mama, kasdien vartojo alkoholį, visiškai nepadėjo rūpintis bendru šalių vaiku. Atsakovas ieškovei patvirtino, kad turi kitą moterį. Mano, kad 2023 m. sausio mėn. internetinėje erdvėje atsakovas buvo patalpinęs skelbimą apie teikiamas intymias paslaugas su ieškovės duomenimis bei siuntė jai žeminančius pranešimus iš jai nežinomo telefono numerio. (duomenys neskelbtini) buvo pasinaudota ieškovės asmens duomenimis, internetu pildant paraišką automobilio nuomai/pirkimui. Šie įvykiai buvo fiksuoti policijoje. Dėl didelio fizinio krūvio ir patiriamo streso labai pablogėjo ieškovės sveikata. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas. Laikosi pozicijos, turi visas tinkamas galimybes prižiūrėti vaiką, juo rūpintis bei užtikrinti harmoningą jo vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis susirgus. Mano, kad atsakovas yra nepajėgus rūpintis vaiku vienas. Taip pat mano, kad siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka užtikrins nepilnamečio vaiko interesus, bei sudarys atsakovui sąlygas tinkamai dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime ir ugdyme. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga bent 600 Eur dydžio suma, kurią kiekvienas iš tėvų turėtų skirti proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra maždaug 1000 Eur per mėnesį. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė Povedybinę sutartį, kuria nustatė tarpusavio teises ir pareigas gyvenant susituokus, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje). Pagal šią sutartį turtas, įgytas santuokoje po sutarties įsigaliojimo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (1.2. p.). Taip pat Povedybinėje sutartyje nustatyta, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris įgytas už sutuoktinio/-ės lėšas ir jo/jos vardu, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio/-ės asmeninė nuosavybė. Ieškovė su atsakovu santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė santuokos metu įgijo priekabą NEPTUN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo dalintino turto ieškovė ir atsakovas neturi. Santuokos metu ieškovės vardu buvo sudarytos ir šiuo metu yra galiojančios dvi kreditavimo (vartojimo kreditų) sutartys, kurios buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit service“ sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vartojimo kredito suma: 6000 Eur. Vartojimo kreditas buvo imtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno ir atsakovas, langų keitimui. (duomenys neskelbtini) Šilutės kredito unijoje sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis - namo (duomenys neskelbtini) renovacija. Kredito suma: 21 000 Eur. Taip pat (duomenys neskelbtini) ieškovė su UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ pasirašė trišalę automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir su UAB „Renti“ (duomenys neskelbtini) pasirašė to paties automobilio (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtas sutartis ieškovė tapo automobilio (duomenys neskelbtini) gavėja ir naudotoja (ne savininke). Automobilis buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties 2.5. p. nustato, kad pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Ieškovė prašo teismo palikti jai santuokinę pavardę „Š.“.

3.       (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, iš atsakovo V. Š. priteistas laikinas išlaikymas, nepilnamečiui sūnui A. Š., mokamas periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 300 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę L. Š..

4.       (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone (toliau ir išvadą teikianti institucija) atstovės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima skyriui žinoma nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjus gauti pirmuosius pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Buvo gauti du, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pranešimai. Atliktas vaiko situacijos vertinimas. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas. Atsakovas vartojo alkoholį atvykęs aplankyti sūnaus, jo akivaizdoje. Būdamas apsvaigęs konfliktavo su ieškove, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vaikas patyrė išgąstį ir neigiamus išgyvenimus. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo blaivus, konfliktas kilo dėl atsakovui priklausančio motorolerio, kurio ieškovė nenorėjo atiduoti. Atvykus pareigūnams konfliktas išspręstas taikiai. Ieškovė abiem atvejais buvo blaivi, todėl sugebėjo pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra ir saugumu. Skyriaus iniciatyva, ieškovei ir atsakovui, administracinio poveikio priemonės nėra taikytos. Sodra duomenimis ieškovės integracija darbo rinkoje sėkminga. Skyrius neturi duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui būtų taikytos konkrečios prevencinės/intervencinės priemonės ar skirtas institucijų dėmesys. Mano, kad pokyčiai vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu nėra būtini, todėl prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove pagrįstai atitiktų geriausius vaiko poreikius bei interesus. Atsakovas bendraudamas su skyriaus specialistais nedetalizavo savo pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau išreiškė poreikį su vaiku matytis dažniau. Skyrius laikosi pozicijos, kad ieškovės siūlomas vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu projektas nediskriminuoja atsakovo ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus. Skyrius vertindamas šalių pozicijas sutinka, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį, todėl negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Kadangi šiuo klausimu ginčo nėra, prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma nėra per didelė ar objektyviai nepagrįsta. Nurodė, kad skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje ištyrus visas nagrinėjamos bylos aplinkybes.

5.       (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė pateikė rekomendacinio/orientacinio pobūdžio skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku projektą, kuriame nurodyta, kad: 1) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių/nelyginių (pasirinktinai, pagal šalių suderintų pozicijų) savaičių savaitgaliais arba 2 savaitgalius iš eilės, skaičiuojant nuo lyginių/nelyginių savaičių savaitgalių. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Atsakovui vėluojant paimti vaiką nustatytu laiku daugiau nei 1 val., ieškovė turi teisę užimti vaiką kitomis veiklomis, vaiko bendravimas su atsakovu tą savaitgalį nevyksta, bendravimo laikas atsakovui kompensuojamas tuo atveju, jei ieškovė savo bendravimo laiku nėra iš anksto suplanavusi savo su vaiku neatidėliotinų veiklų. 2) Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės 2 darbo dienas (paeiliui arba atskirai), atitinkamai tą dieną pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigų, pasiima jį 15.00 val. iš ugdymo įstaigos arba, jei išreiškia poreikį ir iš anksto informuoja - pasiima jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir laiku pristato į ugdymosi įstaigą ir iš jos pasiima bei grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas. 3) Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 4) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Velykų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 5) Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Žolinių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dienų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 6) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Joninių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 24 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 7) Pradedant 2025-2026 Naujaisiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Naujųjų metų šventę 2025-2026 m., 2027-2028 m., 2029-2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. sausio 1 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 8) Atsakovas su vaiku, jo gimimo dieną bendrauja lyginiais kalendoriniais metais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val., o jeigu tų dienų vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį 15.00 val., ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 – ­20.00 val. (pasirinktinai, šalių sutarimu. Galimi variantai dėl lyginių/nelyginių kalendorinių metų bei vaiko gimtadienio švenčių, pvz. jei nėra šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški - rekomenduotina vaikų gimtadienio dieną leisti laiką kartu arba šią dieną suplanuoti taip, kad vaikas gautų dėmesio paraleliai iš abiejų tėvų). 9) Per Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikas bendrauja su mama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. 10) Per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, vaikas bendrauja su tėčiu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Per Tėvo dieną atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Savo gimimo dieną atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaiko režimą bei užimtumą ugdymo įstaigose, t. y. ne anksčiau nei 8.00 val. ir grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau nei 20.00 val. (jei sekančią dieną vaikas turi vykti į ugdymo įstaigą). 11) Vaiko mokyklines vasaros atostogas ieškovė ir atsakovas dalijasi atitinkamai po 14 kalendorinių dienų paeiliui, t. y.: atsakovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo pirmos atostogų savaitės pirmadienio, sekančias 14 kalendorinių dienų vaikas bendrauja su ieškove ir t.t. Vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (pagal šalių tarpusavio susitarimą, galimas atostogų dalijimasis po 30 kalendorinių dienų). 12) Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu: nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 16.00 val. iki 17.00 val. 13) Vaiko ligos atveju, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.), atsakovas gali lankyti vaiką kasdien nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Vaikui susirgus, atsakovo bendravimas su vaiku kompensuojamas pagal šalių tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. 14) Jeigu vaikas, buvimo pas kažkurį iš vaiko tėvų metu suserga ar patiria traumą, tas iš tėvų privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoti kitą iš tėvų SMS žinute ir netrukdyti susitikimų su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje. 15) Negalėdamas pasiimti vaiko pagal nustatytą tvarką, atsakovas informuoja ieškovę apie neatvykimą ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute. 16) Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie pagrįstai svarbias priežastis (išskyrus ligą ar traumą), dėl kurių atsakovas negalės bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. 17) Atsakovas bendrauja su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis bet kuriuo metu, išskyrus ugdymosi ir poilsio laiką. Ieškovė užtikrina, kad vaikui būtų sudarytos techninės galimybės bendrauti su atsakovu. 18) Esant atsakovo ir (ar) vaiko pageidavimui, gali vykti papildomas bendravimas suderinus su ieškove.

6.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo: teismui pripažinus neįvykdytą prievolę pagal pirkimo – pardavimo sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole priteisti solidariai iš V. Š. ir L. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1870 Eur negrąžinto avanso, 118,66 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7.       Trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2276-750/2023 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. Š. ir L. Š., kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1870,00 Eur negrąžintą avansą, 118,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje L. Š. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes tai V. Š. asmeninė turtinė prievolė. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas V. Š. sudarė pirkimo – pradavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atvežti ir sumontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 duris ir 1 stumdomas duris, kurių vertė 3750,00 Eur. Prekės turėjo būti pristatytos ir sumontuotos iki (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pasirašymo dieną sumokėjo V. Š. 1870 Eur avansą, kurį pagal sutarties sąlygas įsipareigojo pervesti į L. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini). V. Š. prekių iki sutartyje nustatyto termino nepristatė ir nesumontavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą ragino V. Š., kad įvykdytų savo įsipareigojimą, buvo siunčiamas įspėjimas ir prašoma grąžinti avansą, tačiau negavo jokio atsakymo. Buvo mėginama skambinti, tačiau jis nustojo bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į skambučius neatsiliepdavo ir sutarties neįvykdė. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-2737-1148/2023 L. Š. patvirtino, kad pinigai buvo gauti į jos asmeninę sąskaitą, todėl avansą turi grąžinti abu solidariai. Tai buvo ne pirmas kartas, kai pinigai pagal V. Š. užsakymus buvo pervedinėjami į jos sąskaitą, nes V. Š. sąskaitos buvo areštuotos. Pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams. Dėl kitų ieškinio reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasisako, nes jie nėra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėmis ir teisėtais interesais.

8.       Ieškovė L. Š. atsiliepimu su trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ji nėra susijusi su V. Š. vykdoma veikla. V. Š. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti avansą į jos sąskaitą tik todėl, kad V. Š. sąskaitos ilgą laiką yra areštuotos antstolių. Gavusi pinigus, juos perdavė V. Š.. Ji ir V. Š. (duomenys neskelbtini) pasirašė povedybinę sutartį pagal kurią turtas įgytas santuokoje po sutarties įsigaliojimo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (1.2. p.), taip pat nustatyta, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris įgytas už sutuoktinio/-ės lėšas ir jo/jos vardu yra tą turtą įgijusio sutuoktinio/-ės asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties 2.2. punkte numatyta, kad asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, įgyta gyvenant susituokus, taip pat yra kiekvieno iš sutuoktinių pajamos iš jų darbinės veiklos. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas avansas pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį V. Š., nors ir į L. Š. banko sąskaitą, yra asmeninis V. Š. turtas.

9.       Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ir papildomai nurodė, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini). atsakovas nebeturėjo pajamų. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kadangi jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo (nuo (duomenys neskelbtini) jis kas dieną vartojo alkoholį), prarado oficialų darbą, negavo pajamų. Ieškovė dirbo du darbus, be to patyrė psichologinį ir ekonominį smurtą. Ekonominis smurtas pasireiškė tuo, kad šeimą išlaikyti ieškovė turėjo viena, kadangi atsakovas pastovių pajamų neturėjo, vertėsi baldų gamyba ir buvo tik epizodinės pinigų įplaukos. Mano, kad atsakovas nesistengė susirasti pastovaus darbo. Nurodė, kad psichologinis smurtas pasireiškė atsakovo grasinimais nusižudyti, terorizavimu. Be to yra sulaukusi skambučių bei pranešimų iš užsakovų dėl neįvykdytų atsakovo įsipareigojimų. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi vaikas nuolat gyvena su ieškove, puikiai bendrauja su jos dukromis iš pirmosios santuokos, be to pats vaikas nesvarsto galimybės kitur gyventi. Vaikas jai yra išreiškęs poziciją, kad nori gyventi su mama ir sesėmis. Prašo iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad visos išlaidos yra susijusios su vaiko ugdymu, vaikas lanko būrelius, buvo vežamas į Klaipėdos m., perkama uniforma bei reikiamos priemonės perkamos. Vaiko išlaikymui ji skiria didesnę negu 300 Eur sumą. Mano, kad vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma per mėnesį. Sutiktų jeigu teismas nuspręstu nustatyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą rekomendacinio pobūdžio bendravimo su vaiku tvarką. Prašo pripažinti UAB „Credit Service“ skolą solidaria prievole, kadangi paskola buvo imta būsto remontui, buvo pirkti langai. Paskola iš Šilutės kredito unijos buvo imta būsto renovacijai, kurios visus darbus planavo atlikti atsakovas. Renovacijos atlikimą planavo kartu. Mano, kad ši skola turėtų būti pripažinta solidaria. Taip pat prašo pripažinti UAB „Renti“ prievolę solidaria, kadangi automobilis buvo įsigytas šeimos poreikiams. Automobilį įsigijimui surado pats atsakovas, be to jis nurodė, kad padės padengti įsiskolinimą. Kol kas jai dar nepriklauso automobilis, kadangi dar nėra už jį išmokėta visa pinigų suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad tai yra atsakovo prievolė. Sutartis buvo su fiziniu asmeniu sudaryta dėl 8 durų gamybos. Ji sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą pervestų į jos sąskaitą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai klientai pervesdavo avansą ir mokėtinas sumas į jos sąskaitą, kadangi atsakovo sąskaitos areštuotos antstolių. Dalis pinigų buvo išgryninta ir perduota atsakovui reikalingų medžiagų pirkimui, o kita dalis liko šeimos poreikiams, tai žinojo ir atsakovas. Papildomai nurodė, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta santuokos metu vedant bendrą su atsakovu ūkį. Atsakovas po šio avanso planavo atlikti darbus, o gauti pinigai būtų skirti šeimai. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę „Š.“. Papildomai nurodė, kad nuo pavasario atsakovas gyvena kartu su kita moterimi. Bandė santuoką nutraukti bendru sutikimi, tuo pagrindu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į konsultantus www.nekartu.lt.  

10.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ir papildomai nurodė, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio. Atsakovas ieškovės prašymu kol susitvarkys savo problemas dėl alkoholio ir darbų, paprašė laikinai išsikelti, tačiau atsakovas priėmė sprendimą nebegrįžti, nustojo rūpintis šeima, nebeteikia jokio išlaikymo. Mano, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, be to nėra žinomos sąlygos, kokiomis atsakovas siūlė ieškovei taikytis. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei teiktino išlaikymo vaikams nėra. Prašymui dėl prievolių pripažinimo solidariomis prievolėmis nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, kad šios paskolos buvo imtos šeimos poreikiams tenkinti. Prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo pripažinti skolą solidaria atsakomybe netenkinti, kadangi trečiasis asmuo neįrodė, kad ieškovė buvo sutarties šalis. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė alkoholio vartojimu. Ieškovė buvo paprašius lapkričio mėn., kad jis išsikeltų iš namų. Nurodė, kad ieškovė pradėjo ruošti dokumentus santuokos nutraukimo daug anksčiau negu iškelta ši byla. Nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos jis gyvena kartu su kita moterimi. Nemato galimybės gyventi kartu su ieškove. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad ji nesutiko su juo taikytis. Sutinka su ieškovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui teikimo. Nurodė, kad sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta rekomenduojama bendravimo su vaiku tvarka. Dėl ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimų UAB „Credit service“ ir Šilutės kredito unijos pripažinimo solidaria atsakomybe nesutinka, kadangi jis tuose namuose negyvena ir tas būstas, kuriame buvo atlikta renovacija priklauso ieškovei. Paskola UAB „Credit Service“ buvo paimta langams įdėti. Jis pats tuos langus parvežė ir įdėjo. Paskola iš Šilutės kredito unijos buvo imta būsto renovacijai. Jis atliko renovaciją. Ėmė paskolas todėl, kad planavo gyventi kartu su ieškove. Mano, kad jis neturi būti solidariai atsakingas už šias prievoles. Taip pat nesutinka su reikalavimu pripažinti UAB „Renti“ susidariusį įsiskolinimą solidaria šalių prievole, kadangi automobilis buvo nupirktas ieškovei ir po santuokos nutraukimo jis atiteks ieškovei. Planavo už šį automobilį mokėti kartu su ieškove iš bendro šeimos biudžeto. Įsigijus automobilį juo važinėjo tiek ieškovė, tiek jis pats. Automobilį įsigijo bendroms reikmėms. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidaręs įsiskolinimas yra jo atsakomybė, kadangi jis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Avansas buvo pervestas į ieškovės sąskaitą ir dalis šio avanso buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Nesutinka su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad buvo sutarę dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, naudojantis paslaugomis internetiniame puslapyje www.nekartu.lt, tačiau ieškovė persigalvojo, nutarė kreiptis į teismą ir taip susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl mano, kad susidariusių bylinėjimosi išlaidų iš jo nereikėtų priteisti.

12.       Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei papildomai nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu. Atsakovas nurodė avansą pervesti į ieškovės sąskaitą ir šis prašymas buvo įvykdytas. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad dalį gautų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovui, o dalį gautų pinigų panaudojo šeimos poreikiams. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas tokiu būdu prisidėdavo prie šeimos poreikių. Mano, kad ši šalių prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra solidari. Taip pat mano, kad nors buvo sudaryta povedybinė sutartis, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės, kadangi ji gauto avanso negrąžino.

13.       Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šalys sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir dėl teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumos. Nepilnametis vaikas išreiškė savo poziciją dėl savo gyvenamosios vietos bei norą bendrauti su atsakovu.

14.       Trečiojo asmens UAB „Renti“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2023-08-23 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Renti“ neprieštarauja, kad nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką būtų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė UAB „Renti“ pagal sutartį liktų solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisako, palieka juos spręsti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

15.       Trečiojo asmens Šilutės kredito unija atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai.

16.       Trečiojo asmens UAB „Credit service“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bei teismo šaukimai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) 1751 straipsnio 10 dalis).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl santuokos nutraukimo

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovas V. Š. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, šią nurodytą aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, neteko darbo, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovė dirbo dviejose darbuose. Atsakovas pripažino, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo buvo alkoholio vartojimas. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė nesutiko su juo taikytis.

18.       Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). 

19.       Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

20.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

21.       Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir pateiktų duomenų pagrindu, taip pat šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir jų santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

22.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo V. Š. kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

23.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – „Š..“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu jos turėta pavardė „Š.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. 

25.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove L. Š.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi ir dar dvejomis dukromis iš pirmosios santuokos gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui sūnui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi sūnaus kasdiene priežiūra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus pažymėjo, jog šalių nepilnametis sūnus yra išreiškęs norą likti gyventi su motina ir seserimis, mamos gyvenamojoje vietoje. Išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad pokyčiai vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu nėra būtini, todėl prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove pagrįstai atitiktų geriausius vaiko poreikius bei interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis A. Š. gyvena su ieškove, tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepilnamečio A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove L. Š..

26.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

27.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-491-2013, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Be to priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

28.       Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29.       VĮ Registrų centras pažyma nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei namas esantis (duomenys neskelbtini), taip pat priekaba NEPTUN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta pažyma nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovei išmokėta 1111,27 Eur darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad ieškovei už (duomenys neskelbtini) išmokėta 34,27 Eur, (duomenys neskelbtini) 1094,01 Eur, už (duomenys neskelbtini) – 1041,33 Eur, už (duomenys neskelbtini) – 880,51 Eur ir 1122,65 Eur, už (duomenys neskelbtini) 1372,95 Eur darbo užmokesčio. Atsakovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, statiniai bei du butai esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sodra duomenimis atsakovas nedirba, gauna 198,41 Eur mėnesinę išmoką. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, šalys į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jie turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, kad jie negali teikti vaikui jo poreikių atitinkančio išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

31.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, į šalių turtinę padėtį, bei į tai, kad dėl sveikatos problemų atsakovas negalėtų dirbti gerai apmokamo darbo, be to atsakovas su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo dydžio sutiko, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei jo tėvų teises ir teisėtus interesus bei galimybes teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas po 300 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė.

32.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ( Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33.       Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

34.       Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35.       Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

36.       Išvadą teikiančios institucijos atstovė (duomenys neskelbtini) Teismui pateikė rekomendacinio pobūdžio bendravimo tvarkos projektą. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė tiek atsakovas sutiko su išvadą teikiančios institucijos pasiūlyta rekomendacinio pobūdžio bendravimo tvarka. Teismo nuomone, institucijos pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko bei šalių teises ir teisėtus interesus, todėl nustatytina išvadą teikiančios institucijos atstovės (duomenys neskelbtini) Teismui pateikta rekomendacinio pobūdžio skyrium gyvenančiu vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Dėl prievolių

37.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

38.       Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio paveldėtas turtas, o pagal to paties straipsnio 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

39.       Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasidailijimo klausimą išsprendė povedybine sutartimi.

40.       Ieškovė prašo nustatyti, kad prievolės UAB „Credit service“, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), Šilutės kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei UAB „Renti“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės.

41.       Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

42.       Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su Vivus.lt sistemą valdančia UAB „Credit service“. Sudaryta sutartimi buvo suteiktas 6000 Eur kreditas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad šis kreditas buvo imtas namo (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno ir atsakovas, langų keitimui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats langus parvežė ir įdėjo. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su Šilutės kredito unija, kuria buvo suteiktas 21000 Eur kreditas. Šio kredito paskirtis buvo namo (duomenys neskelbtini) renovacijai. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad atsakovas atliko šio būsto renovaciją. Be to (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė su UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ trišalę automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su UAB Renti pasirašė to paties automobilio (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtas sutartis ieškovė tapo automobilio (duomenys neskelbtini) gavėja ir naudotoja (ne savininke). Šalys patvirtino, kad minėtas automobilis buvo įsigytas iš bendro šeimos biudžeto, o įsigijus automobilį juo važinėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas.

43.       Įvertinus įsipareigojimų, UAB „Credit service“, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), Šilutės kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei UAB „Renti“ pagal (duomenys neskelbtini) ieškovė pasirašė su UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ trišalę automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad šios prievolės yra solidari šalių atsakomybė, kadangi visi vartojimo kreditai paimti šeimos poreikių tenkinimui, t. y. būsto renovacijai, langų keitimui bei automobilio įsigijimui, šalims dar būnant santuokoje ir kartu vedant bendrą ūkį. Aplinkybė, kad būstas, kurio langus keitė ir renovaciją atliko atsakovas, o automobilis, kuris po jo išpirkimo galimai taps ieškovės, savaime nereiškia, kad atsakovas neatsako prieš minėtus kreditorius. Įsipareigojimai priimti bendrai ir bendro intereso vardan, neprieštaraujant povedybinės sutarties nuostatoms (Sutarties 2.5 punktas).

44.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta tenkintinas ieškovės reikalavimas ir prievolės  UAB „Credit service“, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), Šilutės kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei UAB „Renti“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis.

Dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų

45.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pripažinti prievolę pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole bei priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 1870 Eur negrąžinto avanso, 118,66 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis).

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas V. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo atvežti ir sumontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ aštuonias duris ir vienas stumdomas duris, kurių vertė 3750 Eur. Pagal sudarytos sutarties 2 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui V. Š. 1870,00 Eur avansą, kurį pagal sutarties sąlygas įsipareigojo pervesti į L. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, kad avansas buvo pervestas į ieškovės sąskaitą, kadangi atsakovo sąskaitos buvo areštuotos antstolių, patvirtino šalys teismo posėdžio metu bei pateiktas mokėjimo nurodymas.

48.       Atkreiptinas dėmesys, kad posėdžio metu buvo nustatyta, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu, nes pastarasis tuo metu užsiėmė baldų gamyba, prekyba. Byloje pateiktas pirkimo – pardavimo sutarties nuorašas patvirtina, kad atsakovas turėjo atvežti aštuonias duris ir vienerias stumdomas duris ir jas sumontuoti. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas minėtas duris turėjo pagaminti, spręstina, kad atsakovas pagal sutartį įsipareigojo parduoti minėtas prekes ir suteikiant kartu paslaugą – durų sumontavimą. Pirkimo – pardavimo sutartis apėmė paslaugos teikimą, todėl minėta paslauga nekvalifikuotina, kaip atskiras teisinis santykis, susiklostęs tarp šalių. Nors duomenų apie tai, kad atsakovas užsiėmė individualia veikla sutarties sudarymo laikotarpiu byloje nepateikta (analogiškų duomenų nėra ir Sodros duomenų bazėje), tačiau faktiniai santykiai aiškiai parodo, kad atsakovas veikė, kaip verslininkas, konkrečiai – privatus juridinis asmuo. Ieškovė posėdžio metu aiškiai nurodė, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, vesdamas bendrą ūkį, užsiėmė individualia veikla – buvo baldininkas. Minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovas.

49.       Esant atsakovo įsipareigojimams pagal pirkimo – pardavimo sutartį (parduoti ir sumontuoti), akivaizdu, kad prievoliniai teisiniai santykiai – pirkimo-pardavimo – faktiškai, sutartį skaitant pažodžiui, susiklostė tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Trečiasis asmuo savo pareigą pagal sutartį įvykdė tinkamai – pervedė avansą už planuotas įsigyti prekes ir gauti ketinusią paslaugą, bet atsakovas V. Š. iki sutartyje nustatyto termino prekių nepristatė ir paslaugos nesuteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ragino atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimą, buvo siunčiamas įspėjimas ir prašoma grąžinti avansą, bet atsakovas to nepadarė. 

50.       Trečiasis asmuo ieškovės solidarią prievolę grąžinti sumokėtą avansą kildina iš to, kad būtent ieškovei buvo pervestas minėtas avansas. Ieškovės ir jos atstovo bei atsakovo teigimu, pinigai buvo pervesti ieškovei, siekiant išvengti jų nuskaičiavimo iš antstolių pusės, ieškovė nebuvo sutarties šalis, todėl neatsako.

51.       Viena vertus, pirkimo – pardavimo sutarties tekstas patvirtina, kad sutarties šalimi buvo tik atsakovas ir trečiasis asmuo. Tuo tarpu ieškovė buvo nurodyta tik kaip asmuo, į kurio banko sąskaitą bus pervesti pinigai. Tokios aplinkybės, jei jas vertinti atsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių, sudarytų pagrindą teigti, kad atsakovui pažeidus prievolę pagal minėtą sutartį, tik jis turėtų atsakyti asmeniškai. Tačiau nagrinėjamu atveju, visuma byloje nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pagal minėtą atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytą sutartį atsakyti solidariai turi tiek atsakovas, tiek ieškovė. Savo poziciją teismas grindžia žemiau dėstomais argumentais.

52.       Šalių paaiškinimais, atsakovas, jam gyvenant santuokoje su ieškove ir vedant bendrą ūkį, užsiėmė individualia veikla – baldų gamyba, prekyba. Veikdamas, kaip privatus juridinis asmuo, nors tokios veiklos teisėtai ir neįforminęs, atsakovas veikė versliškai išimtinai šeimos interesais, šeimos išlaikymo tikslu. Kaip nurodė ieškovė ir atsakovas, pagal analogiškas sutartis su kitais asmenimis, atsakovas, kaip baldininkas (asmuo, užsiimantis baldų gamyba, prekyba) prisiimdavo atitinkamus įsipareigojimus kitiems asmenims, o gautus pinigus naudodavo su sutarčių sudarymu susijusių išlaidų (veiklos sąnaudų) padengimui ir šeimos poreikių tenkinimui (šeimos išlaikymui). Nagrinėjamu atveju, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą, dalį avanso išgrynino ir perdavė atsakovui reikalingų medžiagų pirkimui (sutarties įvykdymui), o kita dalis gautų pinigų liko šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas patvirtino, kad, jei būtų įvykdęs sutartį, gauti likę pinigai būtų panaudoti šeimai. Minėtą aplinkybę patvirtino ir ieškovė.

53.       Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad ieškovė, kaip ir atsakovas pagal atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu – buvo faktiniai naudos (gautų piniginių lėšų) gavėjai, skirtų šeimos išlaikymui. Tuo atveju, jei ieškovė nebūtų prisiėmusi prievolės atsakyti pagal minėtą sutartį, ji, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, gavusi jai nepriklausančius pinigus iš pašalinio asmens, tuos pinigus būtų grąžinusi, nes priešingu atveju – nepagrįstai praturtėtų. Gi nagrinėjamu atveju, ieškovė pinigus priėmė (ir tai analogiškomis aplinkybėmis darė ne kartą), nes veikė bendrai su atsakovu, siekdama vieningo tikslo – gauti lėšų šeimos poreikiams. Šiuo atveju aplinkybė, kad būtent atsakovas turėjo atlikti konkrečius aktyvius veiksmus sutarčiai įvykdyti, nepaneigia to, kad ieškovė savo veiksmu (priimdama pinigus) įgyvendino teisę pagal minėtos sutarties 2 punktą gauti avansą ir ji faktiškai gavo, panaudodama įprastai tokios bendros su atsakovu veiklos įgyvendinimo tikslui – veiklos sąnaudų padengimui ir šeimos išlaikymui.

54.       Teismo vertinimu, trečiasis asmuo įrodė, kad šiuo atveju, prievolė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari atsakovo ir ieškovės. Todėl yra pagrindas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą dėl prievolės pagal minėtą sutartį pripažinimo solidaria atsakovo ir ieškovės prievole tenkinti.

55.       Byloje nekilo ginčo dėl trečiojo asmens prašomų priteisti sumų dydžio, skaičiavimo tvarkos. Konstatavęs, kad sutartis iki joje nustatyto termino nebuvo įvykdyta, šalys prievolės grąžinti sumokėtą avansą CK 6.315 straipsnio 3 dalies pagrindu, trečiajam asmeniui reikalaujant, neįvykdė, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nagrinėjamu atveju veikė versliškai (jų užsiimta veikla buvo tęstinio pobūdžio, veikiant verslininkams būdingu principu – parduodant prekes, teikiant atlygintinas paslaugas, siekiant gauti šeimos išlaikymui būtino pelno (liekančių lėšų po dalies jų panaudojimo tenkančioms veiklos sąnaudoms)), teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo pagrįstai ir teisėtai prašo priteisti tiek jo sumokėtą ir neatgautą avansą, tiek palūkanas, paskaičiuotas nuo prievolės pažeidimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikant privatiems juridiniams asmenims nustatytą 6 procentų metinių palūkanų dydį, tiek 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, minėti trečiojo asmens reikalavimai tenkintini visiškai ir iš V. Š. ir L. Š., trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai priteistina 1870,00 Eur negrąžinto avanso, 118,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalis, 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 1000 išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal savo ieškinį (500 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už atstovavimą) ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal trečiojo asmens ieškinį (300 Eur už atsiliepimo parengimą, 300 Eur už atstovavimą).

58.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

59.       Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos (atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių) būtų nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

60.       Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus tenkinus visiškai, jo naudai iš L. Š. ir V. Š. priteistina lygiomis dalimis 771 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 385,50 Eur iš kiekvienos šalies.

61.       Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jo, nurodo, kad bandė taikiai skirtis, nepavykus susitarti, ieškovė kreipėsi į teismą, todėl ieškovė atsakinga už savo patirtas išlaidas. 

62.       Teismo nustatyta, kad, nors šalys bandė ginčą išspręsti taikai, tačiau to nepavyko padaryti būtent dėl atsakovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė siekė santuoką išsaugoti, tam buvo daromos pertraukos tarp posėdžių, siekiant leisti sutuoktiniams susitaikyti, bet santuokos išsaugoti nenorėjo būtent atsakovas. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, ko pasekoje patyrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos 1107 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu ir advokato teisinių paslaugų suteikimu, rengiant ieškinį ir atstovaujant byloje pagal ieškovės ieškinį iki bylų sujungimo, kaip pagrįstos ir teisėtos, priteistinos iš atsakovo. Ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinių paslaugų suteikimu, rengiant atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį ir atstovaujant byloje pagal trečiojo asmens ieškinį iki bylų sujungimo, atlyginimas nepriteistinas, procesinį sprendimą šioje dalyje teismui priėmus ne ieškovės naudai.

63.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro: 39,84 Eur pašto išlaidos pagal ieškovės ieškinį ir 19,92 pašto išlaidos pagal trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį. Tenkinus ieškovės ir minėto trečiojo asmens ieškinius, minėtos išlaidos atitinkamai priteistinos sekančia tvarka: 39,84 Eur pašto išlaidos iš atsakovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies; 19,92 pašto išlaidų lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 9,96 Eur iš kiekvienos šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

ieškovės ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2015 m. spalio 10 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 370, dėl atsakovo V. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokos metu turėtą pavardę „Š.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. Š., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. balandžio 21 d.) iki A. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su A. Š., tvarką:

1) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių/nelyginių (pasirinktinai, pagal šalių suderintų pozicijų) savaičių savaitgaliais arba 2 savaitgalius iš eilės, skaičiuojant nuo lyginių/nelyginių savaičių savaitgalių. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Atsakovui vėluojant paimti vaiką nustatytu laiku daugiau nei 1 val., ieškovė turi teisę užimti vaiką kitomis veiklomis, vaiko bendravimas su atsakovu tą savaitgalį nevyksta, bendravimo laikas atsakovui kompensuojamas tuo atveju, jei ieškovė savo bendravimo laiku nėra iš anksto suplanavusi savo su vaiku neatidėliotinų veiklų.

2) Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės 2 darbo dienas (paeiliui arba atskirai), atitinkamai tą dieną pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigų, pasiima jį 15.00 val. iš ugdymo įstaigos arba, jei išreiškia poreikį ir iš anksto informuoja - pasiima jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir laiku pristato į ugdymosi įstaigą ir iš jos pasiima bei grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dienų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.

3) Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietų gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 4) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Velykų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5) Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Žolinių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dienų nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

6) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Joninių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 24 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

7) Pradedant 2025-2026 Naujaisiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Naujųjų metų šventę 2025-2026 m., 2027-2028 m., 2029-2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. sausio 1 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

8) Atsakovas su vaiku, jo gimimo dieną bendrauja lyginiais kalendoriniais metais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val., o jeigu tų dienų vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį 15.00 val., ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 – ­20.00 val. (pasirinktinai, šalių sutarimu. Galimi variantai dėl lyginių/nelyginių kalendorinių metų bei vaiko gimtadienio švenčių, pvz. jei nėra šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški - rekomenduotina vaikų gimtadienio dieną leisti laiką kartu arba šią dieną suplanuoti taip, kad vaikas gautų dėmesio paraleliai iš abiejų tėvų).

9) Per Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikas bendrauja su mama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

10) Per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, vaikas bendrauja su tėčiu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Per Tėvo dieną atsakovas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Savo gimimo dieną atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaiko režimą bei užimtumą ugdymo įstaigose, t. y. ne anksčiau nei 8.00 val. ir grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau nei 20.00 val. (jei sekančią dieną vaikas turi vykti į ugdymo įstaigą).

11) Vaiko mokyklines vasaros atostogas ieškovė ir atsakovas dalijasi atitinkamai po 14 kalendorinių dienų paeiliui, t. y.: atsakovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo pirmos atostogų savaitės pirmadienio, sekančias 14 kalendorinių dienų vaikas bendrauja su ieškove ir t.t. Vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (pagal šalių tarpusavio susitarimą, galimas atostogų dalijimasis po 30 kalendorinių dienų).

12) Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu: nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 16.00 val. iki 17.00 val.

13) Vaiko ligos atveju, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.), atsakovas gali lankyti vaiką kasdien nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Vaikui susirgus, atsakovo bendravimas su vaiku kompensuojamas pagal šalių tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

14) Jeigu vaikas, buvimo pas kažkurį iš vaiko tėvų metu suserga ar patiria traumą, tas iš tėvų privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoti kitą iš tėvų SMS žinute ir netrukdyti susitikimų su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.

15) Negalėdamas pasiimti vaiko pagal nustatytą tvarką, atsakovas informuoja ieškovę apie neatvykimą ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute.

16) Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie pagrįstai svarbias priežastis (išskyrus ligą ar traumą), dėl kurių atsakovas negalės bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.

17) Atsakovas bendrauja su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis bet kuriuo metu, išskyrus ugdymosi ir poilsio laiką. Ieškovė užtikrina, kad vaikui būtų sudarytos techninės galimybės bendrauti su atsakovu.

18) Esant atsakovo ir (ar) vaiko pageidavimui, gali vykti papildomas bendravimas suderinus su ieškove.

Nustatyti, kad prievolės kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Credit service“, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), Šilutės kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Kredito sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei uždarajai akcinei bendrovei „Renti“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) yra solidarios ieškovės L. Š. ir atsakovo V. Š. prievolės.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus tenkinti.

Nustatyti, kad prievolė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, yra solidari ieškovės L. Š. ir atsakovo V. Š. prievolė.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) negrąžinto avanso, 118,66 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 66 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 1988,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 771 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis t. y. po 385,50 Eur iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1107 (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 49,80 Eur pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,96 Eur pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-25 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

 

 

Teisėja        s                                                                                                   Michail Volčkov