Civilinė byla Nr. e2-28559-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23155-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.3.2.5.6; 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovui S. A. ir jo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,

vertėjoms Snieguolei Bakunienei ir Agnei Milevičiūtei,

liudytojams G. A., I. E. D., S. L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovo S. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį teisėtumo ir iš to kylančių padarinių (grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Teisme 2021 m. rugpjūčio 19 d. gautas ieškovo S. A. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), ieškovui nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. DGKS-2875 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką; 2) grąžinti ieškovą į darbą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 3.1 punkto sąlygą – „Išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai“; 6) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta: „Tenkinti atsakovės priešpriešinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir išieškoti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo S. A. 1 200 Eur turtinę žalą. Suma atskaičius mokesčius“; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. su atsakove UAB (duomenys neskelbtini)  sudarė darbo sutartį (toliau – 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartis) dėl (duomenys neskelbtini) pareigų; darbo sutartyje šalys sulygo, jog ieškovas darbą pradės 2020 m. gruodžio 14 d., o mėnesinis atlyginimas bus 8 000 Eur bruto per mėnesį. Anot ieškovo, jis yra (duomenys neskelbtini)  pilietis, todėl atsakovė turėjo gauti ieškovui leidimą dėl gyvenimo Lietuvoje, tačiau šis procesas užtruko; nepaisant to, ieškovas sutiko, jog darbas būtų pradėtas nuotoliniu būdu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (tai nurodė atsakovės atstovė elektroniniame laiške), o kai buvo gautas leidimas jam gyventi Lietuvoje, atvyko dirbti į atsakovės biurą, adresu (duomenys neskelbtini).

5.       Anot ieškovo, jam pradėjus dirbti iki leidimo gyventi Lietuvoje gavimo buvo pažeista įdarbinimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, todėl, siekdama tai užmaskuoti, atsakovė, po leidimo gyventi Lietuvoje gavimo, nurodė ieškovui pasirašyti dar vieną darbo sutartį su tapačiomis sąlygomis, tik koreguojant darbo pradžios terminus ir įtraukiant punktą dėl atsiskaitymo už atliktą darbą iki naujos sutarties pasirašymo (minėta sutartis buvo pasirašyta 2021 m. vasario 5 d. (toliau – 2021 m. vasario 5 d. darbo sutartis)). Taigi, anot ieškovo, susidarė tokia situacija, jog buvo dvi galiojančios darbo sutartys – viena skirta reguliuoti šalių tarpusavio santykius, kita – pateikti valstybinėms institucijoms.

6.       Ieškovas teigia, kad darbo santykių su atsakove metu jis atsisakė vykdyti, jo manymu, neteisėtus atsakovės reikalavimus, todėl buvo atleistas iš darbo vadovaujantis išbandymo laikotarpiu pasiektais netinkamais rezultatais, t. y. atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 36 straipsnį.

7.       Pažymi, kad atsakovė darbo sutartį su ieškovu nutraukė neteisėtai, nes išbandymo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, o ir jo rezultatai buvo tinkami, todėl ieškovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė ieškovo prašymą, o atsakovės priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 200 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas su minėtu Komisijos sprendimu nesutinka, nes, anot ieškovo, Komisija vadovavosi 2021 m. vasario 5 d. darbo sutartimi, o iki tol buvusius santykius laikė ikisutartiniais. Kita vertus, ieškovo vertinimu, dėl būtinųjų sąlygų buvo susitarta 2020 m. lapkričio 12 d. sutartyje, kuri yra galiojanti ir nė viena iš šalių jos neginčijo.

8.       Anot ieškovo, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 straipsnio 3 dalis); teigia, jog realiai pradėjo dirbti 2020 m. gruodžio 14 d. ir tai patvirtina šios aplinkybės: pirmiausia, 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovės el. laiškas, skirtas ieškovui, patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pradėtas nuotolinis darbas; antra, atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. parašė darbuotojų paiešką vykdančiai įmonei, jog ieškovas darbą pradeda 2020 m. gruodžio 14 d.; ieškovas buvo įtrauktas į naujų darbuotojų paiešką ir atranką; trečia, 2020 m. gruodžio 9 d. el. laišku ieškovui buvo suteikta prieiga prie darbo įrankių/priemonių (el. pašto); 2020 m. gruodžio 10 d. el. laišku ieškovui buvo suteikta darbui reikalinga informacija, dokumentai, tvarkos ir kt.; 2020 m. gruodžio 27 d. atsakovė informavo savo darbuotojus, jog ieškovui taip pat būtų siunčiamos darbo ataskaitos; ketvirta, ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už laikotarpį iki antrosios darbo sutarties pasirašymo (nors 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 4.4 punkte nurodyta, jog atsakovė ieškovui išmokės vienkartinę premiją, tačiau tai buvo darbo užmokestis už 2020 m. gruodžio ir 2021 m. sausio mėnesius, ir tai patvirtina atsakovės el. laiškas). Be to, ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas, iki 2021 m. vasario 5 d. gaudavo atsakovės vidinius el. laiškus.

9.       Taigi, nurodo, kad atsakovė darbo sutartį nutraukė neteisėtai (pasibaigus išbandymo laikotarpiui), nes jo bandomasis laikotarpis prasidėjo 2020 m. gruodžio 14 d., todėl darbo sutartis pagal DK 36 straipsnio 3 dalį galėjo būti nutraukta iki 2021 m. kovo 14 d.; tuo tarpu atsakovė ją nutraukė 2021 m. gegužės 7 d., vadovaujantis negaliojančia 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties nuostata dėl išbandymo laikotarpio pratęsimo.

10.       Ieškovas aiškina, kad 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 3.1 punkto sąlyga – „išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai“ yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (DK 36 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, 1.78 straipsnio 1 dalis), kurioje numatyta, jog išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Teigia, kad naujos darbo sutarties sudarymas dėl to paties darbo, tomis pačiomis sąlygomis, nesudaro pagrindo apeiti įstatyme įtvirtinto maksimalaus išbandymo laikotarpio ir jį prailginti beveik dvigubai. Pažymi, kad atsakovė nagrinėjamu atveju ieškovo išbandymo laikotarpį pratęsė penkiems mėnesiams, nors jau buvo praėję beveik du mėnesiai išbandymo laikotarpio pagal 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį.

11.       Be to, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teigti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. atsakovė nenurodė ieškovui jokių priežasčių, kodėl jos manymu pastarasis tapo netinkamas sulygtam darbui. Pabrėžia, kad ieškovas iš atsakovės nėra gavęs jokių pastabų dėl savo darbo ar kompetencijos, priešingai, jis turi reikiamų žinių, patirties ir gebėjimų vykdyti numatytas pareigas. Ieškovo vertinimu, nors atsakovė pateikė el. laiškus su pastabomis, skirtomis ieškovui, tačiau jie nepatvirtina jokių pastabų ar pretenzijų dėl netinkamo darbo pateikimo, priešingai, el. laiškai atspindi visiškai normalų darbdavio ir darbuotojo komunikavimą darbiniais klausimais.

12.       Ieškovas nurodo, kad jam leidimas gyventi buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu; tuo pagrindu atsakovė įsipareigojo įdarbinti ieškovą ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį. Anot ieškovo, UTPĮ 441 straipsnio nuostatos numatytos siekiant užtikrinti ir apsaugoti užsieniečio teises, garantuoti darbo santykių stabilumą, kuris persikėlus gyventi į kitą valstybę, įgyja ypatingą reikšmę. Pažymi, kad nors DK tiesiogiai šio klausimo nereglamentuoja, tačiau iš specialaus UTPĮ, skirto reglamentuoti užsieniečių teises ir pareigas, kylantis reguliavimas turėtų būti aiškinamas kaip ribojantis darbdavio teisę nutraukti darbo santykius su užsieniečiu apibrėžtą laikotarpį; priešingas UTPĮ 441 straipsnio nuostatų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią šio reikalavimo prasmę, nes tokiu atveju darbdavys, net ir pateikęs Migracijos departamentui įsipareigojimą, turėtų nevaržomą teisę nutraukti darbo santykius bendrais pagrindais.

13.       Anot ieškovo, kadangi atsakovė ieškovą neteisėtai atleido nuo 2021 m. gegužės 7 d., nuo šios datos iki sprendimo įvykdymo dienos ieškovas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

14.       Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovo teigimu, gavęs atsakovės darbo pasiūlymą, jis atvyko iš kitos šalies, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį dirbti sutartą darbą ir gauti sutartą darbo užmokestį, tačiau atsakovė jau praėjus išbandymo laikotarpiui, vos prieš tris dienas įspėjo ieškovą, jog jis netenka darbo; tokia situacija svetimoje šalyje ieškovą neramina, kelia jam įtampą, o tokie atsakovės veiksmai žemina ieškovą, kelia jam dvasinius išgyvenimus ir neužtikrintumą dėl savo ateities.

15.       Be to, ieškovas nesutinka su Komisijos sprendimu dėl 1 200 Eur turtinės žalos priteisimo atsakovei iš ieškovo ir nurodo, jog jis turi būti grąžinamas į darbą, atitinkamai jam darbo įrangos toliau reikės; kita vertus, ieškovas neturi tikslo pasilikti įrangos ir pageidauja ją grąžinti.

16.       Ieškovas S. A. ir jo atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją; patikslino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas perdavė atsakovei nešiojamąjį kompiuterį ir išmanųjį telefoną. Pakartotinai paaiškino, kad sutarus visas darbo sąlygas, parengta ir pasirašyta 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartis; ieškovui negavus leidimo gyventi Lietuvoje, jis, atsakovės nurodymu, 2020 m. gruodžio 14 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (kurio tuo metu nebuvo atsakovės bendrovėje) nuotoliniu būdu, jam suteikti visi prisijungimai, siunčiamos ataskaitos (turinčios konfidencialių duomenų), kurias ieškovas turėjo peržiūrėti ir, esant poreikiui, redaguoti (ką patvirtino ir pati atsakovė, taip pat liudytojai), jam pavaldūs buvo trys departamentai; anot ieškovo, jis kontroliavo jam pateikiamus skaičiavimus, tikrino likvidumą, vertino rizikas, kreditingumą; šias funkcijas iš esmės atlikdavo kiekvieną dieną; po atvykimo į Lietuvą (2021 m. sausio 23 d.) jam perduotas kompiuteris, telefonas, praėjimo kortelė (dar iki 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties pasirašymo). Pažymėjo, kad 2021 m. kovo mėn. taip pat buvo gautas apmokėjimas už darbą ankstesniais mėnesiais, nors tai ir buvo įvardinta kaip premija/kompensacija (kuri net nebuvo numatyta 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartyje). Teigė, kad jokių pretenzijų (dėl nekokybiško darbo) ieškovui darbo metu nebuvo reiškiama, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie neigiamus išbandymo rezultatus; dėl verslo tęstinumo plano pažymėjo, jog jis yra labai didelės apimties ir vienas ieškovas savarankiškai (be kitų pagalbos) jo sudaryti niekaip negalėjo, todėl buvo sutarta jį rengti vėliau. Teigė, kad ieškovui nurodžius atsakovės valdybai, jog didžiausios rizikos susijusios su banko valdymu, pinigų plovimo apsaugos užtikrinimu, taip pat ieškovui atsisakius keisti tam tikrus rizikos limitus, anot ieškovo, požiūris į jį pasikeitė; nors atsakovė ir patvirtino, jog iki 2021 m. vasario 5 d. bendradarbiavo su ieškovu, įvardino tai pereinamuoju laikotarpiu, tačiau toks bendradarbiavimas ar pereinamasis laikotarpis nenumatyti DK. Pažymėjo, kad atsakovė sąmoningai nepateikė duomenų apie ieškovo aktyvumą iki 2021 m. vasario 5 d. Anot ieškovo, pasibaigus bandomajam laikotarpiui 2021 m. kovo 14 d., jis negalėjo būti atleistas DK 36 straipsnio pagrindu; atitinkamai šalys negalėjo susitarti dėl naujo išbandymo laikotarpio, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Aiškino, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, nes pakeitė gyvenamąją vietą, planavo perkelti ir šeimą į Lietuvą, vaikai jau buvo palikę savo mokyklas, sutuoktinę – darbą, iki šiol ieškovas bylinėjasi dėl leidimo gyventi pratęsimo, dėl susidariusios situacijos yra nežinioje ir strese, iki šiol nesurado kito darbo.

17.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, atsakovė prašo negrąžinti ieškovo į darbą, bet laikyti, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu ir priteisti ieškovui nustatytas sumas; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

18.       Nurodo, kad su ieškovu 2020 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau ieškovas negavo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovas taip ir nepradėjo dirbti atsakovės bendrovėje, atitinkamai darbo sutartis taip ir neįsigaliojo. Teigia, kad ieškovui gavus Mėlynąją kortelę ir atvykus į Lietuvą, 2021 m. vasario 5 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis, pagal kurią ieškovas turėjo pradėti dirbti nuo 2021 m. vasario 8 d. (ką ieškovas faktiškai ir padarė).

19.       Atsakovė pažymi, kad ieškovas iki 2021 m. vasario 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo jokio darbo, įskaitant ir darbo nuotoliniu būdu; be to, joks susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu sudarytas nebuvo. Teigia, kad ieškovo minimą 2020 m. gruodžio 9 d. el. laišką siuntė ne atsakovės vadovas ar Personalo vadovas, o biuro (duomenys neskelbtini), t. y. tik žemesniosios grandies darbuotojas, o ne vadovaujantis darbuotojas, todėl ieškovas turėjo aiškiai suprasti, kad bendrauja ne su įgaliotu atstovauti atsakovę ir sudaryti sandorius dėl darbo santykių asmeniu. Taigi, anot atsakovės, toks el. laiškas nesukūrė jokių teisinių santykių tarp atsakovės ir ieškovo. Kita vertus, atsakovė neneigia, kad laikotarpiu tarp 2020 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. vasario mėn. ieškovas, kaip atrinktas kandidatas į (duomenys neskelbtini) poziciją, neatlygintinai ir laisva, gera valia atsakovei retkarčiais duodavo patarimus, tačiau tokio bendravimo negalima prilyginti darbo santykiams, nes juose nebuvo visų privalomų darbo santykių požymių (pvz., pavaldumo, susitarimo dėl darbo funkcijos atlikimo). Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovo ir atsakovės nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. vasario 7 d. darbo santykiai nesiejo, nes ieškovas neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, įskaitant ir nuotoliniu būdu.

20.       Atsakovė taip pat pažymi, kad nevengė savo įsipareigojimo įdarbinti darbuotoją, kai tik šis susitvarkys migracijos procedūras, t. y. atsakovė apmokėjo ieškovui kelionės ir jo draudimo, COVID-19 testų bei laikino apgyvendinimo išlaidas. Atitinkamai ieškovui gavus Mėlynąją kortelę, tarp ieškovo ir atsakovės 2021 m. vasario 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas faktiškai pradėjo dirbti 2021 m. vasario 8 d., o išbandymo terminas turėjo baigtis 2021 m. gegužės 8 d.; atsakovė iki šio termino pabaigos įspėjo (2021 m. gegužės 4 d.) ieškovą apie darbo santykių pasibaigimą.

21.       Atsakovė taip pat neneigia, kad kartu su antruoju ieškovo darbo užmokesčiu išmokėjo jam sutarto dydžio vienkartinę skatinamąją premiją, kurios dydis buvo susietas su sutartu mėnesio darbo užmokesčiu (2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 4.4 punktas), tačiau šios premijos mokėjimo pagrindas – siekis kompensuoti ieškovo patirtus nepatogumus dėl poreikio keisti gyvenamąją vietą, dėl užtrukusių migracijos procedūrų ir pan.

22.       Nurodo, kad siekė įdarbinti darbuotoją (ieškovą) į trūkstamą poziciją savo įmonėje; nesutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovė, sudarydama antrą darbo sutartį, siekė nuslėpti pažeidimus ar pratęsti išbandymo laikotarpį. Pirma, atsakovė nesiekė vengti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų užsieniečių įdarbinimo procedūrų, o priešingai, siekė darbo teisinius santykius tinkamai įforminti ir ieškovą įdarbino vėliau, kai buvo atliktos visos reikiamos procedūros ir po to, kai ieškovas gavo Mėlynąją kortelę. Antra, ieškovas nepagrįstai akcentuoja, kad migracijos procedūrų atlikimas buvo tik ieškovės atsakomybė, nes tiek UTPĮ, tiek Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo nuostatos numato tokią pareigą užsieniečiams (UTPĮ 33 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 441 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalys; Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 1, 8, 81, 10, 11, 16, 64.14 punktai). Trečia, atsakovė neturėjo tikslo pratęsti išbandymo laikotarpio, nes išbandymo ieškovui nebuvo nustačiusi iki 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties sudarymo. Taigi, anot atsakovės, ieškovui išbandymo laikotarpis buvo nustatytas tik vieną kartą, jis prasidėjo tik įsigaliojus 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarčiai ir atitinkamai nebuvo pratęstas.

23.       Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, jog jis negalėjo būti atleistas anksčiau nei po vienerių metų ir pažymi, jog buvimas ne Lietuvos Respublikos piliečiu, o užsieniečiu, negali suteikti pranašumo taikant atleidimo kriterijus. Atsakovės vertinimu, UTPĮ numatytas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nevaržo jo teisės atleisti darbuotoją bet kada, kai yra tam teisinis pagrindas. Anot atsakovės, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu reikalavimu siekta užkirsti kelią sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios būtų trumpesnės nei 6 mėn., o ne apriboti galimybę užsieniečius atleisti pagal visus DK numatytus atleidimo pagrindus, t. y. suteikti pranašumą Lietuvos Respublikos darbuotojų atžvilgiu ir juos diskriminuoti.

24.       Atsakovės teigimu, šalys aiškiai susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio atsakovės iniciatyva, t. y. siekiant patikrinti ieškovo tinkamumą sulygtam darbui, tačiau ieškovo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami; atsakovė ieškovo darbo laikotarpiu susidūrė su jo negebėjimu dirbti, netinkamu požiūriu į darbą, pasireiškusiu klaidų darymu, nustatytų terminų nesilaikymu, pasyvumu, vengimu dirbti įprastu intensyvumu, atsisakymu daryti jo darbo funkcijoms priskirtus darbus, delsimu, atmestinu darbo atlikimu, darbų perdavimu kitiems, su klausimais nesusijusiems, darbuotojams. Nurodo, kad atsakovė ne kartą ieškovui teikė pastabas dėl nepatenkinamų jo darbo rezultatų; ieškovas buvo informuojamas apie darbo trūkumus ir/ar atsižvelgiant į savo išsilavinimą bei gyvenimišką patirtį turėjo suprasti, kad jo daromos klaidos arba nukrypimai nuo užduočių atlikimo terminų turi būti vertinami neigiamai. Anot atsakovės, toks ieškovo darbas ir požiūris į darbą lėmė atsakovės sprendimą konstatuoti, kad ieškovas yra netinkamas sulygtam darbui, o jo išbandymo laikotarpio rezultatai pripažintini nepatenkinamais.

25.       Atsakovė papildomai pažymi, kad tiek šalių elgesys, tiek ir kitos faktinės aplinkybės aiškiai rodo, kad ieškovo darbas ir, atitinkamai, bandomasis laikotarpis prasidėjo tik po 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties pasirašymo, todėl ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas tinkamai, nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, t. y. atsakovė, laikydamasi DK nurodyto 3 dienų įspėjimo termino, įspėjo ieškovą, kad dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų 2021 m. vasario 5 d. darbo sutartis yra nutraukiama nuo 2021 m. gegužės 7 d.; nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki gegužės 7 d. ieškovui buvo leista nevykdyti darbo funkcijų, už šį laikotarpį sumokant darbo užmokestį.

26.       Pabrėžia, kad patyrė turtinės žalos dėl ieškovo savavaliavimo ir nesąžiningo elgesio, pasireiškusio atsakovės turto (nešiojamojo kompiuterio ir telefono) neteisėtu negrąžinimu, todėl ieškovas ją turi atlyginti.

27.       Teigia, kad ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų kaip ir kokia ieškovui buvo padaryta neturtinė žala; be to, neįrodė visų būtinų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos.

28.       Nurodo, kad jeigu ir būtų tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas dėl prarasto pasitikėjimo juo, atsakovės prašymu, negali būti grąžintas į darbą. Anot atsakovės, DK 218 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad esant atitinkamoms priežastims ar darbdavio prašymui, darbuotojas negali būti gražinamas į pareigas, tačiau jam kompensuojama pinigine forma, t. y. priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neišdirbo 2 m. laikotarpio, todėl papildoma kompensacija už išdirbtus metus jam nepriklauso. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini)  pareigas užimančio darbuotojo, dėl kurio veiklos ir (ar) neveikimo, be kita ko, yra prarastas pasitikėjimas juo, todėl ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo, tiek nepatenkinami rezultatai, tiek ir taikoma sankcija turi būti vertinami griežčiau. Atsakovės teigimu, ji prarado pasitikėjimą ieškovu dėl jo nepatenkinamų darbo rezultatų; ieškovas nepripažino padarytų pažeidimų, nesiekė atkurti tarpusavio pasitikėjimo bei gerų santykių su atsakove, todėl negalėtų būti grąžintas į ankstesnį darbą.

29.       Pažymi, kad Komisijos sprendimas nėra apeliacijos dalykas teisme pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, todėl ieškovo argumentai, susiję su Komisijos sprendimu, nėra šios bylos dalykas ir yra nenagrinėtini; be to, atsakovės vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia nebuvo nagrinėtas ikiteismine tvarka, todėl ieškovas negalėjo jo reikšti teisme.

30.       Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, kad ieškovas perdavė atsakovei reikalautą nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną, todėl ginčo tarp šalių šioje dalyje neliko. Kitoje dalyje iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nors tarp šalių 2020 m. lapkričio 12 d. ir buvo pasirašyta pirma darbo sutartis, tačiau ieškovui negavus leidimo gyventi Lietuvoje (ieškovas atvyko tik 2021 m. sausio 21 d., o leidimas gautas 2021 m. vasario 1 d.), ji nebuvo vykdoma, atitinkamai neįsigaliojo (įdarbinimo procedūra buvo sustabdyta). Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 5 d. iš esmės turėjo atrinkto darbuotojo statusą; tarp šalių vyko bendradarbiavimo santykiai, atsakovė dalinosi medžiaga, el. laiškais, siekiant ieškovą greičiau integruoti į darbo specifiką, ieškovas teikdavo tam tikrus patarimus/konsultacijas, tačiau, anot atsakovės, tokių santykių negalima prilyginti darbo santykiams, nebuvo darbo santykių požymių/funkcijų; tai buvo pereinamasis laikotarpis. Paaiškino, kad nauja darbo sutartis su ieškovu pasirašyta 2021 m. vasario 5 d. ir nuo 2021 m. vasario 8 d. ieškovas faktiškai pradėjo dirbti; ieškovas neįrodė ankstesnės darbo pradžios datos. Teigė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini)  2020 m. gruodžio 9 d. el. laiškas nesukūrė jokių teisių ir pareigų. Atstovės teigimu, sumokėta premija buvo skatinamojo pobūdžio, siekiant kompensuoti ieškovui persikėlimo nuostolius. Nurodė, kad ieškovas iš anksto susipažino tiek su pirma, tiek su nauja darbo sutartimi, jas pasirašė ir neginčijo jų sąlygų; atitinkamai atsakovė turėjo teisę per išbandymo laikotarpį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams (ką patvirtino byloje pateiktas el. susirašinėjimas, liudytojų parodymai), atleisti ieškovą. Pažymėjo, kad ieškovas neatnaujino savo funkcijų pareigybės aprašyme, atsisakinėjo ir galiausiai nepadarė verslo tęstinumo plano, vangiai/neaktyviai dirbo. Kita vertus, pažymėjo, kad jei teismas ir pripažintų ieškovo atleidimą neteisėtu, prašė negrąžinti ieškovo į darbą dėl prarasto pasitikėjimo ir nepatenkinamų darbo rezultatų. Anot atstovės, premija neturėtų būti traukiama skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį.

31.       Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo/dirba atsakovės (duomenys neskelbtini); bendravo su ieškovu jį priimant į darbą. Anot liudytojos, ieškovas oficialiai darbą pradėjo 2021 m. vasario 8 d., nes anksčiau negalėjo dėl užtrūkusių įdarbinimo procedūrų, leidimo negavimo. Patvirtino, kad ieškovui dar prieš darbo pradžią buvo siunčiami tam tikri dokumentai, suteikti prisijungimo duomenys (vadovybės nurodymu), jog jis pasiruoštų darbo pradžiai, susipažintų su teisiniu reglamentavimu; anot liudytojos, ieškovas to pats prašė; tačiau ieškovas nekonsultavo atsakovės darbuotojų tuo metu, pateikdavo tik savo nuomonę. Liudytoja teigė nežinojusi apie E. V. 2020 m. gruodžio 9 d. el. laišką; kita vertus, nurodė, jog minėta (duomenys neskelbtini)  negalėjo pati nuspręsti dėl ieškovo darbo pradžios datos, už tai buvo atsakinga liudytoja. Pažymėjo, kad ji telefonu ne vieną kartą informavo ieškovą apie nukeltą darbo pradžią; atitinkamai, anot liudytojos, pirmoji darbo sutartis tarp šalių neįsiteisėjo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)  ((duomenys neskelbtini)) pozicija aktualiu laikotarpiu buvo laisva, faktiškai iki 2021 m. vasario 8 d. šios pozicijos funkcijas vykdė generalinis direktorius (CEO). Nurodė, kad pats ieškovas prašė tam tikros kompensacijos, nes tikėjosi pradėti dirbti anksčiau, turėjo persikėlimo išlaidų, negavo tam tikrą laikotarpį pajamų, todėl banko vadovybė užjautė ieškovą ir nusprendė kompensuoti jo patirtus nepatogumus premijos forma (kuri faktiškai buvo darbo užmokesčio dydžio). Anot liudytojos, ieškovas buvo atleistas dėl kompetencijos (techninių žinių) trūkumo (tikėtasi geresnių rezultatų), ji pastoviai sulaukdavo iš ieškovo kolegų neigiamų atsiliepimų (įprastai telefonu), ieškovas neatlikdavo darbų sutartais terminais, dažnai kolegos negalėdavo su juo susisiekti, negaudavo atsakymų ir pan.; anot liudytojos, ji žodžiu apie tai ne kartą kalbėjo su ieškovu.

32.       Liudytojas I. E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškovu dirbo (duomenys neskelbtini)  skyriuje, buvo pavaldus ieškovui. Aiškino, kad oficialiai pradėjo dirbti banke taip pat 2021 m. vasario mėn.; sužinojo, jog dirbs pas atsakovę dar 2020 m. gruodžio mėn., tačiau laukė, kol bus sutvarkytos visos procedūros; anot liudytojo, nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. vasario mėn. jis bendravo su ieškovu, siuntė jam ataskaitas, stebėjo banko veiklą, konsultuodavosi; tuo metu su ieškovu buvo iš esmės vieninteliai (duomenys neskelbtini)  specialistai atsakovės bendrovėje; tai vertina kaip pereinamąjį laikotarpį (iki įdarbinimo). Pažymėjo, kad su laiku ieškovas dirbo ne taip efektyviai, liudytojas negaudavo atgalinio ryšio, mažiau bendravo, mažiau teikdavo atsakymų, techninės pagalbos, kovo-balandžio mėn. mažai būdavo darbo vietoje (ofise), todėl liudytojas daugiau dirbdavo savarankiškai. Anot liudytojo, jis nenorėjo pakenkti ieškovui, todėl nesiskųsdavo juo kitiems.

33.       Liudytojas S. L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad aktualiu laikotarpiu dirbo (ir dirba) atsakovės skyriaus (duomenys neskelbtini). Anot liudytojo, jis (jo skyrius) su ieškovu turėjo parengti verslo tęstinumo planą (iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos), t. y. rizikų valdymo dalį turėjo parengti ieškovas, bet jis nieko nepadarė, nors buvo už tai atsakingas, todėl bankas galiausiai minėtą planą nupirko iš kitų trečiųjų asmenų.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

34.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovas S. A. ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, kurioje šalys sulygo, jog ieškovas dirbs (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties 1.1. punktas); ieškovas darbą pradės 2020 m. gruodžio 14 d. (darbo sutarties 2.2 punktas); išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai (darbo sutarties 3.1. punktas); mėnesinis atlyginimas bus 8 000 Eur bruto per mėnesį (darbo sutarties 4.1. punktas).

35.       2020 m. lapkričio 13 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) el. laišku pateikė ieškovui darbo sutarties egzempliorių; ieškovas 2020 m. lapkričio 15 d. el. laišku atsakovei nurodė, jog laukia prisijungimo prie komandos gruodžio 14 d.

36.       2020 m. gruodžio 9 d. atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. V. el. laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydama, kad iki 2020 m. gruodžio 14 d. įmonė negaus leidimo dirbti, tačiau tikisi, kad gruodžio 14 d. ieškovas pradės darbą nuotoliniu būdu.

37.       2020 m. gruodžio 9 d. el. laišku atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikė prieigą prie darbo įrankių/priemonių (elektroninio pašto); 2020 m. gruodžio 10 d. el. laišku ieškovui buvo suteikta darbui reikalinga informacija, dokumentai, tvarkos ir kt.; suformuluotos užduotys.

38.       2020 m. gruodžio 27 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) el. laišku informavo savo darbuotojus, jog ieškovui taip pat siųstų darbo ataskaitas.

39.       Byloje pateikti išlaidų dokumentai (2020 m. gruodžio 30 d. vizos, 2021 m. sausio 19 d. COVID-19 testo, apgyvendinimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. vasario 11 d.) ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai patvirtina, jog atsakovė apmokėjo ieškovo patirtas nurodytas išlaidas.

40.       Byloje esantys el. laiškai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. kovo 25 d. patvirtina, jog ieškovas gaudavo atsakovės (jos darbuotojų) el. laiškus. Taip pat pateikti dokumentai bei ataskaitos, kurių rengime/modifikavime dalyvavo ieškovas (pateikti dokumentai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. sausio 18 d.).

41.       Nustatyta, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini)  į Lietuvą atskrido 2021 m. sausio 21 d.; vizitui į Migracijos departamentą nuvyko 2021 m. vasario 1 d.; 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas Migracijos departamento pranešimas apie išduotą laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

42.       2021 m. vasario 5 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) el. laišku ieškovui pateikė naujos darbo sutarties egzempliorių; be kita ko, nurodė, jog 4.4 punkto pagrindu nuo gruodžio 28 d. pridedamas 3 000 Eur bruto.

43.       2021 m. vasario 5 d. ieškovas S. A. ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, kurioje šalys sulygo, jog ieškovas dirbs (duomenys neskelbtini) (2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 1.1. punktas); ieškovas darbą pradės 2021 m. vasario 8 d. (darbo sutarties 2.2 punktas); išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai (darbo sutarties 3.1. punktas); mėnesinis atlyginimas bus 8 000 Eur bruto per mėnesį (darbo sutarties 4.1. punktas); atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti vienkartinę skatinamąją premiją – 14 629 Eur bruto, kaip garantuotą kintamojo atlygio dalį, per pirmuosius darbo metus, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d. (darbo sutarties 4.4 punktas).

44.       2021 m. gegužės 4 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) el. laišku, vadovaudamasi DK 36 straipsniu, nutraukė su ieškovu darbo sutartį nuo 2021 m. gegužės 7 d.

45.       2021 m. gegužės 4 d. el. laišku ir 2021 m. gegužės 6 d. žinute atsakovė UAB (duomenys neskelbtini)  kreipėsi į ieškovą su prašymu grąžinti darbo priemones.

46.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. DGKS-2875 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo S. A. prašymą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškojimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą; tenkino atsakovės priešpriešinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir išieškojo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo S. A. 1 200 Eur turtinę žalą.

47.       Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 5 d. 12.38 val. darbuotoja kreipėsi dėl praėjimo į patalpas kortelės Nr. 142,29101, skirtos S. A., aktyvavimo; minėta kortelė buvo per kelias minutes aktyvuota ir 2021 m. sausio 5 d. 12.49 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT administratorius pateikė informacinį el. laišką apie kortelės aktyvavimą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

48.       Iš 2021 m. spalio 7 d. UAB „Tele2“ rašto matyti, kad sutartis Nr. 1.3-60716718-118732 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Tele2“ dėl mobiliojo paslaugų tiekimo numeriui (duomenys neskelbtini)  sudaryta 2021 m. sausio 19 d., paslaugų tiekimas minėtam numeriui aktyvuotas 2021 m. sausio 21 d.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl dalies bylos nutraukimo

49.       Ieškovas, be kita ko, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta: „Tenkinti atsakovės priešpriešinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir išieškoti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)  naudai iš ieškovo S. A. 1 200 Eur turtinę žalą. Suma atskaičius mokesčius“.

50.       DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

51.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

52.       Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą, teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

53.       Taigi, teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą (jo dalį) darbo byloje Nr.  (duomenys neskelbtini) nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021); be to, kaip minėta, tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės neliko ginčo dėl ieškovo turtinės žalos atlyginimo atsakovei – ieškovui perdavus reikalautus nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną, todėl plačiau šioje dalyje teismas nepasisako.

Dėl atsakovės prašymo dalį reikalavimų palikti nenagrinėtais

54.       Atsakovė, be kita ko, prašo ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties sąlygos dėl išbandymo laikotarpio pripažinimo negaliojančia palikti nenagrinėtą, kadangi šis reikalavimas nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

55.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas, reiškiamų kartu su reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priskirtinumo teismams, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 193-248/2016). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl dalies reikalavimų palikimo nenagrinėtais netenkintinas.

Dėl atleidimo pripažinimo (ne)teisėtu

56.       Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (ieškovo) atleidimo iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. darbdaviui (atsakovei) iki išbandymo termino pabaigos priėmus sprendimą nutraukti darbo sutartį esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams.

57.       DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

58.       Darbo teisiniai santykiai sutarties šalis sieja tuomet kai yra susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis). Būtinosios darbo sutarties sąlygos įtvirtintos DK 34 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, 3 dalyje nurodoma, jog darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu.

59.       Aiškinant darbo sutartis taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. <...> Aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

60.       Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

61.       Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

62.       Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 36 straipsnio 1 dalis). Taigi darbo sutarties šalių susitarimo dėl išbandymo turinį sudaro ne vien tik išbandymo terminas, bet ir tai, kokiu tikslu (kurios iš darbo sutarties šalių iniciatyva) išbandymas nustatytas. Dėl to, šalims susitarus dėl išbandymo, rašytinėje darbo sutartyje nurodytinas ne tik nustatytas išbandymo terminas, bet ir kitas esminis tokio susitarimo elementas – išbandymo tikslas (išbandymo nustatymo iniciatorius).

63.       Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 36 straipsnio 2 dalis). Ši draudžiamoji darbo teisės nuostata yra imperatyvi, todėl darbo sutarties šalys neturi jokių galimybių/draudžiama susitarti dėl ilgesnio išbandomojo termino ar jį pratęsti. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl laikoma, kad darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų. Nuo šios sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės išmokos (DK 36 straipsnio 3 dalis). Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas toliau tebedirba, tai darbo sutartį leidžiama nutraukti tik kitais DK nustatytais atvejais (DK 53-65 straipsniai) ir atitinkamai laikantis nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos.

64.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant šias teisės normas, išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015).

65.       Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kada ieškovas faktiškai pradėjo dirbti; anot ieškovo – nuo 2020 m. gruodžio 14 d., atsakovės teigimu – nuo 2021 m. vasario 8 d.; atitinkamai ši aplinkybė pirmiausia ir nustatytina, nes nuo jos priklauso ar įsigaliojo tarp šalių 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartis ir nuo kada turėjo būti skaičiuojamas išbandymo terminas.

66.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

67.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog jis faktiškai atsakovės bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

68.       Šią išvadą pagrindžia aplinkybės:

–       2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. gruodžio 14 d.;

–       atsakovės (duomenys neskelbtini) G. A. 2020 m. gruodžio 1 d. informuoja darbuotojų paiešką vykdančią įmonę, kad ieškovas prie atsakovės prisijungs gruodžio 14 d.; taip pat ieškovas yra įtraukiamas į naujų darbuotojų paiešką ir atranką;

–       atsakovės (duomenys neskelbtini) E. V. 2020 m. gruodžio 9 d. el. laišku informuoja ieškovą, kad ieškovo leidimas iki gruodžio 14 d. nebus gautas, tačiau tikisi, jog ieškovas gruodžio 14 d. pradės dirbti nuotoliniu būdu, naudojantis savo asmeniniu kompiuteriu; žadėjo kitu laišku atsiųsti prieigą prie ieškovo el. pašto ir nurodytos programos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas el. laiškas adresuotas ir (duomenys neskelbtini) G. A., todėl kritiškai vertintina minėtos liudytojos pozicija, jog apie šį laišką ji nežinojo; nors liudytoja bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog informavo ieškovą žodžiu apie vėlesnę darbo pradžios datą, tačiau į bylą nepateikta jokių kitų tai pagrindžiančių įrodymų; be to, šią poziciją paneigia toliau sprendime dėstomos aplinkybės ir motyvai;

–       atsakovės (duomenys neskelbtini)  E. V. 2020 m. gruodžio 9 d. persiunčia ieškovui prisijungimo (prieigos) duomenis;

–       buvęs atsakovės darbuotojas – (duomenys neskelbtini) K. B., 2020 m. gruodžio 10 d. persiunčia, be kita ko, ir ieškovui, tam tikrus dokumentus ir iš esmės nurodo, kokios ir kada procedūros/funkcijos/užduotys turi būti atliekamos (kaip matyti iš nurodyto laiško, minėtos funkcijos susijusios būtent su rizikų valdymu);

–       atsakovės direktoriaus pavaduotojas 2020 m. gruodžio 27 d. informuoja darbuotojus, jog siųsdami darbo ataskaitas, laiškus siųstų ir ieškovui;

–       pagal byloje pateiktą el. susirašinėjimą matyti, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. buvo siunčiami tam tikri bendrovės dokumentai, pateikiama kita informacija, susijusi su banko veikla (ataskaitos apie pinigų srautus, paskolas, rizikos vertinimą ir pan.);

–       į bylą pateikti tam tikri atsakovės veiklos dokumentai (atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo), kuriuos laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. (ir iki 2021 m. vasario mėn.) redagavo/modifikavo ieškovas;

–       liudytojas I. E. D. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. vasario mėn. jis bendravo su ieškovu, siuntė jam ataskaitas, stebėjo banko veiklą, konsultuodavosi ir pan.;

–       ieškovui 2021 m. kovo 1 d. išmokama vienkartinė premija – 14 629 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio, kuri buvo numatyta 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties 4.4 punkte; atsakovės (duomenys neskelbtini) G. A. 2021 m. vasario 5 d. el. laiške nurodė, kad „<...> dėl 4.4 punkto pagrindas nuo gruodžio 28 d., prie jo pridėtas bruto 3K“.

69.       Anot atsakovės, ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 5 d. turėjo atrinkto darbuotojo statusą, atitinkamai tarp šalių vyko bendradarbiavimo santykiai, atsakovė dalinosi medžiaga, el. laiškais, siekiant ieškovą greičiau integruoti į darbo specifiką, ieškovas teikdavo tam tikrus patarimus/konsultacijas, tačiau, atsakovės vertinimu, tokių santykių negalima prilyginti darbo santykiams, nebuvo darbo santykių požymių/funkcijų; tai buvo pereinamasis laikotarpis. Kita vertus, teismas, įvertindamas sprendimo 68 punkte nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija ir ją vertina kritiškai, kaip gynybinę, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas pradėjo faktiškai dirbti – atlikti jo pareigybės darbo funkcijas, nuotoliniu būdu (dėl negauto leidimo gyventi Lietuvoje) dar nuo 2020 m. gruodžio 14 d., ką nurodė ieškovui ir pati atsakovė (jos darbuotoja), ieškovui iš esmės už tą laikotarpį buvo išmokėtas ir darbo užmokestis, kuris, teismo vertinimu, tik buvo įvardintas kaip skatinamoji premija, o faktiškai tai buvo darbo užmokestis už dirbtą darbą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

70.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas faktiškai pradėjo darbą atsakovės bendrovėje 2020 m. gruodžio 14 d., nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, jog tarp šalių 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartis neįsigaliojo (DK 42 straipsnio 3 dalis); atitinkamai ieškovo išbandymo laikotarpis turėjo tęstis iki 2021 m. kovo 14 d. Be to, įsigaliojus 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarčiai ir jos nenutraukus (iki 2021 m. vasario 5 d.), nauja tarp šalių 2021 m. vasario 5 d. sudaryta darbo sutartis vertintina kaip 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties pakeitimas/papildymas, šalių santykius vertinant kaip tęstinius.

71.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad minėtame 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties pakeitime/papildyme (2021 m. vasario 5 d.) šalys negalėjo/neturėjo teisės susitarti dėl naujo ieškovo išbandymo termino nustatymo, t. y. faktiškai dėl išbandymo termino pratęsimo, nes tuo metu dar nebuvo pasibaigęs 2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutartyje nustatytas išbandymo terminas, kadangi toks susitarimas prieštarauja imperatyviai DK 36 straipsnio 2 dalies nuostatai, atitinkamai ši sąlyga, tenkinant ieškovo reikalavimą, pripažintina niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

72.       Taigi, atsakovė darbo santykius su ieškovu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį turėjo teisę nutraukti tik iki 2021 m. kovo 14 d., o, kaip minėta, šiuo atveju tai buvo padaryta tik 2021 m. gegužės 7 d., t. y. jau pasibaigus minėtam išbandymo laikotarpiui, todėl pripažintina, kad su ieškovu 2020 m. lapkričio 12 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis 2021 m. gegužės 7 d. galėjo būti nutraukta tik DK V skyriaus nustatyta tvarka, bet ne pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.

73.       Nustačius, kad ieškovas atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtai, byloje šalių nurodytos aplinkybės dėl išbandymo laikotarpio (ne)patenkinamųjų rezultatų (dėl DK 36 straipsnio 3 dalies taikymo) neturi teisinės reikšmės, kaip ir dėl UTPĮ taikymo (kad ieškovas galėjo būti atleistas ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbo santykių pradžios), todėl šioje dalyje dėl jų plačiau nepasisakoma. Kita vertus, teismas iš dalies pritaria atsakovės pozicijai, kad buvimas ne Lietuvos Respublikos piliečiu, o užsieniečiu, negali suteikti pranašumo taikant atleidimo kriterijus, t. y. UTPĮ numatytu reglamentavimu siekta užkirsti kelią sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios būtų trumpesnės nei 6 mėn., o ne apriboti galimybę užsieniečius atleisti pagal visus DK numatytus atleidimo pagrindus.

Dėl padarinių, darbuotojo atleidimą pripažinus neteisėtu, taikymo

74.       DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

75.       Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis).

76.       Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje (nors išaiškinimas pateiktas pagal anksčiau galiojusio DK redakciją, tačiau iš esmės ta pati norma numatyta ir aktualiame DK, todėl šis išaiškinimas taikytinas ir ginčo atvejui) numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-296/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Be kita ko, konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

77.       Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, taip pat teismas nenustatė, kad priteistinas dydis būtų neadekvatus ir ar sukeltų pernelyg sunkių turtinių padarinių (šiuo atveju atsakovei). Taigi, ieškovas atleistas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2021 m. gegužės 7 d. (nuo šios dienos ieškovas prašo priteisti sumą už priverstinės pravaikštos laiką), todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 61 032,30 Eur (8 000 Eur x 7 mėn. + 13 darbo dienų x 387,10 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 387,10 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

78.       Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 5.1 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.

79.       Teismas pažymi, kad ieškovo vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo vertindamas, jog vidutinis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis sudarė 8 000 Eur (vasario, kovo ir balandžio mėn., atitinkamai 8 000 Eur x 3 mėn. / 62 d. d.), neįtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą išmokėtos 14 629 Eur premijos, nes, kaip nurodyta sprendimo 69 punkte, teismas vertino, jog minėta premija faktiškai buvo ieškovo darbo užmokestis už ankstesnį laikotarpį (nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. vasario mėn.).

80.       Be to, ieškovas ieškiniu prašo grąžinti jį į darbą; atsakovė prašo negrąžinti ieškovo į darbą, nurodant, jog yra prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir nepatenkinamais darbo rezultatais.

81.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad pagal šią aptartą DK nuostatą teismas (turi teisę) gali negrąžinti į darbą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 603), kas reiškia, jog darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą nėra privalomas, jei teismas nenustato kitų pagrindų dėl ko darbuotojas negalėtų būti grąžintas į darbą.

82.       Kita vertus, teismas, vertindamas galimybę grąžinti ieškovą į darbą, pažymi, kad ieškovą ir atsakovę darbo santykiai siejo pakankamai trumpai (faktiškai mažiau nei pusę metų); kaip matyti iš šalių pozicijų, jų santykiai po darbo sutarties nutraukimo tapo konfliktiški (ginčas persikėlė į Komisiją, vėliau – teismą); be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (šalių el. susirašinėjimas) ir liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, jog ieškovo požiūris į darbą ne visada buvo tinkamas, jam buvo reiškiamos tam tikros, nors ir netiesioginės, pretenzijos/priekaištai, atsakovės (jos darbuotojų) netenkino ieškovo darbas, jo rezultatai, atsakovės netenkino ieškovo darbo aktyvumas ir pan.

83.       Be to, teismas pažymi, kad ieškovas ėjo vadovaujančias pareigas ((duomenys neskelbtini)). Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėse nurodyta, kad vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu; nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

84.       Taigi, teismas, iš esmės pritardamas atsakovės pozicijai, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių darbo santykiai trūko pakankamai trumpą laikotarpį, į prarastą atsakovės pasitikėjimą ieškovu, kuris ėjo vadovaujančias pareigas, į, anot atsakovės, nepatenkinamus ieškovo darbo rezultatus, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovas negrąžinamas į darbą, nustatant, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

85.       Ieškovas, be kita ko, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Grįsdamas šį reikalavimą nurodo, kad jis atvyko iš kitos šalies, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį dirbti sutartą darbą ir gauti sutartą darbo užmokestį, ketino perkelti ir šeimą į Lietuvą; tokia situacija svetimoje šalyje ieškovą neramina, kelia jam įtampą, o tokie atsakovės veiksmai žemina ieškovą, kelia jam dvasinius išgyvenimus ir neužtikrintumą dėl savo ateities.

86.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

87.       Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

88.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

89.       Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta neteisėtai, nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovas buvusioje darbovietėje užėmė pakankamai aukštas pareigas ((duomenys neskelbtini)), atsakovas dėl šio darbo persikėlė dirbti ir gyventi į Lietuvą (iš (duomenys neskelbtini)); anot atsakovo, jo šeima taip pat planavo persikelti (vaikai paliko mokyklas, sutuoktinė – darbą). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė neigiamu poveikiu atsakovo karjerai bei šeimos planams.

90.       Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovo prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog šalių darbo santykiai trūko pakankamai trumpą laikotarpį (mažiau nei pusę metų), į pakankamai didelę priteistą sumą už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1474-910/2020) vertinant tokio pobūdžio reikalavimus mažintinas iki 1 000 Eur sumos, bei ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Eur neturtinė žala.

91.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

92.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

93.       Ieškovas patyrė byloje 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

94.       Atsakovė patyrė byloje 4 820,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

95.       Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti; tuo labiau, jog abiejų šalių išlaidos yra pakankamai panašios.

96.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – iš esmės patenkinti reikalavimai dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo, darbo sąlygos pripažinimo negaliojančia, iš dalies (1/10 dalimi) tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atmestas reikalavimas dėl grąžinimo į darbą, todėl laikytina, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 62 proc.

97.       Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 751 Eur (6 050 Eur x 62 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 1 831,96 Eur (4 820,95 Eur x 38 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 919,04 Eur (3 751 Eur - 1 831,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

98.       Byloje iš viso patirta 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau šios išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, atsižvelgiant į ieškinio tenkinimo proporciją, iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

99.       Be to, šiuo atveju ieškovas, kaip darbuotojas, pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinant turtinius ieškovo reikalavimus, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (62 032,30 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. 1 155 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Nutraukti bylos dalį dėl ieškovo S. A. reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą (jo dalį) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), atleido ieškovą S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtai.

Pripažinti šalių 2021 m. vasario 5 d. darbo sutarties (2020 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties pakeitimo/papildymo) 3.1 punktą niekiniu ir negaliojančiu.

Laikyti, kad ieškovas S. A. atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) pareigų (darbo sutartis nutraukta) šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 61 032,30 Eur (šešiasdešimt vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 30 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 387,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 10 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos bei 1 919,04 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniolika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 1 155 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič