Civilinė byla Nr. e2A-1298-945/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01097-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F., atsakovės R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovėms R. D., uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto asmens privačios informacijos naudojimo ir platinimo uždraudimo, paskleistų duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. F. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo:
1.1. uždrausti atsakovei R. D. bet kokiais būdais, įskaitant elektroniniais laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti visą informaciją, susijusią su ieškove, įskaitant teismo procesinius dokumentus, sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeimyninius santykius ir bet kokią kitą su ieškove susijusią informaciją;
1.2. įpareigoti atsakovę R. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo „Facebook“ socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete, o taip pat ir savo pasirašytu atskiru bei ieškovei įteiktu raštu paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, atitinkamame įraše atsakovės „Facebook“ socialinio tinklo asmeniniame profilyje bei atskirame rašte nurodant tokį tekstą be kitų papildymų ar komentarų: ,,Aš, R. D., viešai pranešu, kad šie žemiau nurodyti ir internete, el. laiškuose ir televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) paskelbtame įraše „(duomenys neskelbtini)“ mano išsakyti bei paskleisti duomenys apie mano seserį A. F. neatitinka tikrovės ir dėl jų paskleidimo aš, R. D., nuoširdžiai apgailestauju: 1) „... jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi, prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą. Pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio, elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė... puikiausiai pati žinai kas, už ką ir kodėl tave padavė teisman... taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!! Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus ir nespaviedok, sakė Ji kažką ar nesakė“ (toliau – ir Tekstas Nr. 1); 2) „... Kas tu po velnių per duktė esi, jei žinodama ir matydama tokį baisų, košmarišką Motinos gyvenimą mano namuose, nesiimi priemonių ir nepersiveži Motinos „trikampukan“, kurį, kaip kad visada tu sakai, už Jos, IŠ ŽEMĖS IŠKAPŠTYTUS grynus ir IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose. Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė. Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę – Tėvų priežiūrą. Žinai sesute, aš manau, kad toks teismo sprendimas labai sumenkino tavo asmenį... jau geriau būtų priteisęs sugrąžinti tuos pavogtus 13 580,85 Eur. Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių.“ (toliau – ir Tekstas Nr. 2); 3) „... jūsų firmos direktorė A. F. aplankė ir pamatė savo tėvus, kurių nelankė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio“ (toliau – ir Tekstas Nr. 3); 4) „... kai kitą kartą teiksi teismui atsiliepimus ar kitokio pobūdžio informaciją, prašyčiau prieš rašant gerai apgalvoti naudojamus žodžius, tokius kaip sugyventinis ir „žentas“. Siūlyčiau, prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti į save pačią. Sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas, kaip sakoma aukštasis pilotažas, o prieš vartojant žodį „žentas“ taip pat reikėtų žvilgtelti į savo artimiausią aplinką, nes turint vieną dukrą, ponios „žentams“ suskaičiuoti vargiai ar pakaktų abiejų rankų pirštų...“, „...taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk... iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi...“ (toliau – ir Tekstas Nr. 4); 5) „...kai sužinojau, kad mano tikra sesuo (ieškovė) su mano vyru man už nugaros daug metų mezgė meilės romaną“ (toliau – ir Tekstas Nr. 5); 6) „...aš šią ilgai slėptą paslaptį, bylinėdamasi su seserimi N., vardas taip pat pakeistas, per teismo posėdį paviešinau girdint teisėjai ir advokatams, ir N. slapto romano su mano vyru nepaneigė“ (toliau – ir Tekstas Nr. 6); 7) „...žinokit, dabar čia vieša paslaptis, vieša paslaptis, nes jau čia yra teisme pasakyta ir jau visi žino, kadangi aš slėpiau dešimt metų nesakiau, bet jau paskui kai iškilo čia tokie dalykai... mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai... vieša paslaptis, teisme net buvo pasakyta“ (toliau – ir Tekstas Nr. 7);
1.3. įpareigoti atsakovus R. D. ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ pašalinti iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini) televizijos (duomenys neskelbtini) laidos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą (nuoroda: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sezonas, serija (duomenys neskelbtini)), kuriame rodomos ir cituojamos atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė, ir jokia forma nebeskelbti jo ar jo dalių viešai;
1.4. priteisti ieškovei iš atsakovės R. D. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė R. D. yra jos sesuo. Konfliktinė situacija tarp šalių susiklostė dėl senyvo amžiaus tėvų globos ir turtinių pretenzijų. Atsakovė R. D. savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje talpino įrašus, kuriuose ne tik menkino ieškovės orumą, bet ir atskleidė privataus, šeiminio gyvenimo detalių, susijusių su šalių bendrų tėvų santykiais. Taip pat atsakovė R. D. 2019 m. vasario 7 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 15 d, 2020 m. rugsėjo 17 d. siuntė ieškovės esamiems ir buvusiems kolegoms įvairius asmeninio pobūdžio elektroninius laiškus su įvairiais kaltinimais ir įžeidimais ieškovei. (duomenys neskelbtini) pradžioje atsakovė R. D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) televizijos laidą „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) sezonas, serija (duomenys neskelbtini)), kurioje paviešino ieškovės ir jos tėvų privataus gyvenimo detales (vardai laidoje buvo pakeisti), neigiamai atsiliepė apie ieškovės tariamai buvusius nekorektiškus ar neteisėtus veiksmus tėvų atžvilgiu, tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, taip pat atsakovės R. D. buvusio sutuoktinio tariamą neištikimybę su ieškove. Toks aplinkybių viešinimas daro žalą ieškovei, žemina jos garbę ir orumą, kenkia reputacijai. Dėl atsakovės R. D. sukeltų emocinių pergyvenimų ir nervinės įtampos ieškovė buvo priversta kreiptis psichologo pagalbos ir kelis kartus pasinaudoti sukauptomis atostogų dienomis. Po televizijos laidos transliavimo nacionaliniu mastu ieškovė sulaukė neigiamos kitų asmenų reakcijos ir kritiško vertinimo.
3. Atsakovė R. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo atmesti ieškinį, priteisti atsakovei R. D. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė R. D. nurodė, kad jos paskleista informacija kvalifikuotina kaip nuomonė, o ne žinia. Televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paviešintos ieškovės privataus gyvenimo detales paskelbtos ne atsakovės R. D., o (duomenys neskelbtini) televizijos, todėl atsakovei R. D. atsakomybė negali kilti. Be to, televizijos laidoje nebuvo atskleisti jokie identifikuojantys duomenys (vardai ir pavardės buvo pakeisti), todėl tokios informacijos paskelbimas negalėjo sukelti ieškovei jokios žalos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskleista informacija kaip nors neigiamai įtakoja jos garbę ir orumą. Reikalavimas skelbti absoliučiai bet kokią su ieškove susijusią informaciją tiesiogiai prieštarauja atsakovės R. D. teisei turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, todėl negali būti tenkinamas. Reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, reiškiantis asmuo privalo nurodyti konkrečius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir pateikti jų paneigimo tekstą, tačiau ieškovė išvardijo ne konkrečius duomenis ar teiginius, o ištisas teksto pastraipas, ir reikalauja jų paneigimo. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę R. D. paskelbti tekstą „nuoširdžiai apgailestauju“, tačiau teismas negali įpareigoti asmens atsiprašyti. Ieškovė nepateikė žalos faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų.
4. Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, uždraudė atsakovei R. D. bet kokiais būdais, įskaitant elektroniniais laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti informaciją, susijusią su ieškovės privačiu gyvenimu, įskaitant sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeiminius santykius; įpareigojo atsakovę R. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo „Facebook“ socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, atitinkamame įraše atsakovės R. D. „Facebook“ socialinio tinklo asmeniniame profilyje, nurodant tokį tekstą be kitų papildymų ar komentarų: „Aš, R. D., viešai pranešu, kad šie žemiau nurodyti ir internete, el. laiškuose ir televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) paskelbtame įraše „(duomenys neskelbtini)“ mano išsakyti bei paskleisti duomenys apie mano seserį A. F. neatitinka tikrovės: 1) „jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi <...>“; 2) „<...> „trikampukan“, kurį <...> už Jos <...> IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose“; 3) „Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė“; 4) „Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę – Tėvų priežiūrą“; 5) „<...> tuos pavogtus 13 580,85 Eur“; 6 ) „Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“; 7) „sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas <...>“; 8) „<...> mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną <...>“; 9) „<...> slapto romano su mano vyru nepaneigė <...>“; 10) „<...> mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai <...>“; įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini) televizijos (duomenys neskelbtini) laidos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas (nuoroda: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sezonas, serija (duomenys neskelbtini)), kuriame rodomuose ir cituojamuose atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės R. D. teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė, ir jokia forma nebeskelbti įrašo, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą, ar jo dalių viešai; priteisė ieškovei iš atsakovės R. D. 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; netenkino kitos ieškinio dalies; priteisti ieškovei iš atsakovės R. D. 1 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė R. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. viešai paskelbė informaciją apie ieškovės santykius su jos tėvais, komentavo ieškovės sveikatos būklę, t. y. paviešino informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą. Teismas pažymėjo, kad informacijos apie privatų ieškovės gyvenimą paskleidimą įrodo ir kiti į bylą pateikti įrodymai: ieškovės vadovaujamos bendrovės elektroninio pašto adresu siųsti elektroniniai laiškai, kuriuose dėstomos aplinkybės, susijusios su ieškovės santykiais su jos tėvais, ieškovės sveikatos būkle; liudytojos D. K. parodymai apie tai, kad ji yra mačiusi keletą atsakovės R. D. elektroninių laiškų, kurie nebuvo dalykiški; televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas, kuriame atsakovė R. D. viešai pasakoja aplinkybes apie tariamus ieškovės nesantuokinius santykius su atsakovės sutuoktiniu. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė būtų davusi atsakovei R. D. sutikimą skelbti informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą. Teismas nusprendė esant pagrindą pripažinti, jog atsakovė R. D. tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo slaptumą, o atsakovės neteisėti veiksmai, viešai skelbiant informaciją, susijusią su ieškovės privačiu gyvenimu, gali sukelti ieškovei neturtinę žalą. Teismas sutiko su atsakovės R. D. argumentu, jog draudimas skelbti visą ir bet kokią su ieškove susijusią informaciją negali būti taikomas, nes gali pažeisti atsakovės teisę į saviraiškos laisvę. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o ne į bet kokios su ieškove susijusios informacijos neliečiamumą, įsiteisėję teismo galutiniai procesiniai sprendimai, nors ir ne visi, tačiau gali būti ir yra viešinami teisės aktų nustatyta tvarka, neskelbiant asmens duomenų, t. y. juos nuasmeninant, todėl draudimas skelbti bei viešinti teismo procesinius dokumentus atsakovei R. D. negali būti taikomas. Atsižvelgęs į tai, teismas pirmąjį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies, uždrausdamas atsakovei R. D. bet kokiais būdais, įskaitant elektroniniais laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti ir viešinti informaciją, susijusią su ieškovės privačiu gyvenimu, įskaitant sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeiminius santykius.
7. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai (2020 m. rugsėjo 17 d. įrašo atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kopija, atsakovės rašyti elektroniniai laiškai, liudytojų D. K., M. M., R. V. parodymai, 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje mačiusių asmenų sąrašas) patvirtina aplinkybę, jog atsakovės R. D. tekstai ir pasisakymai buvo paskleisti. Teismas nesutiko su atsakovės R. D. argumentu, jog teiginius, išsakytus atsakovės televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, paskelbė ne ji. Iš (duomenys neskelbtini) tinklalapyje paskelbtos publikacijos turinio teismas nustatė, jog į (duomenys neskelbtini) laidą „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi R. (atsakovė, kurios vardas pakeistas), ginčijamus teiginius laidoje taip pat pasakė pati atsakovė, žinodama, jog dalyvauja televizijos laidoje, kuri bus viešai transliuojama, arba jie yra laidos vedėjos cituojami kaip pasakyti atsakovės. Tai teismui sudarė pagrindą pripažinti, jog teiginius, išsakytus televizijos laidoje, paskelbė būtent atsakovė R. D. per visuomenės informavimo priemonę.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovės R. D. parašyti teiginiai „<...> jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi, prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą“, „pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 1.1), yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma, šiame tekste pateikiamos žinios, jog ieškovė psichologiškai smurtauja ir meluoja savo motinai, kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Teismo vertinimu, kiti Tekste Nr. 1 parašyti teiginiai „<...> elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė“, „<...> taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!!“, „Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus“ suformuluoti vartojant metaforas, palyginimus, posakį ir negali būti suprantami tiesiogiai, todėl tai yra atsakovės R. D. aprašomų ieškovės veiksmų (melavimo motinai) tam tikras vertinimas ar palyginimas, t. y. nuomonė.
9. Teismas nusprendė, kad Tekste Nr. 2 atsakovės R. D. parašyti teiginiai: „<...> „trikampukan“, kurį <...> už Jos <...> IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose“ (toliau – Teiginys Nr. 2.1), „Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė“ (toliau – Teiginys Nr. 2.2), „Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę – Tėvų priežiūrą“ (toliau – Teiginys Nr. 2.3), „<...> tuos pavogtus 13 580,85 Eur“ (toliau – Teiginys Nr. 2.4), „Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“ (toliau – Teiginys Nr. 2.5) yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma, šiais teiginiais pateikiamos žinios, kaip objektyviai egzistuojantys dalykai, jog ieškovė neva pavogė jos motinai priklausančius pinigus (13 580,85 Eur), atsisakė juos grąžinti, taip „įvarė“ tėvus į skolą, per antstolius pardavė tėvų namus iš varžytynių.
10. Teismas konstatavo, kad teiginys „<...> aplankė ir pamatė savo Tėvus, kurių nelankė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio“ (toliau – Teiginys 3.1) yra suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma, šiuo teiginiu kaip objektyviai egzistuojantys dalykai pateikiamos žinios, kad ieškovė nelankė savo tėvų nuo 2018 m. lapkričio mėn.
11. Teismas nusprendė, kad Tekste Nr. 4 esantis teiginys „sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 4.1) suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma, šiuo teiginiu, nors ir ne tiesiogiai, tačiau pateikiama žinia, kad ieškovė sugyvena su savo vyru ir su sesers (atsakovės) vyru. Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės R. D. elektroninio laiško turinio teismas nustatė, kad jame yra toks teiginys: „Tai taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk !!!...iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi,...“ (toliau – Teiginys Nr. 4.2), kuris nors yra ir apie ieškovės sveikatos būklę, tačiau vertinamojo pobūdžio, juo pateikiamas ieškovės psichinės sveikatos įvertinimas, o tai savo esme yra atsakovės nuomonė, o ne žinia, nors ir išreikšta netaktiškai, nemandagiai.
12. Teismas nurodė, kad televizijos laidos vedėjos pacituotuose atsakovės R. D. žodžiuose yra teiginiai: 1) „<...> mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną <...>“ (toliau – Teiginys 5.1); 2) „<...> N. slapto romano su mano vyru nepaneigė <...>“ (Toliau – Teiginys 6.1). Teismo vertinimu, šie teiginiai apie ieškovę (laidos pašnekovės sesers, kurios tikras vardas yra pakeistas į N.) yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymai, dvejonės, abejonės, klausimai, ar dar kitokia forma, jais kaip objektyviai egzistuojantys dalykai pateikiamos žinios, kad ieškovė slaptai daug metų rezgė meilės romaną su atsakovės vyru.
13. Iš televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo teismas nustatė, kad atsakovės R. D. žodžiuose yra du kartus pakartotas teiginys „<...> mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai <...>“ (toliau – Teiginys 7.1). Teismas nusprendė, kad šis teiginys yra suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma, juo kaip objektyviai egzistuojantis dalykas pateikiama žinia, kad ieškovė ir atsakovės vyras buvo meilužiai.
14. Teismas iš 2019 m. vasario 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės R. D. siųstų elektroninių laiškų, 2020 m. rugsėjo 17 d. socialinio tinklo paskyroje paskelbto įrašo turinio nustatė, kad juose aiškiai įvardinamos ieškovės pareigos (direktorė), pavardė (F.), giminystės ryšys su atsakove (sesuo), t. y. duomenys, iš kurių nesunkiai identifikuojamas paskelbtų žinių objektas – ieškovė, be to, televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ yra rodomas atsakovės R. D. veidas, jos balso tembras nepakeistas, ji kalba apie savo vienintelę seserį, šie duomenys leidžia nesunkiai identifikuoti laidoje skelbiamų žinių objektą – ieškovę.
15. Teismas vertino, kad atsakovė R. D. neįrodė byloje tiriamų viešai paskleistų teiginių atitikimo tikrovei. Atsakovei nepateikus įsiteisėjusio baudžiamojo proceso tvarka priimto procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas nusikaltimo įvykdymo faktas, teismas pripažino, kad ieškovė nėra įvykdžiusi vagystės, nepriklausomai nuo to, teisėtai ar ne atsakovės R. D. nurodyta pinigų suma buvo nuimta nuo motinos banko sąskaitos. Teismas pažymėjo, kad teiginių, susijusių su ieškovės tariamu meilės romanu su atsakovės vyru, atitikimą tikrovei atsakovė R. D. įrodinėjo jos pateiktu garso įrašu, kuris, kaip įrodymas, neatitinka leistinumo reikalavimų, nes teismui nepateiktas asmens, kurio balsas užfiksuotas telefoninio pokalbio garso įraše, sutikimas, jog jo pokalbis su atsakove būtų fiksuojamas techninėmis priemonėmis ir viešinamas, be to, šio garso įrašo nurodytoje ištraukoje užfiksuotas pačios atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, pasakojimas apie tai, kad „jinai išardė mūsų šeimą“, apie „tą faktą“ ir atsakovės jausmus, t. y. įvairios abstrakčios užuominos ir aplinkybės, suprantamos tik įraše užfiksuoto pokalbio dalyviams, kurios nepatvirtina atsakovės R. D. paskelbtų teiginių apie tariamą ieškovės meilės romaną su atsakovės vyru atitikimo tikrovei.
16. Teismas konstatavo, kad Teiginiu Nr. 1.1 pateikiama informacija apie ieškovės netinkamą elgesį šeimoje, Teiginiai Nr. 2.2–2.5 yra apie ieškovės tariamai įvykdytą nusikalstamą veiką (vagystę) ir negarbingą poelgį („Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“), Teiginiai Nr. 4.1, 5.1, 6.1, 7.1 yra apie moralės normų pažeidimą, netinkamą ieškovės elgesį šeimoje (ieškovės slaptą romaną su atsakovės vyru, pačiai esant santuokoje). Teismas vertino, kad Teiginys Nr. 3.1, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau savo esme yra apie tai, kad ieškovė nelankė savo tėvų apie du mėnesius. Teismas byloje nenustatė, kad atskirai gyvenančių tėvų nelankymo apie 2 mėnesius faktas galėtų būti vertinamas kaip padarytas teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimas, negarbingas poelgis, netinkamas elgesys buityje, šeimoje, viešajame gyvenime ir pan., tokį vertinimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino žeminančiais ieškovės garbę ir orumą tik Teiginius Nr. 1.1, 2.2–2.5, 4.1, 5.1, 6.1, 7.1.
17. Teismas sutiko su atsakovės R. D. argumentu, jog reikalaujamuose paneigti tekstuose ne visa informacija neatitinka tikrovės ir yra žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Teismas taip pat sutiko su tuo, kad atsakovė R. D. negali būti įpareigota apgailestauti dėl jos padarytų teisės pažeidimų ir viešai paskelbti tekstą su apgailestavimu, nes apgailestavimas, kaip ir atsiprašymas, nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja, jog atsakovė R. D. paneigtų tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko, ir ieškovei įteiktu raštu, tačiau įstatymas nenumato tokios asmens, apie kurį tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti, teisių gynimo priemonės, todėl netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė R. D. tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko, skelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kas atitinka visuomenės informavimo priemonės sąvoką, teismas patenkino ieškinio reikalavimą šiuos duomenis paneigti per tą pačią priemonę.
18. Teismas sutiko su atsakove R. D., kad ji yra netinkama atsakovė pagal ieškinio reikalavimą dėl televizijos laidos įrašo pašalinimo, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą atsakovės R. D. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu prašomas pašalinti vaizdo įrašas yra nebeprieinamas, kas teismui leido teigti, jog jis yra pašalintas iš viešosios erdvės, tokiu būdu faktiškai geruoju įvykdant šią reikalavimo dalį. Teismas pažymėjo, kad reikalaujamo pašalinti ir nebeskelbti įrašo paskelbimas pažeidė ieškovės neturtines teises ir sukėlė jai neturtinę žalą, šio įrašo su ieškovės garbę ir orumą žeminančiais, jos privataus gyvenimo slaptumą pažeidžiančiais teiginiais pakartotinis paskelbimas neabejotinai pakartotinai sukels jai neturtinę žalą, todėl teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl televizijos laidos įrašo pašalinimo ir draudimo skelbti įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir vaizdo įrašą ar jo dalis, viešai.
19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos faktą įrodo liudytojų D. K., M. M., R. V. parodymai, pateikti medicininiai dokumentai, byloje nustatytos visos sąlygos atsakovės R. D. civilinei atsakomybei kilti. Teismas nusprendė, jog adekvatus ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis būtų artimas maksimaliam už analogiškus teisės pažeidimus civilinėse bylose priteisiamam dydžiui – 2 800 Eur.
20. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pripažino, jog byloje patenkinta 50 proc. pirmojo ieškinio reikalavimo, 30 proc. antrojo, 50 proc. trečiojo (vaizdo įrašas iš interneto tinklalapio buvo pašalintas po reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo) ir 70 procentų ketvirtojo (nukrypus nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių). Teismas konstatavo, kad tenkinama ieškinio materialiųjų reikalavimų dalis sudaro 50 proc., todėl iš atsakovių ieškovei priteisė 2 260,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas reikalavimas, teismo vertinimu, bendroje reikalavimų masėje sudaro apie 10 procentų, tačiau jokiu byloje išnagrinėtu procesiniu dokumentu nėra pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš šios atsakovės. Taigi, iš atsakovės R. D. teismas ieškovei priteisė 2 034,50 Eur (90 proc. skirstytinų išlaidų, nes vienas iš tenkinamų reikalavimų pareikštas kitai atsakovei), o 226 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei iš atsakovės R. D. negali būti priteisiama. Teismas atsakovei R. D. iš ieškovės priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, teismas iš atsakovės R. D. ieškovei priteisė 1 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę R. D. paskelbti pilną, o ne dalinį visų ieškinyje nurodytų 7 teiginių paneigimą, padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 7 000 Eur, priteisti iš atsakovės R. D. (dėl reikalavimo panaikinti įrašą – iš abiejų atsakovių) visų ieškovės turėtų 4 521 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad ieškinio pirmasis reikalavimas patenkintas 50 proc. Kadangi teismas iš esmės uždraudė atsakovei R. D. atlikti visus veiksmus, nuo kurių gynėsi ir kuriuos kaip jos teisių pažeidimų pavyzdžius nurodė ieškovė, pripažintina, kad teismas visiškai apgynė ieškovės teises ir pažeistus interesus, iš esmės visiškai patenkindamas ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo, todėl nėra pagrindo priteisti tik pusę šiai ieškinio daliai tenkančios ieškovės bendrai patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.
1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog trečiasis ieškinio reikalavimas dėl televizijos (duomenys neskelbtini) laidos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbto įrašo pašalinimo iš interneto yra patenkintas tik 50 proc. Teismas nustatė, kad sprendimo rašymo ar paskelbimo metu šios laidos internete jau nebebuvo, tačiau nenustatė ir nenurodė, kada konkrečiai ši laida iš interneto buvo pašalinta. Ši laida baigiamųjų kalbų metu dar buvo publikuojama internete. Kadangi teismas visgi tenkino šį ieškinio reikalavimą, o atsakovė R. D. buvo ginčo televizijos laidos nufilmavimo ir paskelbimo iniciatorė, pripažintina, kad abi atsakovės yra kaltos dėl proceso ir iš abiejų atsakovų solidariai yra priteistina visa su šiuo ieškinio reikalavimu susijusi bylinėjimosi išlaidų dalis (¼ dalis).
1.3. Teismas netiksliai suskaičiavo ieškinio antrojo reikalavimo (dėl informacijos paneigimo) tenkinimo dalį (50 proc.), kadangi šį reikalavimą išskaidė į keletą mažesnių dalių ir jį iš esmės patenkino. Net ir neskundžiant šios dalies matyti, kad teismas sutiko įpareigoti atsakovę paneigti ženkliai didesnę nei pusę visų tikrovės neatitinkančių teiginių masę. Teismas įpareigojo paneigti iš esmės visus, tik sutrumpintus ieškinio antrojo reikalavimo teiginius, išskyrus visą elektroninio laiško ieškovės bendradarbiams tekstą.
1.4. Tai, kad teismas sutrumpino teiginius, kuriuos ieškovė prašė įpareigoti atsakovę R. D. paneigti, nėra pagrįsta ir teisinga, kadangi iš nurodytų paneigti sakinių ir teiginių dingsta kontekstas, be kurio pašaliniam asmeniui tampa bus sunku suvokti, kodėl gi yra paneigiami tokie teiginiai. Kai lieka nebeaišku, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją įpareigojo atsakovę paneigti, nebėra prasmės šių teiginių paneiginėti iš viso, kadangi jokio ryšio su tikrove ir tikru asmeniu – Motina – šis paneigimas neturės. Ištraukus sakinius iš konteksto, yra nevienodai vertinamas melas ir netiesa apie ieškovę, tačiau teismas nedetalizavo kodėl, be to, tokiam nenuoseklumui nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
1.5. Teismas nevertino, kad ieškovės prašymai, jog paneigimas būtų jai įteiktas raštu, ieškovės būtų atsiprašyta, nesudaro esminės ieškinio reikalavimų dalies, jie yra susiję tik su pagrindiniu – viešo paneigimo – ieškovės interesu. Ieškovė nemano, kad atsiprašymo įpareigojimo netaikius, ieškovei neturėtų būti priteisiama 70 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už visus septynis teiginius, kuriuos ieškovė prašė ir viešai paneigti, ir už juos atsiprašyti. Teismas tokio skaičiavimo nenurodė, o jei būtų skaičiavęs, jo apimtis būtų ne didesnė nei 5 proc. nuo ¼ dalies visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
1.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir, taikydamas teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, priteisė ieškovei tik 70 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas turėjo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika.
1.7. Teismas neįvertino, kad ilgalaikiai ir nuolatiniai žeminimai, ieškovės reputaciją, garbę ir orumą žeminantys teiginiai atsakovės R. D. valia buvo skelbiami sąmoningai, tai tęsėsi 4–5 metus, apie atsakovės skleidžiamas „žinias“ sužinojo didelis kiekis asmenų. Atsakovės R. D. veikla sukėlė neeilinius ir ilgalaikius ieškovės dvasinius išgyvenimus, nerimą, nepatogumą, neteisybės ir beviltiškumo jausmą. Ieškovė nėra viešas asmuo, nebuvo įrodyta, kad ieškinyje nurodyti teiginiai atitinka tikrovę. Dėl to iš atsakovės R. D. turėjo būti priteista ženkliai didesnė neturtinės žalos, kurią ji realiai padarė ieškovei, suma. Atsakovė R. D. neįrodinėjo, kad prašoma priteisti 7 000 Eur žalos atlyginimo suma jai būtų nepakeliama ar neįmanoma sumokėti, dėl to nėra pagrindo mažinti ir taip nedidelę ieškovės realiai patirtą neturtinės žalos sumą.
22. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti kitą sprendimo dalį, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl neteisėto asmens privačios informacijos naudojimo ir platinimo uždraudimo, paskleistų duomenų paneigimo, 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatas, nes nustatydamas, ar atsakovės R. D. apie ieškovę paskleista informacija yra žinios (duomenys), ar nuomonė, šiuos teiginius vertino atsietai nuo visos informacijos turinio, neįvertindamas, kad ji grindžiama realių faktų interpretacijomis ir vertinimu.
2.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės R. D. pareiškimai apie ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu yra žinia, o ne nuomonė. Teismas šią išvadą padarė neįvertinęs, jog atsakovės R. D. nuomonę apie ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu lėmė Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8965-752/2019 patvirtinta taikos sutartis, kuria ieškovė buvo įpareigota rūpintis ir prižiūrėti tėvus. Toks ieškovės įpareigojimas atsakovei R. D. buvo suprantamas kaip bausmės skyrimas už negrąžintus pinigus. Teismas neįvertino, jog atsakovės R. D. nuomonę apie ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu lėmė ir pačios ieškovės elgesys, nes ieškovė tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų dėl tėvų lankymo ir priežiūros. Taigi atsakovės R. D. paskleista informacija apie ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu yra nuomonė, kuri buvo grindžiama realių faktų vertinimu.
2.3. Teismas pažeidė pareigą ištirti ir įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog atsakovės R. D. paskleista informacija apie jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės santykius yra žinia. Teismas neįvertino Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12222-435/2018 (byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo tėvui V. K.) vykusio teismo posėdžio garso įrašo ir telefoninio pokalbio, vykusio tarp atsakovės R. D. ir jos buvusio sutuoktinio J. D., įrašo. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12222-435/2018 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė R. D. nurodė apie buvusį romaną tarp jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės, tačiau ieškovė nieko į tai neatsakė. Telefoninio pokalbio metu J. D. neneigė buvusio romano tarp jo ir ieškovės, taip pat to, kad apie jį pats pranešė atsakovei R. D. Dėl to atsakovės R. D. paskleista informacija apie jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės romaną yra nuomonė, kuri buvo grindžiama realių faktų vertinimu.
2.4. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės R. D. paskleista informacija pažeidžia ieškovės garbę ir orumą. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad dėl reikalaujamos paneigti informacijos ieškovė buvo patyrusi nervinį sukrėtimą, asmeninį pažeminimą, dėl to nepasitikėjo savimi ir aplinkiniais. Ieškovė neneigia tarp jos, atsakovės R. D. ir jų tėvų kilusio asmeninio konflikto, kuris pats savaime neigiamai įtakoja trečiųjų asmenų požiūrį į ieškovę. Nuolat konfliktuodama su seserimi ir tėvais pati ieškovė artimųjų rate suformavo neigiamą savo įvaizdį, o jos nurodomi išgyvenimai (jeigu tokie ir yra) yra ilgamečio konflikto rezultatas.
2.5. Teismas, priteisdamas iš atsakovės R. D. ieškovei 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Teismas neatsižvelgė, jog socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2020 m. rugsėjo 17 d. patalpintas įrašas buvo pasidalintas su vos 40 asmenų. Teismas nevertino, jog įrašą buvo galima matyti tik labai trumpą laiką. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė R. D. nerengė (duomenys neskelbtini) vaizdo reportažo, jo neredagavo, pati neskelbė ir nepaviešino, o jame buvo išsakyta tik atsakovės R. D. nuomonė. Be to, priešingai nei nurodė teismas, liudytoja D. K. nevertino, kad atsakovės R. D. paskleista informacija yra žinia, kuri gali sukelti ieškovei ilgalaikių neigiamų padarinių.
2.6. Teismas įpareigojo atsakovę R. D. savo socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai paskelbti tekstą, kuriuo būtų paneigiama jos išsakyta nuomonė apie ieškovę, tačiau nenurodė, kokį laikotarpį paskelbtas tekstas turėtų būti viešai prieinamas, taip pat įpareigojimas suformuluotas taip, jog neaišku, ar tekstas turėtų būti pasidalintas su 40 asmenų grupe, su kuria buvo pasidalintas 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašas, ar jis turėtų būti prieinamas net ir tiems, su kuriais 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašas nebuvo pasidalintas.
23. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Visuose paneigtinuose atsakovės R. D. teiginiuose ir duomenyse apie ieškovę, jos elgesį, teistumą, privatų gyvenimą atsakovė yra itin kategoriška, todėl atsakovė R. D. pateikė šią informaciją kaip tikras žinias ir duomenis.
3.2. Ieškovė tėvų atžvilgiu visada elgėsi ypatingai pagarbiai ir tinkamai, rūpinosi atskiro būsto savo gyvenamojo namo kieme pagyvenusiems tėvams įrengimu ir jį puikiai, naujai įrengė, rengėsi tėvus ten perkraustyti, o abu tėvai su tuo sutiko. Dėl to nėra jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių atsakovė R. D. pagrįstai galėtų kaltinti ieškovę netinkamu elgesiu su tėvais. Nėra jokio pagrindo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties vertinti kaip ieškovei „skirtos bausmės“.
3.3. Melagingos informacijos pateikimas kaip fakto (teismas „tave nubaudė, tau skyrė bausmę, nustatė, kad tu pavogei“) yra aiškios žinios, o ne nuomonės reiškimas.
3.4. Atsakovė R. D. savo teiginius ir duomenis skleidė nuolat, intensyviai ir to paties didelio kategoriškumo laipsnio, aiškiai ne kaip savo subjektyvią nuomonę (pasiūlymą, dvejonę, abejonę, klausimą ar kokia nors panašia netvirta „kita forma“), nes nei viename iš ginčo teiginių atsakovė R. D. nenurodė, kad kuo nors abejoja.
3.5. Atsakovė R. D. neįrodė netinkamo ieškovės elgesio su tėvais ar vagystės iš jų, ieškovės „romano“ su atsakovės R. D. sutuoktiniu.
3.6. Vien tai, kad teismo vertinimas nesutampa su atsakovės R. D. pageidavimais, nereiškia, kad teismo sprendimas ar atliktas įrodymų vertinimas yra netinkamas, ydingas, taisytinas.
3.7. Ieškovė neprivalėjo paneigti melagingus teiginius apie ieškovės tariamą romaną su atsakovės R. D. sutuoktiniu ir negalėjo reikalauti atsakomybės po teismo posėdžio, tačiau atsakovė R. D. nepagrįstai teigia tą „supratusi“ kaip fakto pripažinimą. Atsakovė R. D. taip pat privalėjo įrodyti, kad jei ji kalbėjosi telefonu su sutuoktiniu, jo tylėjimas teismo turi būti pripažįstamas fakto pripažinimu, tačiau to neįrodė.
3.8. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, kuris patvirtintų atsakovės R. D. nurodytas aplinkybes, kad ieškovė dėl nuolatinių konfliktų su savo tėvais ir atsakove pati susiformavo neigiamą savo įvaizdį artimųjų rate.
3.9. Įpareigojimas dėl paneigimo atsakovei R. D. yra suformuluotas aiškiai, jo tekstas nurodytas tiksliai ir suprantamai. Paneigimas turi būti skelbiamas mažiausiai 1 mėn. nepertraukiamai, kadangi trumpalaikio paneigimo paskelbimo atveju teismo sprendimo vykdymas ir pats teisingumo vykdymas prarastų bet kokią prasmę. Viešas paneigimo paskelbimas reiškia, kad atsakovė R. D. privalo neriboti asmenų, galinčių jį pamatyti internete, skaičiaus.
24. Atsakovė R. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Draudimas skelbti visą ir bet kokią su ieškove susijusią informaciją negali būti taikomas, kadangi būtų pažeidžiama atsakovės R. D. teisė į saviraiškos laisvę.
4.2. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės prašomus pašalinti televizijos laidos įrašus viešojoje erdvėje patalpino ir paskelbė atsakovė R. D., ji turi teisę ir technines galimybes disponuoti šiais įrašais, juos šalinti ir pan.
4.3. Atsakovės R. D. paskleista informacija apie jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės romaną, ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu yra nuomonė, kuri buvo grindžiama realių faktų vertinimu.
4.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. elektroninį laišką atsakovė R. D. išsiuntė bendruoju įmonės paštu, o ne į tuo metu buvusį ieškovės asmeninį elektroninį paštą.
25. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė R. D. savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje talpino įrašus apie ieškovę, siuntė į ieškovės darbovietės elektroninio pašto dėžutę įvairius asmeninio pobūdžio elektroninius laiškus, kuriuose nurodė su ieškove susijusią informaciją, (duomenys neskelbtini) paskelbtame televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ įraše paviešino ieškovės ir jos tėvų privataus gyvenimo detales. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė R. D. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą, taip pat dėl tokių duomenų paskelbimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovė ir atsakovė R. D.
Dėl atsakovės R. D. teiginių vertinimo
28. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
29. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Tekste Nr. 1 esantį Teiginį Nr. 1.1 pripažino žinia, kitus šiame tekste esančius teiginius – nuomone, Tekste Nr. 2 esančius Teiginius Nr. 2.1–2.5, Tekste Nr. 3 esantį Teiginį Nr. 3.1, Tekste Nr. 4 esantį Teiginį Nr. 4.1 pripažino žinia, o Tekste Nr. 4 esantį Teiginį Nr. 4.2 – nuomone, Teiginius Nr. 5.1, Nr. 6.1, Nr. 7.1 teismas taip pat pripažino žinia.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskleistos informacijos pobūdžio neatitinka įstatymo nuostatų ir jas aiškinant suformuotos teisminės praktikos dėl žinios ir nuomonės atskyrimo, nes ji paskleidė ne faktinius duomenis – žinias apie ieškovę, o išsakė apie ją savo nuomonę.
31. Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo teiginių atitinka teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nurodytų teiginių kvalifikavimo tinkamai ir išsamiai motyvuotos, padarytos įvertinus visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
34. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Teiginiuose Nr. 1.1, Nr. 2.1–2.5, Nr. 3.1, Nr. 4.1, Nr. 5.1, Nr. 6.1, Nr. 7.1 nebuvo dvejonių, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsakovės R. D. paskelbtuose teiginiuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškove ir jos asmeniniu gyvenimu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Nurodytiems teiginiams paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, juos paskleisdama atsakovė R. D. neįvykdė pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, neskelbti faktais neparemtų kaltinimų. Atsakovės R. D. teiginių formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovę vertinimą, požiūrį į šiuos duomenis, jų supratimą, teiginiai yra kategoriški ir nesudarantys pagrindo abejoti juose nurodytų faktų egzistavimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė R. D. viešai paskelbė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovę.
35. Kituose Tekste Nr. 1 esančiuose teiginiuose, taip pat Teiginyje Nr. 4.2 pateikta subjektyvi, atsakovės vertinamojo pobūdžio informacija apie ieškovę. Tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Atsakovės R. D. tekstų, kuriuose buvo paskelbti minėti teiginiai, kontekstas, formuluotės, teiginių pateikimo aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti priešingos išvados.
36. Pažymėtina, kad atsakovė R. D. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovė R. D. neįrodė byloje tirtų viešai paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė formuojamos teisminės praktikos, nes neanalizavo pasisakymų konteksto ir paskelbimo aplinkybių, nevertino, jog atsakovės R. D. nuomonę apie ieškovės netinkamą elgesį tėvų atžvilgiu lėmė Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8965-752/2019 patvirtinta taikos sutartis, kuria ieškovė buvo įpareigota rūpintis ir prižiūrėti tėvus, kas, atsakovės R. D. supratimu, yra bausmės ieškovei skyrimas už negrąžintus pinigus, taip pat nevertino Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12222-435/2018 vykusio teismo posėdžio garso įrašo ir telefoninio pokalbio tarp atsakovės R. D. ir jos buvusio sutuoktinio J. D. įrašo.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė R. D., siekdama įrodyti viešai paskleistų teiginių apie ieškovės įvykdytą svetimo turto pagrobimą, nesant šio fakto pripažinimo iš ieškovės pusės, privalėjo pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo ieškovė būtų pripažinta kalta padariusi šį nusikaltimą arba kitokį įsiteisėjusį baudžiamojo proceso tvarka priimtą procesinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuotas šio nusikaltimo įvykdymo faktas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė R. D. apeliaciniame skunde neteigia, kad egzistuoja įsiteisėjęs baudžiamojo proceso tvarka priimtas procesinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas nusikaltimo įvykdymo faktas, o pačios atsakovės Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8965-752/2019 patvirtintos taikos sutarties savitas interpretavimas kaip bausmės ieškovės skyrimas už negrąžintus pinigus nesuteikia pagrindo jos pirmosios instancijos teismo išskirtų teiginių apie ieškovę kvalifikuoti kaip atsakovės nuomonę. Taip pat, priešingai, nei teigia atsakovė R. D., pirmosios instancijos teismas išvadas dėl atsakovės R. D. teiginių apie jos buvusio sutuoktinio ir ieškovės santykius padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad garso įrašo nurodytoje ištraukoje užfiksuotas pačios atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, pasakojimas apie tai, kad „jinai išardė mūsų šeimą“, apie „tą faktą“ ir atsakovės jausmus, t. y. įvairios abstrakčios užuominos ir aplinkybės, suprantamos tik įraše užfiksuoto pokalbio dalyviams, kurios nepatvirtina atsakovės paskelbtų teiginių apie tariamą ieškovės meilės romaną su atsakovės R. D. vyru atitikimo tikrovei. Atsakovės R. D. civilinėje byloje Nr. 2YT-12222-435/2018 vykusio teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai apie ieškovės ir atsakovės R. D. buvusio sutuoktinio santykius ieškovės nebuvo niekaip patvirtinti, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip realiai buvusių ir vėliau atsakovės išsakytus teiginius, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip žinią, kvalifikuoti kaip atsakovės R. D. nuomonę, kuri buvo grindžiama realių faktų vertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neabejojo dėl savo išsakytų teiginių apie ieškovę, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip žinia, tikrumo, informaciją pateikė kaip objektyviai egzistuojančius ir neginčytinus faktus. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės R. D. išsakytų teiginių konstrukciją ir kontekstą, taip pat atsakovės pavartotus žodžius, jų turinį, išskyrė atsakovės R. D. teiginius, kuriuose nebuvo dvejonių, jie nebuvo pateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas atsakovės R. D. skundžiamas išvadas, laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos, išsamiai ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų visumą.
Dėl garbės ir orumo gynimo
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys pripažįstami paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės R. D. teiginiai apie ieškovę buvo paskleisti viešai ne vienam asmeniui, be to, paskleisti ne vieną kartą. Byloje nekilo ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Taip pat, kaip nustatyta, dalis atsakovės R. D. paskleistų teiginių neatitinka tikrovės.
41. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą pripažįstamos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės R. D. paskleisti tikrovės neatitinkantys ginčo teiginiai buvo susiję su ieškovės privataus gyvenimo aspektais, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir pagrįstai nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti ginčo teiginiai paveikė ieškovės teigiamą vertinimą jos pažįstamų asmenų rate, ieškovė dėl atsakovės paskleistų ginčo teiginių patyrė neigiamų socialinių pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Teiginys Nr. 3.1 nežemina ieškovės garbės ir orumo, nes šis teiginys nors ir neatitinka tikrovės, tačiau savo esme yra apie tai, jog ieškovė nelankė savo tėvų apie du mėnesius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skleisdama pirmosios instancijos teismo išskirtus teiginius, atsakovė piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė ieškovės teisių, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės R. D. paskleisti teiginiai apie ieškovę pažemino jos garbę ir orumą.
Dėl paskleistų duomenų paneigimo
43. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutrumpino teiginius, kuriuos ieškovė prašė įpareigoti paneigti atsakovę R. D. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalaujamuose paneigti tekstuose ne visa informacija neatitinka tikrovės ir yra žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neneigia šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, tačiau, jos teigimu, be konteksto pašaliniam asmeniui bus sunku suvokti, kodėl gi yra paneigiami tam tikri teiginiai. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija nurodo, kad vien ieškovės pageidavimas, jog pašaliniai asmenys suprastų paneigimo kontekstą, negali būti pagrindu įpareigoti atsakovę paneigti informaciją, kuri iš esmės atitinka tikrovę, kadangi visos informacijos paneigimo atveju nebegalima suprasti, kuri gi informacija neatitinka tikrovės. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti ne bet kokius paskleistus duomenis, o tik tuos, kurie žemina jo garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės. Akcentuotina ir tai, kad paneigimą apie tam tikrus teiginius skaitys ne šiaip pašaliniai asmenys, o daugiausia tie, kurie yra susipažinę su duomenimis, dėl kurių paneigimo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, tad kontekstas jiems neabejotinai yra žinomas. Be to, atsakovė R. D. atsiliepime į ieškinį jau buvo nurodžiusi, kad ieškovė išvardijo ne konkrečius duomenis ar teiginius, o ištisas teksto pastraipas, reikalaudama jas paneigti, tačiau ieškovė nesureagavo į šiuos pagrįstus atsakovės R. D. argumentus ir toliau nepagrįstai reikalavo paneigti tam tikrus teiginius, kurie iš esmės atitinka tikrovę, todėl negali žeminti ieškovės garbės ir orumo.
45. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę R. D. savo socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai paskelbti tekstą, kuriuo būtų paneigiama jos išsakyta nuomonė apie ieškovę, nenurodė, kokį laikotarpį paskelbtas tekstas turėtų būti viešai prieinamas, taip pat neaišku, ar tekstas turėtų būti pasidalintas su 40 asmenų grupe, su kuria buvo pasidalintas 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašas, ar jis turėtų būti prieinamas net ir tiems, su kuriais 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašas nebuvo pasidalintas.
46. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
47. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės R. D. dėmesį, kad apeliacinis procesas nėra skirtas pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų ar jų vykdymo tvarkai išaiškinti. Kadangi sprendimo išaiškinimas yra jį priėmusio teismo prerogatyva (CPK 278 straipsnio 1 dalis), esant teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumų, atsakovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl jos išaiškinimo, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
48. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę paneigti tokius duomenis, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies. Abi šalys apeliaciniuose skunduose išdėstė argumentus dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, o atsakovės manymu, neturtinės žalos atlyginimas neturėjo būti priteistas.
50. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
51. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
52. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, jog informacija buvo paskleista apie privatų asmenį, taip pat į sukeltus padarinius ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės moralinei nuoskaudai dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų teiginių paskleidimo atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 2 800 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija iš dalies pritaria atsakovei R. D., kad ieškovės akcentuojamas jos sveikatos pablogėjimas galėjo kilti ne tik dėl atsakovės R. D. paskleistų teiginių, bet ir dėl ne vienus metus besitęsiančių ieškovės ir artimųjų giminaičių konfliktų, o atsakovės R. D. paskleisti teiginiai apie ieškovę yra šių konfliktų pasekmė, o ne priežastis. Dėl to priteisti ieškovei iš atsakovės R. D. didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
54. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas.
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
56. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
57. CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis.
58. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šių reikalavimų patenkinimo, ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir pagal tai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodyti subjektyvūs patenkintos ieškinio dalies apskaičiavimai, vienus reikalavimus vertinant kaip mažiau reikšmingus, dėl ko, ieškovės teigimu, jos reikalavimai patenkinti didesne dalimi, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl su tuo susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
59. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai yra atmetami, jos neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už apeliacinių skundų parengimą atlyginimą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės R. D. apeliacinį skundą parengimą atlyginimą, kuris yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 750 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 729,90 Eur × 1,3 = 2 248,87 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės R. D. priteisiamas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Rasa Urbanavičiūtė