Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-17][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-3644-775-2016].docx
Bylos nr.: 2YT-3644-775/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2YT-3644-775/2016

Proceso Nr. 2-69-3-21012-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.1.1; 3.2.6.1; 3.4.4.2

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 17 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,

sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,

dalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui advokatui D. M.,

suinteresuotam asmeniui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – E. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos E. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti (b. l. 30–32).

Pareiškėja nurodė, pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog po tėvo mirties pareiškėja pradėjo naudotis namų apyvokos daiktais, tvarkė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo už namo išlaikymą, dengė remonto išlaidas, pareiškėja taip pat greta namo augino daržoves. Pareiškėjos tėvas buvo pradėjęs gyvenamojo namo ir kitų statinių įteisinimą, tačiau šios procedūros nebaigė. Mirus motinai, pareiškėja priėmė ir jos palikimą faktiškai turtą valdydama – išlaikė nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo namą ir sklypą. Pareiškėja taip pat naudojasi po motinos mirties likusiais namų apyvokos daiktais bei kai kuriais palikėjos drabužiais. Pareiškėjos motina po mirties taip pat paliko ir įmoką už žemės sklypą, kuris turėtų atitekti turto paveldėtojui. Pareiškėja paveldėtu turtu naudojasi kaip savo: draudžia būstą, moka mokesčius, atlieka remontą ir pagerinimus. 1998 m. pareiškėja su seserimi E. P. buvo nuvykę pas notarą įteisinti palikimo priėmimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai joms nebuvo išduoti. Pareiškėjos sesuo pretenzijų į paveldimą turtą neturi.

Suinteresuotas asmuo E. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai (b. l. 86). E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog po tėčio ir po mamos mirties pareiškėja priėmė jų palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad ji į palikimą nepretenduoja, daugiau asmenų, galinčių ir norinčių paveldėti turtą, nėra. E. P. prašė pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomus juridinius faktus.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas (b. l. 36, 37, 38) J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), o pareiškėjos motina E. K. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Pareiškėja ir jos sesuo kreipėsi į notarę R. B., joms paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, kadangi į notarę buvo kreiptasi praleidus įstatyme nustatytą terminą (b. l. 34, 74, 75, 77). J. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) nuo 1954-10-11 (b. l. 33), pareiškėjos motina taip pat savo gyvenamąją vietą buvo registravusi ir gyveno nurodytoje namų valdoje (b. l. 76). Šiuo adresu esantis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas (b. l. 41). Už šiuo adresu esantį namų valdos žemės sklypą pareiškėjos motina E. K. buvo sumokėjusi įmoką (b. l. 42). Pareiškėja į bylą pateikė šios namų valdos techninės apskaitos bylą (b. l. 44–48), taip pat įrodymus, jog namų valdą yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 49–50), moka mokesčius už elektrą (b. l. 51–57). 2000-08-22 su AB „Lesto“ ji pati sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 58–62). Byloje taip pat pateikti mokėjimo kvitai, kuriais pareiškėja įrodinėja, jog jai priklausantį turtą ji savo lėšomis remontuoja, prižiūri, atlieka pagerinimus (b. l. 63–73). 2015 m. pareiškėja iš UAB „Geomatininkų grupė“ gavo kvietimą atvykti į savo žemės sklypą, kai bus ženklinamas kaimyninis žemės sklypas (b. l. 43).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja A. B., kuri patvirtino, kad gyvena netoli pareiškėjos, ją pažįsta daugiau nei 30 metų. Parodė, jog po J. K. mirties mamai padėdavo pareiškėja, ji ten viską tvarkė ir prižiūrėjo. Pareiškėjos sesers E. P. liudytoja niekada prieš tai nėra mačiusi. Po mamos mirties namų valdą taip pat prižiūrėjo pareiškėja, viską tvarkė, remontavo, ji tvarko ir abiejų tėvų kapus. Pareiškėja vasarą gyvena (duomenys neskelbtini), žiemą tik atvažiuoja, nes ten senas namas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), bei palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktus, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus,  išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad  pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. 

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai, suinteresuoto asmens pozicija, liudytojos parodymai, į bylą pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai, elektros tiekimo sutartis, draudimo liudijimo polisas patvirtina, jog O. S. po savo tėvo J. K. mirties bei po savo motinos E. K. mirties toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), šį turtą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, t. y. ir toliau šiuo turtu naudojosi kaip savo. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog O. S. po tėvo ir po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. K. bei E. K. turtą, nėra. Suinteresuotas asmuo E. P. pareiškimui neprieštarauja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. S. po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, bei juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. S. po savo motinos E. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str., CPK 444 str. 8 p.).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 5,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, bei juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,22 Eur (penkių eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

 

 

Teisėja                                                                                                                                                          Edita Šliumpienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu