Administracinės byla Nr. A2.6.-3584-870/2011
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03407-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.
(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei, Galinai Levickienei, Laurai Rimšaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui, advokatui Ramūnui Plėsčiui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbančio (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
A. G. 2011-07-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta kad 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkiką VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidūrė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė apie eismo įvykį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., 5 p., 234 p. reikalavimus, t. y. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. parodė, kad jis važiavo antra kelio eismo juosta 35-40 km/h greičiu. Eismas buvo intensyvus. Vienu metu pamatė, kad pro jį iš dešinės pusės skersai pralėkė mašina į kitą eismo juostą. Jis staiga pristabdė, pažiūrėjo pro veidrodėlį. Jokio garso ir bumbtelėjimo nebuvo, todėl nuvažiavo toliau. Nuvažiavęs į “Thomas Philips“ išsikrovimo vietą, jis kartu su įmonės direktoriumi paskambino į kelių policiją. Pranešė, kad Gerosios Vilties g. žalsva „Honda Civic“ nunešė jam priekinį numerį. Pasakė, kad tuoj atvažiuos apžiūrėti, bet niekas neatvažiavo. Tuomet skambino į kelių policiją, jam pasakė, kad atvažiuotų į Giraitės g. 3. Jis nuvažiavo su automobiliu. Atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad jis važiavo antra juosta, o „Honda“ automobilis pirma juosta. Ant jo automobilio matėsi nubraukimai. Šie dryžiai atsirado šio eismo įvykio metu, matėsi žalsvi mašinos dažai. Jei būtų buvęs garsas būtų sustojęs, nieko nepajuto tik pamatė, kad skrieja automobilis skersai jo. Jis iš karto stabdė, nebuvo jokio smūgio, jokio dūžio ir po truputį nuvažiavo.
Teisme apklaustas liudytoja J. G. paaiškino, kad liepos 7 d. apie 13.30 val. važiavo iš miško Gerosios Vilties gatve, pirma eismo juosta. Šalia jos važiavo vilkikas. Po to nežino, ar jis ją lenkė, ji nepamena to momento, nes jai buvo šokas, ji atsipeikėjo tik tuo momentu, kai apsuko mašiną ir ji atsitrenkė į kitą mašiną. Ji pastebėjo dar, kad jis pristabdė ir nuvažiavo. Atsakydama į klausimus parodė, kad važiavo pirma eismo juosta arčiau kelkraščio. Nežino, kaip ilgai šalia jos važiavo vilkikas. Jis nuo šviesoforo važiavo, tiksliai nepastebėjo. Nes ji turėjo važiuoti ten, kur yra išsišakojimas į Konarskio gatvę ir būtų sukusi dešiniau. Vilkikas važiavo tiesiai antra eismo juosta. Ji nežino, į kurią jos automobilio vietą įvažiavo vilkikas, ji nieko nepamena. Ji nesirikiavo į kitą eismo juostą, nes net nesiruošė važiuoti į tą pusę ir ji prieš vilkiką tikrai nebūtų rikiavusis. Kai šalia jos važiuoja tokios mašinos ji visą laiką būna labai atsargi. Vilkikas jos nespaudė prie kelkraščio. Ji normaliai važiavo, nei jis ją spaudė, nei ji jį spaudė. Ji nesupranta ir neįsivaizduoja, kaip viskas taip atsitiko. Vilkikas nerodė posūkio kur nors sukti. Jis kaip tiesiai važiavo, taip ir nuvažiavo. Kai ruošėsi važiuoti į policiją, tada ir rado vilkiko numerius, kuriuos paėmė policija.
Teismo posėdyje liudytojas B. L. paaiškino, jog žino, dėl ko yra pakviestas, kadangi tos situacijos antroje dalyje aktyviai dalyvavo. Su transporto ekspedicija jie turi tokius santykius, kad stengiasi transportą pristatyti jiems laiku, nes yra suplanuoti darbai. Aurimas atvažiavo po pirmos ir kai į jų teritoriją įvažiuoja „fūra“, jie pirmiausia išeina pasitikti ir pasiima dokumentus. Kada jis nuėjo pasiimti dokumentų, pirmi vairuotojo žodžiai buvo tokie, kad „vos nepatekau į avariją“. Jis buvo visas išbalęs, persigandęs ir išlipęs apžiūrėjo savo mašiną. Apžiūrėjęs jis nustebo, kad nėra mašinos priekinio numerio. Jie apžiūrėjo, bet jokio įdrėskimo, nieko nebuvo. Jie abu pradėjo diskutuoti, kur tie numeriai. Jis pasakė, kad prie nieko neprisilietė, nebuvo avarijos dalyvis, bet buvo toje situacijoje, kuri buvo aplinkui. Tada jie nutarė, kad apie tą reikia būtinai pranešti ir jis, pasiėmęs savo mobilųjį telefoną, pirmiausia skambino į telefoną 112, ieškodamas ryšio, kaip susisiekti su policija. Jam buvo pažadėta, kad atvažiuos ekipažas, kuris jį apžiūrės. Mašiną jie pasistatė iškrovimui, o jis vis bėgdavo į kelią pažiūrėti, kur tas ekipažas. To ekipažo jie nesulaukė, tada jis iš stacionaraus telefono paskambino 118, mums davė telefoną inspekcijos, kuri yra Giraitės gatvėje. Jis ten pasiskambino pasakė, koks yra reikalas ir tas žmogus, su kuriuo kalbėjo, tikriausiai budintysis, pasakė „o, šitos mašinos jau yra paskelbta paieška ir mums beveik visiškai nesvarbu, kas toliau vyksta“. Bet jis tada pasakė, kad jie laukia ekipažo ir kad jis jiems specialiai skambina, kad išsiaiškinti tą situaciją. Tada tas pareigūnas pasakė, kad tegul ta mašina atvažiuoja pas juos. Iškrovę mašiną jie vairuotoją paleido ir jis su mašina nuvažiavo į Giraitės gatvę. Jie stengėsi viską padaryti, kad nebūtų apkaltinti kokiu nors nevykdymu. Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad, kai Aurimas pamatė, kad priekinio numerio nėra, jis pasakė taip „mane iš dešinės lenkė automobilis, aš stabdžiau ant stabdžių ir man pavyko išvengti to susidūrimo su šituo žmogum“. Jis iš karto jam pasakė „Aurimai, o gal tau reikėjo sustoti“. Jis sako „aš nieko neprisiliečiau, nieko nejutau“. Jis paklausė, ar jam buvo mintis sustoti, jis pasakė, kad buvo, bet jis iš karto neapsisprendė, nes žmogus patekęs į tokį įvykį ne visada gali priimti žaibišką sprendimą.
Liudytojas L. M. teismo posėdyje, paaiškino, jog tą dieną jis važiavo Geležinio Vilko gatve namo. Važiavo apie 50 km/val. greičiu. Už sankryžos, pamatė žalią mašiną, kaip jam pasirodė, kad ji kažkaip keistai išlindinėja. Ji išlindo jam prieš jo nosį į jo, tai yra į priešingą, kelio eismo juostą. Žalia mašina buvo „Honda Civic“, ji apsisuko ir sustojo. Kai „Honda“ pradėjo išlįsti, atstumas nuo jos iki jo buvo gal apie 100 metrų ir kai jis ją pamatė, jis jau pradėjo stabdyti. Galvojo, ar ji lenkia tą „fūrą“, ar kaip ten. Ji užlindo skersai, apsisuko ir sustojo. Jis važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Seimo pusės link Kauno. Priešpriešais irgi dvi juostos mašinų važiavo link Panevėžio. Buvo dvi juostos, draudžiančios išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Pamatė, kad žalios mašinos „nosis“ kažkaip lenda, kad kažkokį keistą manevrą daro, ji iš pirmos juostos lindo į antrą. Jis pagalvojo, nu, kažkas keisto jau čia bus ir pradėjo stabdyti po truputį. Matė važiuojantį vilkiką ir kad prieš jį išlenda ta mažytė „Honda Civic“. Ji staigiai išlindo ir tada jau jam skersai kelio, jis pradėjo stabdyti ir tada jau viskas, atsitrenkė į tą „Honda Civic“. Jis atsitrenkė į „Hondos“ vairuotojo pusės dureles. Jam pasirodė, kad ta „Honda“ kalta, ji jam taip staigiai išlindo ir iš tikrųjų jis nesupranta, kaip „fūra“ galėjo ją Honda Civic automobilį kliudyti. Tik tiek, kad vairuotoja pati sako, kad vilkikas ją kliudė ir nuvažiavo. Kai iškviesta policija atvažiavo „Hondos“ vairuotoja pareigūnams pasakė, kad vilkikas ją kliudė. Jau važiuojant į policiją link Giraitės g. jis per kažką pervažiavo. Atsisuko, žiūri, numeris guli. Išlipo, pažiūrėjo, kad ir jo ir „Hondos“ numeriai vietoje, suprato, kad tai to vilkiko numeris nuplėštas. Ant „Hondos“ automobilio kairiajame šone, iš vairuotojo pusės, matė nubrozdinimus. Nežino, gal tas nubrozdinimas galėjo būti ir nuo vilkiko, nes buvo nuplėštas jo numeris, kai „Honda“ jį lenkė ir kliudė. Daugiau sužalojimų kaip ir nepastebėjo. Vilkikas pristabdė ir visas judėjimas pristojo, bet paskui vėl visi pajudėjo. Kiek pamena, visiškai judėjimas nebuvo sustojęs, tik sulėtintas, niekas nebuvo išlipęs pažiūrėti, kas čia darosi.
Teisme pareigūnas liudytojas K. G. parodė, jog kažkiek prisimena tą eismo įvykį. Tai buvo Geležinio Vilko gatvėje važiuojant link tunelio. Buvo du lengvieji automobiliai ir vilkikas, kuris pasišalino. Buvo gauta tokia informacija iš VPK budėtojų dalies. Atvykus rado du susidūrusius lengvuosius automobilius, vilkiko nebuvo. Vieno iš tų automobilių vairuotoja buvo moteris, kuri paaiškino, kad jos automobilis, markės dabar nepamena, važiavo link tunelio nuo Gerosios Vilties g., kad ją kliudė vilkikas, ją apsuko ir ji išvažiavo į priešpriešinį eismą. Liudytojas atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad padangų žymių slydimo pradžia buvo pirmoje eismo juostoje. Dabar negali pasakyti tiksliai išmatavimų, bet dešiniojo rato pirmas slydimas yra arčiau kelkraščio, gal ten pusę metro, ar metras, neatsimena. Važiuota buvo tikrai pirma eismo juosta, nuo smūgio apsukta, ant kelio buvo padangų žymės, bet ar slydimo, ar stabdymo – negali pasakyti. Išvažiuota į priešingą eismo juostą, priešais atvažiuojantis automobilis taipogi stabdė ir atsitrenkė į moters vairuojamą automobilį. Vairuotojai vilkiko numerio neįsidėmėjo, sakė, kad vilkikas pristabdė po įvykio ir nuvažiavo toliau. Nubraižė eismo įvykio juodraštį (b.l. 7), nes įvykio vietoje iš karto negalima nupiešti, privaloma piešti juodraštį, po to piešiama normali schema. Taigi, nubraižius juodraštį, aprašius sugadinimus ir vairuotojams pasirašius, buvo patraukti automobiliai, nes jie buvo vienas prie kito susilietę. Patraukus automobilius nukrito valstybinis numeris. Pažiūrėjo, kad abiejų automobilių valstybiniai numeriai buvo ir išsiaiškino, kad tai vilkiko priekinis valstybinis numeris. Tas numeris buvo prispaustas tarp dviejų susidūrusių automobilių. Patikrino per duomenų bazę ir atitiko, kad tai vilkiko valstybinis numeris. Paskelbė vilkiko paiešką ir įforminus įvykį išvažiavo į maršrutą. Po kiek laiko juos išsikvietė, kad vilkiko vairuotojas atsirado. Kiek pamena, tai vilkiko vairuotojas paskambino pastebėjęs, kad numerio nėra, kad pametė. Kadangi numeriai buvo paskelbti į paiešką, todėl buvo paaiškinta, kur atvykti. Jis nurodė, kad gali tik spėlioti pagal schemą, pagal tą įvykį, kaip „Honda“ iš pirmos juostos per vilkiką galėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Gali tik spėti pagal padangų žymes, kad vilkikas arba rikiavosi į pirmą juostą, arba užsižiūrėjo kažkur, arba jį kažkiek į šoną „užmetė“, nes pagal tą visą situaciją, kurią jie matė įvykio vietoje „Honda“ tvarkingai važiavo pirma eismo juosta, padangų žymės prasideda pirmoje eismo juostoje. Gali tik spėti, kad vilkikas arba rikiavosi, arba jį tiesiog į dešinę pusę patraukė. Jis galvoja, kad vilkikas norėjo persirikiuoti į pirmą juostą ir pradėjo spausti prie dešinės pusės „Hondą“. Mašina lengva, nes ir sugadinimai buvo „Hondos“ galiniame kampe, kur buvo pirminis smūgis. Kadangi mašina lengva, todėl ją iš karto apsuko ir metė. Iš patirties gali pasakyti, kad važiuojančias mašinas apsukti visaip gali. Pirminiai „Hondos“ sugadinimai buvo padaryti su vilkiku, o kiti sugadinimai buvo susidūrus su lengvuoju automobiliu, kai buvo atsitrenkta į vairuotojo pusę ties priekiniu ratu, ties durimis.
Teismo posėdyje liudytojas, pareigūnas R. Č. parodė, jog jis surašė protokolą. Protokole išvadą padarė pagal turimą medžiagą: įvykio schemą, sugadinimus, žmonių paaiškinimus, lengvojo automobilio slydimo žymes. Lengvojo automobilio slydimo žymės rodo, kad jis važiavo dešiniu kelkraščiu.
Teismo iniciatyva buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizių centrą ir pakviestas į teismo posėdį eismo įvykių tyrimo ekspertas. Lietuvos teismo ekspertizių centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas teismo posėdyje buvo apklaustas specialistu. Jis parodė, kad sprendžiant pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „Honda“ stabdymo pėdsakų konfigūraciją bei vilkiko ir „Honda“ automobilių sugadinimus, tikėtina, kad vilkikas kliudė priekinio bamperio dešiniuoju kraštu automobilį „Honda“ ir dėl to stabdomas automobilis „Honda“ keitė judėjimo kryptį, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ir dėl to išslydo į priešpriešinę eismo juostą, bet negalima tvirtinti vienareikšmiškai, nes byloje nėra „Honda“ automobilio nuotraukų. Negalima nustatyti, kuria dalimi konkrečiai vilkikas galėjo kontaktuoti su automobilio „Honda“ kairiuoju šonu ir kokie sugadinimai buvo padaryti susidūrus su kitu automobiliu. Tikėtina išvada, kad „Honda“ automobilio staigus judėjimo krypties keitimas į kairę bei sukimas prieš laikrodžio rodyklę galėjo sąlygoti automobilio sukimą. Automobilio „Honda“ tokį judėjimo kryties pasikeitimą sąlygoja poveikis į kairę pusę už svorio centro. Kai trenkiama automobiliui į galinę dalį iš kairės pusės ir jis staigiai pradeda suktis prieš laikrodžio rodyklę. Tikėtina, kad automobilis Honda atsistojo skersai vilkiko eismo juostoje, tokiu būdu galima paaiškinti, kad jis užkabino priekinį valstybinį numerį, bet tai vyko tuomet, kai automobilis buvo pasisukęs vilkiko atžvilgiu kairiu šonu, jam pravažiuojant antrą eismo juostą, t.y. vilkiko eismo juostą. Vilkikas galėjo prisiliesti tada, kai jo vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, o pašonėje važiavo „Honda“ automobilis. Tokiu būdu jis priekinio bamperio dešiniuoju kraštu prisilietė prie automobilio „Honda“. Vilkiko vairuotojas rikiuodamasis užkliudė automobilį Hondą.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, surinktus naujus įrodymus daro išvadą, jog A. G. 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkiką VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ar kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidūrė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 109 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nors pats A. G. yra įsitikinęs, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė pažeidimo, tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės įrodytos surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tai jog kliudė jo vairuojamas automobilis VOLVO FH (duomenys neskelbtini) gretima eismo juosta važiavusį automobilį „Honda“ patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), J. G. paaiškinimas (b. l. 6), fotonuotraukos (b. l. 9-13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 14), tarnybinis pranešimas (b. l. 15). Byloje užfiksuotus įrodymus papildo teisme apklaustų liudytojų parodymai: J. G., K. G., R. Č.. Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, atitinka iškart po įvykio (pirminius) surašytus paaiškinimus. Tai, kad apklausti liudytojai sąžiningai neklydo teismo posėdyje patvirtino specialistas Vytautas Šakėnas, kuris prieš posėdį susipažinęs su surinkta bylos medžiaga teismo posėdyje davė tikėtiną išvadą apie autoįvykio eigą ir paaiškino, kuo remiantis tokią išvadą padarė.
Teismui nekyla abejonių, jog A. G. 2011-07-07 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkiką VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidūrė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, pasitvirtino. A. G. veika kvalifikuota teisingai - pažeidė KET, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių sugadinimą (apgadinimą), t. y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
A. G. protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis sukėlęs eismo įvykį, sugadinęs tris automobilius, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė apie eismo įvykį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus, tokiu būdu įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.
Pažymėtina, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Šioje byloje, tiek iš paties traukiamo atsakomybėn A. G., tiek iš kitų teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jis buvo įsitikinęs, kad jokiame eismo įvykyje jo vairuojamas automobilis nedalyvavo (jis pats nekliudė kitų automobilių ir jo nekliudė). Be traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens A. G. paaiškinimų, tai patvirtina B. L. paaiškinimas, kuris parodo, kad vairuotojo pirmi žodžiai buvo tokie „vos nepatekau į avariją“. Šiam liudytojui A. G. paaiškino, kad prie nieko neprisilietė. Be to, A. G., kai tik pastebėjo, jog nėra jo vairuojamo automobilio priekinio numerio itin greitai ir aktyviai pranešė policijai. Tai patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pateikti teismui duomenys (b. l. 28-51, 54). Objektyvūs byloje duomenys neteikia pagrindo manyti, kad A. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalino. Ant Volvo automobilio išlikę labai silpni pėdsakai (prabraukimo žymės (b. l. 11) rodo, kad kontaktas negalėjo būti stiprus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kontaktas įvyko judant abiems transporto priemonėms (vilkikui ir „Honda“ automobiliui). Vilkikas Volvo yra didelio svorio ir didelių gabaritų, todėl sprendžiant pagal išlikusius pėdsakus ant vilkiko, jų pobūdį bei mechanizmą, smūgis tarp automobilių buvo itin švelnus. Teismą įtikino A. G. paaiškinimai teisme bei surinkti objektyvūs įrodymai byloje, jog jis buvusio kontakto tarp automobilių nejuto.
Todėl bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepasitvirtinus, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, skirdamas nuobaudą A. G. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, konstatuoja, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, administracine tvarka nei karto nebaustas) ir daro išvadą, jog A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina 150 litų bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1-2 p., teismas,-
n u t a r ė:
p r i p a ž i n t i A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties ) litų baudą.
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė