Administracinė byla Nr. eA-2543-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07724-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas D. K. (D. K.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100741 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Jis 2022 m. kovo 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S100741, kuriuo nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2022 m. rugsėjo 9 d., tačiau Migracijos departamento Sprendimas priimtas tik 2023 m. liepos 3 d., o pareiškėjui įteiktas tik 2023 m. liepos 12 d. Taigi, atsakovas vėlavo priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo beveik 10 mėnesių. Todėl Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinį terminą ir todėl yra pagrindas jį naikinti, o pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

2.2.       Atsakovas ne tik nesilaikė prašymo nagrinėjimo termino, tačiau taip pat netinkamai aiškino ir taikė Įstatyme nustatytus pabėgėlio statuso suteikiamo pagrindus. Atsakovas Sprendime Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas aiškina siauriau nei iš tiesų nustatyta Įstatyme ar 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje. Atsakovas pabėgėlio statuso suteikimą numato tik tiems asmenims, kurie yra už savo kilmės valstybės ribų ir asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti. Pareiškėjas prašyme buvo nurodęs, kad, (duomenys neskelbtini). Be to, jo tautybė yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą gyventi. Taigi, pareiškėjas aiškiai pagrindė, kad, nors (duomenys neskelbtini) pilietybės neturi, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas atitinka antrosios sąlygos alternatyvųjį reikalavimą – neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės ((duomenys neskelbtini)) ir yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų, t. y. jis yra už (duomenys neskelbtini) ribų.

2.3.       Pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) reguliariai sulaukdavo įspėjimų ir grasinimų iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų. Pareigūnai įspėdavo, kad (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 9 straipsnyje 2 dalyje a) punkte nustatytus persekiojimo veiksmus, kurie pasireiškia psichologinio smurto forma. Todėl Sprendime nepagrįstai ir kartu prieštaringai teigiama, jog (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 8 lapas). Jei teigiama, kad (duomenys neskelbtini), vadinasi, tai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio, kuris, be kita ko, numato, kad kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, o naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės, pažeidimas. Ši teisė garantuojama kiekvienam, nepriklausomai nuo pilietybės turėjimo. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini) už tai, kad asmuo dalyvavo (duomenys neskelbtini), yra nebūdingas demokratinėms valstybėms.

2.4.       Be to, persekiojimas yra ne tik neproporcingas, bet ir diskriminuojantis, nes pats atsakovas nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis ir praeityje buvo persekiojamas, kadangi tokią savybę pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) priskiria persekiojimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė atsakovui pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo baimę būti persekiojam dėl (duomenys neskelbtini) („konvencinės“ priežastys) ir kad bijo naudotis valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), apsauga ir dėl išvardytų priežasčių bijo į ją grįžti. Tą konstatavo ir atsakovas sprendime (Sprendimo 9 lapas).

2.5.       Atsakovas Sprendime nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ (Sprendimo 11 lapas). Tačiau atsakovo nurodomas žiniasklaidos pavyzdys, kai (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas N. D. yra išimtis ir tame pačiame žiniasklaidos pranešime pateikiama daugybė atvejų, kai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pabėgę asmenys visgi yra išduodami (duomenys neskelbtini) (pvz., A. K., A. O.). Nors (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis negali būti išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) arba išduotas kitai valstybei, tačiau pareiškėjo atveju gali būti arba padaryta išimtis ir jis būtų išduotas, arba jei ir neišduotų, tai galbūt būtų (duomenys neskelbtini) persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini), kurie užfiksuoti socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“.

2.6.       Atsakovas neįvertino įrodymų bei jose užfiksuotų aplinkybių, kurios susijusios su pareiškėjo (duomenys neskelbtini), o, būtent, (duomenys neskelbtini).

2.7.       Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesikeis ir ateityje, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas yra ir bus (duomenys neskelbtini) ir todėl, grįžus į kilmės valstybę, jis patirtų represijas iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, kadangi būtų vertinamas kaip nelojalus (duomenys neskelbtini). Tai sustiprina pareiškėjo baimę, kad kilmės valstybė nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kad toks nenoras būtų nulemtas „konvencinės“ priežasties – jo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, atsakovas klaidingai daro išvadą, kad prieglobsčio prašytojo įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo subjektyviu situacijos vertinimu, nepagristu objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) būtų identifikuojamas kaip „nelojalus“ pilietis režimui bei būtų baudžiamas už jo netoleruojamą veiklą, inter alia (be kita ko), (duomenys neskelbtini). Vadinasi, grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas atitinka visas Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam šiuo pagrindu turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

2.8.       Nors atsakovas teigia, kad „remiantis (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimo 20 lapas), tačiau prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo atveju pareiškėjas privalėtų grįžti į kilmės valstybę ir joje gyventi. Tokiu atveju jis nebeatitiktų sąlygos, kad yra gyvenantis nuolat užsienyje ir galbūt būtų (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) nėra vien tik subjektyviai, bet ir realiai egzistuojanti. Šiuo atveju nepagrįsti atsakovo svarstymai ir dėl pareiškėjo amžiaus, nes jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus neatitiktų kriterijaus, kad (duomenys neskelbtini), o pagal naująjį projektą (duomenys neskelbtini). Nors ir sutiktina, kad (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju minėta amžiaus riba ((duomenys neskelbtini)) nebetaikoma, kadangi (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas galėtų būti (duomenys neskelbtini).

2.9.       Nors atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, pareiškėjas socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ yra išreiškęs poziciją dėl (duomenys neskelbtini). Tai vertintina, kaip „nelojalumas“ (duomenys neskelbtini) valdžios režimui ar net jos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimas pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl kilmės valstybė galbūt netenkintų pareiškėjo prašymo (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui kiltų realus pavojus jo gyvybei. Tai visiškai pagrindžia pareiškėjo baimę būti persekiojamu, kai jis (duomenys neskelbtini).

2.10.       Be to, paties atsakovo pridėtame žiniasklaidos pranešime teigiama, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pakankamo valdžios suinteresuotumo sukurti šiuos teisės aktus. Vadinasi, tokia teisinio reguliavimo spraga suponuoja galimybę (duomenys neskelbtini) tarnyboms piktnaudžiauti ir netenkinti pareiškėjo prašymo (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, (duomenys neskelbtini), grasindamos kalėjimu ir kaltindami „(duomenys neskelbtini) diskreditavimu“. Be to, žiniasklaidos pranešimuose pasirodė ir tokia informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“, o tokie (duomenys neskelbtini) kalinami „rūsiuose, kur buvo laikomi nežmoniškomis sąlygomis, neįforminus procesinių dokumentų, nepareiškus jokių kaltinimų“. Aptartos aplinkybės dėl pareiškėjo baimės (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjas ir šios baimės pagrindu pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį atitinka kriterijus asmens, kuriam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statutas Lietuvos Respublikoje.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Pareiškėjas 2022 m. kovo 8 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

4.2.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčijamo Sprendimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismų praktiką minėtu klausimu ir nurodęs, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 130 punkte nustatyti procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją; įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

4.3.       Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. kovo 12 d., buvo įvertinti jo pateikti dokumentai. Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus nurodytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir buvo už tai nubaustas (duomenys neskelbtini). Tikėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai reguliariai įspėdavo prieglobsčio prašytoją apie tai, kad jį gali deportuoti iš (duomenys neskelbtini) už dalyvavimą (duomenys neskelbtini).

4.4.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) numatyta deportacija pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį. Visų pirma, leidimo gyventi panaikinimo ir deportacijos klausimus išsamiai reguliuoja (duomenys neskelbtini) įstatymai. Antra, duomenų, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavusių užsieniečių deportacija iš (duomenys neskelbtini) vyktų pažeidžiant (duomenys neskelbtini) įstatymus ar pagrindines žmogaus teises, organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų pranešimuose, nerasta. Trečia, taip pat nerasta informacijos apie tokiems užsieniečiams inkriminuojamų kaltinimų falsifikavimą tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Ketvirta, nustatyta, kad užsieniečiai iš (duomenys neskelbtini) žymiai dažniau deportuojami už pažeidimus, kurie niekaip nesusiję su (duomenys neskelbtini), t. y. nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos iš visų deportuojamų asmenų išskirtų (duomenys neskelbtini) aktyvius užsieniečius ir taikytų jų atžvilgiu diskriminaciją. Nors užsieniečių deportaciją iš dalies lemia (duomenys neskelbtini), nes tokius asmenis (duomenys neskelbtini) valdžia suvokia kaip nelojalius valstybei asmenis, tačiau šių užsieniečių deportacija į kilmės valstybes savaime neprilygsta persekiojimui kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 99.1.1 papunktyje. Be to, pareiškėjo leidimas nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) panaikintas 2023 m. balandžio 27 d. dėl to, kad pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir daugiau kaip metus praleido užsienyje, o ne tuo pagrindu, kaip nurodo pareiškėjas, už (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš paties pareiškėjo pateikto pasakojimo ir dokumentų, jis (duomenys neskelbtini) įmonės įsakymu buvo komandiruotas dirbti į (duomenys neskelbtini) ir daugiau į (duomenys neskelbtini) negrįžo. Tyrimo metu nerasta duomenų, pagrindžiančių, kad šis (duomenys neskelbtini) valdžios sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio arba juo siekiama persekioti prieglobsčio prašytoją. Todėl tokia prieglobsčio prašytojo baimė yra daugiau subjektyvaus pobūdžio nei reali.

4.5.       Ginčijamame Sprendime iš tiesų nurodyta, kad tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas galėtų ateityje susidurti su (duomenys neskelbtini), tačiau minėta aplinkybė niekaip nesusijusi su pareiškėjo galimu persekiojimu jo kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini). Atviros prieigos šaltiniuose nerasta nė vieno pranešimo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kada nors išduotų (duomenys neskelbtini) ar kuriai nors kitai valstybei (duomenys neskelbtini) pilietį. Pareiškėjo skunde minimi asmenys (A. K., A. O., N. D.), kurie buvo išduoti (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) piliečiai. Todėl minėtų asmenų situacija nėra analogiška pareiškėjo situacijai, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl ir baimė būti išduotam labiau subjektyvi nei reali.

4.6.       Prieglobstis nėra suteikiamas vien tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Prieglobstis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma reali persekiojimo grėsmė, kurios pareiškėjo atveju nenustatyta. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo negalima priskirti (duomenys neskelbtini) kategorijai. Pareiškėjas pats neneigia, kad žinutės, susijusios su (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ tinkle šiuo metu nėra prieinamos visuomenei (yra archyve, t. y. prieinamos tik jam). Mažai tikėtina, kad dėl jų jam grėstų persekiojimas, kai minėtos žinutės nėra viešai prieinamos. Taigi pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę daugiau hipotetiniai ir nėra individualizuoti (pareiškėjui nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai, nėra jokių duomenų apie pradėtą persekiojimo dėl tokios pareiškėjo veiklos).

4.7.       Ginčijamame Sprendime taip pat aptarta ir pareiškėjo baimė grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pats pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Jo baimė objektyviai niekuo nepagrįsta, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas jau šiuo metu neatitinka pirminių kriterijų (duomenys neskelbtini), kaip tai yra numatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Iš to buvo padaryta pagrįsta išvada, kad ir ši pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjo deklaruotina baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu kaip tai yra suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė.

6.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 8 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Teismas detaliai aptarė Migracijos departamento Sprendime nurodytus motyvus.

7.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo priėmimo termino praleidimo, teismas pažymėjo, kad Įstatyme nėra nustatyta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo termino pažeidimo padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad termino praleidimas lėmė neigiamų padarinių jam atsiradimą, nes baigė galioti jo pasas, galbūt galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas byloje nėra reiškiamas, o nagrinėjamos bylos kontekste nėra duomenų, kad termino praleidimas pats savaime lėmė neteisingo savo turiniu sprendimo priėmimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas Sprendimas.

8.       Dėl pareiškėjo kilmės valstybės teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Tai, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas (Įstatymo 2 str. 11 d., 86 str.), suponuoja išvadą, jog pareiškėjo kilmės valstybe laikytina (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad, nors pareiškėjas nurodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, tai būtų aktualu tik tuo atveju, jei pareiškėjas pilietybės neturėtų arba būtų neįmanoma ją nustatyti. Todėl teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo galimu persekiojimu (duomenys neskelbtini), nes prieglobsčio teisės prasme yra reikšmingas asmens persekiojimas jo kilmės valstybėje, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini).

9.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje, teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, Tvarkos aprašo 97, 99, 99.1 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas grėsme kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindžia jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir apklausos matyti, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog net ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjo statusas būtų pasikeitęs ir jam būtų pareikšti kaltinimai. Taip pat nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų buvusi paskelbta pareiškėjo paieška. Priešingai, (duomenys neskelbtini) panaikino pareiškėjo leidimą gyventi tuo pagrindu, kad asmuo išvyko ir ilgiau nei metus negyveno šalyje.

10.       Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai išanalizavo tiek teisinę, tiek faktinę pareiškėjo kilmės valstybės situaciją ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) neišduoda savo piliečių užsienio valstybėms. Taigi, net tuo atveju, jei pareiškėjui grėstų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo matyti, kad kilmės valstybė galėtų jį išduoti. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, taip pat neįrodė, jog egzistuoja savarankiški pagrindai, dėl kurių gali būti pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Vien teorinis pareiškėjo (jo atstovų) teismo posėdžio metu išdėstytas pasvarstymas, kad (duomenys neskelbtini) asmuo gali būti persekiojamas už (duomenys neskelbtini) padarytas veikas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjui kylančios grėsmės nagrinėjamu atveju, nes, kaip jau buvo minėta, net ta valstybė, kurioje veiksmai galėjo būti įvykę ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjui nėra pareiškusi jokių kaltinimų, jo nepersekioja, pareiškėjas galėjo laisvai išvykti iš šalies ir jokių įrodymų, kad siektų susigrąžinti pareiškėją ar pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę, byloje nėra.

11.       Teismas vertino, kad, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tai nesudaro pagrindo kvestionuoti Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirma, pareiškėjo veikla praeityje buvo įvertinta priimant ginčijamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo atsižvelgta ir į jo socialinio tinklo paskyroje esančią informaciją. Antra, pareiškėjo skelbiama informacija buvo susijusi su (duomenys neskelbtini), o ne su kilmės valstybe. Trečia, pareiškėjas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo paskyroje esančios informacija, kuri buvo skelbiama kaip trumpalaikė žinutė („stories“), netapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę matyti, kokie asmenys yra peržiūrėję kiekvieną iš jo paskelbtų trumpalaikių žinučių, todėl, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad jo žinutes matė asmenys, dėl kurių pareiškėjui gali kilti grėsmė, teismas laiko grėsmę neįrodyta. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas pripažino, jog grėsmė dėl praeityje paskelbtų trumpalaikių žinučių yra mažai tikėtina.

12.       Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog savo turimas pažiūras jis skleistų ir grįžęs į kilmės valstybę, teismas pažymėjo, kad ši grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, susijusi su galimais pareiškėjo veiksmais ateityje, kurie Sprendimo priėmimo metu neegzistavo, todėl nesudaro pagrindo jo kvestionuoti.

13.       Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, jog posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis, išvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), joje nesiprašė ir neketino prašytis prieglobsčio, o susitarė vizitui Lietuvos Respublikos ambasadoje dėl vizos išdavimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ir subjektyviai pareiškėjas nemanė, jog grėsmė jo asmeniui egzistuoja. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis jaučiasi (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje neturi šeimos, darbo, o jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad pareiškėjas pageidauja gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, nes šis institutas yra skirtas apsaugai nuo kilmės valstybėje kylančios grėsmės suteikti.

14.       Dėl pareiškėjo nurodomos baimės (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad Sprendime yra detaliai įvertinta kilmės šalies informacija, susijusi tiek su (duomenys neskelbtini) tvarka, tiek su individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, susijusias su (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pareiškėjas yra kviečiamas (duomenys neskelbtini).

15.       Dėl papildomos apsaugos suteikimo teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime yra išsamiai išanalizuota kilmės valstybės informacija ir nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; ar kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjas šių išvadų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Įstatymo 87 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimą, todėl šiuo aspektu Sprendimą teismas taip pat laikė pagrįstu.

16.       Teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai įvertino tiek (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo argumentus bei jo pateiktus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją. Ginčijamame Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Nustatęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

17.       Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad net tuo atveju, jei pareiškėjui grėstų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo matyti, kad kilmės valstybė galėtų jį išduoti. Bylos žodinio nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (taip pat ir Migracijos departamento Sprendimo 12 lapas). Be to, nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kviečiamas į apklausą kaip liudytojas (duomenys neskelbtini), tačiau jo (duomenys neskelbtini) grėsmė egzistuoja ir ateityje, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu neturėta duomenų apie pareiškėjo statuso pasikeitimą (iš liudytojo į įtariamąjį) (duomenys neskelbtini).

18.2.       Teismas neatsižvelgė į šią svarbią aplinkybę, kurios neneigia ir atsakovas: (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog nei bylos žodinio nagrinėjimo metu, nei savo atsiliepime atsakovas neginčijo, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo Sprendime taip pat yra nurodęs, jog „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, galima teigti, jog byloje surinkti įrodymai, kaip faktiniai duomenys, leidžia patvirtinti, jog pareiškėjui egzistuoja reali baimė būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini) jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) pareiškėjo, kaip savo piliečio, galbūt neišduotų (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas tarpvalstybinis susitarimas sudaro galimybę pareiškėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini), nukreiptose prieš (duomenys neskelbtini).

18.3.       Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas laikosi pozicijos, jog ilgas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo būtinas objektyviam ir ginčui visų reikšmingų aplinkybių ištyrimui, todėl nenulėmė atsakovo sprendimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo. Tačiau bylos žodinio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tyrimas buvo formalus, o su pareiškėju jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra gyvai net netirta. Buvo apsiribota tik bendravimu el. paštu, paprašant pareiškėjo pateikti keletą įrodymų iš (duomenys neskelbtini), vykusių (duomenys neskelbtini). Apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini), įrodymų atsakovas nereikalavo ir todėl pareiškėjas tyrimo metu nepateikė. Tokius įrodymus pareiškėjas pateikė tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadinasi, atsakovas nesurinko ir neįvertino visų reikiamų įrodymų apie pareiškėjo veiklą praeityje, tame tarpe apie pareiškėjo skelbiamą informaciją jo socialiniame tinkle apie jo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), ir kurie buvo svarbūs priimant ginčijamą Sprendimą.

18.4.       Pareiškėjas kategoriškai netvirtino, kad jo paskyroje esanti informacija, skelbiama kaip trumpalaikė žinutė („stories“), netapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad, nors jis ir ne viešas asmuo, bet jo profilis yra viešas ir visi gali jį peržiūrėti. Kas tie atsitiktiniai žmonės, kurie peržiūrėjo pareiškėjo trumpalaikes žinutes („stories“) apie nepritarimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo nurodyti, nes toks klausimas atsakovo tiriant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo keliamas. Atsakovas šios aplinkybės netyrė, įrodymų apie tai nerinko, jei techniškai tai iš viso yra galima. Todėl nepagrįsta ir kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad „pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad jo žinutes matė asmenys, dėl kurių pareiškėjui gali kilti grėsmė, teismas laiko grėsmę neįrodyta, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas pripažino, kad grėsmė dėl praeityje paskelbtų trumpalaikių žinučių yra mažai tikėtina“. Kadangi pareiškėjas yra ne (duomenys neskelbtini) ir jo (duomenys neskelbtini) buvo išreikštos už kilmės valstybės ribų, todėl teismo minėtų įrodymų (apie jo persekiojimą kilmės valstybėje) pareiškėjas negali pateikti.

18.5.       Nors grėsmė yra perspektyvinio pobūdžio, tačiau pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) buvo reali, kuri Sprendimo priėmimo metu egzistavo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), o tai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus ir sąlygas, kada asmeniui suteikiamas pabėgėlio statusas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostata nereikalauja jau vykstančio faktinio persekiojimo, o tik pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini)“.

18.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog „subjektyviai pareiškėjas nemanė, jog grėsmė jo asmeniui egzistuoja“, vien todėl, kad pareiškėjas išvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), joje nesiprašė ir neketino prašytis prieglobsčio, o susitarė vizitui Lietuvos Respublikos ambasadoje dėl vizos išdavimo. Pareiškėjas pažymi, kad posėdžio metu jis paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pareiškėjas manė, jog grėsmė jo asmeniui realiai egzistuoja, todėl skubiai išvyko iš valstybės, kuri jam kėlė grėsmę. Pareiškėjas laikinai turėjo teisėto buvimo (duomenys neskelbtini) pagrindą – komandiruotę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo giminių, siekė teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pateikė prašymą dėl vizos, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką galėtų paprašyti prieglobsčio.

18.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog „pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, susijusias su (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pareiškėjas yra kviečiamas tokią tarnybą atlikti“. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde atskiroje ketvirtoje dalyje „Dėl baimės (duomenys neskelbtini)“ (45–54 punktai) išsamiai argumentavo dėl (duomenys neskelbtini) baimės. Pareiškėjas sutinka, kad (duomenys neskelbtini), tačiau, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini). Išdėstyti argumentai pagrindžia pareiškėjo baimę (duomenys neskelbtini). Vadinasi, (duomenys neskelbtini) atveju remiantis teisiniu reguliavimu yra ne hipotetinis, o realus. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), turės paklusti teisės aktams, tame tarpe susijusiems su (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjo prieštaravimas (duomenys neskelbtini) yra tikras, yra įrodyta „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikėmis žinutėmis, kurios egzistavo ir Sprendimo priėmimo metu. Be to, tai, kad dėl šio prieštaravimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas, taip pat įrodyta šio apeliacinio skundo 23–30 punktuose.

18.8.       Pareiškėjo skunde minėta ir tai, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ išreiškus poziciją dėl (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje jis vertintinas, kaip „nelojalus“ (duomenys neskelbtini) valdžios režimui ir diskredituojantis (duomenys neskelbtini). Todėl kilmės valstybė galbūt netenkintų pareiškėjo prašymo (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui kiltų realus pavojus jo gyvybei. Aptartos aplinkybės dėl pareiškėjo baimės (duomenys neskelbtini) atveju ir dėl baimės (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjas ir šios baimės pagrindu pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį atitinka kriterijus asmens, kuriam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statutas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nėra įtraukiamas į (duomenys neskelbtini) tik tol, kol yra už kilmės valstybės ribų.

18.9.       Atsakovas 10 mėnesius viršydamas imperatyvų Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, per kurį privaloma ištirti prašymą suteikti prieglobstį, ir kurio pratęsimas nenumatytas, neužtikrino, kad tyrimas bus išsamus ir bus surinkti visi įrodymai susiję su pareiškėjo prašymo nagrinėjimu. Įrodymų nepakankamumas ir visapusiškų faktinių bylos aplinkybių neištyrimas lėmė nepagrįsto Sprendimo bei teismo sprendimo priėmimą, dėl to yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai akcentuoja, kad, Migracijos departamento tyrimo metu buvo įvertinta pateikta prieglobsčio prašytojo socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra ir buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo paskyroje nėra nė vienos publikacijos apie (duomenys neskelbtini). Įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, mažai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojas galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų identifikuotas kaip „priešas“ ar „grėsmė“. Pareiškėjas pats neneigia, kad žinutės, susijusios su (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ tinkle šiuo metu nėra prieinamos visuomenei (yra archyve, t. y. prieinamos tik jam). Mažai tikėtina, kad dėl jų jam grėstų persekiojimas, kai minėtos žinutės nėra viešai prieinamos. Taigi, pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę yra daugiau hipotetiniai ir nėra individualizuoti (pareiškėjui nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai, nėra jokių duomenų apie pradėtą persekiojimo dėl tokios pareiškėjo veiklos). Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo baimės būti (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjo deklaruotina baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu kaip tai yra suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą.

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, jame išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindė poreikį suteikti jam prieglobstį ir baimę grįžti į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog net tuo atveju, jei pareiškėjui grėstų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo manyti, jog kilmės valstybė ((duomenys neskelbtini)) galėtų jį išduoti. Nors (duomenys neskelbtini) pareiškėjo, kaip savo piliečio, galbūt neišduotų (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) sudaro galimybę pareiškėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) už dalyvavimą (duomenys neskelbtini), nukreiptose prieš (duomenys neskelbtini). Be to, anot pareiškėjo, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pareiškėjui suteikti prieglobstį, neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, teikė prioritetą atsakovo pateiktiems argumentams, byloje esančius neaiškumus vertino pareiškėjo nenaudai, nebuvo aktyvus.

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26.       Primintina, jog pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini).

27.       Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

28.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Iveta Pelienė

                Ernestas Spruogis

                Skirgailė Žalimienė