Civilinė byla Nr. e2A-2723-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19858-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.18.3. (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:

(i)                      nustatyti E. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1)       Iki vaikui sukaks 5 metai:

1.1)                      Pirmadienį motina nuveda sūnų į darželį, o vaiko tėvas pasiima sūnų iš darželio, o jeigu sūnus dėl kokių nors priežasčių nelanko darželio, tai iš motinos gyvenamosios vietos, iki 18 val. ir sūnus būna su tėvu 3 paras, t. y. iki ketvirtadienio. Ketvirtadienį sūnų iš darželio, o jeigu sūnus dėl kokių nors priežasčių nelanko darželio, tai iš tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paima motina. Sūnus su motina praleidžia 3 paras, t. y. iki sekmadienio. Sekmadienį tėvas paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos iki 18 val. Su tėvu sūnus praleidžia 3 paras, t. y. iki trečiadienio. Trečiadienį sūnų iš darželio, o jeigu sūnus dėl kokių nors priežasčių nelanko darželio, tai iš tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paima motina. Sūnus su ja būna 3 paras. Toliau sūnus būna su tėvu ir motina po 3 paras rotacijos principu, atitinkamai sūnaus tėvas ar motina, taikant rotacijos principą, išpuolantį šeštadienį ar sekmadienį kai sūnus būna su tėvu ar motina, paima sūnų iš motinos ar tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. Sūnaus būvimo su tėvu metu, tėvas veda sūnų į darželį ir pasiima iš jo, o jeigu sūnus dėl kokių nors priežasčių nelanko darželio, sūnus būna su tėvu, tėvo gyvenamoje vietoje;

2)       Vaikui sulaukus 5 metų amžiaus:

2.1)                      Metų lyginių savaičių penktadienį, tėvas paima sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jei sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tai iš jo motinos gyvenamosios vietos iki 18.30 val. ir sūnus būna su juo iki metų nelyginės savaitės penktadienio. Nelygininių savaičių penktadienį tėvas nuveda sūnų į ugdymo įstaigą, o jeigu sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tai sūnų iš tėvo gyvenamosios vietos iki 18.30 val. pasiima motina;

2.2)                      Jei tėvo/motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu, sūnui reikia vykti į neformalaus ugdymo užsiėmimus, vizitus pas gydytoją, ar kitas pagal sūnaus poreikį reikiamas vietas, tėvas/motina užtikrina sūnaus nuvykimą į atitinkamą vietą ir pasiėmimą;

2.3)                      Mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę - tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pirmąją atostogų pusę, vaiko motina - antrąją. Šių atostogų metu 2.1) p. numatyta tvarka netaikoma;

2.4)                      Iki einamųjų metų balandžio 30 d. tėvai tarpusavyje raštu (el. paštu, SMS žinute) susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) sūnaus vasaros atostogų metu. Nepavykus tėvams pasiekti susitarimo, taikoma rotacija, vaikas būna su kiekvienu tėvu po savaitę nepertraukiamai. Sūnaus vasaros atostogų metu sūnui būnant jų metu su motina ar tėvu, bendravimo tvarka numatyta 2.1) p. netaikoma;

2.5)                      Vaiko atostogų buvimo su tėvu/motina metu, motina/tėvas turi perduoti tėvui/motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti);

2.6)                      Tėvas su sūnumi nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Jei tai yra motinos bendravimo su sūnumi laikas, tai tėvas tomis dienomis paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. ar paskutinę švenčių dieną iki 18 val. Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

2.7)                      Tėvas su sūnumi bendrauja lyginiais kalendoriniais metais Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Jei tai yra motinos bendravimo su sūnumi savaitė, tai tėvas tomis dienomis paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Motina bendrauja su sūnumi lyginiais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);

2.8)                      Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11 val. iki 21 val. 11.00 val. tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 21 val. Jeigu ši diena yra motinos bendravimo su sūnumi savaitė, motina pristato/pasiima sūnų į/iš tėvo nurodytą gyvenamą vietą;

2.9)                      Motina bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11 val. iki 21 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su sūnumi savaitė, tėvas pristato/pasiima sūnų į/iš motinos nurodytą gyvenamą vietą;

2.10)                      Sūnui susirgus, jį slaugo tas tėvas, pas kurį sūnus būna pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tačiau tuo metu tėvas/motina gali lankyti vaiką jo būvimo vietoje ir būti su juo kasdien iki 1 val. Apie numatomą vaiko lankymą tėvas/motina turi pranešti tėvui/motinai raštu (el. paštu, SMS žinute) prieš 1 dieną iki numatomo apsilankymo;

2.11)                      Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu (el. paštu, SMS žinute). Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja;

2.12)                      Sūnui pradėjus savarankiškai naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, abu tėvai neribotai bendrauja su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis;

2.13)                      Abu tėvai gali susitarti ir dėl kito jų bendravimo su sūnumi laiko;

2.14)                      Tiek tėvas, tiek motina apie numatomą jų ir sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimą informuoja vienas kitą (žodžiu, el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų permainų;

2.15)                      Tiek tėvas, tiek motina apie planuojamas atostogas arba komandiruotes įspėja vienas kitą (žodžiu, el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Su vaiku nepraleistas laikas kompensuojamas kaip ir ligos atveju.

(ii)                      Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovas E. B. su atsakove A. M. yra susilaukę sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovas sūnaus tėvystę pripažino ir nuo pat gimimo juo rūpinasi, išlaiko. Šalių santykiai iširo dėl atsakovės ir jos giminių elgesio. Ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš jiems abiem nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys nėra nusistačiusios vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ginčai tarp šalių kyla dėl ieškovo bendravimo su sūnumi. Ieškovo ir sūnaus bendravimas iki nustatant laikiną bendravimo tvarką buvo visiškai minimalus ir nestabilus, nes atsakovė sugalvodavo įvairių priežasčių tam, kad ribotų ieškovui bendravimą su sūnumi.

2.2.       Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri užtikrintų maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste, socialinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui dažniau leidžiant laiką su tėvu, lankantis pas tėvą (ir su nakvyne) jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas geba puikiai pasirūpinti vaiku, supranta jo poreikius, kadangi iki šalių pradėjimo gyventi skyrium, ieškovas kartu su atsakove vaiką augino nuo gimimo. Ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui yra saugi. Ieškovas į tėvo pareigas žiūri itin atsakingai, neturi žalingų įpročių, yra biochemijos mokslų daktaras, turi nuolatinį darbą. Sūnus G. yra sveikas, jokių specialių poreikių neturi ir lanko darželį. Ieškovas mano, kad jo bendravimas su vaiku turi būti artimas 50:50 bendravimo modeliui, įtraukiant savaitgalius, šventes ir atostogas.

2.3.       Ieškovui bendraujant su sūnumi pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tapo aišku, kad kol vaikas yra mažametis, tikslinga nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo pagal modelį 50:50 pereinamąjį laikotarpį iki vaikas sulauks 5 metų ir nustatyti mažesnį laikotarpį, kai vaikas būna su tėvu ar motina rotacijos principu, ir būna su jais ne po savaitę, o po 3 paras. Vaikui sulaukus 5 metų amžiaus, tėvo bendravimas su vaiku turėtų apimti visą savaitę. Kitą savaitę, rotacijos principu, sūnus būtų su motina.

2.       Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo ieškinio netenkinti, nustatyti jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Ieškovas pateikia subjektyvius ir įrodymais nepagrįstus teiginius, kad neva vaiko motina riboja bendravimą tėvui su jo sūnumi, pateikia neteisingą informaciją, susijusią su vaiko priežiūra (rūpinimusi vaiko intensyvumu) bei jo poreikių tenkinimu (materialine prasme). Ieškovas su vaiku pradėjo artimiau bendrauti apytiksliai tik prieš metus. Atsakovė nekvestionuoja ieškovo dalyvavimo sūnaus gyvenime, ir pritaria, kad vaiko visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui yra svarbūs abu tėvai, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlytu bendravimo su vaiku tvarkos grafiku. Bendravimo su vaiku tvarką 50:50 proc. principu teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvienu iš tėvų gyvenamosiose vietose ar kartu su šalimis gyvenančiais kitais asmenimis. Šiuo atveju tėvai neturi sutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos 50:50 modelio, šalių santykiai yra gana konfliktiški dėl tėvo bendravimo kokybės (nepagarba atsakovei, jos žeminimas, įžeidinėjimas), vaiko nuomonė apskritai neišklausoma dėl jo amžiaus ir brandos, ieškovas stokoja elementaraus bendradarbiavimo ir kooperavimosi su sūnaus motina. Šiuo metu ieškovo gyvenamoji vieta vis kinta: ieškovas gyvena pas močiutę, tačiau pats šalių sūnus yra minėjęs, jog yra miegojęs pas tėčio draugę, kur gyvena dar vienas vaikas. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tarnybai, teikiančiai išvadą byloje, tinka bet koks modelis, todėl šios institucijos vaidmuo vaiko interesų atstovavimo aspektu šioje byloje yra tik deklaratyvus.

3.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl pradinio ir patikslinto ieškinio, nurodydama, kad ieškovas šiuo metu gyvena savo močiutės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos mažamečiui svečiuotis. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti 50:50 bendravimo su vaiku tvarka pagrįsta, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Abu tėvai gyvena Vilniuje, taip pat neturima duomenų, kad kurio nors iš tėvų galimybės judėti Vilniaus mieste būtų kaip nors apribotos ar apsunkintos, be to ieškovas, prašydamas nustatyti tokią bendravimo tvarką, sutinka prisiimti vaiko vežiojimo į ugdymo įstaigą pareigas, sutinka prisiimti vaiko grąžinimo motinai į jos gyvenamąją vietą naštą. Pats vaikas dar mažo amžiaus ir jo pagrindiniai/stipriausi ryšiai yra su tėvais ir tikėtina su artimaisiais giminaičiais iš abiejų tėvų pusės. Mano, kad organizuojant tėvo bendravimą su vaiku tokia tvarka, kokios prašo ieškovas, būtų sudarytos ir palankesnės, vienodesnės sąlygos vaikui palaikyti nuoseklius pastovius ryšius su artimaisiais tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės, o vaiko socialiniai ryšiai su bendraamžiais, su kuriais jis lanko darželį, būtų išlaikomi, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų jis tą savaitę būtų. Abu tėvai dirba, abiem tenka derinti darbą ir vaiko priežiūrą, taip pat nėra duomenų, jog kuris nors iš tėvų dirbtų pamainomis ar dėl kitų, su darbu ypatumais susijusių aplinkybių, negalėtų įprastu laiku nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir (ar) iš jos pasiimti ar vykdyti kitų su vaiko priežiūra susijusių pareigų. Šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį ir rūpestį. Tarnybos nuomone, lemiamas veiksnys formuojantis vaiko ir tėvo santykiams yra laikas, kuris yra praleidžiamas drauge, faktiškai bendraujant, mėgaujantis vienas kito draugija, o geriausias būdas pažinti savo vaiką, sužinoti apie jo įpročius, pomėgius, išmokti juo pasirūpinti, faktiškai būnant su vaiku ir betarpiškai juo rūpinantis, nes tik tokiu būdu formuojasi jų tarpusavio santykiai bei ryšiai. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Tai, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, pripažįsta abu tėvai, o atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės (akcentuojama, kad bendravimas nekokybiškas, nekultūringas, konfliktiškas, vaiko tėvas nevengia ją įžeisti, jiems susipykus sudaužė jos telefoną ir kt.) iš esmės ne apibūdina tėvo santykį su sūnumi, o tik patvirtina, kad šiame etape tėvų tarpusavio santykiai yra itin sutrikę, nepagarbūs, tėvai negeba kontroliuoti savo emocijų ir / ar elgesio matant vaikui, ir tai yra pagrindinis rizikos veiksnys vaiko aplinkoje. Abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Tarnybos nuomone, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad tėvas negeba pasirūpinti sūnumi, tinkamai tenkinti jo fiziologinius ir / ar emocinius poreikius, tokių aplinkybių nenustatė ir su šeima dirbę atvejo vadybos specialistai, priešingai, jų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad abu tėvai nestokoja įgūdžių auginti bei auklėti savo vaiką, nors jų požiūris kai kuriais klausimais ir skiriasi. Šioje byloje vaikas yra per mažas išreikšti savo nuomonę, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bendrauti su tėčiu šiuo atveju vaikas nenori ir / ar nori mažiau nei su mama. Ieškovo patikslinti reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.  

4.       Atsakovė A. M. pateikė priešieškinį, kuris 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo priimtas dalinai (dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), kuriuo prašoma:

(i)                      nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su motina A. M.;

(ii)                      nustatyti ieškovo E. B. ir šalių nepilnamečio sūnaus G. B. bendravimo tvarką pagal kurią:

1)       Tėvas bendrauja su sūnumi darbo dienomis kiekvienos savaitės pirmadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą, tuomet tėvas suderina su vaiko motina raštu (SMS, el. paštu ar kitų informacinių technologijų pagalba) sūnaus paėmimo laiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios bendravimo dienos 20 val.;

2)       Tėvas bendrauja su sūnumi kalendorinių (metų) lyginių savaičių penktadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Nelyginėmis savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina;

3)       Vaiko gimtadienio dieną tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: poriniais metais – tėvas, neporiniais metais – motina ir t.t. Poriniais metais, kai vaiko gimtadienio diena yra nedarbo diena, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko motinos nurodytą vietą tą pačią dieną 19.00 val. Poriniais metais, kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 17.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje vaikas tuo metu yra (tuo atveju, kai vaikas į ugdymo įstaigą neina), ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko motinos nurodytą vietą tą pačią dieną 19.00 val.;

4)       Tėvas su sūnumi bendrauja neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), pasibaigus ugdymo procesui - iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 17 val. gruodžio 25 d.; tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną 17 val.;

5)       Tėvas bendrauja su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas sūnų sausio 1 d. 17 val. į jo gyvenamąją vietą;

6)       Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

7)       Motina su sūnumi bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), nepriklausomi nuo to, ar ši diena yra tėvo bendravimo su vaiku laikas. Jei šią dieną vaikas yra pas tėvą, tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos dienos 10.00 val.;

8)       Sergantis vaikas slaugomas mamos namuose, t. y. vaiko gyvenamojoje vietoje;

9)       Tais atvejais, kai tėvas negali būti su vaiku, tėvas padengia auklės išlaidas už laiką, kuriuo negali bendrauti su sūnumi;

10)       Tėvas bendrauja (atostogauja) su sūnumi vaiko vasaros atostogų metu (liepą ir rugpjūtį) po 6 dienas kiekvieną mėnesį, suderinęs konkretų laiką su vaiko motina raštu prieš 1 mėnesį iki planuojamų atostogų. Minėta 6 dienų trukmė yra skaidoma dalimis, t. y. po 3 nepertraukiamas dienas, iki vaikui sueis 6 metai, nebent šalys raštu susitarė kitaip. Išvykimas atostogoms į kitą valstybę galimas tik su raštišku mamos sutikimu iki vaikui sukaks 6 metai. Vykstant atostogauti į kitą valstybę, tėvas raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Vasaros atostogų metu tėvo su sūnumi metu bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma, nebent šalys raštu susitarė kitaip;

11)       Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė kiekvieną dieną susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko ugdymo bei poilsio režimą;

12)       Šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono Nr., elektroninio pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant;

13)       Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ši bendravimo tvarka gali būti keičiama Šalių abipusiu sutarimu atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius. Kiekvienu konkrečiu atveju bendravimo tvarkos keitimas laikomas abiejų tėvų aptartu apsikeičiant trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais.

5.       Atsakovė priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turėtų spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Jau daugiau negu metus laiko sūnus gyvena su atsakove. Per šį laiko tarpą susiformavo vaiko stabilios gyvenimo sąlygos, įpročiai ir pan. Vaikas yra pripratęs ir prisirišęs prie savo gyvenamosios vietos, kaimynystėje yra susiformavęs ir berniuko draugų ratas, su kuriais sūnus lauke žaidžia ir leidžia laiką. Tuo tarpu ieškovas šiuo metu neturi stabilių gyvenimo sąlygų ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Ieškovo namuose sūnui galimai nėra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Nusistovėjusios vaiko gyvenamosios vietos keitimas galėtų būti laikomas itin drastiška ir negrįžtamai vaiko raidą bei psichiką traumuojanti priemonė. Atsakovė atsakingai, su didele meile, šiluma ir rūpesčiu augina bei prižiūri šalių nepilnametį sūnų, tarp jų yra susiformavęs ypač glaudus tarpusavio ryšys, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šalių vaikui padarytų esminę žalą jo formavimuisi ir vystymuisi.

6.2.       Atsakovė sutinka, kad abu tėvai turi nekliudomai dalyvauti sūnaus gyvenime ir ugdyme, yra vienodai atsakingi už sūnaus priežiūrą ir sveikatos būklę, atsakovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su ieškovu, tačiau nesutinka su tuo, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas vyktų rotacijos principu, o nuo 5 metų amžiaus sūnus savaitę su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko nepertraukiamai. Pabrėžia ir aplinkybes, kad pats ieškovas paliko šeimą ir nuo to laiko sūnus gyvena su atsakove. Negana to, ieškovas nebuvo suinteresuotas ilgą laiką leisti laiką ir matytis su sūnumi. Ieškovo noras daugiau laiko leisti su sūnumi atsirado jam susiradus naują sugyventinę, kuri taip pat turi panašaus amžiaus vaiką. Iki šiol ieškovas su sūnumi bendraudavo vien tik savaitgaliais ir dalį laiko darbo dienomis. Atsakovė pastebėjo, kad 3 metų sūnui tokia bendravimo tvarka buvo per intensyvi, dažnai vaikas grįždavo pavargęs, pradėjo dažniau sirgti, taip pat šlapintis į lovą. Vaikas darbo dienomis nėra miegojęs ieškovo namuose. Teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką. Patvirtinus ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, būtų „tampomas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kaip lagaminas“. Tokio amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, o šiuo atveju pats ieškovas patvirtina, jog jo dabartinė gyvenamoji vieta yra laikina. Pabrėžė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui perveda vos po 100 Eur, kas neleidžia užtikrinti minimalių sūnaus poreikių ir parodo ieškovo abejingą požiūrį į savo vaiką. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, atsakovė prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką.

6.       Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir palaikė savo ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką pagal 50:50 modelį, t. y. iki vaikui sukaks 5 metai, nustatyti su vaiku bendravimą rotacijos principu po 3 dienas, o vaikui sukakus 5 metams - po savaitę. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką darbo dienomis - pirmadieniais ir ketvirtadieniais (pažymi, jog tokia tvarka buvo nustatyta teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), tėvas su vaiku po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos praleidžia tik apie 2 val., iš kurių dalis laiko užima vaiko vežimas automobiliu į jo gyvenamąją vietą. Jeigu tomis dienomis vaikas turėtų papildomų ugdymo užsiėmimų, tai tėvo buvimas su juo dar labiau sutrumpėtų. 2 val. laikotarpis yra nepakankamas, kad tėvas galėtų užsiimti su vaiku ugdymo veiklomis ar vaiko auklėjimu. Galimai labiau būtų priimtinas bendravimas šiomis dienomis, jei vaikas tomis dienomis pasiliktų pas tėvą su nakvyne ir kitą dieną, t. y. antradienį ir penktadienį būtų iš ryto jo nuvedamas į darželį (ugdymo įstaigą). Tokiu atveju tėvas ir sūnus galėtų daugiau laiko praleisti kartu, tai leistų tėvui užsiimti su vaiku ugdymo veiklomis, vaiko auklėjimu.

7.2.       Visiškai yra nepriimtinas atsakovės siūlymas dėl to, kad jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, tai tėvas turi suderinti su motina raštu sūnaus paėmimo laiką iš jo gyvenamosios vietos. Tokia sąlyga leistų šalims skirtingai interpretuoti vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos sąlygas bei tvarką.

7.3.       Ieškovas nurodė, kad iš dalies sutinka su bendravimo su sūnumi tvarka kas antrą savaitgalį, tokia tvarka buvo nustatyta teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, tenkinant iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik atsakovės ji yra susiaurinta, kadangi teismo buvo nustatyta, jog tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį-sekmadienį) bei papildomai buvo numatyta galimybė tėvui paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą. Laikinoji tėvo bendravimo tvarka yra vykdoma nuo 2022 m. spalio 24 d. Pagal ją tėvas sūnų ima ne kalendorinių (metų) lyginių savaičių penktadienį, o lyginių savaičių penktadienį. Pagal nustatytą laikiną tvarką ieškovas su sūnumi jau bendrauja mėnesio savaitgaliais ir šalims yra žinoma, kurį lyginį mėnesio savaitgalį vaikas praleidžia su tėvu, todėl naujai skaičiuoti šias savaites pagal atsakovės siūlomą tvarką nėra pagrindo. Be to, nėra pateikta ir svarių argumentų, kodėl reikėtų skaičiuoti savaites ne pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką savaitėmis, o kalendorinių (metų) lygines savaites. Galimai būtų labiau priimtinas bendravimas lyginių savaičių savaitgaliais, jei vaikas sekmadienį nebūtų grąžinamas į jo gyvenamąją vietą, o pasiliktų pas tėvą nakvoti ir pirmadienį ryte būtų jo nuvedamas į ugdymo įstaigą.

7.4.       Jei siūloma praleisti vaiko gimtadienį su vaiko tėvais rotacijos principu, kai poriniais metais vaikas gimtadienio dieną praleidžia su tėvu, tai jis tą dieną ir turi praleisti su tėvu ir neturi būti jo tą pačią dieną grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ar į kitą motinos nurodytą kitą vietą. Tikslinga būtų tik nustatyti, kad darbo dieną vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, pasibaigus joje užsiėmimams ar iš jo gyvenamosios vietos, jei nelanko tą dieną ugdymo įstaigos, 17.00 val., o nedarbo dieną iš jo gyvenamosios vietos paimamas 10 val. ir grąžinamas kitą dieną į ugdymo įstaigą, jei tai yra darbo dieną, ar į jo gyvenamąją vietą 10 val., jei tai yra nedarbo diena. Analogišku atveju, vaikui praleidžiant neporiniais metais gimimo dieną su motina, nekeliami jokie papildomi reikalavimai, todėl, atsižvelgiant į tėvų lygybės principą, neturi būti keliami papildomi reikalavimai dėl šios dienos ir tėvui.

7.5.       Dėl sergančio vaiko slaugymo, ieškovas pažymi, kad gali susidaryti tokia situacija, jog vaikas gali susirgti ir būvimo pas tėvą metu. Todėl susirgusį vaiką turėtų slaugyti tas iš tėvų, pas kurį vaikas būna tuo metu. Tokiu atveju, sergantis vaikas nebūtų vežamas motinai, o kviečiamas gydytojas, o vaiko sveikatai pagerėjus, grąžinamas pagal tėvų susitarimą motinai. Mano, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka, vaikui susirgus, labiau užtikrina vaiko interesus.

7.6.       Bendravimo tvarkos sąlyga, kad tėvas padengia auklės išlaidas už laiką, kuriuo negali bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką, nepriimtina, kadangi gali susidaryti tokia situacija, jog tėvas negalės bendrauti su sūnumi bendravimo tvarkoje nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių (ieškovo liga, komandiruotė ir pan.) ir dėl to, kad jis nebendraus su vaiku nebus jo kaltės. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų skaičiuojamos auklės išlaidos už šį laiką (ar pagal sudarytą darbo sutartį, ar pagal kokį tai susitarimą, ar tai būtų motinos šeimos narys, ar vaikas tuo laiku būtų namuose, ar ugdymo įstaigoje ir pan.). Analogiškai gali susidaryti tokia situacija, jog motina negalės bendrauti su sūnumi tvarkoje nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ir pan.).

7.7.       Bendravimo tvarkos punktas, kur nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka vasaros atostogų metu (liepą ir rugpjūtį) po 6 dienas kiekvieną mėnesį, skaidant dalimis, t. y. po 3 nepertraukiamas dienas, iki vaikui sueis 6 metai, yra nepriimtinas. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo atostogos vasaros metu bus birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tikėtina, jog vaiko tėvai taip pat turės atostogas vasarą, o ir vasaros metu norės daugiau laiko praleisti su vaiku, išvykti su juo į gamtą, prie jūros ar kokią poilsinę kelionę į užsienį. Taikant atsakovės siūlomą bendravimo tvarką šiuo metu, ieškovas su sūnumi galėtų būti tik liepą ir rugpjūtį po 6 dienas kiekvieną mėnesį, viso 12 dienų per visą vasarą. Be to, nepertraukiamai jis galėtų būti su sūnumi tik 3 dienas. Tų 3 dienų laikotarpiu tėvas su sūnumi negalėtų išvykti prie jūros, poilsinę kelionę ar ilgesnę išvyką, nes didžiąją laiko dalį tų 3 dienų užimtų išvykos laikas pirmyn ir atgal, o pačiam poilsiu jo neliktų. Be to, jokios poilsinės kelionės prie jūros ar į užsienį neįmanoma su vaiku suplanuoti tik 3 dienoms. Toks poilsis su vaiku neatitinka vaiko interesų. Tiek tėvo, tiek motinos teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, dėl ko nepriimtinas atsakovės reikalavimas gauti atostogų išvykimui su vaiku į užsienio valstybę rašytinį jos sutikimą tokiai kelionei, visos informacijos raštu jai pateikimas. Mano, jog ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi vasaros atostogų metu iki 14 dienų (nebūtinai iš eilės). Jokių svarių argumentų dėl tėvo bendravimo su sūnumi ribojimo sūnaus vasaros atostogų metu ieškovė nenurodė. Augančiam berniukui yra svarbus ne tik motinos, bet ir jo tėvo vaidmuo jo gyvenime. Todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka sūnaus vasaros metu yra labiau priimtinesnė šalims ir vaikui, nei siūloma atsakovės.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu:

(i)                      atsakovės priešieškinį dalyje nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino visiškai - nustatė šalių nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su vaiko motina (atsakove) A. M.;

(ii)                      ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies – nustatė ieškovo E. B. ir nepilnamečio vaiko G. B. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1)       ieškovas (tėvas) E. B. su sūnumi G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendrauja kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant tėvui vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką kitą dieną į ugdymo įstaigą arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 08.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku;

2)       lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) E. B. pasiima penktadienį sūnų G. B. iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 08.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina;

3)       vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė kiekvieną dieną susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko ugdymo, poilsio režimą, taip pat atsižvelgiant į ieškovo (atsakovės) ir vaiko užimtumą tuo metu; toks motinos (tėvo) bendravimas su vaiku gali būti kartą per dieną arba tėvams susitarus tarpusavyje, gali būti sudarytos ir dažnesnės galimybės motinai (tėvui) pabendrauti su vaiku minėtomis ryšio priemonėmis per kito tėvo bendravimo laikotarpį;

4)       sūnui pradėjus savarankiškai naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, abu tėvai neribotai bendrauja su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis;

5)       jei tėvo/motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu, sūnui reikia vykti į neformalaus ugdymo užsiėmimus, būrelius, vizitus pas gydytoją ar kitas pagal sūnaus poreikį reikiamas vietas, tėvas/motina (kuriam bendravimas tą dieną numatytas) užtikrina sūnaus nuvykimą į atitinkamą vietą ir pasiėmimą;

6)       per G.B. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais (t. y. 2024, 2026 m. ir pan.) tėvas praleidžia laiką su vaiku. Neporiniais metais (t. y. 2025, 2027 m. ir pan.) motina praleidžia laiką su vaiku. Jeigu vaiko gimtadienis tėvui tenka darbo dienai (ne per tėvo bendravimo darbo dieną, tėvas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką kitą dieną į ugdymo įstaigą arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 08.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku. Jeigu vaiko gimtadienis tenka savaitgalio dieną (t. y. šeštadienį arba sekmadienį) tuomet tėvas paima vaiką iš motinos (atsakovės) A. M. gyvenamosios vietos ir grąžina (jeigu vaiko gimtadienis buvo šeštadienį) vaiką į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną kitą dieną iki 08.00 val. ryto, ir nuveža (jeigu vaiko gimtadienis buvo sekmadienį) vaiką kitą dieną į ugdymo įstaigą (arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) į motinos gyvenamąją vietą iki 08.00 val. ryto. Jeigu vaiko gimtadienis (per motinos bendravimo su vaiku jo gimtadienio dieną) sutampa su tėvui nustatytomis bendravimo dienomis, tuomet tėvo bendravimas su vaiku nevyksta kaip nustatyta (jeigu vaiko gimtadienis buvo darbo dieną, tuomet pati motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos; jeigu vaiko gimtadienis buvo per savaitgalį, šventinę dieną ar tėvo su sūnumi atostogavimo dieną, tuomet vaiko tėvas vaiko gimtadienio dieną nuveža vaiką motinai iki 08.00 val. ir pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos kitą dieną iki 08.00 val. (jeigu bendravimas turi tęstis, pvz., sekmadienis ar kita atostogavimo diena). Gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tą dieną yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

7)       tėvas su sūnumi bendrauja neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo procesui iš ugdymo įstaigos arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą ne vėliau kaip iki 17.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją 17 val. gruodžio 25 d.; tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną 17 val.; tėvas bendrauja su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas sūnų sausio 1 d. 17 val. į jo gyvenamąją vietą; jeigu Tėvo dienos bendravimo diena nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku diena, tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; motina su sūnumi bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), nepriklausomi nuo to, ar ši diena yra tėvo bendravimo su vaiku laikas. Jei šią dieną vaikas yra pas tėvą, tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos dienos 10.00 val.; Šių švenčių dienomis įprasta vaiko bendravimo su tėvu tvarka dalyje pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintus 1, 2 punktus netaikoma;

8)       kai dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai tėvams susitarus raštu (el. paštu, SMS žinute);

9)       ieškovas (tėvas) E. B. apie negalėjimą bendrauti su vaiku šioje tvarkoje numatytais laikais, privalo informuoti (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 2 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovę iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti. Informuojant apie neatvykimą, kartu turi būti nurodyta aiški neatvykimo priežastis (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.);

10)       sūnui susirgus, jį slaugo tas tėvas (motina), pas kurį sūnus būna pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tėvas ar motina, t. y. tas, su kuriuo būnant susirgo vaikas, privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą kitą tėvą/motiną SMS žinute arba elektroniniu laišku, nurodant gydymo įstaigą, į kurią kreiptasi ar ketinama kreiptis, planuojamą apsilankymo joje laiką, kitas su gydymu susijusias aplinkybes. Vaiko ligos atveju tas tėvas/motina, kuris tuo metu slaugo vaiką, privalo sudaryti sąlygas kitam tėvui/motinai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis dažniau nei numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintame 3 punkte, atsižvelgiant į vaiko poilsio režimą. Vaiko ligos atveju (kai vaikas suserga dar prieš tėvo bendravimo su vaiku dieną), esant medicininiams dokumentams iš vaiką prižiūrinčios gydytojos ar kitos gydymo įstaigos su rekomendacija dėl vaikui skirtos rekomendacijos (skirto lovos režimo), ar esant tėvų susitarimui, sergantis vaikas slaugomas namuose, t. y. vaiko gyvenamojoje vietoje. Tėvui paprašius medicininio dokumento kopijos, ši turi būti jam pateikta per įmanomai trumpiausią laiką elektroniniu paštu. Nesant nurodytos rekomendacijos medicininiuose dokumentuose, jog vaikui yra skirta rekomendacija (skirtas lovos režimas), laikyti, jog vaiką ir juo rūpintis gali vaiko tėvas (tėvo bendravimo laikotarpiu);

11)       kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti tokias vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kitos – po 7 (septynias) kalendorines dienas. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. (SMS žinute, el. laišku, raštu). Vykstant atostogauti į kitą valstybę tėvas raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvas paimą sūnų pirmąją atostogų bendravimo dieną iš ugdymo įstaigos (jeigu tą dieną vaikas nebus ugdymo įstaigoje, iš gyvenamosios vietos pas motiną nuo 08.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val. Vaiko atostogų buvimo su tėvu/motina metu, motina/tėvas turi perduoti tėvui/motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti). Ieškovas (tėvas) grąžina vaiko dokumentus motinai tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką. Šių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka, nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (1, 2, 3, 5 dalyse), kartu pažymint numatytų atostogų metu vaiką slaugo tas tėvas (motina), kuriam numatytos atostogos su vaiku. Ieškovas E. B. per šias atostogas turi sudaryti galimybę motinai (atsakovei A. M.) (šiai skambinant) pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys), atsižvelgiant į vaiko režimą, taip pat atsižvelgiant į ieškovo ir vaiko užimtumą tuo metu. Nustatyti, kad toks motinos (atsakovės) bendravimas su vaiku per šias atostogas gali būti du kartus (bent iki 15 minučių bendravimas) arba tėvams susitarus tarpusavyje, vaikui pageidaujant, gali būti sudarytos ir dažnesnės galimybės motinai pabendrauti su vaiku minėtomis ryšio priemonėmis per tėvo bendravimo laikotarpį per tėvo ir sūnaus atostogas;

12)       šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono Nr., elektroninio pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant;

13)       esant ginčo šalių (tėvų) raštiškam susitarimui (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) gali būti nukrypstama nuo minėtos bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu konkrečiu atveju bendravimo tvarkos keitimas laikomas abiejų tėvų aptartu apsikeičiant trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais;

(iii)                      Priteisė iš ieškovo E. B. atsakovės A. M. naudai 1 123 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (šalių sūnus nuo pat gimimo prižiūrimas gyvena su motina (atsakove), vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pas ieškovę), šalių poziciją nurodytu sprendžiamu klausimu (ieškovas pilnai pripažino šį reikalavimą ir jo neginčijo), Tarnybos išvadą (kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, motina suteikia visas reikalingas vaikui sąlygas, užtikrina vaiko interesus ir saugią aplinką), atsakovės priešieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkino ir nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove A. M..

9.       Kadangi ieškovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra suteiktos tinkamos sąlygos vaikui tiek svečiuotis, tiek nakvoti pas tėvą; byloje nėra įrodymų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką šalių mažamečiam vaikui ar tai, kad jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui; ieškovas ilgą laiką jau vykdė sėkmingai bendravimą su vaiku laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ir iš esmės visi byloje dalyvavę asmenys pritarė, jog tėvas noriai bendravo su vaiku, nuolat stiprino ryšį, vaikas likdavo su tėvu su nakvynėmis, kartu atostogavo, jokių laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimų vaiko atžvilgiu nenustatyta; byloje nėra duomenų, kad ieškovas per susitikimus su sūnumi bendrautų netinkamai, ar toks bendravimas darytų vaikui kokią nors žalą, kenktų; byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nepajėgus užtikrinti sūnaus auklėjimo ir gerovės; teismo sprendimo dieną nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu dėl galimo smurto kitų asmenų atžvilgiu ir pan., teismas, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, Tarnybos išvadą ir įvertinęs juos kartu su byloje surinkta medžiaga, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, darė išvadą, kad turi būti nustatytas kuo maksimalesnis skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimas. Tačiau, esant neapibrėžtai situacijai dėl tėvo (kartu ir motinos) gyvenamosios vietos (kadangi atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas vyksta tarp abiejų šalių ir toks neapibrėžtumas gali trūkti ilgą laiką), nuolatinis vaiko (ypač tokio amžiaus) gyvenamosios vietos kaitaliojimas, teismo vertinimu, neatitiks vaiko geriausių interesų; be to, tokie pokyčiai tokio amžiaus vaiko gyvenime, teismo vertinimu, turi būti įvedami palaipsniui, etapais, o ne staiga, būtų būtinas pereinamasis laikotarpis. Dėl šių priežasčių (vaiko amžius, ankstesnis nebendravimas tokiu intensyvumu ir tėvo faktinės gyvenamosios vietos laikinumas ir kartu negalėjimas įvertinti visų sąlygų dėl 50:50 bendravimo modelio taikymo esant tokiai situacijai), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko poreikius esamojoje situacijoje geriausiai užtikrintų ne 50:50 bendravimo tvarkos modelio nustatymas, bet kiek įmanoma maksimalus tėvo bendravimas su vaiku pagal kitus byloje pateiktus alternatyvius siūlymus su teismo papildymais, kurie, teismo vertinimu, geriausiai atitiktų vaiko interesus esamoje situacijoje.

10.       Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais (nemažinant bendravimo darbo dienomis skaičiaus, negu buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet kartu įtvirtinant dar papildomai nakvynes bei prailginant savaitgalio bendravimą), teismas atsižvelgė į tai, kad tėvo (ieškovo) bendravimas su vaiku turi būti kiek įmanoma maksimalus, taip pat atsižvelgė į Tarnybos išvadą, kurioje siūloma įtvirtinti kuo mažesnį tėvų tiesioginį tarpusavio bendravimą, kai vaikas imamas bendravimui ar grąžinamas po bendravimo, taip pat į teismui šalių nurodytas (pasiūlytas) alternatyvas.

11.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinio sąlygą, jog tais atvejais, kai tėvas negali būti su vaiku, tėvas padengia auklės išlaidas už laiką, kurio negali bendrauti su sūnumi. Teismas nurodė, kad iš tokios atsakovės siūlomos formuluotės galima spręsti ir vertinti, kad atsakovė prašo įtvirtinti kompensacinį mechanizmą, tačiau nėra aiškus jo vykdymas. Be to, su tokiu punktu faktiškai atsirastų atsakovui (tėvui) galimybė net atsisakyti bendravimo su vaiku su tuomet numatyta kompensacija motinai (jos išlaidoms, jeigu reikėtų samdyti auklę). Teismas pažymėjo, kad tėvas privalo vykdyti bendravimo tvarką su vaiku kaip nustatyta teismo sprendime, tuo tarpu ieškovui (tėvui) nevykdant tokio teismo sprendimo dėl bendravimo, motina (atsakovė) gali kreiptis dėl baudos skyrimo tėvui. Tuo tarpu auklės išlaidos yra susijusios su išlaikymo poreikiu, t. y. jeigu atsakovė mano, kad reikalinga auklė užtikrinant vaiko poreikius, atitinkamai atsakovė turi kelti šį klausimą kitame šalių ginče, įrodinėjant šias aplinkybes atskirame procese dėl išlaikymo priteisimo.

12.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės sąlygos, jog sergantis vaikas turėtų būti slaugomas motinos namuose, t. y. vaiko gyvenamojoje vietoje, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas negalėtų pasirūpinti (slaugyti) savo vaiku, todėl, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei į Tarnybos pateiktą išvadą, sprendė, kad tikslinga įtvirtinti, kad sūnui susirgus, jį slaugo tas tėvas, pas kurį sūnus būna pagal nustatytą bendravimo tvarką.

13.       Teismas, savo iniciatyva nustatydamas tokią skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką sūnaus atostogų metu, atsižvelgė į tai, kad tėvo ir vaiko bendravimas turi būti kiek įmanoma maksimalus, taip pat įvertino, kad šalių vaikui kitais metais atostogaujant vasarą jau iš esmės bus 5 metai.

14.       Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos), atsakovė – 3 296 Eur (210 Eur žyminis mokestis, 2 636 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 450 Eur psichologinės išvados parengimo išlaidos). Nepaisant to, jog bylinėjimosi išlaidos už teisines advokatų paslaugas yra ženkliai skirtingos, tačiau šios išlaidos pagrįstos ir nėra pagrindo jų mažinti. Tačiau dėl atsakovės patirtų 450 Eur psichologinės išvados parengimo išlaidų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šių išlaidų būtinumo atsakovė neįrodė (pati atsakovė savo iniciatyva nusprendė pagal savo užsakymą ir atsakovės pasirinktinai pateiktus dokumentus ir pasirinktinai nurodytas aplinkybes iš specialistų gauti išvadą; šios išlaidos nebuvo nei būtinos, nei neišvengiamos, kadangi objektyviam tyrimui turėjo būti pateikta visa civilinės bylos medžiaga, o ne selektyviai vieno iš ginčo šalies teikiami dokumentai specialistui, kurių net nėra galimybės patikrinti), todėl šių išlaidų nėra pagrindo tarp šalių skirstyti. Teismas laikė, kad šiuo atveju iš esmės tenkinta apie 50 proc. ieškinio ir apie 50 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovės naudai - 1 423 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, teismas galutinai iš ieškovo atsakovei priteisė 1 123 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

15.       Apeliantė (atsakovė) A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti: 

(i)                      sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 8, 10 ir 11 punktus iš dalies panaikinti ir nustatyti, kad:

1) Ieškovas (tėvas) E. B. su sūnumi G. B. bendrauja kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį, tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.

2) Lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) E. B. pasiima sūnų G. B. penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina;

8) Kai dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką, apie tai tėvams susitarus raštu (el. paštu, SMS žinute);

10) Sūnui susirgus, visais atvejais jį slaugo mama, kuri privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą tėvą SMS žinute arba elektroniniu laišku, nurodant gydymo įstaigą, į kurią kreiptasi ar ketinama kreiptis, planuojamą apsilankymo joje laiką, kitas su gydymu susijusias aplinkybes.

11) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti tokias vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – po 7 (septynias) kalendorines dienas. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. (SMS žinute, el. laišku, raštu). Vykstant atostogauti į kitą valstybę, tėvas raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvas paimą sūnų pirmąją atostogų bendravimo dieną iš ugdymo įstaigos (jeigu tą dieną vaikas nebus ugdymo įstaigoje, iš gyvenamosios vietos pas motiną nuo 08.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val. Vaiko atostogų buvimo su tėvu/motina metu, motina/tėvas turi perduoti tėvui/motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti). Ieškovas (tėvas) grąžina vaiko dokumentus motinai tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką. Šių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka, nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (1, 2, 3, 5 dalyse). Tuo atveju, jei atostogų metu vaikas suserga, jį slaugo mama, o tėvo atostogų laikas kompensuojamas kitu laiku. Šalys per atostogas turi sudaryti galimybę kitai šaliai pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys) kiekvieną dieną, atsižvelgiant į vaiko režimą, taip pat atsižvelgiant į šalies, kuri yra su vaiku, ir vaiko užimtumą tuo metu.

(ii)                      Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstyti pirmos instancijos teisme priteistas bylinėjimo išlaidas;

(iii)                      Priteisti apeliantei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka šiokiadieniais ir savaitgaliais (sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai), t. y. apeliantė sutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte numatytu tėvo bendravimu su vaiku kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį, tačiau nesutinka, kad vaikas tomis dienomis liktų su nakvynėmis. Apeliantės nuomone, vaikas, kaip ir iki šiol, šiomis dienomis turėtų būti grąžinamas į gyvenamąją vietą. Apeliantė taip pat sutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytu bendravimu su vaiku lyginėmis mėnesio savaitėmis iki sekmadienio, bet nesutinka, kad vaikas į gyvenamąją vietą turi būti parvežamas pirmadienį, o ne sekmadienį: 

17.1.1.                      Apeliantė nurodo, kad jau beveik metus laiko vaikas su tėvu bendrauja šiokiadieniais, nelikdamas nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje, o savaitgaliais likdamas nakvoti pas tėvą, tačiau į gyvenamąją vietą grąžinamas sekmadienį vakare. Vaikui neseniai suėję keturi metai, jis yra pripratęs į ugdymo įstaigą vykti iš savo gyvenamosios vietos. Priimdamas sprendimą, teismas iš esmės keičia šią nusistovėjusią tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs, t. y. keičia vaiko stabilų gyvenimo ritmą, kas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Nors teismas konstatavo, kad 50:50 bendravimo tvarkos nustatymas tikėtinai gali nevisiškai atitikti vaiko interesus, tačiau nepaisant to, teismas pereinamojo laikotarpio nenustatė ir nusprendė iš esmės pakeisti nusistovėjusią ir vaikui žinomą tvarką, beveik prilyginimą 50:50 bendravimo modeliui: per dviejų savaičių laikotarpį vaikas pas tėvą lieka nakvoti tiek pat naktų, kaip ir pas mamą.

17.1.2.                      Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad vaiko motinos gyvenamoji vieta yra arčiau ugdymo įstaigos, tačiau priimdamas sprendimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į tai, kad tėvas neturi pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyvena su močiute. Pasikeitus tėvo gyvenamajai vietai, keistųsi ir vaiko buvimo vieta, kas dar kartą sutrikdytų stabilų vaiko gyvenimo ritmą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas yra linkęs rėkti ant vaiko, naudoti necenzūrinius žodžius, vaiko akivaizdoje smurtauti, būdamas neblaivus ieškovas kėlė grėsmę apeliantei ir vaikui, todėl buvo iškviesta policija. Taip pat teismas neatsižvelgė į vaiko medicinines diagnozes, iš kurių matyti, kad pritaikius laikiną bendravimo tvarką, vaikas ėmė sirgti dermatitu, prasidėjo šlapimo nelaikymas, vidurių užkietėjimas. Pagal laikiną bendravimo tvarką, be jokio pereinamojo laikotarpio iš karto buvo paskirtos dvi naktys (kas antras savaitgalis) pas tėvą. Šiuo atveju teismas iš karto, be jokio pereinamojo laikotarpio, paskyrė kas antrą savaitę po 5 naktis ir tą savaitę vaikas nesimato su mama nuo ketvirtadienio iki pirmadienio (iš karto pasilieka pas tėvą keturioms naktims), kai tokia praktika prieš tai niekada nebuvo taikoma. Tokios tvarkos paskyrimas, gali paaštrinti esamas ligas ir dar labiau sutrikdyti vaiko sveikatą.

17.2.       Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8 ir 10 punktuose nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga, todėl naikintina. Sprendimu teismas nustatė, kad kai dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai tėvams susitarus raštu (el. paštu, SMS žinute) (sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktas); sūnui susirgus, jį slaugo tas tėvas (motina), pas kurį sūnus būna pagal nustatytą bendravimo tvarką. <...> (sprendimo rezoliucinės dalies 10 punktas). Anot apeliantės, teismas vienu punktu įtvirtina taisyklę, kad jei vaikas serga ir dėl to su tėvu matytis negali, susitikimai perkeliami, kitu punktu - susirgusį vaiką slaugo tas, pas kurį sūnus būna pagal bendravimo tvarką. Apeliantė pažymi, kad visais atvejais iki šiol, sergantis vaikas buvo slaugomas mamos, tuo tarpu byloje yra duomenų, kad vaikui sergant, tėvas nėra linkęs juo rūpintis.

17.3.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kur teismas nustatė, kad vaikas atostogauja su tėvais vasarą 28 dienas, iš kurių 14 dienų nepertraukiamai, likusias 14 dienų dalinant po 7 dienas (sprendimo rezoliucinės dalies 11 punktas):

17.3.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 pasisakė, kad „išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesnis nei savaitė“. Remiantis išdėstytu, sprendimu teismas prieštarauja pats savo pozicijai ir nustato, kad vaikas su mama, prie kurios yra labiau prisirišęs, turi išsiskirti dvigubai ilgiau nei rekomenduojama.

17.3.2.                      Teismas 11 punktu taip pat pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą – nustatė, kad mama su vaiku, kai vaikas atostogauja su tėvu, gali telefonu bendrauti tik du kartus. Tuo tarpu tėvui tokio ribojimo, kai vaikas atostogauja su mama, nėra. Teismas pasisakė, kad tėvai gali susitarti, kad mama vaikui skambins dažniau, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyksta visiškai, ieškovas yra priešiškai nusiteikęs apeliantės atžvilgiu.

17.       Ieškovas E. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš apeliantės ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais, vertino šalių ypač konfliktiškus tarpusavio santykius; aplinkybes, jog vaikas noriai bendrauja su tėvu; kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką šalių mažamečiam vaikui, ar tai, kad jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui; kad pagal laikinąsias apsaugos priemones tėvas su sūnumi pagrinde bendravo kiekvieną savaitę pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val. be nakvynių, taip pat lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) pasiimdavo penktadienį sūnų ir grąžindavo vaiką sekmadienį į vaiko motinos (atsakovės) gyvenamąją vietą. Tą patvirtino ir Tarnyba, kuri vertino šeimos situaciją, vertino ieškovo ir atsakovės gyvenamųjų vietų aplinkas, vertino šalių byloje teikiamus įrodymus ir argumentus, ir pateikė išsamią išvadą dėl ginčo. Teismas šiam Tarnybos vertinimui iš esmės pritarė. Be to, ieškovas ilgą laiką jau vykdė sėkmingai bendravimą su vaiku laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas per susitikimus su sūnumi bendrautų netinkamai, ar toks bendravimas darytų vaikui kokią nors žalą, kenktų. Teismas vertino, jog maksimalesniu tėvo ir sūnaus bendravimu būtų dar labiau stiprinimas ir palaikomas vaiko ir tėvo ryšis, užtikrinami vaiko interesai ir išvengiama galimos žalos ateityje (rizikos, kad tėvo ir vaiko ryšis nutrūktų). Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, Tarnybos išvadą, ir įvertinęs juos kartu su byloje surinkta medžiaga, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, padarė išvadą, kad turi būti nustatytas kuo maksimalesnis skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimas. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes, nurodytas (pasiūlytas) teismui alternatyvas ir siekdamas geriausių vaiko interesų, teismas įtvirtino tokią skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko nuolatinę bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais (nemažinant bendravimo darbo dienomis skaičiaus negu buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet kartu įtvirtinant dar papildomai nakvynes bei prailginant savaitgalio bendravimą). Tuo tarpu apeliantė nenurodė kitokių aplinkybių ar argumentų dėl jos prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sprendimo 1 ir 2 punktuose, kurie nebuvo teismo nustatyti ir įvertinti bylos nagrinėjimo metu bei kodėl ši tvarka pažeidžia vaiko interesus ir kodėl vaikas turi mažiau bendrauti su tėvu, nei teismo nustatyta, todėl apeliantės apeliacinis skundas dalyje dėl sprendimo 1, 2 punktų iš dalies pakeitimo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

18.2.       Apeliacinis skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos ligos atveju ir esant kitoms objektyvioms priežastims (sprendimo rezoliucinės dalies 8, 10 punktai) yra nepagrįstas. Gali susidaryti tokios aplinkybės, jog dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (ieškovo ar atsakovės liga, vaiko liga, komandiruotė) ieškovas ar apeliantė negalės laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl teismas pagrįstai įtvirtino sprendime ieškovo siūlymą ir numatė bendravimo sąlygą, jog kai dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką, apie tai tėvams susitarus raštu (el. paštu, SMS žinute). Ieškovo nuomone, šis punktas kaip tik atitinka vaiko interesus, nes padeda išvengti vaiko tėvų konfliktų dėl to, kaip yra kompensuojamas vienam iš tėvų jo prarastas dėl objektyvių priežasčių bendravimo laikas su vaiku. Teismas sprendime pasisakė dėl apeliantės prašytos įtvirtinti bendravimo tvarkos sąlygos, kad sergantis vaikas slaugomas motinos namuose, t. y. vaiko gyvenamojoje vietoje. Tarnyba išvadoje taipogi akcentavo, kad tikslinga numatyti ir aplinkybes, kaip bendraujama su vaiku, kai vaikas serga, nes dažnai praktikoje dėl to piktnaudžiaujama, kai tarp tėvų santykiai yra konfliktiški. Byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas negalėtų pasirūpinti (slaugyti) savo vaiku, todėl teismas pagrįstai sprendimo 10 punkte įtvirtino, kad sūnui susirgus, jį slaugo tas tėvas, pas kurį sūnus būna pagal nustatytą bendravimo tvarką.

18.3.       Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo rezoliucinės dalies 11 punkto, kur įtvirtinta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka sūnaus atostogų metu:

18.3.1.                      Pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką vaikas vasaros atostogų metu su tėvu iš 28 dienų kalendorinių dienų galėtų praleisti kartu tik 7 kalendorines dienas. Kada tėvas su vaiku vasarą galėtų atostogauti dar 21 kalendorinę dieną, t. y. dar 3 kartus po 7 dienas, ir kokie būtų tarp šių laikotarpių intervalai, apeliantė siūlomoje tvarkoje nenurodo. Be to, ir jokios poilsinės kelionės, išvykos prie jūros su vaiku 7 dienų laikotarpiui suplanuoti ieškovas negalėtų, kadangi didžiąją 7 dienų laiko dalį sudarytų išvykos ar kokios tai poilsinės kelionės laiko vykimas pirmyn ir atgal. Šiuo atveju apeliantės siūloma tvarka neatitinka vaiko interesų. Be to, sūnus su tėvu jau atostogavo 2023 metų vasarą ir buvo su juo nepertraukiamai daugiau nei 7 kalendorines dienas, kas tik patvirtina, jog teismo nustatytas ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu atitinka vaiko interesus.

18.3.2.                      Sprendimo 11 punkte teismo yra nustatyta tvarka, kaip apeliantė bendrauja su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys) tuo metu, kai vaikas atostogauja su tėvu ir būna pas jį. Ieškovas atostogų su vaiku metu suplanuoja savo ir vaiko laisvalaikį, šiuo laikotarpiu užsiima su vaiku įvairiomis veiklomis. Tuo metu vaikas laikosi atitinkamo rėžimo ir dažnai skambinant motinai telefonu, nenori su ja kalbėtis, nes tuo metu būna užsiėmęs - žaidžia, valgo, miega, būna baseine, išvykoje, prie jūros ir pan. Atsakovė be paliovos ieškovui skambinėja ir rašinėja SMS žinutes (dažnai naktį arba paryčiais). Įpareigojimas skambinti trukdytų tėvui planuotis veikas su vaiku. Neaišku, nei kiek tokie skambučiai turėtų trukti, nei ką daryti, jei vaikas tuo metu miega ar užsiėmęs. Tad neribojami motinos skambučiai tėvo su vaiku bendravimo atostogų metu tik pablogintų vaiko emocinę būseną, kas neatitinka vaiko interesų.

18.3.3.                      Vaiko slauga, jo ligos atveju yra numatyta sprendimo 10 punkte, dėl ko sprendimo 11punktą apeliantė nepagrįstai prašo nurodyti sąlygą „Tuo atveju, jei atostogų metu vaikas suserga, jį slaugo mama, o tėvo atostogų laikas kompensuojamas kitu laiku“. Dėl šio prašymo nepagrįstumo yra pasisakyta prie nesutikimo motyvų dėl sprendimo 10 punkto. Be to šią sąlygą negalima būtų praktiškai taikyti vaiko būvimo su tėvu jo atostogų metu, nes galimai vaikui tuo metu susirgus, apeliantės ten nebūtų, dėl ko pats vaiko tėvas turėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir turėtų pats slaugyti vaiką. Esant įtvirtintai apeliantės prašomai sąlygai, ieškovas negalėtų nei kreiptis į gydymo įstaigą, nei slaugyti vaiko, o turėtų sergantį vaiką kažkokiu būdu grąžinti apeliantei. Be to neaišku, kaip būtų kompensuojamas tėvo prarastas atostogų laikas, nes apeliantė siekia nustatyti, kad tėvas su vaiku atostogautų nepertraukiamai ne daugiau kaip 7 dienas. Nurodytos apeliantės sąlygos neatitinka vaiko interesų. Dėl ko apeliacinis skundas dalyje dėl sprendimo 11 punkto iš dalies pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad: 

21.1.       Ginčo šalys (ieškovas E. B. ir atsakovė A. M.) yra nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. Ginčo šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas šiuo metu gyvena su motina, adresu (duomenys neskelbtini); tėvas gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini).

21.2.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo: ieškovas pareiškė byloje ieškinį su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo; atsakovė pareiškė byloje priešieškinį dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Pažymėtina, kad tarp šalių nagrinėjama ir kitų tarpusavio civilinių ginčų: civilinėje byloje Nr. e2-13121-592/2023 ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalys yra bendraturčiai – 167/1448 žemės sklypo dalies ir ½ dalies pastato, adresu (duomenys neskelbtini); civilinėje byloje Nr. e2-12530-466/2023 ginčas dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir uzufrukto nustatymo.

21.3.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – buvo nustatyta laikina ieškovo E. B. (tėvo) ir nepilnamečio vaiko G. B. bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis: 1) nustatyti, kad ieškovas (tėvas) E. B. su sūnumi G. B. bendrauja kiekvieną savaitę pirmadienį, ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., pasiimant vaiko tėvui vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžinant vaiką į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.15 val.; 2) nustatyti, kad lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) E. B. pasiima penktadienį sūnų G. B. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.15 val. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina; 3) Nustatyti, kad esant ginčo šalių (tėvų) raštiškam susitarimui (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) gali būti nukrypstama nuo minėtos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos; 4) Nustatyti, kad ieškovas (tėvas) E. B. apie negalėjimą bendrauti su vaiku šioje tvarkoje numatytais laikais, privalo informuoti (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 2 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovę iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti. Informuojant apie neatvykimą, kartu turi būti nurodyta aiški neatvykimo priežastis (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.). 2023 m. kovo 24 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas atsakovės A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatyta laikinoji ieškovo ir nepilnamečio vaiko G. B. bendravimo tvarka buvo papildyta nauju 5 punktu, kuriame numatyta galimybė motinai (atsakovei) pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys) per tėvo laikino bendravimo laikotarpį savaitgaliais kartą per dieną penktadienį ir šeštadienį (t. y. penktadienį vieną kartą ir šeštadienį vieną kartą) arba tėvams susitarus tarpusavyje, gali būti sudarytos ir dažnesnės galimybės motinai pabendrauti su vaiku minėtomis ryšio priemonėmis. 2023 m. birželio 16 d. teismo nutartimi buvo nustatyta ieškovo E. B. (tėvo) ir atsakovės A. M. (motinos) laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. B. tvarka 2023 m. vasaros atostogų metu.

21.       Skundžiamu 2023 m. spalio 2 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir nepilnamečio šalių vaiko G. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina (atsakove) A. M.; taip pat iš dalies tenkino tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimus, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su sūnumi G. B. tvarką. Nei viena iš šalių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat dalyje dėl tam tikrų bendravimo su vaiku tvarkos aspektų (pavyzdžiui, bendravimo su vaiku per jo gimtadienius, įvairias metų šventes) neskundė, todėl šioje dalyje sprendimas laikytinas įsiteisėjusiu.

22.       Nors ieškovas E. B. apskritai neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos jokiais aspektais, t. y. su teismo nustatyta tvarka pilnai sutiko, tačiau atsakovė A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl tam tikrų nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos punktų, o būtent: (i) dėl nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi darbo dienomis ir savaitgaliais tvarkos (sprendimo rezoliucinės dalie s 1, 2 punktai); (ii) dėl bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju (sprendimo rezoliucinės dalies 8, 10 punktai); (iii) dėl bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu (sprendimo rezoliucinės dalies 11 punktas).

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

24.       Pirmiau nurodytas tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės įtvirtinimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas atitinka šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

25.       Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 33 punktas), kad:

1)       visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas);

2)       jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 

3)       atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas);

4)       tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

5)       tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

6)       teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas);

7)       vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju, minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, jos 1 punkte numatė, kad ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą ar vaiko gyvenamąją vietą kitą dieną iki 8.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku.

27.       Atsakovės teigimu, tokia tvarka keistina tuo aspektu, jog vaikas neturėtų šiomis darbo dienomis nakvoti pas tėvą, o turėtų būti grąžinamas motinai tą pačią dieną vakare iki 20.00 val., kaip ir buvo nustatyta taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones. Su tokia atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

28.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (24-36 punktai), joje viena vertus, yra itin detaliai pateikiami argumentai, dėl ko nagrinėjamoje situacijoje negalimas, netikslingas ir, ne visiškai vaiko interesus atitinkančiu yra ieškovo ieškiniu prašomo 50:50 ar itin jam artimo tėvų bendravimo su vaiku modelio nustatymas (per didelis intensyvumas tokio mažo amžiaus vaikui, tėvo faktinės gyvenamosios vietos laikinumas ir t.t.). Kita vertus, nustatydamas tvarką, kuomet vaikas ir dviem darbo dienomis, kuriomis bendrauja su tėvu, pas jį lieka nakvoti, o tėvas įpareigojamas vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą (ar motinos gyvenamąją vietą, jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą tą dieną) kitos dienos rytą, pirmosios instancijos teismas faktiškai ir įtvirtino 50:50 ar itin jam artimą tėvų bendravimo su vaiku principą, kadangi tą savaitę, kai vaikas nepertraukiamai (su nakvynėmis) bendrauja su tėvu ir savaitgalį, gaunasi taip, jog: vaikas iš pirmadienio į antradienį nakvoja pas motiną, iš antradienio į trečiadienį – pas tėvą, iš trečiadienio į ketvirtadienį – pas motiną, nuo ketvirtadienio iki kitos savaitės pirmadienio – pas tėvą. Atitinkamai tą savaitę, kai vaikas nepertraukiamai bendrauja su motina savaitgalį, gaunasi taip, jog: vaikas iš pirmadienio į antradienį nakvoja pas motiną, iš antradienio į trečiadienį – pas tėvą, iš trečiadienio į ketvirtadienį – pas motiną, iš ketvirtadienio į penktadienį – pas tėvą, nuo penktadienio iki pirmadienio – pas motiną. Tokiu būdu pritaikius suminę dviejų savaičių nakvynių apskaitą matyti, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką:

1)       vaikas per dvi savaites 7 naktis nakvoja pas motiną, 7 naktis – pas tėvą, t. y. iš esmės taikomas 50:50 nakvynių principas;

2)       kas antrą savaitę gaunasi taip, kad vaikas kiekvieną naktį nakvoja vis pas skirtingą iš tėvų (pirmadienį – pas motiną, antradienį – pas tėvą, trečiadienį – pas motiną, ketvirtadienį – pas tėvą, penktadienį – pas motiną ir t.t.), t. y. iš esmės vaikas kilnojamas kiekvieną dieną iš vieno tėvo pas kitą, ir atvirkščiai.

29.       Tokia situacija ir bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra protinga, racionali, ji pažeidžia šiuo metu dar itin mažo amžiaus (apie 4 metų) vaikui būtiną stabilų ir aiškų ugdymo, poilsio režimą, reiškia neracionalų ir neefektyvų laiko panaudojimą, tuo pačiu yra nepatogi, pernelyg komplikuota ir patiems tėvams, dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslintina ir keistina, nustatant tėvo bendravimą su vaiku su nakvyne ne dvi, o vieną darbo dieną savaitės viduryje, o būtent trečiadieniais. Tokiu būdu viena vertus, būtų užtikrintas maksimaliai dažnas ir efektyvus skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimas, kita vertus, būtų geriau užtikrinti nepilnamečio vaiko, kuris neturi tapti, kaip patys šalys nurodo procesiniuose dokumentuose, kasdien „kilnojamu lagaminu“, nakvojančiu vis kitoje vietoje, interesai, kuriems šiuo atveju teiktinas prioritetas prieš tėvų interesus.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl skyrium gyvenančio ieškovo nepertraukiamo bendravimo su vaiku tvarkos kas antrą savaitgalį (lyginėmis mėnesio savaitėmis), kuomet ieškovas pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą ar vaiko gyvenamąją vietą (jei tą dieną vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą). Pažymėtina, kad iš esmės nei viena iš ginčo šalių – nei ieškovas, nei atsakovė – neskundė teismo sprendimo tuo aspektu, jog kiekvienam iš tėvų turėtų būti suteikta teisė nepertraukiamai bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro, t. y. abiem tėvams iš esmės yra priimtinas pakaitinis / paeiliui savaitgalinis bendravimas su sūnumi, tuo tarpu atsakovės prieštaravimas tam, kad po šio savaitgalio vaikas iš karto pirmadienio ryte būtų tėvo pristatytas į ugdymo įstaigą (ar vaiko gyvenamąją vietą) ir tokiu būdu dar vieną naktį nakvotų pas tėvą, nėra niekaip pagrindžiamas vaiko teisių ir interesų pažeidimo požiūriu. Apeliantė savo skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl tokia tvarka būtų neracionali, neprotinga, pažeidžianti vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko nakvynė pas tėvą, su kuriuo jis bet kuriuo atveju leidžia atitinkamą savaitgalį, iš sekmadienio į pirmadienį, priešingai nei teigia atsakovė, labiau atitiktų vaiko interesus, kadangi: 1) tėvui, su kuriuo ir taip nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir su kuriuo atitinkamai pagal nustatytą bendravimo tvarką, atsisakant 50:50 principo taikymo, vaikas natūraliai praleidžia mažiau laiko, suteikiama galimybė kiek įmanoma maksimaliai ginčo situacijoje bendrauti su vaiku, stiprinti ir puoselėti tarpusavio ryšį, tuo pačiu prisiimti didesnę vaiko auginimo ir priežiūros naštą; 2) netikslingas vaiko dvigubas „kilnojimas“ iš vienos vietos į kitą – sekmadienį vakare iš tėvo gyvenamosios vietos į motinos gyvenamąją vietą, o pirmadienį ryte iš motinos gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą, vaiką atvežant sekmadienį vakare pas motiną tik pernakvoti, kai tuo tarpu įmanomas ir galimas iš karto vaiko nuvežimas po savaitgalio į ugdymo įstaigą pirmadienį ryte; 3) byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovas nebūtų pajėgus užtikrinti sūnaus auklėjimą, gerovę ir tinkamą priežiūrą ilgiau nei 2 nakvynes iš eilės, juo labiau, kad taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones, vaikas ir nakvodavo, ir nepertraukiamai atostogaudavo su tėvu visą savaitę ir jokių vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta; 4) tarp šalių esant įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, tokia tvarka, kuomet tėvas vaiką nuveža tiesiai į ugdymo įstaigą, bet ne į atsakovės namus (vaiko gyvenamąją vietą), eliminuoja galimas papildomas konfliktines situacijas tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), juo labiau, byloje esant duomenų, kad tėvai konfliktuoja ir šalia esant vaikui.

31.       Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka vasaros atostogų metu, kuomet kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė bendrauti su vaiku 28 kalendorines dienas, jas skaidant dalimis – 14 dienų + 7 dienos + 7 dienos nepertraukiamo bendravimo – turėtų būti vertinama kaip nepagrįsta, neracionali, neprotinga, pažeidžianti geriausius vaiko interesus ir kodėl kiekvienam iš tėvų turėtų būti leidžiama nepertraukiamai atostogauti su vaiku ne ilgiau nei po 7 dienas iš bendrų 28 dienų. Vien iš konteksto ištrauktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos bendravimo tvarkos 2023 m. vasarą nustatymo – sakinys, jog išsiskyrimas su vienu iš tėvų neturėtų būti ilgesnis nei savaitė, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo nustatytos bendravimo tvarkos vasaros metu ydingumą, nepagrįstumą, juo labiau, kad: 1) vaikas auga, atitinkamai tampa sąmoningesnis ir savarankiškesnis, pajėgus ilgesniam laiko tarpui atsiskirti nuo vieno iš tėvų; 2) net ir vasaros atostogų metu užtikrinamas tuo metu skyrium esančio tėvo / motinos bendravimo su vaiku palaikymas įvairiomis ryšio priemonėmis; 3) kaip visiškai pagrįstai nurodo ieškovas, keliaujant vasaros metu su vaiku tiek po Lietuvą, tiek į užsienį, dalis laiko skiriama vien nuvykimui / parvykimui, ne visuomet objektyviai įmanomos trumpesnės nei 7 dienų kelionės į užsienį ir pan.; 4) byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovas, kaip vaiko tėvas, nebūtų pajėgus nepertraukiamai pasirūpinti sūnumi ilgiau nei 7 dienas, o vaiko atskyrimas nuo motinos tokiam laikui prieštarautų vaiko interesams.

32.       Kita vertus, sutiktina su atsakovės argumentu, jog nustačius, kad tuo metu, kai tėvas bendrauja su vaiku per vasaros atostogas, motina su vaiku gali bendrauti telefonu du kartus, tuo tarpu tėvo atžvilgiu tokio apribojimo nenustačius, pažeidžiamas abiejų tėvų lygiateisiškumo principas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, bendravimo tvarkos 11 punktą papildant sakiniu, jog identiška tėvo E. B. bendravimo su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tvarka (režimas, kartai) taikytina ir tada, kai vaikas vasaros atostogų metu bendrauja su motina A. M..

33.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo reikalavimui, jog nepilnamečiam vaikui susirgus, jis visais atvejais turėtų būti slaugomas vien tik motinos ir atitinkamai turėtų bendrauti vien tik su motina. Tokia nuostata pažeistų abiejų tėvų lygiateisiškumo, įgyvendinant teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, principą, įtvirtintą CK 3.156 straipsnyje, tuo pačiu nepagrįstai ir neproporcingai užkrautų pačiai atsakovei, su kuria ir taip nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuriai ir taip natūraliai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaiku, jo priežiūros, išlaikymo ir auginimo našta, dar didesnę su vaiku susijusių problemų sprendimo naštą. Kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Tarnybos išvadą ir pan., byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovas, kaip vaiko tėvas, negalėtų ir būtų nepajėgus pasirūpinti sergančiu vaiku, negebėtų imtis protingų ir adekvačių konkrečioje situacijoje priemonių reaguoti į vaiko susirgimą (ligą), jog sergančio vaiko palikimas tėvo priežiūroje galėtų pažeisti geriausius vaiko interesus. Vien subjektyvi atsakovės nuomonė, jog tik ji galėtų geriausiai (ar geriau už ieškovą) pasirūpinti vaiku jo ligos atveju, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti itin motyvuotą ir argumentuotą pirmosios instancijos sprendimą šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent galimybės to norinčiam ir sutinkančiam tėvui pasirūpinti sergančiu sūnumi suteikimas neabejotinai sustiprintų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, leistų skyrium gyvenančiam tėvui geriau pažinti vaiką, įgyti ar patobulinti atitinkamus probleminėse situacijose būtinus tėvystės įgūdžius.

34.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 8 ir 10 punktai vienas kitam prieštarauja, nes vaiko ligos atveju, viena vertus, jis slaugomas to iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna pagal nustatytą bendravimą tvarką, kita vertus, neįvykę dėl ligos susitikimai su vaiku perkeliami į artimiausią laiką.

35.       Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos 10 punktas kalba apie tuos atvejus, kai suserga vaikas (šalių nepilnametis sūnus) – tuomet jį slaugo tas tėvas (motina), pas kurį vaikas būna pagal nustatytą bendravimo tvarką. Kitaip tariant, vaiko ligos atveju su sergančiu vaiku ir toliau bendrauja, atitinkamai jį prižiūri, slaugo, juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu nustatytas bendravimas pagal kitus teismo sprendimo punktus, tuo pačiu detaliai sureguliuojami tėvų komunikacijos, skyrium esančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku, informavimo ir kiti aspektai. Tuo tarpu 8 punkte kalbama apie tuos atvejus, kai suserga tėvas (motina) ir tiek dėl ligos, tiek dėl kitų objektyvių priežasčių (nedarbingumo, komandiruotės ir pan.) neįmanoma laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos – tuomet sirgusiam ar dėl kitų priežasčių negalėjusiam praleisti laiką su vaiku tėvui (motinai) prarastas bendravimo laikas kompensuojamas, bendravimą nukeliant į artimiausią laiką, apie tai abiem tėvams susitarus. Tokį aiškinimą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 49 bei 51 punktai, kuriuose teismas atitinkamai argumentavo ir motyvavo, kodėl ir kokia konkrečiai tvarka nustatytina situacijose, kuomet vienas iš tėvų dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali bendrauti su vaiku (49 punktas), bei situacijose, kai suserga pats vaikas (51 punktas).

36.       Nurodytų aplinkybių ir argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, tačiau neįvertino / nepakankamai įvertino vaiko amžiaus ir nustatytinos bendravimo tvarkos intensyvumo įtakos, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi darbo dienomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis tvarkos (bendravimo tvarkos 1 punktas) keistina, taip pat patikslinama sprendimo dalis (bendravimo tvarkos 11 punktas), kur tėvo bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu laikotarpiu nustatyta motinos (atsakovės) bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis tvarka; kita skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

37.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

38.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme šalių ieškiniu bei priešieškiniu reikštus reikalavimus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis tvarkos, civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakitęs – tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju buvo paskirstytos proporcingai tenkintų / atmestų reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad nei viena šalių sprendimo šiuo aspektu (sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos, jų dydžio ir pan.) neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo šioje dalyje netikrina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde reiškė reikalavimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyse dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos, panaikinimo / pakeitimo, t. y. dėl nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi darbo dienomis; bendravimo tvarkos savaitgaliais; bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju bei vasaros atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nagrinėjamu atveju patenkintas iš dalies, t. y. iš dalies pakeista tik ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka darbo dienomis, taip pat papildytas bendravimo tvarkos punktas, nustatant ieškovo bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis vasaros atostogų metu, kuomet vaikas leidžia laiką su mama (atsakove), tvarką, laiko, kad šiuo atveju patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

41.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur išlaidų. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. 

42.       Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcinę išraišką – patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (atitinkamai atmesta - 80 proc.), iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 102 Eur (509 Eur *20 proc. / 100 proc.), iš atsakovės ieškovui - 560 Eur (700 Eur * 80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio šalių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 458 Eur (560 Eur – 102 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Apeliantės (atsakovės) A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti iš dalies - pakeisti nustatytos ieškovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 1 ir 11 punktus, juos išdėstant taip:

 

1)       ieškovas (tėvas) E. B. su sūnumi G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendrauja kiekvieną savaitę trečiadienį, pasiimant tėvui vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką kitą dieną į ugdymo įstaigą arba jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą į vaiko motinos (atsakovės) A. M. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 08.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku;

11)       kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti tokias vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kitos – po 7 (septynias) kalendorines dienas. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. (SMS žinute, el. laišku, raštu). Vykstant atostogauti į kitą valstybę tėvas raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvas paimą sūnų pirmąją atostogų bendravimo dieną iš ugdymo įstaigos (jeigu tą dieną vaikas nebus ugdymo įstaigoje, iš gyvenamosios vietos pas motiną nuo 08.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val. Vaiko atostogų buvimo su tėvu/motina metu, motina/tėvas turi perduoti tėvui/motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti). Ieškovas (tėvas) grąžina vaiko dokumentus motinai tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką. Šių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka, nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (1, 2, 3, 5 dalyse), kartu pažymint numatytų atostogų metu vaiką slaugo tas tėvas (motina), kuriam numatytos atostogos su vaiku. Vaiko atostogų buvimo su tėvu/motina metu, motina/tėvas per šias atostogas turi sudaryti galimybę motinai/ tėvui pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys), atsižvelgiant į vaiko režimą, taip pat atsižvelgiant į vaiko užimtumą tuo metu. Nustatyti, kad toks motinos/tėvo bendravimas su vaiku per atostogas gali būti du kartus (bent iki 15 minučių bendravimas) arba tėvams susitarus tarpusavyje, vaikui pageidaujant, gali būti sudarytos ir dažnesnės galimybės motinai/tėvui pabendrauti su vaiku minėtomis ryšio priemonėmis per sūnaus atostogas.

 

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 458 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                  Donata Kravčenkienė

 

                   Kristina Lysionok

 

      Renata Volodko