(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 4 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., pareiškėjo atstovui adv. Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuotam asmeniui B. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą, suinteresuotais asmenimis nurodant:  B. S., Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina, J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama  valdyti paveldimą turtą,  taip pat po (duomenys neskelbtini) mirusio  T. G. mirties  priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad J. S. motinai A. G. ir tėvui R. G. bei tėvo broliui (motinos dėdei) T. G. priklauso po ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini) R. G. mirė dar 1964 metais. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). (mirties akto įrašas Nr. 51, mirties liudijimas II-OK Nr. 390339), T. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. 48, mirties liudijimas II-OK Nr. 390182). R. G. ir A. G. turėjo 1 vaiką - J. S. ( G.). T. G. buvo vedęs, tačiau vaikų  neturėjo. Motinos tėvai naudojosi ½ dalimi sodybos, kita ½ dalimi sodybos naudojosi T. G.. Pareiškėjo motina J. S. nuo gimimo gyveno savo tėvų namuose.  Kai motina ištekėjo, į sodybą (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) V. S.. Šiuose namuose gimė ir užaugo pareiškėjas ir jo sesuo B.. Motina su tėvu prižiūrėjo senelius, jais rūpinosi, o mirus palaidojo.  Motina naudojosi visais senelių daiktais ir jiems priklausančia sodybos dalimi. Šiuose namuose nuo gimimo iki mirties gyveno ir motinos tėvo brolis (motinos dėdė) T. G.. Po T. G. mirties visoje sodyboje liko gyventi pareiškėjo motina. Nors jinai turėjo butą Druskininkuose, tačiau vasarą ir nuo darbo laisvą laiką jinai leisdavo (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje.  Po T. G. mirties J. S. naudojosi visa sodyba, t.y. ir T. G. priklausančia sodybos dalimi.    

Visą T. G. palikimą iki savo mirties valdė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini) Palikimą ji priėmė iš karto po savo dėdės T. mirties pradėdama naudotis jam priklausančia sodybos dalimi, namų valdos žemės sklypo dalimi, kitu jam priklausiusiu turtu.  J. S. savo tėvų  sodyboje gyveno ir ja naudojosi nuo gimimo iki savo mirties, kartu su dėde T., o šiam mirus viena prižiūrėjo sodybą, ją remontavo. Visas T. G. užgyventas turtas po pastarojo mirties liko jai.  Sodyboje esančius statinius ir žemės sklypą iki mirties prižiūrėjo ir juos išlaikė J. S., o po jos mirties prižiūri ir išlaiko pareiškėjas.

(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai J. S.,  pareiškėjas priėmė jos  palikimą vienu iš jo priėmimo būdų – kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Alytaus apskrities archyve saugomose ūkinėse knygose įrašyta, kad 1976 – 1980 metais sodyba po ½ dalį priklausė A. G. ir T. G..

Pareiškėjas ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo B. S. posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiškėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po A. G. ir T. G. mirties J. S. priėmė palikimą, patvirtina rašytiniai įrodymai.

Iš bylos dokumentų matyti, kad T. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14)., O A. G. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-1457) P2-2800 ir Nr. (P1-1458) P2-2801 patvirtina, kad T. ir R. G. buvo broliai (b. l. 16-17).

J. S. (mergautinė pavardė – G.) gimimo liudijime nurodyta, jog jos tėvas yra R. G. ( b. l. 10).

Iš Alytaus apskrities archyvo saugomų ūkinių knygų matyti, kad A. G. T. G. 1976 – 1980 metais priklausė po ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini).

Druskininkų savivaldybės 1 notarų biuras patvirtino, kad šiame biure J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. S. (b. l. 11).

Banko ir atsiskaitomosios knygelės išrašuose matyti, kad V. S. faktiškai valdė T. G. priklausančią sodybą ( b. l. 18).

                   LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų -  faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

              Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjo motina J. S. po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama  valdyti paveldimą turtą,  taip pat po (duomenys neskelbtini) mirusio  T. G. mirties  priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusios motinos palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  259, 270 str., 444-448 str. teismas

n u s p r e n d ž i a  :

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama  valdyti paveldimą turtą,  taip pat priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusio  T. G. mirties , faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. 

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                     Dalis Žilionis