Civilinė byla
Nr. 3K-3-230/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-55-3-02204-2009-4 Procesinio sprendimo
kategorijos:
36.1; 44.8;
114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai
akcinei bendrovei „Čitas“, dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo ir atsakovo
priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl sutarties
aiškinimo taisyklių, CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos ir įrodymų
vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Lietuvos kariuomenė prašė
teismo priteisti iš atsakovo 236 805,74 Lt tiesioginių nuostolių, 102 468,06 Lt
delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
2005 m. liepos 22 d. ieškovas ir atsakovas
pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 164, kuria UAB „Eisiga“
įsipareigojo Lietuvos kariuomenei parduoti 100 vnt. ekipuotės komplektų. UAB
„Eisiga“ sutartyje nurodytu terminu prekių nepristatė, todėl, vadovaujantis šios
sutarties 3.2 punktu, buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 33, pagal kurią UAB
„Eisiga“ yra skolinga Lietuvos kariuomenei 4698 Lt delspinigių.
2007 m. liepos 30 d. šalys sudarė prekių
pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 165, atsakovui
laimėjus Lietuvos kariuomenės skelbtą viešojo pirkimo konkursą, kuria atsakovas
įsipareigojo ieškovui parduoti 15 000 lauko uniformos kostiumų, pagamintų iš
suderintų su Lietuvos kariuomene medžiagų pagal patvirtintą prekės etaloną.
Prekės buvo pristatytos pažeidžiant Sutarties 3.1 punkte nurodytus terminus
(vėluojant), todėl, vadovaujantis šios sutarties 3.2 punktu, išrašyta sąskaita
faktūra Nr. 0816, pagal kurią atsakovas yra nesumokėjęs ieškovui 32 002,15 Lt
delspinigių.
2008 m. kovo 7 d. šalių buvo sudarytas
susitarimų protokolas Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo
sutarties Nr. 165“ (toliau – Susitarimų protokolas Nr. 1/75), kuriuo atsakovas
papildomai įsipareigojo parduoti 15 000 lauko uniformos kostiumų. Šalys
sudarydamos Susitarimų protokolą Nr. 1/75 susitarė, kad prekės bus tiekiamos vadovaujantis
Susitarimų protokolo Nr. 1/75 priedo 1 lentelėje sutartais terminais (iki 2008
m. kovo 31 d. – 1500 lauko uniformos kostiumų, iki 2008 m. birželio 30 d. –
6000 lauko uniformos kostiumų ir iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – 7500 lauko
uniformos kostiumų) už 2 047 500 Lt. Atsakovas nesilaikė įsipareigojimo prekes
pristatyti nustatytais terminais, todėl, vadovaujantis Susitarimų protokolo Nr.
1/75 5 punktu, turi sumokėti ieškovui 3012,28 Lt delspinigių. Be to, Susitarimų
protokolo Nr. 1/75 3 punktu buvo nustatyta, kad atsakovo tiekiamos prekės
privalo atitikti 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties
Nr. 165 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ nurodytus reikalavimus.
Ieškovas, turėdamas sutartyje įtvirtintą teisę kontroliuoti pristatomų prekių
kokybę, siekdamas nustatyti atsakovo tiekiamų prekių kokybę, kreipėsi į
akredituotą laboratoriją „SATRA Technology Centre“, kurioje atlikti bandymai
nustatė, kad prekės (audinys) neatitinka Sutarties 3 priede „Techniniai
reikalavimai prekėms“ įtvirtintų reikalavimų. Taip atsakovas pažeidė Sutarties
Nr. 165 5.2 punktą, todėl šios Sutarties 5.8 punkto pagrindu buvo netinkama
visa tuo metu atsakovo pristatyta prekių siunta. Teikėjas privalo sumokėti
bandymų išlaidas, todėl atsakovui buvo išrašyta 3321,64 Lt sąskaita Nr. 00810.
Sutarties Nr. 165 6.4 punkte nustatyta
atsakovui pareiga pakeisti netinkamos kokybės prekes iki 2008 m. rugpjūčio 7 d.,
tačiau nustatytu terminu jų nepristatė. Dėl to atsakovas skolingas ieškovui 61
951,01 Lt delspinigių. Atsakovas 2009 m. sausio 29 d. raštu Nr. 5 sutiko
sumokėti delspinigius, paprašydamas išdėstyti mokėjimą dalimis. Siekdamas
taikiai išspręsti kilusį ginčą ieškovas sutiko patenkinti atsakovo prašymą ir
šalys 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo
dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt delspinigių
dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo (praleido keturis mokėjimus iš
eilės), todėl ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumokėtų visą delspinigių sumą.
Pagal Sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti delspinigius, moka
kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, už
sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl skolininkas, praleidęs keturis
mokėjimo terminus, turi sumokėti 278,66 Lt palūkanų.
Nutraukus su
atsakovu sudarytą 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr.
165 (Susitarimų protokolas Nr. 1/75), ieškovui reikėjo spręsti dėl trūkstamų
prekių kiekio pirkimo, nes atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs patiekti
Lietuvos kariuomenei 15 000 komplektų lauko uniformos kostiumų (toliau − ir LU
kostiumų) po 136,50 Lt už vieną komplektą. Atsakovas pateikė 9395 komplektus.
Negauti 5605 komplektai LU kostiumų (Priedas Nr. 17), todėl ieškovas
neskelbiamų derybų būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija, įsigijo 2900
komplektų LU kostiumų po 177 Lt už vieną komplektą iš UAB „Tuma“. Atviro
konkurso būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija, ieškovas nupirko 10
000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt už komplektą. Vykdant naujai sudarytą
pirkimo sutartį, 2008 m. ieškovas gavo 2000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt; 800
komplektų dėl 2009 metais pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio dydžio buvo
įsigyti po 180,52 Lt už vieną komplektą. Įvertinus tai, kad 5605 komplektų LU
kostiumų Lietuvos kariuomenė būtų įsigijusi už 765 082,50 Lt (5 605 × 136,50 Lt
= 76 5082,50 Lt), tačiau todėl, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų, ieškovas
buvo priverstas pirkti prekes didesne kaina nei kaina, kuria buvo įsipareigojęs
tiekti LU kostiumus atsakovas UAB „Eisiga“, Lietuvos kariuomenė patyrė
tiesioginių 233 484,10 Lt nuostolių, nes 5605 komplektų LU kostiumų nusipirko
už 998 566,60 Lt (998566,60 Lt - 765082,50 Lt =233484,10 Lt).
Atsakovas UAB „Eisiga“ pareiškė
priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti kad Lietuvos kariuomenė 2008 m. liepos 11
d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo
sutartį, ir priteisti iš ieškovo − Lietuvos kariuomenės – atsakovui jo patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti
ginčo sutartį, nes tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Gavęs ieškovo 2008 m. birželio 5 d. pranešimą dėl
laboratorinių tyrimų rezultatų, atsakovas kreipėsi į audinio tiekėją UAB
„Čitas“, kuris pateikė ieškovui Lietuvos tekstilės instituto tyrimus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis. Ieškovas, atlikęs pakartotinius tyrimus, informavo
atsakovą, kad audinio pluoštinė sudėtis atitinka jai keliamus reikalavimus,
tačiau kiti 4 rodikliai neatitinka sutarties specifikacijoje nurodytų
reikalavimų. Atsakovas įsitikinęs, kad pagal jo atliktus tyrimus rodiklis
„tepalo atstūmimas“ atitinka specifikacijos reikalavimus (parametro vertė yra 5,5 balo, o ne 2,5 balo).
Atsakovas nurodė, kad sąžiningai ir
protingai veikiantis subjektas esant trims skirtingoms laboratorinių tyrimų
išvadoms dėl kostiumų atitikties techninėms specifikacijos imtųsi visų
priemonių, jog būtų pašalintos abejonės dėl atliktų laboratorinių bandymų
patikimumo. Atsakovas siekė bendradarbiauti su ieškovu, išsiaiškinti pretenzijų
pagrįstumą, siūlė ieškovui sudaryti komisiją situacijai išspręsti. Teigiama,
kad ieškovas, nekviesdamas atsakovo atstovų, vienašališkai paėmė audinio
bandinius, todėl bandiniai ir laboratorinio tyrimo ataskaitos nėra patikimi
įrodymai. UAB „Čitas“ prašymu 2009 m. rugsėjo 19 d. SATRA Technology Centre
laboratorijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bandymų rezultatai atitinka
techninėse specifikacijoje keliamus reikalavimus, todėl ieškovas sutartį su
atsakovu nutraukė nepagrįstai. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas
(ieškovas) sutartį gali nutraukti vienašališkai, įspėjęs tiekėją (atsakovą) ne
vėliau kaip prieš penkias dienas, jeigu tiekiamos prekės neatitinka Sutarties
5.2 punkte nurodytų reikalavimų. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti per sutartyje nustatytą
terminą (šiuo atveju – per 5 dienas). Ieškovas Sutartį nutraukė be įspėjimo,
taip pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl toks nutraukimas
pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Be to, atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė 233 484 Lt nuostolių, patirtų dėl prekių, įsigytų neskelbiamų derybų būdu, t. y. kad jis (ieškovas) derėjosi, siekdamas geriausio rezultato. Inicijuodamas derybas
ieškovas iš anksto paskelbė, kad planinė vieno uniformos kostiumo kaina yra 200
Lt. Manytina, kad ieškovas neįrodė siekio įsigyti kostiumus už kuo mažesnę
kainą, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų žalos dydį. Ieškovo su UAB „Tuma“
2008 m. lapkričio 28 d. sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 325 yra
sudaryta ne dėl tų pačių prekių, kurias buvo atsakovas įsipareigojęs tiekti pagal
nutrauktą sutartį (buvo įsigyti lauko uniformų kostiumų komplektai, o ne lauko
uniformų kostiumai, skirti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams).
Atsakovas nebuvo įsipareigojęs tiekti kostiumų profesinės karo tarnybos
kariams. Dėl to laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog papildomai pirko tokias
prekes, kurias buvo įsipareigojęs tiekti atsakovas. Taip pat ieškovas praleido šešių
mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, nes sąskaitą
dėl delspinigių išrašė 2005 m. lapkričio 7 d., o ieškinį pareiškė tik 2009 m.
rugpjūčio 28 d. Šalių sutartyje nurodyti 0,2 proc. per dieną delspinigiai yra
aiškiai per didelės netesybos, kurios turėtų būti mažinamos.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2011
m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo
priteisė 61 951,01 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio
metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinį patenkino visiškai:
pripažino Lietuvos kariuomenės 2008 m. liepos 11 d. įvykdytą vienašalį 2007 m.
liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 ir 2008 m. kovo 7 d.
šalių sudaryto susitarimų protokolo Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių
pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165“ nutraukimą neteisėtu.
Teismas padarė
išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pateikė netinkamos kokybės prekę,
t. y. neįrodė, kad atsakovas padarė esminį pirkimo–pardavimo sutarties
pažeidimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tokia išvada buvo
grindžiama 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165
turinio aiškinimu. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad atsakovas (tiekėjas) per
dešimt dienų po sutarties pasirašymo pateiks ieškovui (pirkėjui) prekės
darbinius etalonus, atitinkančius prekių techninėje specifikacijoje nurodytus
reikalavimus. Sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nustatyta speciali ieškovui
perduodamų prekių kokybės patikrinimo procedūra: pastebėjus netinkamos kokybės
prekes surašomas aktas, dalyvaujant abiejų šalių atstovams. Konflikto, kilusio
dėl prekių kokybės, neišsprendus šalių susitarimu, kviečiamas nepriklausomas
ekspertas. Šalys taip pat Sutarties 3.4 punktu susitarė, kad prekės bus
priimamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d.
nutarimu Nr. 681 patvirtintomis Prekių priėmimo taisyklėmis, kurių 7 punkte nustatytas abiejų šalių atstovų dalyvavimas imant pavyzdžius prekių kokybei
nustatyti. Byloje ieškovas pateikė tris audinio kokybės tyrimo aktus, kurių metu tirti pavyzdžiai gauti, teismo įsitikinimu, nesilaikant sutartyje nustatytos
tvarkos, o ieškovo atstovas neprašė teismo CPK tvarka skirti ekspertizę, teigdamas, kad prekių sandėlyje nėra. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė patikimų
įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog audinys neatitinka
specifikacijos rodiklių, ir neįrodė, kad atsakovas pažeidė kokybės
reikalavimus. Įvertinęs tai, kad ieškovas 2008 m. liepos 18 d. aktu Nr. 26
grąžino atsakovui 4774 vienetų lauko uniformų trūkumams ištaisyti, o atsakovas
2008 m. liepos 29 d., ištaisęs trūkumus, grąžino ieškovui 4737 vienetus lauko
uniformų, kurias ieškovas sunaudojo pagal paskirtį, teismas padarė išvadą, kad
ieškovo interesai dėl audinio kokybės tariamos neatitikties techninės
specifikacijos reikalavimams iš esmės nebuvo suvaržyti.
Atsižvelgęs į
2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 9.1.5 punkte
išdėstytą šalių susitarimą: ieškovas sutartį gali nutraukti vienašališkai,
įspėjęs tiekėją ne vėliau kaip prieš penkias dienas, jei atsakovas vėluoja
tiekti prekes daugiau kaip mėnesį, ir įvertinęs ieškovo pateiktas delspinigių
skaičiavimo lenteles, teismas nustatė, kad atsakovas vėlavo tiekti prekes
mažiau kaip mėnesį, todėl nutraukti sutartį dėl prekių tiekimo vėlavimo šalių
sutarta tvarka, nesikreipiant į teismą, ieškovas taip pat neturėjo pagrindo.
Pasisakydamas
dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, teismas pažymėjo, kad šalys siekdamos
taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl skolininko netinkamai vykdomų garantinių
įsipareigojimų pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 165 ir susitarimų
protokolą Nr. 1/75, 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių
sumokėjimo dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt
delspinigių dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Kadangi ieškinio
senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis
pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), todėl delspinigių senaties
terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 13 d. Dėl to ieškovui ieškinį
pareiškus 2009 m. rugsėjo 2 d., teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties
terminas nepažeistas. Pažymėta, kad mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo,
nes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, 0,2 proc. dydžio
delspinigiai nebūtinai pripažįstami kaip aiškiai per didelės netesybos. Be to,
atsakovas yra kvalifikuotas komercinių santykių dalyvis, o užfiksavus prekių
pristatymo terminų pažeidimą, šalys individualiai susitarusios dėl delspinigių
dydžio 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo
dalimis“, kurioje dar kartą patvirtino, kad susitarė dėl 0,2 procento per dieną
dydžio delspinigių. Pagal Sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti
delspinigius, moka kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną
uždelstą dieną, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Remdamasis šiais
argumentais teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog
skolininkas, praleidęs keturis mokėjimo terminus, turi sumokėti 278,66 Lt
palūkanų.
Teismas taip pat
pažymėjo, kad kiti ieškovo reikalavimai, susiję su delspinigių priteisimu,
remiantis prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 164 3.2 punktu,
pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 3.2 punktu, Susitarimų protokolo Nr.
1/75 5
punktu ir
Susitarimų
protokolo Nr. 1/45 nuostatomis, netenkintini, nes ieškovas praleido CK
1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio
3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą: panaikino
sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinis ir
nepatenkintas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo,
ir priėmė naują sprendimą: atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinį atmetė, o ieškovo
Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino ir priteisė
ieškovui iš atsakovo UAB „Eisiga“ 236 805,74 Lt nuostolių; kitą teismo
sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė,
kad ieškovas 2007 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą –
2008 m. kovo 7 d. susitarimo protokolą Nr. 1/75 2008 m. liepos 11 d. raštu
vienašališkai nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. atsakovo netinkamo
sutarties vykdymo: tiekė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes (Sutarties
3.1, 5.2 punktai, Susitarimų protokolo priedo 1 lentelė). Teisėjų
kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad
ieškovas įrodė šią aplinkybę, jog atsakovas pateikė netinkamos kokybės prekes –
kario aprangą (lauko uniformos kostiumus), neatitinkančias ginčo sutartyje
nustatytų techninės specifikacijos – LU kostiumams skirto audinio techninės
charakteristikos – rodiklių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų
nustatyta, kad prekių kokybės problema atsirado ieškovui įvertinus atsakovo
pateiktos 21prekių (LU) siuntos kokybę. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais,
kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo: akredituotos SATRA
Technolgy Centre Ltd. laboratorijos, reziduojančios Jungtinėje Karalystėje, tyrimų išvadomis (2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26
d. protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2) nustatyta, kad ieškovo pateikti tyrimui
lauko uniformų pavyzdžiai neatitiko ginčo Sutarties 3 priedo „Techniniai
reikalavimai prekėms“ keliamų audinio kokybės reikalavimų pagal keturis
rodiklius: 3 (didžiausioji jėga (metmenų ir ataudų kryptimis), N); 4 (matmenų
pokytis išskalbus ir išdžiovinus (metmenų ir ataudų kryptimis), proc.); 8
(plyšimo jėga (metmenų ir ataudų kryptimis) ir 9.1 (tepalo atstūmimas).
Trečiojo asmens UAB ,,Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvados,
teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigė ieškovo pateiktų tyrimo išvadų. Iš
Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio 6 d. išvados nustatyta, kad miško
spalvomis marginto audinio skiautė (duomenų apie jos paėmimą bandymams nėra)
buvo tirta tik dėl pluošto sudėties, kiti audinio kokybės rodikliai netirti, o
ieškovas dėl audinio pluošto sudėties pretenzijų nereiškė. UAB ,,Čitas“ 2008 m.
rugsėjo 26 d. užsakymu SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijoje atlikto
žalios maskuojančios uniformos bandymo, jau po ginčo pirkimo–pardavimo sutarties
nutraukimo, nustatyti keturi audinio rodikliai, kurie neatitinka LU kostiumams
skirto audinio techninių charakteristikų pagal 3, 4, 8 ir 9.1 rodiklius. Be to,
iš tyrimo duomenų teisėjų kolegijai buvo neaišku, ar tirtas objektas yra
tapatus ieškovo iš 21prekių siuntos paimtam ir tirtam bandiniui. Analogiška
situacija buvo ir Lenkijos tekstilės instituto tyrimo išvadoje, kurioje pasisakyta tik dėl audinio atsparumo naftos produktams rodiklio: tyrimo metu nustatyti
duomenys akivaizdžiai neatitinka ieškovo nustatytų audinio techninių
charakteristikų 9.1 rodiklio.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipė
dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamos kokybės LU kostiumus ginčo sutarties
pagrindu patiekia jau ne pirmą kartą: tokių kostiumų audinio trūkumai
(kostiumai neatitiko keturių rodiklių, du iš jų analogiški pirmiau nurodytiems
trūkumams) buvo nustatyti ir 2008 m. balandžio 15 d. bandinių tyrimo metu
(SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijos išvada Nr. FWT0162138/0813/T). Apie
tai atsakovas buvo informuotas ir įpareigotas nemokamai pašalinti prekių LU
komplektų trūkumus. Šių išvadų atsakovas neginčijo ir trūkumų nemokamai
pašalino.
Nepagrįstai pirmosios
instancijos teismas šias aplinkybes, netinkamos kokybės prekių pateikimą laikė
neįrodytomis remdamasis prekių bandinių tyrimui paėmimo procedūros pažeidimais.
Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta prekių kokybės
kontrolės galimybė gamybos (pirkėjo teisė tikrinti medžiagas žaliavas, jų
įsigijimo dokumentus, o tiekėjo pareiga leisti tai patikrinti; 5.3 punktas);
prekių priėmimo (5.5, 5.6 ir 5.7 punktai) ir prekių kokybės garantinio termino
(5.8 punktas) metu. Ginčo atveju prekių kokybė buvo tikrinama garantinio
termino metu. Teisė pasirinkti gaminį laboratoriniams bandymams iš pasirinktos
prekių siuntos suteikta pirkėjui. Teikėjo dalyvavimas šioje procedūroje
nenumatytas. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prekių
priėmimo metu taikytiną kokybės tikrinimo procedūrą pritaikė prekių kokybės
tikrinimo ir pavyzdžių paėmimo laboratoriniam tyrimui garantinio termino
laikotarpiu procedūrai ir neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 ,,Dėl
Prekių priėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių priėmimo taisyklių,
kurios apibrėžia prekių kiekio ir kokybės tikrinimo tvarką priimant prekes ir
nenustato prekių kokybės tikrinimo tvarkos kitais atvejais, prekei patekus į
apyvartą garantinio termino metu. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, paimdamas
prekių pavyzdžius laboratoriniam tyrimui galiojant prekių garantijai, ieškovas nepažeidė
ginčo sutarties 5.8 punkto. Taigi griežtų sutarties sąlygų nesilaikymas,
netinkamos kokybės LU kostiumų tiekimas Lietuvos kariuomenei pripažįstamas
esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Atsakovo sistemingi sutartį pažeidžiantys
veiksmai (prekių tiekimas pažeidžiant sutartyje nustatytus terminus, ginčo
sutarties pagrindu 2007 m. gruodžio 27 d. netinkamo dydžio 5295 vnt. lauko
uniformų kostiumų pateikimas bei dviejų prekių partijų brokavimas dėl LU
kostiumų netinkamos kokybės), teisėjų kolegijos buvo įvertintas kaip pakankamas
pagrindas, dėl kurio ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis atsakovo
ateityje bus tinkamai įvykdyta.
Pažymėta, kad apie numatomą sutarties
nutraukimą atsakovas buvo tinkamai informuotas: ieškovas 2008 m. birželio 5 d. raštu
Nr. N2-1S-431 informavo atsakovą apie netinkamos kokybės prekes, laboratorinių
tyrimų rezultatus ir įspėjo atsakovą apie po penkių dienų pradedamą sutarties
nutraukimo procedūrą. Sutartis buvo nutraukta 2008 m. liepos 11 d. raštu Nr.
KVS-275. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie
tai, jog atsakovas, gavęs įspėjimą apie ieškovo ketinimą nutraukti sutartį,
siekė šalių bendradarbiavimo ir sutarties išsaugojimo.
Vertindamas ieškovo patirtus nuostolius,
teismas nurodė, kad rašytiniais įrodymais nustatyta, jog nutraukus ginčo
sutartį ir susitarimų protokolą ieškovas neskelbtinų derybų ir atviro konkurso
būdu įsigijo trūkstamą kiekį 5605 vnt. LU kostiumų už 998 566,60 Lt, t. y. 233 484,10 Lt brangiau nei turėjo sumokėti pagal nutrauktą sutartį atsakovui. Teisėjų
kolegija sprendė, kad ieškovas, konstatavęs ginčo sutarties esminį pažeidimą ir
nutraukdamas sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad sandėlyje nebuvo sukauptos LU
kostiumų atsargos, nedelsdamas ėmėsi priemonių naujam viešajam pirkimui
organizuoti. Naujos sutartys buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 28 d., susitarimų protokolas dėl kainų pokyčio pasirašytas 2009 m. sausio 28
d. Ieškovo pateiktų sutarčių ir jų priedų turinys leido daryti išvadą, kad
papildomi LU kostiumai įsigyti taikant tuos pačius kokybės reikalavimus. Įvertinus
naujų LŲ kostiumų įsigijimo laiką (naujos sutartys sudarytos praėjus daugiau kaip
vieneriems metams nuo ginčo sutarties sudarymo), padidintą PVM bei situaciją
(nebuvo sukauptas uniforminių kostiumų rezervas, o aprūpinti uniformomis buvo
būtina naujai pašauktus privalomos ir profesinės karo tarnybos karius) teisėjų
kolegija sprendė, kad kainos, už kurias buvo nupirkta atsakovo nepatiektų 5605
vnt. LU kostiumų, nėra per didelės, todėl atsakovas privalo atlyginti pirmiau
nurodytą kainų skirtumą (CK 6.256 straipsnis).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eisiga“
prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos
teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1.
Dėl
CK 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Nuostoliai šio
CK straipsnio pagrindu gali būti priteisiami tik konstatavus pakeičiančios
sutarties tapatumą nutrauktajai sutarčiai, taip pat įvertinus nukentėjusios
šalies elgesį sudarant naują sutartį. Tačiau ieškovo ir UAB „Tuma“ sudarytos
sutartys nėra tapačios, todėl šie nuostoliai negali būti atlyginami.
Nagrinėjamoje byloje nevertintas šių dviejų sutarčių dalykas, sąsajumas,
įsigyjamų lauko uniformos kostiumų skaičius, taip pat kitos sąlygos, darančios
įtaką naujos sutarties kainai. Ieškovas nutraukęs sutartį su kasatoriumi iš
kito tiekėjo įsigijo ne 5605 vnt., o tik 2900 vnt. lauko uniformos kostiumų,
skirtų privalomosios karo tarnybos kariams aprūpinti. Kasatorius argumentuoja,
kad tai, jog pagal antrąją sutartį lauko uniformos kostiumai ieškovui turėjo
būti pristatyti tik po žiemos sezono (iki 2009 m. kovo mėn.), kai tuo tarpu
kasatorius turėjo pristatyti iki 2008 m. rugsėjo 30 d., rodo, kad ši antroji
sutartis neturi nieko bendro su kasatoriaus įsipareigojimais pagal Susitarimų
protokolą. Taigi ieškovas sudarė ne Sutartį pakeičiantį susitarimą, ne tapatų
susitarimą, bet atskirą susitarimą, nesuteikiantį teisės taikyti CK 6.258
straipsnio 5 dalies nuostatų. Argumentuojama, kad ieškovas įsigydamas lauko
uniformos kostiumus daug didesne, nei buvo sulygta su kasatoriumi, kaina
elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Lietuvos kariuomenė sudarydama sutartį su
UAB „Tuma“ nesant jokių motyvų nustatė itin didelę planinę lauko uniformos
kostiumų įsigijimo kainą, taip pat įsigydama prekes neskelbiamų derybų būdu
nesiderėjo su tiekėjais ir nesiekė įsigyti kostiumų pigiau, taip pažeisdama
Viešųjų pirkimų įstatymo įpareigojimus. Dėl to ieškovas elgdamasis neapdairiai
ir nerūpestingai turi prisiimti su tokiu elgesiu susijusią neigiamą riziką.
Atkreiptinas į dėmesys į tai, kad antrąją sutartį su UAB „Tuma“ dėl 10 000 vnt.
lauko uniformos komplektų įsigijimo sudarė atviro konkurso būdu, tačiau dviem
mėnesiais vėliau nei pirmąją sutartį ir už dar didesnę kainą. Pažymėtina, kad
padidintas PVM vieną lauko uniformos kostiumo kainą galėjo padidinti labai nedaug,
t. y. 1–2 proc., tačiau byloje nustatyta, jog ieškovas ekonominės krizės metu
kostiumus įsigijo apie 25 proc. didesne kaina, nei tiekė kasatorius.
2. Dėl įrodymų
vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir
nevertino kasatoriaus nurodytų įrodymų, paaiškinimų: kad ieškovas nutraukęs
sutartį su kasatoriumi ir sudaręs naują sutartį su UAB „Tuma“ įsigijo tik 2900
vnt. lauko uniformos kostiumų, o kita sutartimi įsigijo 10 000 vnt. lauko
uniformos kostiumų komplektų, kurie buvo skirti profesinės karo tarnybos
kariams; ieškovas sudarydamas naujas sutartis neskelbiamų derybų būdu
nesiderėjo su tiekėju ir nesiekė lauko uniformų įsigyti racionaliai naudojant
valstybės lėšas; ieškovas organizuodamas viešąjį pirkimą lauko uniformos
kostiumams įsigyti nustatė 200 Lt planinę kainą už vienetą, nors kasatorius
buvo įsipareigojęs pasiūti už 136,50 Lt kainą. Teismas nepagrįstai konstatavo,
kad Sutarties nutraukimo teisėtumą įrodo ieškovo pateiktos laboratorinių
bandymų ataskaitos, o kasatoriaus pateiktos keturios tyrimų išvados nepaneigia
ieškovo pateiktų išvadų pagrįstumo. Kasatoriaus teiktų tyrimų išvados
patvirtino, kad lauko uniformos kostiumų audinys atitinka Sutartyje nustatytus
reikalavimus, todėl teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą remdamasis šiomis
išvadomis konstatavęs priešingus faktus. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai nurodė, kad, ieškovui informavus apie galimą sutarties nutraukimą,
kasatorius nesiekė bendradarbiauti, nes byloje pateiktas kasatoriaus 2008 m.
birželio 9 d. raštas, atsakantis į ieškovo argumentus. Be to, jau kitą dieną po
ieškovo rašto gavimo , t. y. 2008 m. birželio 6 d., UAB „Čitas“ pateikė
kasatoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog audiniai, kurių pluoštinę sudėtį
sudaro 97 proc. medvilnės ir 3 proc. PE apskritai nėra gaminami praktikoje. Kasatorius
pripažįsta, kad Sutartyje expressis verbis nenurodyta, kad prekių
kokybės garantinio termino metu atrenkant bandinius privalo dalyvauti ir prekių
tiekėjas, tačiau to reikalauja šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga
bei bendrieji teisės principai. Tačiau Sutartyje taip pat nėra nustatyta, kad
ieškovas turi teisę bandinius tyrimams atlikti paimti ir išsiųsti
vienašališkai. Sutartyje buvo aptarta, kad prekių priėmimo metu ieškovas,
pastebėjęs nekokybiškas prekes, surašo aktą, dalyvaujant kasatoriaus atstovui
(5.6 punktas). Taigi yra įprasta, kad daiktų kokybė tikrinama dalyvaujant
prekių tiekėjui, o ne vienašališkai nustatant prekių trūkumus, ar vienašališkai
išsiunčiant neaišku kokias prekes laboratoriniams tyrimams atlikti (CK 6.337
straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kostiumus iš ieškovo
sandėlio paėmė ir juos kasatoriaus tiektiems priskyrė A. B., tačiau ieškovas
neįrodė, kad ji turi įgaliojimus vykdyti tokias funkcijas. Be to, iš bandinių
ėmimo tirti akto pavyzdinės formos matyti, kad toks aktas nebuvo pasirašytas
atsakingo asmens. Dėl to iš tokių bandinių gauta tyrimo ataskaita, nustatanti
kasatoriaus tiektų prekių kokybę, negali būti laikoma patikimu įrodymu.
Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų SATRA Technology Centre
turimą kvalifikaciją tekstilės medžiagų fizikiniams ir cheminiams bandymams
atlikti. Ieškovo užsakymu atliktų bandymų išvadose 2008 m. gegužės 27 d.
protokolas Nr. FWT0163382/0818/T ir 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr.
FWT0163382/0818/T2 nurodoma, kad matuojant audinio atsparumą techninių paslaugų
ataskaitoje užregistruotas prasčiausias bandymų rezultatas. Tai reiškia, kad
ieškovo pateiktos atliktų bandymų išvados neatspindi realių bandymų rezultatų,
nes fiksuoja tik prasčiausius gautus rezultatus. Kasatorius gavęs 2008 m.
birželio 5 d. ieškovo raštą nedelsdamas kreipėsi į audinio tiekėją UAB „Čitas“,
kuris užsakė to paties audinio pluoštinės sudėties bandymus Lietuvos tekstilės
institute. Atlikti bandymai patvirtino, kad audinio pluoštinė sudėtis atitinka
Sutarties reikalavimus, t. y. medvilnė sudaro nuo 60,6 ± 1,4 proc. iki 62,2 ±
1,4 proc. UAB „Čitas“ ir kasatorius užsakė SATRA Technology Centre bandymus po
Sutarties nutraukimo tam, kad kasatorius galėtų atsikirsti į galimus ieškovo
kaltinimus dėl netinkamos kokybės prekių tiekimo. Vien tas faktas, kad bandymai
dėl to paties audinio techninių charakteristikų buvo atlikti po Sutarties
nutraukimo, savaime negali paneigti jų pagrįstumo ir patikimumo. Šio bandymo
metu nustatyta, kad tik atsparumas plėšimui skersai metmenų siūlų yra 38 ir nukrypsta nuo Sutarties reikalavimo, tačiau tai
nėra esminis trūkumas ir gali būti nesudėtingai pašalintas, o visi kiti
reikalavimai atitinka Sutarties nuostatas. Kitos kasatoriaus pateiktų tyrimų
ataskaitos taip pat patvirtino, kad jo tiektos prekės atitiko Sutarties
reikalavimus.
3. Dėl vienašališko
sutarties nutraukimo.
Remiantis Sutarties 9.1.2 punktu, Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta
įspėjus tiekėją ne vėliau kaip prieš penkias dienas. Nagrinėjamu atveju nors
ieškovas 2008 m. birželio 5 d. raštu nurodė, kad po penkių dienų bus pradėta
procedūra dėl Sutarties nutraukimo, tačiau ji pradėta nebuvo. Sutarties
nutraukimo procedūra negali tęstis amžinai, ilgą laiką nežinant ieškovo
pozicijos, ar kostiumų tiekimas ieškovui reikalingas. Kasatorius pateikęs 2008
m. birželio 9 d. raštą ir iki 2008 m. liepos 9 d. negavęs jokio atsakymo,
neturėjo pagrindo manyti, kad sutarties nutraukimo procedūra yra pradėta, o
jeigu pradėta, tai yra vykdoma toliau.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti
nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:
1.
Dėl
CK 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs Sutarties ir ją pakeitusios sutarties turinį,
terminą, per kurį buvo sudaryta nauja sutartis, rinkos pokyčius bei kitas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą – atlyginti
ieškovo nuostolius. Kasatorius klausimo dėl pakeičiančia sutartimi įsigytų
kostiumų vienetų skaičiaus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme
nekėlė, o kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Ieškovo
aprangos išdavimu besirūpinantis padalinys skaičiavo, kad skubiai minimaliems
poreikiams užtikrinti reikia 2900 vnt. lauko uniformos kostiumų. Prie likusių
nepristatytų tuo pačiu pirkimu buvo nuspręsta įsigyti ir 2009 metams suplanuotą
lauko uniformos kiekį. Tačiau ieškovas kainos skirtumo prašo tik už kasatoriaus
nepristatytą kiekį. Lauko uniformos kostiumai buvo įsigyti pagal tą pačią
techninę specifikaciją, kokia buvo nustatyta sutartyje su kasatoriumi.
Kasatorius klaidina teismą nurodydamas, kad vienus lauko uniformos kostiumus
ieškovas pirko privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kitus neva
profesinės karo tarnybos kariams. Pagal sutarčių sudarymo metu galiojusias
Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 880 nuostatas karių lauko
uniforma yra vienoda. Be to, tiek su kasatoriumi, tiek su UAB „Tuma“ sudarytos
sutarties objektas yra tapatus – lauko uniformos kostiumai, pagal sutarties
prieduose pateiktus techninius reikalavimus, o ir kitos sutarties nuostatos yra
analogiškos. Nurodyta, kad visos viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos teisėtai,
nepažeidžiant VPĮ nuostatų ir laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo,
skaidrumo principų. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad kasatorius netinkamai
vykdė sutartinius įsipareigojimus, buvo priverstas nutraukti sutartį, t. y.
susiklostė nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, todėl
ieškovas turėjo kuo skubiau pasirūpinti bent jau 2900 vnt. lauko uniformos
kostiumais. Dėl to ieškovas nupirko neskelbiamų derybų būdu 5605 vnt. nepristatyto
kiekio prekių, kad užtektų iki atviro viešojo pirkimo suorganizavimo. Nesutikta
su kasatoriaus argumentais dėl pernelyg didelės kainos ir neracionalaus lėšų
panaudojimo, nes nėra pagrindo lyginti 2007 m. pradžioje buvusias kainas su
2008 m. pabaigoje pasiūlytomis kainomis.
2.
Dėl
vienašališko sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas
aiškindamas šalių pasirašytos sutarties nuostatas padarė pagrįstą išvadą, kad
ieškovas turėjo teisę, nekviečiant tiekėjo, prekių garantinio termino metu paimti
prekę laboratoriniam bandymui iš pasirinktos siuntos. Pagrįstai nurodyta, kad
Prekių priėmimo taisyklės nenustato prekių kokybės tikrinimo tvarkos prekę
pateikus į apyvartą garantinio termino metu, todėl turi būti taikomas Sutarties
5.8 punktas. Kasatorius, kaip privatus verslo subjektas, turintis verslo
patirtį, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį ir jos dalyką, privalėjo numatyti ir
dėl savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo galinčius kilti padarinius, todėl
iš gautų raštų turinio turėjo suprasti, kad toliau netinkamai vykdant sutartį
ji bus nutraukta. SATRA Technology Centre laboratorijoje nustatyta, kad bandymų
rezultatai neatitinka Sutarties 3 priede nurodytų reikalavimų. Ieškovas 2008 m.
birželio 9 d. kreipėsi su prašymu dar kartą kreiptis į nepriklausomą
akredituotą laboratoriją. Šioje laboratorijoje pakartotinai atlikus prekių
atitikti Sutarties keliamiems reikalavimams buvo nustatyta, kad kasatoriaus
tiektos prekės neatitinka kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos.
3.
Dėl
įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas
visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino visus
byloje pateiktus įrodymus. Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio
6 d. išvada buvo atlikta tik dėl pluoštinės audinio sudėties, dėl kurios
pretenzijų ieškovas neturėjo. Kasatorius pats patvirtino, kad jo užsakymu
atlikto SATRA Technology Centre tyrimo išvadoje nustatyta, jog vienas rodiklių,
t. y. plėšimo jėgos, neatitinka Sutarties techninės specifikacijos reikalavimų.
Pagal Sutarties nuostatas bandiniai į laboratoriją yra siunčiami tik iš
kasatoriaus pristatytų prekių. Nurodyta, kad ieškovas neturi įrodymų, kokie
gaminiai buvo siųsti UAB „Čitas“, pagal kokius bandinius buvo atlikti tyrimai.
Kasatorius visų neatitikusių rodiklių tyrimo nėra atlikęs. Šalių pasirašytoje
sutartyje nėra nustatyto atleidimo nuo atsakomybės dėl kasatoriui tiekiamo
audinio tiekėjo kaltės.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
kreditoriaus sudarytų sutarčių kvalifikavimo pakeičiančiomis nutrauktą sutartį
CK 6.258
straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį
pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos
sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais
atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties
šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį
pakeitusios šalies nuostolius. Aptariamoji teisės norma nustato skirtingus
nuostolius, t. y. sutarčių objekto; prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai
pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir
kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar
pakeičiamosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad ieškovo sudarytos sutartys su
trečiaisiais asmenimis apeliacinės instancijos teismo be pakankamo teisinio
pagrindo buvo kvalifikuotos pakeičiančiomis kariuomenės lauko uniformos
kostiumų gaminimo ir tiekimo sutartimis, todėl kasacinio teismo kolegija
pasisako dėl pakeičiančių sandorių galiojimo sąlygų.
CK
6.258 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintos pakeičiančios sutarties sąvokos, jos
santykio su nutrauktąja sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad
pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo
sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar
pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu
požiūriu pakeistų pirmąją (žr. Remedies for non-performance Perspective from
CISG, UNIDROIT Principles & PECL. Chengwei Lui, 2003). Pakeičiančioji
sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir
neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės). Pakeičiančioji
sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios
sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo. Kita svarbi
sąlyga – tai, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą
terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis
terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek
reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš
karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai
išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę,
reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės
surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę, kiek įmanoma
mažesniais kaštais ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių
apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, numatytų nutrauktoje sutartyje
ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu.
Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad pakeičiančioji sutartis turėtų
būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT
Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš
nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių
bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui
užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2
dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu
terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.
Nagrinėjamoje
byloje kasatorius nurodo, kad ieškovo sudarytos sutartys su UAB „Tuma“ negalėjo
būti kvalifikuotos pakeičiančiosiomis dėl to, kad jų objektas, dalykas, kitos
sąlygos, darančios įtaką kainai, nesutampa. Kasatorius nurodo, kad toks
išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje Britų
Virginijos salų įmonė „Caramin properties Limited“ v. UAB „Estat“, bylos
Nr. 3K-3-530/2011. Pažymėtina, kad šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartyje pateikti išaiškinimai dėl kainų skirtumo kaip nuostolių nustatymo
būdo buvo padaryti siekiant nustatyti prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo
kriterijus, kai nevykdoma preliminarioji sutartis ir nesudaroma pagrindinė
sutartis, ar sudaroma ne tomis sąlygomis, nei buvo nustatyta preliminariojoje
sutartyje. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti
suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes yra ne aiškinimas
a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.
Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose,
taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo
faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis
Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos
Nr. 3K-3-419/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Antakalnio ūkis“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-494/2012;
kt.). Kasaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos ratio
decidendi šioje byloje negali būti taikoma, nes bylų faktinės aplinkybės
turi esminių skirtumų: pirma, nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra
susiklostę ne ikisutartiniai, bet sutartiniai santykiai, antra, pakeičiančioji
ir nutrauktoji sutartys savo teisine prigimtimi yra tos pačios – prekių gaminimo
ir pardavimo sutartys. Taigi nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka
tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali
skirtis.
Nagrinėjamoje
byloje buvo sudarytos sutartys pasiūti ir patiekti 15 000 vienetų lauko uniformų
Lietuvos kariuomenei. Ši sutartis nebuvo įvykdyta dėl 5605 vienetų. Su UAB „TUMA“
skubos tvarka buvo sudaryta sutartis dėl tokios pačios uniformos siuvimo ir
tiekimo 2900 vienetų, o likusiai daliai – sudaryta kita sutartis, kuria padidintas
vienetų skaičius, be likusių 2705 vienetų, dar 10 000 vienetų. Kolegija pažymi,
kad paprastai sutarties objektų kiekis turi atitikti tą kiekį, kuris buvo
neįvykdytas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jei kiekis skiriasi mažinančia
nuostolius linkme vien dėl šios aplinkybės nebūtų teisinio pagrindo jos
nekvalifikuoti pakeičiančiąja. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta
tinkamu sutarčių su UAB „TUMA“ kvalifikavimu pakeičiančiosiomis dėl tos dalies,
kiek tai liečia nepasiūtų ir nepatiektų uniformų kiekį. Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad ieškovas prašė atlyginti kainų skirtumą už 5605 vienetus. Tas faktas,
kad pagal pakeičiančiąją sutartį buvo nustatyta ir kitų uniformų gamyba,
nesudaro teisinio pagrindo dėl nepagamintų uniformų dalies netaikyti CK 6.258 straipsnio
5 dalies. Kasatorius pažymi, kad kainų skirtumai per dideli, nes ieškovas
sudarė sutartis viešųjų pirkimų būdu – neskelbiamomis derybomis (VPĮ 56
straipsnis), tačiau nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie leistų manyti, kad
kitas tiekėjas galėjo atlikti šį darbą mažesne kaina. Kolegija pažymi, kad vienokiu
ar kitokiu viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys bus sutartys sudarytos
protingomis sąlygomis, nes viešųjų pirkimų procedūros per se leidžia
pasiekti ekonomiškai naudingas sąlygas sutarties šaliai. Kita vertus viešieji
pirkimai nėra ex ante garantuojantys tinkamiausios pakeičiančiosios
sutarties, nes viešųjų pirkimų būdu sudaryta sutartis gali viršyti rinkos kainą
ir kt. Pažymėtina, kad pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos
prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės,
kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą – kaip nagrinėjamoje
byloje siekis aprūpinti laiku kariškius tinkama aukštus standartus atitinkančia
apranga – lauko uniformos kostiumais.
Dėl
sutarties nutraukimo teisėtumo
Kasaciniame
skunde teigiama, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių
susitarimą ir pažeidė informavimo apie būsimą sutarties nutraukimą tvarką.
Vienašališkas
sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor contractus
principo. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties
pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas
patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia
susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis
sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217
straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti
laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu
pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu
pažeidimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Prekių pirkimo–pardavimo
sutarties 9.1–9.3 punktuose yra nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo
atvejai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai vadovavosi šiomis šalių susitarimo nuostatomis, nes jos
neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Tai yra sutarties laisvės
principo išraiška. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje (2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.
B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m.
birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB,
bylos Nr. Nr. 3K-7-306/2012). Šiuo atveju ieškovas remdamasis Sutarties 9.1.2
papunkčio pagrindu vienašališkai nutraukė šalių sudarytą susitarimą, nes
tiekėjo (kasatoriaus) tiekiamos prekės neatitiko Sutarties 5.2 punkte nurodytų
reikalavimų (techninių reikalavimų). Taigi ieškovo Sutarties nutraukimas yra
atliktas pagal šalių susitarimo nuostatas ir jose įtvirtintą vienašališką
sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. netinkamos kokybės prekių tiekimą.
Kasaciniame
skunde taip pat keliamas klausimas dėl tinkamo šalies informavimo apie
vienašališką sutarties nutraukimą, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Byloje
įrodyta, kad kasatoriaus tiekiami lauko uniformos kostiumai neatitiko šalių
Sutartyje susitarto prekių kokybės standarto. Taigi šiuo atveju turi būti
įvertinta tai, ar šis kokybės reikalavimo nesilaikymas gali būti vertinamas
kaip pagrindas vienašališkai nutraukti šalių susitarimą. Ieškovas, nustatęs 21
lauko uniformos siuntos kokybės trūkumus, nusiuntė kasatoriui raštą, kuriuo
nurodė nemokamai pašalinti trūkumus ir pakeisti netinkamos kokybės prekes
tinkamomis. Kasatoriui to nepadarius ieškovas 2008 m. liepos 11 d. raštu
KVS-275 nutraukė su kasatoriumi sutartinius santykius Sutarties 9.1.2 punkto
pagrindu dėl tiekėjo tiekiamų prekių neatitikties Sutarties 5.2 punkte
nurodytiems reikalavimams (techniniams reikalavimams). Šiuo atveju, vertinant
vienašališkos sutarties nutraukimo pagrindo buvimą, turi būti atsižvelgiama ir
į prekę, kuri buvo tiekiama, t. y. lauko uniformos kostiumai, kurie buvo
reikalingi kariams, todėl ieškovas turi imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta,
jog visi kariai laiku turėtų reikiamą ir tinkamos kokybės aprangą. Pažymėtina,
kad lauko uniformos kostiumams buvo keliami aukšti kokybės standartai ir
kasatorius sudarydamas sutartį įsipareigojo jų laikytis. Dėl to tiekėjui
sistemingai pažeidinėjant Sutartyje įtvirtintus lauko uniformos kostiumų kokybės
standartus, ieškovas pagrįstai pagal Sutartyje nustatytus reikalavimus
vienašališkai ją nutraukė. Tokie kasatoriaus neteisėti veiksmai pažeidė ieškovo
interesus, todėl jam dar ilgiau laukti ir tikėtis, kad susitarimas bus toliau vykdomas,
nebūtų buvę proporcinga ir pagrįsta. Kasacinio skundo argumentas, kad po jų
2008 m. birželio 9 d. pateikto rašto, kuriame prašyta pakartotinai kreiptis į
SATRA Technology Centre dėl atliktų bandymo, iki 2008 m. liepos 9 d. negavo iš
ieškovo jokio atsakymo, todėl jiems nebuvo pagrindo manyti, jog Sutarties
nutraukimo procedūra buvo pradėta ir ji bus nutraukta, pripažintinas
nepagrįstu. Ieškovo 2008 m. liepos 9 d. rašte nurodyta, kad dėl kasatoriaus
išdėstyto prašymo jie pakartotinai kreipsis į tyrimus atlikusią laboratoriją,
jog dar kartą atliktų tyrimus dėl audinio sudėties. Gavus pakartotinio tyrimo 2008
m. birželio 26 d. duomenis, ši informacija buvo pateikta kasatoriui, o 2008 m.
liepos 11 d. atsiųstas raštas dėl Sutarties nutraukimo. Taigi būtent dėl
ieškovo siekio bendradarbiauti ir išsklaidyti galimas kasatoriaus abejones jo
paties prašymu buvo pakartoti laboratoriniai tyrimai dėl medžiagos kokybės ir
dėl šių pakartotinių tyrimų atlikimo Sutarties nutraukimo data persikėlė. Šie
ieškovo veiksmai, patvirtinantys jų norą bendradarbiauti ir siekį įsitikinti
pateiktų prekių kokybe, negali būti aiškinami kaip netinkamas kasatoriaus
informavimas apie Sutarties nutraukimą.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė
sutarčių laisvės principą ir šalių sutartyje nustatytą pagrindą laikė esminiu
pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį.
Dėl
atlygintinų nuostolių
Ieškovas
prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius nurodė 233 484,10 Lt nuostolių,
atsiradusių dėl kainų skirtumo, įsigijus prekių pirkimo–pardavimo sutartimis kasatoriaus
nepateiktų 5605 komplektų lauko uniformų kostiumų bei 61 951,01 Lt delspinigių.
Bylą nagrinėję teismai priteisė tiek prašytus 233 484,10 Lt, tiek 61 951,01 Lt
nuostolius, tačiau nepaaiškino, kodėl šiuo atveju netaikė nuostolių įskaitymo
principo.
CK įtvirtinta, kad netesybos –
tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas
privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai
įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai
– viena netesybų rūšių. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda
tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje
nurodoma, kad šalių teisė iš
anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad
kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi
sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus
nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.
N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos
Nr. 3K-3-401/2008).
Aiškinant netesybų ir nuostolių
santykį pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra
įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti
nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių
atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų
įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei
pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri
apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi
nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių
atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą
turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga
atlyginti nuostolius ir netesybas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta,
kad 61 951,01 Lt delspinigių suma susidarė remiantis Sutarties 6.4 punktu dėl
nustatytu terminu naujų prekių nepristatymo. Taigi delspinigiai buvo mokami už
vėlavimą, prekių laiku nepristatymą. Nuostoliai CK 6.258 straipsnio 5 dalies
pagrindu susidarė taip pat dėl Sutarties pažeidimo, tačiau pažeidimo pagrindas
buvo ne vėlavimas, bet netinkamos kokybės prekių pristatymas (Sutarties 5.8
punktu). Taigi, nors delspinigiai ir nuostoliai, apskaičiuoti remiantis kainų
skirtumo principu, kyla iš šalių sudarytos Sutarties pažeidimo, tačiau iš
skirtingo pobūdžio ir skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Dėl to
nagrinėjamu atveju netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir
netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, nes kyla iš
skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi,
kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovui atskirai priteisė 233
484,10 Lt nuostolių CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, o 61 951,01 Lt
delspinigių į šią sumą neįskaitė ir priteisimo nepanaikino.
Dėl specialių
žinių reikalaujančių įrodymų vertinimo
Kasaciniame
skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo
taisykles civiliniame procese, nes konstatavo, jog ieškovas tinkamai paėmė
laboratoriniam bandymui skirtą gaminį ir ieškovo pateiktos laboratorinių
bandymų ataskaitos nepaneigia kasatoriaus ir trečiojo asmens pateiktos tyrimų
išvados.
Teismas
civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai –
civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2
dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas pagrįsdamas kasatoriaus
pateiktą netinkamos kokybės lauko uniformų siuntą pateikė akredituotos SATRA
Technology Centre Ltd. Laboratorijos tyrimų išvadas (2008 m. gegužės 27 d. protokolas
Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT
0163382/0818/T2). Šios specialistų išvados pagal kasacinio teismo praktiką
priskirtinos rašytiniams įrodymams, nes jose yra žinių apie aplinkybes,
turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Z. V.
ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-3/2010; 2010 m.
vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VĮ
Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Taigi
teismas šiuos rašytinius įrodymus kartu su kasatoriaus byloje pateiktais
įrodymais turi vertinti pagal CPK 176–185 straipsnių nuostatas. Tam, kad
nagrinėjamu atveju įrodymai būtų įvertinti kaip patikimi, jie turėtų būti
paimami pagal šalių įtvirtintą susitarimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad
ieškovas netinkamai atliko gaminio laboratoriniams tyrimams paėmimo procedūras,
todėl jų pagrindu atliktų tyrimų rezultatai nelaikytini patikimais įrodymais.
Nustatyta,
kad ieškovui įvertinus kasatoriaus pateiktos 21 lauko uniformų siuntą, kilo
abejonių dėl jos kokybės. Dėl to iš šios siuntos buvo paimtas gaminys ir
atlikti laboratoriniai tyrimai. Akredituotos SATRA Technology Centre Ltd.
laboratorijos, reziduojančios Jungtinėje Karalystėje, tyrimų išvadomis (2008 m.
gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d.
protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2) nustatyta, kad ieškovo pateikti tirti lauko
uniformų pavyzdžiai neatitinka ginčo sutarties 3 priedo „Techniniai
reikalavimai prekėms“ keliamų audinio kokybės reikalavimų pagal keturis
rodiklius: 3 (didžiausioji jėga (metmenų ir ataudų kryptimis), N); 4 (matmenų
pokytis išskalbus ir išdžiovinus (metmenų ir ataudų kryptimis), proc.); 8
(plyšimo jėga (metmenų ir ataudų kryptimis) ir 9.1 (tepalo atstūmimas).
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šalių sudarytoje
pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta prekių kokybės kontrolės galimybė
gamybos (pirkėjo teisė tikrinti medžiagas žaliavas, jų įsigijimo dokumentus, o
tiekėjo pareiga leisti tai patikrini – 5.3 punktas); prekių priėmimo (5.5, 5.6
ir 5.7 punktai) ir prekių kokybės garantinio termino (5.8 punktas) metu. Šiuo
atveju prekių kokybė ieškovo buvo tikrinama garantinio termino metu. Teisė
pasirinkti gaminį laboratoriniams bandymams iš pasirinktos prekių siuntos susitarime
suteikta pirkėjui (ieškovui). Tą aplinkybę, kad tiekėjo (kasatoriaus)
dalyvavimas šioje procedūroje nenumatytas, pripažįsta ir pats kasatorius
kasaciniame skunde. Taigi šiuo atveju esant šalių susitarimui apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai taikė būtent jų susitartas sąlygas dėl prekių
kokybės tikrinimo ir netaikė bendrųjų taisyklių (Vyriausybės 1995 m. gegužės 12
d. nutarimu Nr. 681 patvirtintų Prekių priėmimo taisyklių). Remdamosi sutarčių
laisvės principu šalys susitarė dėl prekių kokybės tikrinimo būdo ir gaminio paėmimo
procedūros, todėl pagrindo, kodėl teismas turėtų šią tvarką aiškinti ne pagal
šalių susitarimą, bet pagal bendrąsias taisykles, kasatorius nepateikia. Dėl to
darytina išvada, kad nesusitarus Sutartyje dėl tiekėjo (kasatoriaus) būtino
dalyvavimo paimant gaminį laboratoriniams bandymams atlikti, ieškovo bandymų
paėmimas be kasatoriaus dalyvavimo laikytinas teisėtu ir tinkamu pagal šalių
susitarimo nuostatas.
Nagrinėjamu
atveju ginčo prekėms taikytinus kokybės standartus šalys susitarė šios
Sutarties priede. Taigi kasatorius, norėdamas paneigti ieškovo pateiktų
laboratorinių tyrimų išvadas, pateikė kitų laboratorinių tyrimų išvadas:
trečiojo asmens UAB ,,Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvadas,
Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio 6 d. išvadas, UAB ,,Čitas“ užsakymu 2008 m. rugsėjo 26 d. SATRA Technology Centre Ltd. laboratorijoje atlikto
žalios maskuojančios uniformos bandymo išvadas, Tekstilės tyrimų institute, Čekijoje 2008 m. rugsėjo 3 d. ir Tekstilės institute, Lenkijoje 2008 m. rugpjūčio 25 d.
atliktų tyrimų išvadas. Pažymėtina, kad kasatoriaus atliktų tyrimų gausa
savaime nelemia jomis patvirtintų išvadų patikimumo ir išsamumo, nepanaikina
ieškovų pateiktų 2008 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 26 d. tyrimų išvadų.
Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal
turinį. Ieškovas atlikęs tyrimus pagal susitarimo nuostatas pateikė šalių
susitarime nustatytos standartų visumos išvadą, o kasatoriaus pateikti tyrimai
yra fragmentiški, neapimantys visų ieškovo pateiktoje išvadoje tirtų rodiklių.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasatoriaus pateiktas
išvadas, pagrįstai nurodė, kad šiais tyrimais buvo tirti tik tam tikri audinio
kokybės rodikliai, o kiti, tarp kurių ir ieškovo nurodyti kaip neatitinkantys
techninių reikalavimų, netirti (Lietuvos tekstilės instituto, Tekstilės
instituto išvados). Taip pat tarp tirtų kokybės rodiklių buvo išvadas
patvirtinančių, kad medžiaga neatitinka ieškovo nustatytų audinio techninių
charakteristikų rodiklių (Tekstilės tyrimų instituto išvada). Kasatorius pats
taip pat pripažino, kad bandymo metu nustatyta, jog atsparumas plėšimui skersai
metmenų siūlų yra 38, kai tuo tarpu sutarties sąlygose šis rodiklis yra
nustatytas ≥ 60, taigi nukrypsta nuo Sutarties reikalavimų. Pažymėtina, kad
iš atliktų tyrimų nėra aišku, ar tirtas objektas yra tapatus ieškovo iš 21
prekių siuntos paimtam ir tirtam bandymui. Teismų taip pat nustatyta, kad
kasatorius netinkamos kokybės lauko uniformos kostiumus ginčo sutarties
pagrindu ieškovui patiekė ne pirmą kartą. Kostiumų audinio trūkumai (kostiumai
neatitiko keturių rodiklių, du iš jų analogiški šiuo atveju nurodytiems
trūkumams) buvo nustatyti ir 2008 m. balandžio 15 d. bandinių tyrimo metu toje
pačioje laboratorijoje (SATRA Technology Centre Ltd. laboratorijos išvada
Nr. FWT0162138/0813/T). Kasatorius šių tyrimų rezultatų neginčijo, pretenzijų
nereiškė, prekių trūkumus ištaisė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikydamas
įrodymų vertinimo taisykles padarė pagrįstą išvadą, jog, atsižvelgus į visų
įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą ir kitas svarbias aplinkybes,
kasatoriaus pateiktos tyrimų išvados buvo įvertintos kaip nesudarančios
pagrindo paneigti ar abejoti ieškovo pateiktų tyrimų išvadų pagrįstumu ir
teisingumu.
Dėl
kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro
CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir yra teisiškai nereikšmingi.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
tinkamai taikė CK 6.258
straipsnio 5 dalį, įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos
nagrinėjamu teisės klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti,
kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Atmetant
kasacinius skundus, kasatoriaus UAB „Eisiga“ turėtos bylinėjimosi išlaidos
neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Kasaciniame
teisme patirta 27,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį
skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovo UAB „Eisiga“ (j. a. k. 174936577) 27,01 Lt (dvidešimt
septyni litai 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių
inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas –
5660).
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Česlovas
Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė