Administracinė byla Nr. eA-275-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. P., L. P., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akvasanita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK (13.2)-166 (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti CDMEK išnagrinėti pareiškėjo UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir LSMUL Kauno klinikos) 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 (toliau – ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas) iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad CDMEK tinkamai neatliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtų funkcijų, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė teisės aktais nustatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų faktinių aplinkybių dėl skundo teikimo priežasčių ir aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
3. Paaiškino, kad Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja 2015 m. rugpjūčio 28 d. surašė A. P. profesinės ligos patvirtinimo aktą, kuris priimtas nevertinant svarbių (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimui/paneigimui tyrimų – A. P. (duomenys neskelbtini) transplantacijos metu pašalintų (duomenys neskelbtini) biopsijos ir operacinės medžiagos tyrimų rezultatų Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015, nes šių duomenų savalaikiai nepateikė LSMUL Kauno klinikos.
4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į CDMEK ir pagrįstai prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes objektyvūs duomenys, iš esmės paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. gavus SAM Asmens sveikatos departamento direktorės raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame aiškiai nurodyta, kad nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į profesinių ligų sąrašą ir nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus.
5. Pareiškėjo vertinimu, tik 2021 m. kovo 29 d. paaiškėjo esminės aplinkybės, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais, dėl to šis Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra neteisėtas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti panaikintas per se (savaime). Pažymėjo, kad procesas tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-2417-959/2021, tiek pareiškėjui teikiant skundą CDMEK yra išskirtinis. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2-57-920/2018 nurodant, jog nustačius, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 ir nurodyti pakitimai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) diagnozės, teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, kadangi atitinkamai būtų pagrindas spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės. Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2417-959/2021 buvo paskirta ir atlikta papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės aktas Nr. pEDM 5(35)/2021 (01) (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame yra padarytos reikšmingos išvados dėl A. P. mirties priežasties. Paaiškėjus, kad profesinė liga – (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta nepagrįstai, pareiškėjas kreipėsi į SAM.
6. Teigė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės laiku gauti maksimalios informacijos apie ginčo objektą, nes pagrįstai tikėjo, jog institucijos (Kauno klinikos) pateikė visą mirusiojo A. P. medicininę dokumentaciją ir duomenis apie visus atliktus tyrimus, nes tokius duomenis pateikti tiek teismui, tiek ir darbo medicinos gydytojai, rengusiai A. P. Profesinės ligos patvirtinimo aktą, valstybės institucijos (Kauno klinikos) turėjo pareigą pateikti. Tačiau itin svarbaus tyrimo – atviros (duomenys neskelbtini) audinio biopsijos – rezultatai nebuvo pateikti ir įvertinti rengiant Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
7. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie mirusiajam A. P. atliktą transplantacijos metu pašalintų (duomenys neskelbtini) audinio atvirą biopsiją, šie duomenys atitinkamai nebuvo pateikti ir įvertinti teismo medicinos ekspertų. Disponavimas šiais duomenimis būtų lėmęs savalaikį skundo CDMEK dėl A. P. profesinės ligos patvirtinimo akto pateikimą.
8. Pareiškėjas nesutiko su CDMEK formaliais motyvais, neva SAM nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti Vyriausybės teisės aktų nuostatų ir jų taikymo, todėl pateiktu klausimu pareiškėjo kreipimasis nuomonės į SAM negali pagrįsti skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto pateikimo CDMEK termino praleidimą.
9. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į SAM kreipėsi ne nuomonės, kaip nurodo atsakovas, o administracinės paslaugos, t. y. nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją dėl konkrečios ligos įtraukimo į profesinių ligų sąrašą pagal atitinkamą Europos profesinių ligų sąrašo kodą (ligos kodas ir pavadinimas pagal TLK-10-AM), siekiant atsakyti į specialiųjų žinių reikalaujantį klausimą, ar nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ ir ar nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus.
10. Pareiškėjas teigė, kad į SAM su prašymu nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją dėl nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) įtraukimo į profesinių ligų sąrašą pagal atitinkamą Europos profesinių ligų sąrašo kodą kreipėsi tinkamai, t. y. kreipėsi į tinkamą viešojo administravimo subjektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priėmė pareiškėjo prašymą ir savo kompetencijos ribose pateikė atsakymą. Pareiškėjo vertinimu, skundo atsakovui CDMEK padavimo terminą skaičiavo pagrįstai, nuo institucijos turimos informacijos pateikimo pareiškėjui momento, t. y. 2021 m. kovo 29 d., dėl to CDMEK Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, įpareigojant CDMEK išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
11. Pareiškėjas nurodė, kad surašant Profesinės ligos patvirtinimo aktą nebuvo kompleksiškai įvertinti A. P. asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenys, kurie buvo reikšmingi nustatant tinkamą ligos diagnozę. Taip pat nebuvo įvertinti duomenys apie A. P. gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir minimalus jų poveikio intensyvumas bei trukmė). Paaiškino, jog sprendimas A. P. diagnozuoti profesinę (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neegzistuojant būtinosioms sąlygoms profesinei ligai diagnozuoti, nes nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) yra neprofesinės kilmės. Ekspertizės aktas visiškai paneigė (duomenys neskelbtini) diagnozę. Šiuo atveju patvirtinta profesinė liga (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta jokiais objektyviais medicininiais tyrimais ir jų rezultatais, nustatyta atsižvelgiant tik į aplinkybes, susijusias su A. P. darbo UAB „Akvasanita“ aplinka bei formaliu faktu, kad UAB „Akvasanita“ gamybos procese yra naudojamas kvarcinis smėlis, kurio sudėtyje yra silicio dioksido.
12. Pažymėjo, kad šiuo atveju jokie neigiami galbūt kenksmingo aplinkos veiksnio dydžiai UAB „Akvasanita“ apskritai nebuvo nustatyti. Kompetentingų specialistų atlikti UAB „Akvasanita“ darbo vietos tyrimai, vertinant įvairius profesinės rizikos vertinimo veiksnius ir gautus rezultatus, patvirtino, jog UAB „Akvasanita“ buvo ir yra sudarytos saugios darbo sąlygos, taip pat ir A. P. darbinės veiklos laikotarpiu. Tirtose darbo vietose (formuotojo darbo vieta dirbtinio granito plautuvių rankinio užpylimo ceche, formuotojo kompiuterizuota darbo vieta) nukrypimų nuo leistinų normų ar nepagrįstai padidintos rizikos verčių nebuvo nustatyta.
13. Pareiškėjas nurodė, kad profesinės rizikos vertinimas atliktas atkūrus identiškas darbo sąlygas ir gamybos procesą, buvusius A. P. darbo laikotarpiu. Atlikus profesinės rizikos vertinimą, faktinių aplinkybių konstatavimo metu retrospektyviai atkurtos darbo vietos ir gamybinio proceso profesinė rizika buvo nustatyta kaip tinkama, neviršijanti teisės aktais nustatytų ribinių rodiklių.
14. Teigė, kad visiškai nėra aišku, kokiais išmatuotais kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) dydžiais remiantis buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuoti būtinas silicio dioksido kiekis darbo vietoje viršijo nustatytas normas, buvo pavojingas sveikatai ir objektyviai galėjęs nulemti profesinį susirgimą.
15. Pareiškėjas paaiškino, kad sprendimas dėl profesinės ligos patvirtinimo buvo priimtas tinkamai neįvertinus ir A. P. darbo vietos, jo vykdytų funkcijų ir įmonės sudarytų darbo sąlygų. Nebuvo įvertinta, kad A. P. buvo tinkamai supažindintas su darbo tvarka Bendrovėje ir reikalavimu dėvėti apsaugos priemones. Įdarbinimo metu 2009 m. birželio 25 d. A. P. buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniomis instrukcijomis, taip pat ir su 2006 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. 21 patvirtinta Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija Nr. 31, tą įrodo Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esantis A. P. parašas. Bendrovėje 2010 m. kovo 30 d. patvirtinus naujas instrukcijas ir A. P. nuo 2010 m. kovo 31 d. pradėjus eiti formuotojo pareigas, jis papildomai buvo supažindintas ir su naujomis instrukcijomis, taip pat ir su 2010 m. kovo 30 d. darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija. Darbo vietoje nebuvo realiai atliekami veiksmai, galėję sudaryti net hipotetines prielaidas susidaryti tokiam silicio dioksido kiekiui, kuris būtų pavojingas sveikatai, nes nei kompiuterizuotoje, nei dirbtinio granito plautuvių gamybos rankinio užpylimo darbo vietoje naudojamas smėlis nebuvo pavojingai apdorojamas. Paaiškino, jog smėlis (1–2 kartus per dieną) tebūdavo įpilamas į talpą, kurioje maišomos medžiagos plautuvių gamybai, ir tai trukdavo apie 30 min., o automatizuotas maišymo procesas vykdavo sandariai uždarytame mechanizme, iš kurio jokios maišomo smėlio ir kitų medžiagų dalys net objektyviai negalėjo patekti į aplinką.
16. Pareiškėjas teigė, kad surašant Profesinės ligos patvirtinimo aktą, nebuvo tinkamai įvertinta, jog pareiškėjo darbuotojai naudojo darbdavio išduotas asmenines apsaugos priemones (kaukes/puskaukes/respiratorius), kurios yra sertifikuotos ir maksimaliai apsaugančios nuo neigiamų oro taršos padarinių. UAB „Akvasanita“ dar 2010 m. kovo 30 d. direktoriaus buvo patvirtintas nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sąrašas, kuriame be kitų asmeninių apsaugos priemonių buvo išduodami ir respiratoriai. Šiuo atveju ir A. P. prieš atliekant darbines funkcijas, buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės. UAB „Akvasanita“ darbuotojams išduodamos asmeninės apsauginės priemonės atitinka aukščiausius kokybės standartus, t. y. kaukės, puskaukės yra sertifikuotos ES atitikties sertifikatais, kurie patvirtina, kad šios priemonės atitinka ES Tarybos direktyvą 89/686/EEC ir joms taikomus standartus.
17. A. P. darbo pobūdis, faktas, kad su biriomis medžiagomis, kurios hipotetiškai vertinant galėjo turėti įtakos silicio dioksidui patekti į orą, buvo dirbama labai trumpą laiko tarpą, jog darbo metu darbuotojai buvo instruktuoti ir jiems buvo darbdavio nemokamai suteiktos sertifikuotos asmeninės apsaugos priemonės (kaukės/ puskaukės/ respiratoriai), leidžia spręsti, kad UAB „Akvasanita“ buvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos, dėl to Profesinės ligos patvirtinimo aktas, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja realiai faktinei situacijai ne tik dėl profesinio susirgimo nebuvimo, bet ir neatitinka įrodymais pagrįstų realiai buvusių pareiškėjo darbo sąlygų profesinės rizikos rodiklių verčių vertinimo, dėl to Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti paneigtas.
18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
19. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu netenkino UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundo reikalavimų atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. darbo medicinos gydytojos surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, priimti ir išnagrinėti skundą bei pripažinti, jog profesinės ligos patvirtinimo aktu A. P. profesinė liga patvirtinta nepagrįstai ir panaikinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. CDMEK Sprendimą motyvavo tuo, kad UAB „Akvasanita“ praleido 2 mėnesių terminą skundui CDMEK paduoti, šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, teisės aktai nenustato CDMEK įgaliojimų jį atnaujinti, taip pat, šis terminas yra naikinamasis, todėl UAB „Akvasanita“ praleidusi 2 mėnesių terminą prarado galimybę pasinaudoti teise apskųsti profesinės ligos patvirtinimo aktą. Nagrinėdama UAB „Akvasanita“ 2021 m. gegužės 3 d. skundą CDMEK nustatė, kad Bendrovė Profesinės ligos patvirtinimo aktą gavo 2015 m. rugsėjo mėnesį, o skundą CDMEK UAB „Akvasanita“ surašė 2021 m. gegužės 3 d., tokiu būdu daugiau kaip penkis metus praleido terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.
20. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nesutikimo su CDMEK Sprendimu, kurį pareiškėjas grindė, tuo, kad CDMEK nesilaikė teisės aktais nustatytų taisyklių ir tai lėmė sprendimo nepagrįstumą, nurodė, jog šių taisyklių, kurių tariamai nesilaikė CDMEK, pareiškėjas nenurodė. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama atnaujinta civilinė byla Nr. A2-2417- 959/2021, kurioje atlikta papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas Ekspertizės aktas, atsakovas nurodė, kad ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškos išvados dėl A. P. mirties priežasties pateikti negalėjo dėl duomenų trūkumo (dėl autopsijos duomenų nebuvimo). Atsakovo nuomone, Ekspertizės aktas, kuriame nepadaryta kategoriška išvada, kokia liga lėmė asmens mirtį, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu paneigti Profesinės ligos patvirtinimo akto išvadą, kuri yra priimama įvertinus įrodymų visumą.
21. Atsakovo vertinimu, Ekspertizės aktas nelaikytinas pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. CDMEK nuostatai ar kiti teisės aktai nenustato teisės CDMEK atnaujinti praleistą 2 mėnesių terminą skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Nuostatai), 34 punkte nustatyta, jog per 2 mėnesius asmuo nesikreipęs į CDMEK, praranda galimybę šia teise pasinaudoti.
22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikia ir kitus su Ekspertizės akto išvadomis nesiejamus pagrindus (nebuvo tinkamai įvertinti darbo aplinkos profesinės rizikos veiksniai, darbo vieta, A. P. vykdytos funkcijos ir įmonės sudarytos darbo sąlygos) panaikinti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Tačiau pareiškėjas nepateikė pagrindų, kodėl dėl šių Profesinės ligos patvirtinimo akto trūkumų skundo negalėjo pateikti per teisės aktuose nustatytą 2 mėnesių terminą. Atsakovo vertinimu, dėl šių aplinkybių taip pat nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija) 17 punktu, darbo medicinos gydytojui įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga, per 10 darbo dienų po to, kai jam įtariama profesinė liga, pateikia laisvos formos visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius VDI teritoriniam skyriui. A. P. 2015 m. liepos 14 d. pateikė laisvos formos darbo aprašymą VDI Kauno teritorinio skyriaus vyresn. darbo inspektorei M. J.. UAB „Akvasanita“ direktorius 2015 m. liepos 28 d. raštu pateikė formuotojo A. P. rankinio formų užpylimo darbo vietos aprašymą, darbo vietos nuotraukas, darbo vietos profesinės rizikos vertinimo duomenis, naudojamų žaliavų saugos duomenų lapus, darbo sunkumo protokolą.
25. VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas, kuriuo A. P. nustatyta profesinė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutikdamas su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, vadovaudamasis Nuostatų 34 punktu pateikė skundą CDMEK, kuri priėmė ginčijamą Sprendimą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dalyvauja profesinių ligų tyrimo procese pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytą reguliavimą ir kompetenciją, t. y. gaudamas pranešimus apie įtariamas profesines ligas ar darbuotojo mirtį dėl įtariamos ūmios profesinės ligos, profesinės ligos priežasčių tyrimo, profesinės ligos patvirtinimo aktus bei išvadas, dalyvaudamas profesinių ligų priežasčių tyrime, pateikdamas turimus įmonės (-ių), kurioje (-iose) atliekamas lėtinės profesinės ligos priežasčių tyrimas, arba kitų įmonių analogiškose darbo vietose atlikto profesinės rizikos veiksnių matavimo archyvinius duomenis. Atsižvelgdamas į NVSC kompetenciją, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno klinikos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
28. Atsiliepime nurodė faktines aplinkybes, susijusias su 2015 m. rugpjūčio 28 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto teisėtumu bei pagrįstumu ir teigia, kad aktas buvo priimtas įvertinus visus rašytinius įrodymus, paciento nusiskundimus, pacientą veikusius profesinės rizikos veiksnius ir darbo sąlygas.
29. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir L. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
30. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, CDMEK pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti. CDMEK sprendimas visiškai atitinka ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką.
31. Teigė, kad CDMEK pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido 2 mėnesių terminą skundui paduoti, terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o teisės aktai nenustato CDMEK įgaliojimų jį atnaujinti. Be to, terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjui praleidus nustatytą terminą, išnyksta galimybė pasinaudoti teise apskųsti Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Pareiškėjas minėto akto per nustatytą terminą neskundė, su juo sutiko ir per 5 metus jokių pretenzijų niekam nereiškė.
32. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis bando pateisinti daugiau nei penkerius metus praleistą Profesinės ligos patvirtinimo akto apskundimo terminą, yra nepagrįstos, neturinčios jokios teisinės (ir medicininės) reikšmės ir klaidingai jo interpretuojamos.
33. Be to, pareiškėjo skundas turi būti atmestas ir dėl to, jog jis Profesinės ligos patvirtinimo aktą didžiąja dalimi ginčija remdamasis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui buvo žinomos nuo pat jo sudarymo dienos. Pareiškėjas bando įrodyti, jog priimant Profesinės ligos patvirtinimo aktą nebuvo įvertinti duomenys apie A. P. gyvenimo anemnezę, darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir minimalus jų poveikio intensyvumas bei trukmė). Skunde yra skiriama itin daug dėmesio argumentams, jog priimant minėtą aktą nebuvo nustatyti jokie neigiami galbūt kenksmingo aplinkos veiksnio dydžiai, nevertinta darbo raida bei aplinkybės, susijusios su asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Vis tik detalizuodamas akto trūkumus, pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis šiais pagrindais neteikė skundo per teisės aktuose nustatytą 2 mėnesių terminą. Pareiškėjui nenurodžius jokių pagrindų atnaujinti praleistą terminą dėl laiku neapskųstų kenksmingų aplinkos veiksnių dydžių, darbo raidos bei aplinkybių, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pareiškėjo skundas ir šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
II.
34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto panaikinimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Teismas nustatė, kad Kauno klinikų gydytoja 2015 m. birželio 18 d. užpildė nustatytos formos Pranešimą apie įtariamą profesinę ligą ir išsiuntė jį VDI Kauno teritoriniam skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui bei NVSC. A. P. 2015 m. liepos 14 d. pateikė laisvos formos darbo aprašymą VDI Kauno teritoriniam skyriui. Bendrovės vadovas 2015 m. liepos 28 d. VDI Kauno teritoriniam skyriui pateikė A. P. Rankinio formų užpylimo darbo vietos aprašymą, darbo vietos nuotraukas ir kitus rašytinius įrodymus.
37. VDI Kauno skyrius 2015 m. liepos 30 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-167. Kauno klinikų gydytoja R. R. 2015 m. rugpjūčio 28 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2015-07-30/S-167.
38. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. pateikė skundą CDMEK, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, priimti, išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pripažinti, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktu A. P. profesinė liga patvirtinta nepagrįstai ir jį panaikinti.
39. Atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas praleido 2 mėnesių terminą skundui paduoti, šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, teisės aktai nenustato atsakovui įgaliojimų jį atnaujinti. Pažymėjo, kad 2 mėnesių terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjas, praleidęs minėtą terminą, prarado galimybę pasinaudoti teise apskųsti Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
40. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog praleido skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto padavimo terminą, tačiau teigė, kad objektyvūs duomenys, iš esmės paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. gavus SAM atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, jog nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į profesinių ligų sąrašą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, terminas turi būti atnaujintas, nes pateiktas Ekspertizės aktas leidžia daryti priešingą išvadą nei buvo nustatyta Profesinės ligos patvirtinimo akte.
41. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Juridiniam asmeniui, užsiimančiam komercine veikla, turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
42. Teismas rėmėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, Nuostatais, ir nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius su skundu galėjo kreiptis į CDMEK, tačiau pareiškėjas į CDMEK kreipėsi praėjus daugiau kaip penkeriems metams. Pareiškėjas siekia, kad praleistas dviejų mėnesių skundo padavimo terminas būtų atnaujintas. Atsakovas teigia, kad nustatytas 2 mėnesių terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujintas.
43. Teismas sutiko su atsakovo argumentais ir pažymėjo, kad Nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas yra naikinamasis, todėl jis negali būti atnaujintas. Nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, nei Nuostatose nėra nustatyta, kad toks terminas galėtų būti atnaujintas. Taigi asmuo per du mėnesius nesikreipęs į atsakovą praranda galimybę šia teise pasinaudoti.
44. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, sprendė, kad su skundu į atsakovą pareiškėjas kreipėsi, nes atlikus papildomą ekspertizę buvo prieita prie kitos išvados nei nurodyta Profesinės ligos patvirtinimo akte, todėl, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas kitaip spręsti pareiškėjo atsakomybės klausimą.
45. Teismas pažymėjo, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis); faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Taigi civilinę bylą nagrinėjantis teismas įvertins visus civilinėje byloje esančius įrodymus ir pateiks išvadas dėl pateiktų rašytinių įrodymų viseto įvertinimo.
46. Teismas pareiškėjo skunde nurodytas kitas termino praleidimo priežastis ir argumentus vertino kaip nereikšmingus.
47. Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad CDMEK 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 3EK(13.2)-166 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. skundą dėl LSMUL Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 laikė išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teismas išvestinį skundo reikalavimą taip pat atmetė.
III.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881 redakcija) patvirtintas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatas (34 punktas), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su formaliu pirmosios instancijos teismo vertinimu, neva Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas yra naikinamasis, todėl jis negali būti atnaujintas, dėl to CDMEK pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.
50. Pareiškėjas pažymi, kad ginčai dėl užbaigto profesinės ligos tyrimo komisijos akto vyksta laikantis privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, skundą paduodant CDMEK, kuri nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktas nustato, kad, be kita ko, darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, nesutinkantis su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti CDMEK.
51. Pareiškėjas teigia, kad teisės aiškinimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju abstrakti teisės norma (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktas) tampa konkrečių šalių konkretaus elgesio taisykle, o teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas. Tam, kad galėtų tinkamai pritaikyti abstrakčią teisės normą konkrečiam ginčui spręsti, pirmosios instancijos teismui kilo imperatyvi pareiga atskleisti tikrąją ginčijamos teisės normos – Profesinių ligų ir apskaitos nuostatų 34 punkto – prasmę, tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
52. Vadovaujantis lingvistiniu (gramatiniu), sisteminiu Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkto aiškinimu, akivaizdu, kad juose nėra nustatyta, jog nurodytas 2 mėnesių terminas skundui paduoti yra naikinamasis terminas ir skundai dėl profesinės ligos patvirtinimo akto, praleidus šį terminą, nepriimami ir/ar nenagrinėjami, o priimti sprendimai, jų neapskundus, įsigalioja. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 44 straipsnio 8 dalyje taip pat nėra nustatyta, kad terminas darbuotojui, darbdaviui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritoriniam skyriui skųsti profesinės ligos patvirtinimo aktą Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai būtų naikinamasis terminas ir skundai dėl profesinės ligos patvirtinimo akto, praleidus šį terminą, nepriimami ir/ar nenagrinėjami, o priimti sprendimai, jų neapskundus, įsigalioja.
53. Pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, jog sutinka su CDMEK nurodytais argumentais dėl naikinamojo termino, tačiau nepateikia jokių argumentų, jų nepagrindžia jokia konkrečia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriam pavesta vieningos administracinių teismų praktikos formavimo funkcija, suformuota praktika. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs ginčo teisiniam santykiui nepalankios praktikos, kurioje būtų nurodyta, kad Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas yra naikinamasis.
54. Pareiškėjo vertinimu, būtent administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo (šiuo atveju, ar CDMEK išvada dėl profesinės ligos patvirtinimo akto ar paneigimo yra pagrįsta) vykdo administracinius ginčus nagrinėjančios institucijos kontrolę, dėl to Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas negalėtų būti naikinamasis, nes būtų užkirsta galimybė teismui įgyvendinti minėtos institucijos priimtų sprendimų kontrolę. Tol, kol skundas dėl profesinės ligos patvirtinimo akto gali būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (CDMEK), negalima teigti, jog skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti nustatytas 2 mėnesių terminas yra naikinamasis, atsižvelgiant ir į aplinkybes, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucija priima skundą dėl žemesnės institucijos priimto sprendimo ir jį išnagrinėja bei nurodo savo priimto sprendimo apskundimo tvarką.
55. Teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar CDMEK, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent teismas turi nustatyti, ar CDMEK tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu CDMEK, kaip speciali ekspertinė institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme.
56. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatyto 2 mėnesių termino yra nepagrįsti nei teisiniu reguliavimu, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašios kategorijos bylose. Nes priešingu atveju, būtų užkertama galimybė pirmosios instancijos teismui patikrinti specializuotos administracinius ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju CDMEK) sprendimo teisėtumą, įvertinti, ar CDMEK priimtas sprendimas (Išvada) yra/nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis.
57. Nagrinėjamu atveju analizuotas teisinis reguliavimas suteikė teisę pareiškėjui kreiptis į CDMEK su 2021 m. gegužės 3 d. skundu dėl Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167, kuriuo pareiškėjas pagrįstai, nurodydamas objektyvias skundo padavimo praleidimą lėmusias aplinkybes, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
58. Pareiškėjas teigia, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme sutiktina su pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
59. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės principą bei vieną iš fundamentaliųjų teisės principų – ex injuria ius non oritus (iš neteisės teisė neatsiranda), sudarė prielaidas tęstis teisiškai ydingai situacijai, padarė klaidingą išvadą ir net nevertino praleisto termino atnaujinimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nei CDMEK, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesilaikė teisės aktais nustatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų faktinių aplinkybių dėl Skundo teikimo priežasčių ir aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
60. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į CDMEK ir pagrįstai prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes objektyvūs duomenys, iš esmės paneigiantys Profesinės ligos patvirtinimo aktą, paaiškėjo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. gavus SAM Asmens sveikatos departamento direktorės raštą „Dėl informacijos suteikimo", kuriame aiškiai nurodyta, kad nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į profesinių ligų sąrašą ir nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus. Taigi tik 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjui paaiškėjo esminės aplinkybės, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais, dėl to šis Aktas, pagrįsta manyti, yra neteisėtas ir teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti panaikintas per se.
61. Pažymi, kad jau pats faktas, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2-57-920/2018 rodo, kad nustačius, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 ir nurodyti pakitimai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) diagnozės, teismo sprendimas, pagrįsta manyti, gali būti pakeistas, tai atitinkamai sudaro pagrindą spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės.
62. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad nagrinėjamu atveju juridiniam asmeniui, užsiimančiam komercine veikla, turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tokiu būdu darant formalią ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, daugiau kaip penkerius metus nesikreipdamas su skundu, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Pareiškėjas neturėjo galimybės laiku gauti maksimalios informacijos apie ginčo objektą, nes pagrįstai tikėjo, kad institucijos (LSMUL Kauno klinikos) pateikė visą mirusiojo A. P. medicininę dokumentaciją ir duomenis apie visus atliktus tyrimus, nes tokius duomenis pateikti tiek teismui, tiek ir darbo medicinos gydytojai, rengusiai A. P. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2015-07-30/S-167, valstybės institucijos (LSMUL Kauno klinikos) turėjo pareigą. Tačiau itin svarbaus medicininio tyrimo – atviros (duomenys neskelbtini) audinio biopsijos – rezultatai nebuvo pateikti ir įvertinti rengiant Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Pareiškėjas neturėjo jokios objektyvios galimybės dar 2015 m. sužinoti, kad LSMUL Kauno klinikos turi, tačiau dėl nežinomų priežasčių, nepateikė informacijos apie tai, kad A. P. atlikta atvira (duomenys neskelbtini) audinio biopsija, taip pat nepateikė šio pačio tiksliausio medicininio tyrimo rezultatų, kurie buvo gauti ir įvertinti tik po kelerių metų, t. y. atliktoje papildomoje deontologinėje ekspertizėje parengiant Ekspertizės aktą. Tik Ekspertizės akto ir jame daromų išvadų apie visai kitą susirgimą gavimas sudarė prielaidas pareiškėjui imtis aktyvių veiksmų ir rinkti duomenis, ar ekspertų nustatyta diagnozė pripažįstama profesine liga.
63. Tik gavus objektyvius duomenis apie nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) neįtraukimą į profesinių ligų sąrašą, pareiškėjui kilo būtinybė imtis kitų aktyvių ir pagrįstų veiksmų ir kreiptis su skundu į CDMEK. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, pareiškėjo kreipimasis yra pagrįstas ir objektyviai savalaikis, atsižvelgiant į išskirtinę situaciją, kad tik praėjus keleriems metams po 2015 m. rugpjūčio 28 d. darbo medicinos gydytojos surašyto Profesinės ligos patvirtinimo akto paaiškėjo aplinkybės apie dar 2015 m. atliktus svarbius medicininius tyrimus ir gautus rezultatus. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 patvirtinta, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl skundo CDMEK padavimo laiko, aplinkybių pagrindžia ir pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo CDMEK terminą pagrįstumą.
64. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1882- 555/2019 35 punkte konstatavo, kad LSMUL Kauno klinikų A. P. pažeistų (duomenys neskelbtini) patologinio tyrimo atsakymai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 (jų turinys) nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateikti ekspertams, surašiusiems ekspertizės aktą, tapo žinoma jau išnagrinėjus bylą, o taip pat pripažinus, jog ši aplinkybė atitinka esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės požymius, spręstina, kad egzistuoja pagrindas byloje procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios atsakovui (UAB „Akvasanita“) paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą. Kauno apygardos teismo neskundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai patvirtina, kad ir šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste egzistuoja faktinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui CDMEK paduoti, nes skundo praleidimą lėmė objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, pareiškėjui savalaikiai neturėjus itin svarbios informacijos apie LSMUL Kauno klinikose A. P. atliktą atvirą (duomenys neskelbtini) audinio biopsiją ir pažeistų (duomenys neskelbtini) patologinio tyrimo atsakymų Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015.
65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, neva minėtą civilinę bylą nagrinėjantis teismas įvertins visus civilinėje byloje esančius įrodymus ir pateiks išvadas dėl pateiktų rašytinių įrodymų viseto įvertinimo, neva Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant civilinės bylos atnaujinimo klausimą šioje stadijoje byla nenagrinėjama iš esmės, priešingai, tik vertinama, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės požymius. Ir nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės - Ekspertizės aktas - neturi būti vertinamas iš esmės, o kaip svarbių aplinkybių momentą patvirtinantis rašytinis įrodymas, kuris patvirtina, kad egzistavo svarbios termino pateikti skundą praleidimo priežastys.
66. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
67. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas skundui CDMEK paduoti yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.
68. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kadangi jis reglamentuoja skundo teismui padavimo termino atnaujinimą, o nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl termino paduoti skundą CDMEK atnaujinimo.
69. Atsakovo vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo atveju neaktuali, kadangi bylų aplinkybės skiriasi. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
70. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir L. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo priteisti iš UAB „Akvasanita“ bylinėjimosi išlaidas.
71. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu kategoriškai nesutinka, jame nurodytas aplinkybes laiko nepagrįstomis ir neatitinkančiomis faktiškai susiklosčiusios situacijos. Skirtingai nei įrodinėjama apeliaciniame skunde, norminiai teisės aktai ne visada aiškiai įvardija, ar konkretų materialiosios teisės terminą galima atnaujinti. Naikinamojo termino poveikis, nutraukiantis teisės galiojimą, dažniausiai išplaukia iš teisės normų, kurios tuos terminus nustato, turinio ir vartojamų lingvistinių konstrukcijų.
72. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, teisės akto nuostata, nurodanti, jog nesutikimas turi būti išreikštas ne vėliau kaip per du mėnesius (bet ne, pavyzdžiui, vien tik per du mėnesius) indikuoja būtent naikinamojo, bet ne atnaujinamojo termino nustatymą. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog teisės normose vartojamos formuluotės ,,ne daugiau kaip“, ,,ne anksčiau kaip“ mūsų valstybės teisėkūros sistemoje būdingos ir vartojamos būtent naikinamųjų terminų apibrėžimui.
73. Pareiškėjo poziciją papildomai paneigia aplinkybė, jog nei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nėra nustatyta, kad 34 punkte nustatytas terminas galėtų būti atnaujintas, nenustatomi tokio atnaujinimo atvejai ir sąlygos. Vadinasi, toks terminas yra laikomas naikinamuoju.
74. Teigia, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalis). Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikšmės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumą. Naikinamieji terminai savo pobūdžiu yra tam tikro pobūdžio sankcija už prievolės neįgyvendinimą, todėl šie terminai nustatomi tik išimtiniais ir ypatingais atvejais. Naikinamojo termino paskirtis – paskatinti asmenį įgyvendinti jam priklausančią teisę ar pareigą. Taigi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas yra akivaizdžiai naikinamasis. Pareiškėjui jį praleidus, šio termino atnaujinti negalima.
75. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad profesiniams susirgimams nustatyti, tirti ir ginčyti teisės aktuose yra nustatyta speciali tvarka, kuria pareiškėjas savalaikiai nepasinaudojo. UAB „Akvasanita“ teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Profesinės ligos tyrimo akto, iš esmės su juo sutikdamas. Įstatymų nustatyta tvarka nėra pasinaudota minėtų Nuostatų 22, 32 punktuose numatyta tvarka ir terminai ja pasinaudoti yra seniai praleisti. Svarbu tai, jog dėl profesinės ligos nustatymo pareiškėjas daugiau nei penkerius metus niekam nereiškė jokių pretenzijų, tokiu būdu patvirtindamas, jog laiko jį pagrįstu ir iš esmės su juo sutinka. Kadangi profesinis susirgimas buvo nustatytas pagal teisės aktų reikalavimus ir nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ginčytas, savo turiniu ir esme jis gali būti tapatinamas su administraciniu aktu. Taigi pareiškėjui ne dėl svarbių priežasčių praleidus 2 mėnesių terminą, teisės aktams nenustatant CDMEK įgaliojimų jį atnaujinti, ir šiam terminui esant naikinamajam, teisė apskųsti minėtą aktą išnyko.
76. CDMEK pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą atnaujinti terminą skundui dėl Profesinės ligos tyrimo akto paduoti. CDMEK sprendimas visiškai atitinka ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, yra pagrįstas įvertinus visą aktualią medžiagą bei faktiškai susiklosčiusią situaciją.
77. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas bando pateisinti daugiau nei penkerius metus praleistą apskundimo terminą, yra nepagrįstos, neturinčios jokios teisinės (ir medicininės) reikšmės ir klaidingai jo interpretuojamos.
78. Pareiškėjas nutyli, jog atnaujintoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. A2-2417-959/2021 2021 m. liepos 12 d. vykusio teismo posėdžio metu LSMUL Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja dr. R. R. (kuri ir sudarė aktą) buvo iškviesta ir apklausta kaip liudytoja būtent siekiant išsiaiškinti, ar papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas Ekspertizės aktas prieštarauja jos sudaryto akto išvadoms. Paprašyta teismo paaiškinti šią aplinkybę, gydytoja nurodė, kad naujai atliktos ekspertizės išvados tik patvirtina jos nustatytą ir akte įrašytą diagnozę. Paprašyta patikslinti, gydytoja paaiškino, jog pagal mokslinę medicininę literatūrą, (duomenys neskelbtini) yra laikomi (duomenys neskelbtini) sukelti pakitimai (duomenys neskelbtini). Vadinasi, Ekspertizės akte esanti išvada, jog labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini), tik papildomai pagrindžia, jog velionis sirgo (duomenys neskelbtini), kas ir buvo nustatyta Profesinės ligos tyrimo akte.
79. Tai reiškia, jog skirtingai negu įrodinėja pareiškėjas, naujai priimta papildoma ekspertizė tik patvirtina, kad Aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais. O tai, jog pareiškėjas pasirinko savarankiškai interpretuoti, jog esant nustatytai (duomenys neskelbtini) profesinės ligos diagnozė turi būti keičiama (nors tai, kaip tai patvirtino mokslų daktarė R. R., yra tik (duomenys neskelbtini) sukeltas padarinys, tuo iš esmės nepaneigiant sirgimo (duomenys neskelbtini), kuri yra profesinė liga, fakto), ir tuo pagrindu kreipėsi į SAM bei gavo jo paties nuomonę atitinkančią išvadą dėl (duomenys neskelbtini)nebuvimo profesinių ligų sąraše, turi būti laikoma teisiškai nereikšminga pareiškėjo veikla, kurią jis vykdo remdamasis ne didelę patirtį darbo medicinoje turinčių savo mokslų daktarų vertinimu, bet savo nuomone. Taigi tai, kad SAM išaiškinimas atitiko pareiškėjo prielaidą dėl jo nustatytos diagnozės nebuvimo profesinių ligų sąraše, nekeičia fakto, kad šią diagnozę nustatė ir parinko pareiškėjas, bet ne darbo medicinos profesionalė.
80. Pareiškėjo kreipimasis į CDMEK siekiant panaikinti Profesinės ligos tyrimo aktą buvo apskritai nemotyvuotas ir nepagrįstas – ne tik nesudarantis pagrindo atnaujinti daugiau nei penkerius metus praleistą naikinamąjį terminą, tačiau ir abejoti dėl Profesinės ligos tyrimo akte nustatytos profesinės ligos. Tiek pirminio, tiek apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia dirbtinai, nesant tam teisinių pagrindų, pakartotinai bylinėtis, remdamasi vien tuo, jog po Profesinės ligos tyrimo akto priėmimo gavo du naujus dokumentus, nepaisant to, kad juos esanti informacija niekaip nepaneigia jame esančių išvadų. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, ypatingai atsižvelgiant į bylos pobūdį ir faktą, kad dėl pareiškėjo pažeidimų kilo tokie skaudūs ir neatitaisomi padariniai – A. P. mirtis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog CDMEK Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, tuo tarpu dėl pareiškėjo pateiktų naujų rašytinių įrodymų pagrįstumo išvadas pateiks civilinę bylą Nr. A2-2417-959/2021 nagrinėjantis Kauno apylinkės teismas.
81. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
82. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
83. Nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
84. Trečiasis suinteresuotas asmuo LSMUL Kauno klinikos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
85. Nurodo, kad nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, nei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nėra nustatyta, jog aptariamas terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius su skundu galėjo kreiptis į CDMEK, tačiau tai padarė praėjus daugiau kaip penkerių metų terminui.
86. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais. Pažymi, kad nustatant profesinę ligą A. P. Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R. vadovavosi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087, ir įvertinusi duomenų visumą, gydytoja R. R. patvirtino profesinės (duomenys neskelbtini) diagnozę.
87. Ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog A. P. sirgo ir jo mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini), bet ši išvada (duomenys neskelbtini) diagnozės nepaneigia, nes ir (duomenys neskelbtini) yra būdingas (duomenys neskelbtini), kaip reakcija į (duomenys neskelbtini).
88. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) reikia diferencijuoti su (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji diagnozė gali būti atmesta remiantis profesine anamneze. Todėl kompleksiškai įvertinus būdingus (duomenys neskelbtini) simptomus ir požymius (nusiskundimai, ligos eiga, radiologiniai pakitimai, (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas, darbo aplinkoje buvusio veiksnio poveikio trukmė ir lygis) galima atmesti kitas galimas diagnozes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
89. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CDMEK 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 3EK (13.2)-166, kuriuo neatnaujintas terminas pareiškėjo skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
90. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtino akto paduoti, o teisės aktuose nustatytas 2 mėnesių apskundimo terminas yra naikinamasis, sprendė, kad CDMEK pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
91. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai aiškino Nuostatų 34 punktą, nepagrįstai sprendė, jog jame nustatytas 2 mėnesių apskundimo terminas yra naikinamasis, neatskleidė tikrosios Nuostatų 34 punkto prasmės, nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje būtų nustatyta, kad terminas yra naikinamasis, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
92. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
93. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
94. Pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką nustato Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita. Šių Nuostatų 28 punkte numatyta, kad darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustato. Pagal Nuostatų 31 punktą, darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustatęs, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą (3 priedas), įteikia jį darbuotojui ir per 3 darbo dienas paštu, faksu ar elektroniniu paštu išsiunčia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius per 3 darbo dienas nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje šio akto kopiją paštu, faksu ar elektroniniu paštu išsiunčia Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir darbdaviui (-iams), kurio (-ių) įmonėse buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas (Nuostatų 32 punktas). Darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (toliau – Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada) ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują (Nuostatų 34 punktas).
95. Byloje nustatyta, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas buvo surašytas 2015 m. rugpjūčio 28 d., skundas dėl šio akto panaikinimo bei prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto CDMEK išsiųstas 2021 m. gegužės 4 d., taigi akivaizdu, jog pareiškėjas praleido Nuostatų 34 punkte nustatytą terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas.
96. Pareiškėjas skunde CDMEK prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Nr. A2-2417-959/2021 teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo paskirta ir atlikta papildoma deontologinė ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas, kuriame daromos reikšmingos išvados dėl A. P. profesinės ligos. Be to, buvo pateiktas užklausimas SAM ir gautas atsakymas, jog nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Profesinių ligų sąrašą ir nėra pripažįstama profesine liga pagal kitus šio sąrašo punktus. Šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. kovo 29 d., kuomet advokatas elektroniniu paštu gavo SAM raštą „Dėl informacijos suteikimo“. Todėl Profesinės ligos patvirtinimo aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir išsamiais medicininiais tyrimais, dėl to yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė nesutikimo su Profesinės ligos patvirtinimo aktu argumentus.
97. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas Profesinės ligos patvirtinimo aktą, tikėtina, gavo 2015 m. rugsėjo mėn., skundą surašė 2021 m. gegužės 3 d., t. y. daugiau nei 5 metus praleido terminą skundui paduoti. Net nuo ekspertizės akto surašymo – 2021 m. vasario 23 d., pareiškėjas su skundu kreipėsi daugiau kaip po 2 mėnesių. Atsakovas taip pat nurodė, kad SAM nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti Vyriausybės teisės aktų nuostatų ir jų taikymo, todėl kreipimasis į SAM nuomonės nepagrindžia skundo dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto pateikimo CDMEK termino praleidimą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato teisės CDMEK atnaujinti praleistą terminą skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto pateikti, o Nuostatų 34 punktas nenumato galimybės pratęsti nustatytą 2 mėnesių terminą skundui paduoti. Taigi terminas yra naikinamasis ir asmuo, per 2 mėnesius nesikreipęs į CDMEK, praranda galimybę šia teise pasinaudoti. CDMEK Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, CDMEK nesuteikta teisė praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti, nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.
98. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti CDMEK praleido ne dėl svarbių ir nuo jo valios priklausančių aplinkybių, be to, Nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas skundui paduoti yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.
99. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktus argumentus, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto CDMEK paduoti, tačiau nesutinka, jog Nuostatų 34 punkte nustatytas terminas skundui paduoti yra naikinamasis.
100. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Nuostatai nenumato termino skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto CDMEK paduoti atnaujinimo ar pratęsimo galimybės, taip pat CDMEK nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, nenustato teisės CDMEK atnaujinti praleistą terminą skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti.
101. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) įtvirtinti terminai (per kuriuos asmenys gali teikti pareiškimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių) nėra materialinio pobūdžio, tai yra procesinių veiksmų atlikimo terminas, nustatytas administracinės bylos (nagrinėjamos viešojo administravimo institucijoje) šalims. Asmuo praleidęs terminą atlikti procesinį veiksmą, netenka teisės atlikti šį veiksmą, tačiau šias pasekmes konstatuoja viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėja asmens prašymą ir taiko procesines taisykles, nustatytas bylų nagrinėjimui institucijoje. Tam, kad po nustatyto termino asmens atliktas viešojo administravimo institucijoje procesinis veiksmas sukeltų teisines pasekmes, turėtų būti sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas. <...> nei minėtos specialiosios taisyklės (Nuostatai), nei bendrosios taisyklės, nustatančios administracinių bylų nagrinėjimą institucijoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės) nereglamentuoja minėtų terminų atnaujinimo klausimo. Tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens teisių, nagrinėjamu atveju procesinių teisių atlikti veiksmus viešojo administravimo institucijoje, kuomet teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013, išnagrinėtoje pagal darbdavio skundą, minėtos taisyklės suformuluotos padarius išvadą, kad nukentėjęs darbuotojas gali kreiptis su skundu į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nors yra pasibaigęs minėtose teisės normose nustatytas terminas, o valstybinis darbo inspektorius gali spręsti klausimą dėl skundo priėmimo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-602/2020).
102. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje (išnagrinėtoje pagal darbdavio skundą) Nr. A143-959/2014 nurodyta, kad <...> pareiškimų (pastabų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo terminų nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip darbuotojų (ne tik nukentėjusio darbuotojo, bet ir kitų darbuotojų, galinčių nukentėti tuo atveju, jeigu įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys operatyviai nebus pašalintos) darbo saugumas. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, kad administracinės procedūros (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas. Todėl tokio instituto taikymo galimybės byloje nagrinėjamoje situacijoje turi būti sąlygotos taikant panašius santykius reglamentuojančio ABTĮ normas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog tam tikros aplinkybės būtų laikomos pagrindu atnaujinti jau pasibaigusį procesą, turi būti laikomasi šių jų nustatymo kriterijų: kokybinis kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę išspręstiems ginčo santykiams; jų atsiradimo laike kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės objektyviai egzistavo bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu; subjektyvus jų paaiškėjimo kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokias aplinkybes nurodžiusiam asmeniui (pareiškėjui) jos ne tik nebuvo, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu.
103. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes ir remiantis teismų praktika sprendžiant panašius ginčus, konstatuotina, kad skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia asmens teisės paduoti skundą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė CDMEK Sprendime išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 34 punkte nurodytą skundo CDMEK padavimo terminą, tačiau nevertino, ar šis sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo skunde, paduotame CDMEK, nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, ar yra motyvuotas šiuo požiūriu skundžiamas administracinis sprendimas, ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.
104. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumo nėra pagrįstos konkrečiais argumentais, nes nėra išnagrinėti minėti esminiai bylos klausimai. Todėl negalima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.
105. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
106. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, t. y. iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-223-667/2023 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas). Pareiškėjo teigimu, įrodinėtinos aplinkybės baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sutampa, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje administracinėje byloje. Inkriminuojant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui, šiuo atveju pareiškėjo direktoriui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai sukėlė sunkius padarinius – A. P. susirgo profesine liga. Pareiškėjo skunde taip pat ginčijamos tos pačios aplinkybės – nesutikimas su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, paaiškėjus 2021 m. sausio 7 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. pEDM 5 (35)/2021 (01) išvadoms. Aplinkybės, konstatuotos teismo nuosprendyje, turės prejudicinę galią šioje administracinėje byloje.
107. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos sustabdymo klausimas nesprendžiamas.
108. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys M. P. bei L. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
109. Kadangi galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė