Civilinė byla Nr. 2A-179-330/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02331-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5
52.3; 121.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUNDAMENTUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2429-431/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUNDAMENTUS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dokaras“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Hanner development“) dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FUNDAMENTUS“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje BUAB „FUNDAMENTUS“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dokaras“ 233 737,45 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atliko daugiabučių gyvenamųjų namų statybos rangos darbus. 2008 m. gegužės 6 d. papildomu susitarimu šalys susitarė dėl įvažiavimo į aikštelę pamatų įrengimo. Ieškovas nurodė sutartus darbus atlikęs. Pasak ieškovo, atliktų darbų aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 buvo pasirašyti abiejų šalių, o aktai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 pasirašyti vienašališkai ieškovo atstovo. Ieškovas nurodė, jog atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 233 737,45 Lt.
Atsakovas UAB „Dokaras“ su ieškiniu nesutiko, nurodęs, jog atsakovas neturi pareigos sumokėti 5 procentus nuo atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytos sumos, kadangi ieškovas neįvykdė visų sutarties sąlygų. Aktai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 atsakovo buvo nepasirašyti pagrįstai, todėl negali sukelti pasekmių. Esant neigiamiems pamatų sėdimo bandymų rezultatams, atsakovas neturi pareigos darbus priimti ir už juos sumokėti. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. birželio 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 bei 2008 m. balandžio 24 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4, 2008 m. birželio 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 5 bei 2008 m. birželio 5 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 5, 2008 m. birželio 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 6 bei 2008 m. birželio 5 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 6. Nurodė, kad darbų priėmimo metu buvo atliktas rangovo atliktų darbų patikrinimas ir nustatyti šiurkštūs rangos sutarties pažeidimai: rangovas netinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę pateikti atlikimo laidavimo raštą, rangovas neatliko gręžtinių pamatų su išplūktu padu įrengimo darbo projekto privalomosios ekspertizės bei nepateikė užsakovui ekspertizės akto, rangovas nepateikė atliktų darbų grafiko, rangovas nepateikė geodezinių matavimų išpildomųjų nuotraukų. Pasak atsakovo, ekspertizės aktas turėjo užsakovui esminės reikšmės, nes netinkamas esminės statinio dalies – pamatų įrengimas gali sukelti itin sunkius padarinius. Esant nurodytiems darbų trūkumams, kilo pagrįstų abejonių dėl rangovo prievolės tinkamo vykdymo, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis, užsakovas nepriėmė atliktų darbų ir netvirtino baigiamojo akto, apie tai informavo rangovą. Atsakovas informavo ieškovą, kad darbai vykdyti nekokybiškai, betonavimo darbų bandymų rezultatai buvo neigiami, bandymai nebuvo atlikti pilnai, buvo netinkamai pildomas statybos darbų žurnalas, dėl ko techninės priežiūros vadovas neturėjo galimybės vertinti darbų tinkamumo, netinkamai pateiktos skaitmeninės nuotraukos. Atsakovas ieškovui nurodė, kad rangovas pateikė ne visas armatūros išpildomąsias nuotraukas, polių nuokrypos viršija leistinas, neatlikta darbo projekto ekspertizė aktuojamiems pamatams, neužpildytas statybos darbų žurnalas, neatlikti betono stingimo darbų bandymai ir kt. Ieškovui neištaisius sutarties vykdymo trūkumų, atsakovas jam pateikė pretenziją dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, taip pat nurodydamas, kad rangovas nepateikė užsakovui visų būtinų atitikties deklaracijų, sertifikatų ir bandymų protokolų. Kilus abejonėms dėl rangovo darbų kokybės, buvo atliktas pamatų natūrinis bandymas, kurio metu nustatyta, kad pamatų sėdimai neatitinka rangovo deklaruotųjų, o vienas iš pamatų viršijo leistinus nuokrypius, fiksuoti kiti trūkumai. Ieškovui netinkamai atlikus darbus pagal sutartį, šis neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktų, o atsakovas, nustatęs eilę minėtų trūkumų ir iki šiol neturintis teigiamų bandymų rezultatų, pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčijamus aktus, todėl jie pripažintini negaliojančiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo BUAB „FUNDAMENTUS“ ieškinį atmetė, o atsakovo UAB „Dokaras“ priešieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais rangovo UAB „FUNDAMENTUS“ ir užsakovo UAB „Hanner Development“, vykdant Statybos rangos sutartį Nr. HD-S-BJKIII-012-01-07-TV, pasirašytus 2008 m. birželio 5 d. atliktų darbų aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6. Priešieškinį dėl kitų reikalavimų atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto ir nebuvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas, todėl sprendė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti 34 441,95 Lt, kadangi ši apmokėjimo (nurodyto atliktų darbų aktuose Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3) dalis atsakovo sulaikyta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atliktų darbų aktai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ieškovo buvo pasirašyti vienašališkai. Teismas sprendė, jog byloje nebuvo paneigtos aplinkybės dėl netinkamos atliktų darbų kokybės ir netinkamo sutarties sąlygų vykdymo. Tai yra nepaneigta, kad ieškovas nepateikė atlikimo laidavimo rašto, neatliko gręžtinių pamatų su išplūktu padu įrengimo darbo projekto privalomosios ekspertizės, nepateikė užsakovui ekspertizės akto, nepateikė atliktų darbų grafiko; nepateikė geodezinių išpildomųjų nuotraukų, pateikė ne visas armatūros (inkarinių strypų) išpildomąsias nuotraukas, polių nuokrypos viršija leistinas; ieškovas neatliko darbo projekto ekspertizės, neužpildė statybos darbų žurnalo, neatliko betono stingimo darbų bandymų, nepridavė darbų techninės priežiūros vadovui, projekto priežiūros vykdymo vadovui, nepilnai atliko betono stiprumo gniuždymui bandymus, iškasto bei užpilto grunto sutankinimo laboratorinio patikrinimo bandymus; nepateikė galutinių išpildomųjų nuotraukų; nepateikė galutinio darbo projekto su žyma „Pastatyta taip“; rangovo pateiktas darbo projekto 2008 m. birželio 3 d. dalinės ekspertizės aktas pasirašytas jį surašiusio dalinės ekspertizės vadovo, kurio atestatas buvo baigęs galioti dar 2008 m. kovo 20 d., ekspertizės akte nurodyti faktinių aplinkybių neatitinkantys duomenys, nepateikė visų būtinų atitikties deklaracijų, sertifikatų ir bandymų protokolų. Teismo vertinimu, minėti trūkumai galėjo pagrįstai sukelti užsakovui abejones dėl atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Inžinerinė geodezija“, R. Š. individualios įmonės atliktų tyrimų duomenis, sprendė, jog tyrimų (bandymų) rezultatai yra neigiami (pvz., didesnis pamatų nuosėdis nei prognozuota, netolygus konstrukcijos sėdimas). Teismas nusprendė nesiremti ieškovo pateikto VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto atlikto tyrimo išvadomis, kadangi tyrimas yra atliktas tik 2011 m. vasario 14 d., t. y. po bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Teismas nevertino fiksuotųjų pamatų sėdimo rezultatų bei jų atitikimo norminių aktų reikalavimams, kadangi byloje nagrinėjamas ginčas dėl rangovo pareigos vykdyti sutartinius reikalavimus ir atlikti bandymus bei kontrolinius matavimus prieš priimant darbų rezultatą, o ne dėl konkretaus darbo trūkumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįvykdė įstatymų ir statybos rangos sutarties reikalavimų, pagal kuriuos prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai, o tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams, o tokie nebuvo nustatyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas ginčijamų aktų nepasirašė pagrįstai, todėl pripažino juos negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pripažinimo negaliojančiomis, kadangi nėra pagrindo jų laikyti ginčijamų darbų atlikimo aktų dalimi, be to, šiose pažymose nurodomas darbų kiekis ir jų vertė nebuvo ginčijami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „FUNDAMENTUS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties sąlygų vykdymo ir atliktų darbų kokybės. Aplinkybę, jog ieškovo atlikti darbai yra kokybiški, pakankamai patvirtina tas faktas, kad ant ginčo pamatų yra pastatytas pastatas. Tuo atveju, jeigu pamatai nebūtų tinkami naudoti, nebūtų tęsiami tolimesni statybos darbų etapai.
- Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo tirti teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pamatų sėdimo ir šio reiškinio įtakos pastatui. Tačiau teismo sprendimas grindžiamas formaliais sutarties pažeidimais.
- Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas faktiškai priėmė ieškovo atliktus darbus, kadangi ant ieškovo įrengtų pamatų buvo pastatytas pastatas. Sutartyje nėra sąlygų, kurių pagrindu sutarties kaina galėtų būti mažinama. Šalys susitarė dėl darbų atlikimo, o šią sąlygą ieškovas įvykdė.
- Formalūs sutarties pažeidimai, kurie neturėjo esminės reikšmės pamatų įrengimui, negali būti teisinis pagrindas atsakovui atsisakyti pasirašyti darbų atlikimo aktus. Ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo nurodytus atliktų darbų trūkumus. Atsakovas turi teisę ieškovo sąskaita taisyti trūkumus, tačiau negali atsisakyti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
- Teismas nevertino aplinkybės, jog paskutiniai rangos darbai atlikti dar 2008 metais. Nuo paskutinių darbų atlikimo praėjo 5 metai, per kuriuos nebuvo nustatyta defektų, dėl kurių pamatai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį. Teismas turėjo spręsti, jog pasibaigus garantiniam terminui, išnyko lėšų (5 proc. mokėjimų dalies) sulaikymo pagrindas.
- Vienintelis pagrindas atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktus galėtų būti tai, jog ginčo objekte viršijamos leistinos pamatų sėdimo normos. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog pamatai yra stabilūs ir atitinka reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo nevertinti R. G. ekspertizės akto.
- Darbo projekto ekspertinis vertinimas buvo atliktas, nes projekto vadovas ir projekto vyriausiasis architektas šio darbo projekto nelaikė netinkamu, įtraukė į projektinę dokumentaciją, juo rėmėsi, leido tęsti darbus, t. y. faktiškai ekspertinį vertinimą pripažino tinkamu. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog nebuvo pateiktos išpildomosios nuotraukos. Šią aplinkybę patvirtina duomenys statybos darbų žurnale bei techninio prižiūrėtojo akte dėl paslėptų darbų priėmimo.
Atsakovas UAB „Dokaras“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ieškovo BUAB „FUNDAMENTUS“ apeliacinį skundą atmesti , o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovo argumentai, esą ant pamatų yra pastatytos namo konstrukcijos ir pastatas eksploatuojamas, niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Nurodė, jog užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, o neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Apeliantas, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu nebuvo analizuotas visas bylos turinys, neleidžia spręsti, kad teismo sprendimas pagrįstas posėdyje neištirtais įrodymais. Atsakovas nesutiko su argumentu, jog sprendimas patenkinti priešieškinį paremtas tik formaliais pagrindais. Pasak atsakovo, ieškovas nepagrindė teiginio, jog darbai buvo priduoti statybos techninei priežiūrai, nepateikė statybos darbų žurnalo. Atsakovas nesutiko su ieškinio argumentu, esą nėra tikslo pateikti laidavimo dėl jau pasibaigusio darbų garantinio termino, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinas 10 metų garantinis terminas. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad pamatai yra stabilūs ir atitinka keliamus reikalavimus. Pasak atsakovo, ieškovas nepaneigė duomenų, jog pamatų sėdimas nemažėja, yra nestabilus ir netolygus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo - perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo - perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo - perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „FUNDAMENTUS“ (rangovas) ir atsakovas UAB „Hanner development“ (dabartinis pavadinimas UAB „Dokaras“) (užsakovas) 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. HD-S-BJKIII-012-01-07-TV, kurios pagrindu ieškovas atliko daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos rangos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties nuostatas už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti 875 000 Lt (t. 1, b. l. 12-25). 2008 m. gegužės 6 d. šalys sudarė statybos rangos sutarties papildymą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad ieškovas papildomai atliks įvažiavimo į aikštelę pamatų įrengimą, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 15 670,40 Lt (t. 1, b. l. 26-27). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ieškovui už atliktus darbus sumokėjo 654 397,01 Lt. Ieškovo atlikti darbai nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, pasirašytuose rangovo ir užsakovo, ir atliktų darbų aktuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, vienašališkai pasirašytuose rangovo (t. 1, b. l. 44, 46, 48, 50, 53, 56). Dalį ieškovo prašomo priteisti įsiskolinimo – 34 441,95 Lt sudaro pagal rangos sutarties nuostatas sulaikyta statybos darbų, perduotų atsakovui aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kainos 5 procentų dalis. Likusią skolos dalį sudaro statybos darbų, perduotų ieškovo vienašališkai pasirašytais aktais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, kaina: pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 – 162 078,30 Lt, pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 – 15 670,40 Lt, ir pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 – 21 546,80 Lt. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šalys laikėsi nuoseklios pozicijos: ieškovas tvirtino kokybiškai atlikęs darbus, todėl atsakovas nepagrįstai sulaikė 5 procentų dalį darbų kainos pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus ir vengia atsiskaityti už kokybiškai atliktus darbus, nurodytus aktuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6; atsakovas teigė, jog 5 procentų lėšų sulaikymo pagrindas neišnyko, o kadangi darbai atlikti nekokybiškai, atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, kuriuos pripažinus negaliojančiais atsakovas neturi prievolės už šiuos darbus mokėti ieškovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendžiamo ginčo esmę ir apimtį, turi pagrindą visų pirma įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo priešieškinio, kuriuo šis prašė pripažinti atliktų darbų aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 negaliojančiais. Tik nusprendus dėl ginčijamų aktų (ne) galiojimo, vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados bei apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio priteisti skolą už atliktus rangos darbus.
Dėl rangovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais
Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas šalių sudarytos rangos sutarties vykdymo aplinkybes, padarė išvadą, jog rangovas (ieškovas) neįvykdė įstatymų ir statybos rangos sutarties reikalavimų, pagal kuriuos prieš priimant darbų rezultatą, turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai, o tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Teismas, pažymėjęs, jog, rangovui neatlikus sutartimi nustatytų privalomųjų ekspertizių ir nepateikus užsakovui ekspertizių aktų bei numatytų bandymų rezultatų, neįvykdžius visų rangos sutarties 8.11 punkto reikalavimų, kai pamatų sėdimas fiksuojamas ir šiuo metu, sprendė, kad atsakovas ginčijamus darbų atlikimo aktus pasirašyti atsisakė pagrįstai, todėl juos (aktus) pripažino negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, be paminėto pagrindo, taip pat akcentavo eilę atsakovo nustatytų ginčo sutarties vykdymo trūkumų, kurie lėmė tai, jog ieškovo įrengti pamatai yra nekokybiški. Ieškovas (apeliantas) su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog formalūs sutarties pažeidimai nesuteikė atsakovui teisės atsisakyti priimti darbų rezultatą. Skunde pažymima, jog ta aplinkybė, kad ant ginčo pamatų buvo pastatytas statinys (pastatytos kitos gyvenamojo namo konstrukcijos), kad tas statinys stovi ir yra eksploatuojamas, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas darbų rezultatą faktiškai priėmė, o jų kokybė yra tinkama. Grįsdamas teiginį dėl tinkamos pamatų kokybės, ieškovas taip pat nurodė, jog stebimas pamatų sėdimas yra normalus, įprastas ir dėsningas procesas, o užfiksuoti sėdimo duomenys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko iš esmės pagrįstais.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad ginčijami aktai pripažinti negaliojančiais tik CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Taigi, byloje aptariamu atveju nesvarstytini kiti pagrindai, kuriems esant, įstatymų leidėjas suteikia teisę užsakovui atsisakyti priimti darbų rezultatą, t. y. kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis), arba kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šalių procesinių dokumentų turinį, sprendžia, jog byloje nėra ginčo dėl pastarųjų dviejų nurodytų pagrindų neegzistavimo.
Teisėjų kolegija mato pagrindą pirmiausia įvertinti atsakovo procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, jog ginčijami darbų atlikimo aktai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 negali sukelti teisinių pasekmių (t. y. būti ieškovo reikalavimo pagrindu), kadangi ieškovas nesilaikė šių darbų atlikimo aktų pasirašymo tvarkos. Kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovo pozicijai. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kuomet viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ginčo aktuose nėra atžymų apie užsakovo atsisakymą pasirašyti aktą bei nenurodytos atsisakymo pasirašyti priežastys, neleidžia daryti išvados jog įstatymų leidėjo nurodyta pasirašymo tvarka buvo iš esmės pažeista. Byloje esančio šalių dalykinio susirašinėjimo turinys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovui buvo sudarytos sąlygos priimti darbų rezultatus, o šis, atsisakydamas priimti darbus, atskiruose susirašinėjimo su ieškovu dokumentuose nurodė tokį jo elgesį sąlygojusias priežastis. Kita vertus, atsakovas neneigia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu darbų rezultato perdavimo procedūra faktiškai vyko. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad atsisakymo pasirašyti aktus faktas ir priežastys fiksuotos (atspindėtos) atskiruose dokumentuose, neleidžia konstatuoti analizuojamos vienašališko pasirašymo tvarkos pažeidimo ir savaime nedaro ginčijamų aktų negaliojančiais net ir nevertinant atsisakymo priimti darbų rezultatą priežasčių. Tokių duomenų buvimo faktas leidžia atmesti atsakovo argumentą, detaliai nevertinant kiekvienos atsisakymo pasirašyti aktus priežasties, kadangi šios aplinkybės bus vėliau vertinamos analizuojant atsisakymo pasirašyti ginčo aktus pagrįstumą.
Atsakovo atsiliepimo į ieškinį, 2008 m. balandžio 28 d. rašto (t. 1, b. l. 73), 2008 m. gegužės 28 d. rašto (t. 1, b. l. 74-75), 2008 m. birželio 16 d. pretenzijos (t. 1, b. l. 76) turinys patvirtina, jog ieškovas atsakovui pateikė ginčijamus atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovas pasirašyti (priimti) atsisakė dėl jo užfiksuotų tokių trūkumų: rangovas nepateikė laidavimo rašto, neatliko pamatų su išplūktu padu įrengimo darbų projekto privalomosios ekspertizės ir nepateikė jos akto, nepateikė atliktų darbų grafiko, nepateikė geodezinių išpildomųjų nuotraukų, nepilnai užpildė statybos darbų žurnalą, rangovo atlikti darbai nekokybiški, bandymai nepilni, bandymų rezultatai neigiami, polių nuokrypos viršija leistinas, neatlikti betono stingimo darbų bandymai, rangovas nepagrįstai reikalavo apmokėjimo už rangos sutartyje nenumatytų darbų atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, jog rangovas ne kartą kreipėsi į užsakovą, prašydamas priimti statybos darbų rezultatą. Užsakovo 2008 m. liepos 10 d. raštas rangovui patvirtina darbų perdavimo metu buvus tokią suformuotą užsakovo poziciją, kuria jis grindė atsisakymą priimti rezultatą pagal ginčijamus aktus: darbai nėra užbaigti – pamatai neužpilti smėlio - cemento skiediniu, pilnai neužpildytas statybos darbų žurnalas, nepateiktos išpildomosios nuotraukos, rangovo pateiktas darbo projekto dalinės ekspertizės aktas neatitinka faktinių duomenų (t. 1, b. l. 104-105). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu objektyviais duomenimis nepaneigė šių nustatytų trūkumų egzistavimo fakto. Šios teismo išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju svarstytina, ar išvardyti trūkumai sudarė pagrindą užsakovui (atsakovui) atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus.
Minėta, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rangovas (ieškovas) neįvykdė įstatymų ir statybos rangos sutarties reikalavimų, pagal kuriuos prieš priimant darbų rezultatą, turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai, o tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Atsakovo atliktų stebėjimų rezultatus pirmosios instancijos teismas prilygino neigiamiems bandymų ir (ar) kontrolinių matavimų rezultatams, t. y. vienam iš įstatyme numatytų pagrindų, kada galima atsisakyti priimti darbų rezultatą. Šalių sudarytos rangos sutarties 7.8 punkte nurodyta, jog rangovas įsipareigoja savo lėšomis ir rizika iki darbų perdavimo, dalyvaujant užsakovui, statybos techniniam prižiūrėtojui, esant reikalui – kompetentingos valdžios institucijos atstovui, savo lėšomis išbandyti, suderinti, paleisti įrenginius, sistemas ir kt. (išskyrus gręžtinio pamato su išplūktu padu bandymus). Jeigu išbandymo rezultatas išryškina tam tikrus darbų rezultato trūkumus, neatitikimus teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose, techniniame projekte, darbų dokumentuose ar sutarties dokumentuose iškeltiems reikalavimams, netinkamą funkcionavimą, netinkamą sistemų sureguliavimą ar defektus, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, kol nebus pašalinti minėti trūkumai ir kol tai nebus įrodyta patikimais bandymo rezultatais. Teisėjų kolegija pastebi, jog rangos sutartimi apeliantas įsipareigojo atlikti įvairius darbus, susijusius su pamatų įrengimu užsakovo objekte (pvz., parengti gręžtinių pamatų su išplūktu padu projektą, jį suderinti, šiuos pamatus įrengti, atlikti liftų šachtų betonavimo darbus ir kt.), tačiau tarp šalių kilo ginčas būtent dėl gręžtinių pamatų su išplūktu padu kokybės ir tinkamumo, užsakovui teigiant, jog rangovas neatliko šių pamatų bandymų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog rangovas (apeliantas) rangos sutartimi neįsipareigojo atlikti šių pamatų bandymų. Pažymėtina, jog cituotoje rangos sutarties 7.8 punkto nuostatoje, kurioje įtvirtinta rangovo pareiga atlikti būtinuosius bandymus bei užsakovo teisė priimti darbų rezultatą tik esant teigiamiems bandymų rezultatams, numatyta išimtis: „išskyrus gręžtinio pamato su išplūktu padu bandymus“. Nagrinėjamu atveju atsakovas akcentuoja apelianto pareigą atlikti būtent šių darbų bandymus, o dėl jų neatlikimo – tvirtina pagrįstai atsisakęs priimti darbų rezultatą. Aplinkybę, jog rangovo prievolės atlikti ginčo pamatų bandymus nenumatė rangos sutartis, patvirtina užsakovo pozicija, pareikšta jo rašte dėl atsisakymo pasirašyti ginčijamus aktus (t. 1, b. l. 74-75). 2008 m. gegužės 28 d. rašte dėl rangos darbų priėmimo Nr. S-825 paminėti atsakovo argumentai, esą pats rangovas tokiu būdu turi pašalinti užsakovo abejones dėl pamatų kokybės ir tokią pareigą prisiėmė gamybinio pasitarimo metu, neleidžia daryti išvados dėl rangos sutarties 7.8 punkto nuostatos, sietinos su pareiga atlikti bandymus, modifikavimo. Teisėjų kolegija objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida laiko atsakovo argumentą, jog raštuose dėl atsisakymo pasirašyti ginčijamus aktus nurodyti darbų trūkumai lėmė būtinybę atlikti bandymus, nors tokios prievolės pagal rangos sutarties sąlygas nebuvo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas neįrodė buvus apelianto pareigą atlikti gręžtinių pamatų su išplūktu padu bandymus, taigi ir jo teisę, neatlikus šių bandymų ar esant neigiamiems šių bandymų rezultatams, atsisakyti priimti darbų rezultatą pagal ginčijamus aktus. Ankstesnėje šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyti darbų trūkumai (pvz., netinkamas statybos darbų žurnalo pildymas, išpildomųjų nuotraukų nepateikimas ir kt.) sudarė pagrindą darbų rezultatą priimti su tam tikromis išlygomis (pastabomis), tačiau nesudarė pagrindo visiškai atsisakyti priimti darbų rezultatą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustačius apelianto pareigos iki darbų rezultato perdavimo užsakovui atlikti privalomus bandymus, pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagrindo atsisakyti priimti darbų rezultatą yra nepagrįsta. Kita vertus, šalims akcentuojant aplinkybę, jog sutarties vykdymo eigoje atsakovo iniciatyva gręžtinių pamatų su išplūktu padu bandymai visgi buvo atlikti ir, atsakovo vertinimu, jų rezultatai yra neigiami, teisėjų kolegija turi pagrindą įvertinti tiek pirmosios instancijos teismo išvadų, tiek šalių argumentų dėl ginčijamais aktais perduotų darbų kokybės pagrįstumą.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ginčo pamatų stebėjimo ataskaitose buvo užfiksuoti neigiami rezultatai. Šią išvadą teismas grindė atsakovo pateiktais duomenimis: UAB „Vilniaus rentinys“ atlikto pamatų pagrindo laikinosios galios tyrimo vertikalia apkrova išvadomis, UAB „Inžinerinė geodezija“ stebėjimo ciklų išvadomis, R. Š. individualios įmonės atlikto stebėjimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateikto VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto atlikto tyrimo išvadų nevertino. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog bandymų (stebėjimų) rezultatai buvo neigiami. Taip pat apeliantas nurodė, jog tokią pirmosios instancijos teismo išvadą lėmė ir netinkamas įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto skundo argumentais sutinka.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo užsakymu UAB „Vilniaus rentinys“ 2008 m. birželio 10-11 dienomis ginčo statybos objekte atliko gręžtinių pamatų su išplūktu padu pagrindo laikomosios galios tyrimus vertikalia apkrova. Atlikus bandymus, padaryta išvada, kad pamato Nr. 203 sėdimo praktiškai nebuvo, o pamato Nr. 273 sėdimai buvo didesni nei prognozuota (t. 1, b. l. 80-83). D. B. individuali projektavimo įmonė, įvertinusi šiuos duomenis, pasiūlė atlikti pamatų nuosėdžių stebėjimą (t. 1, b. l. 68). UAB „Inžinerinė geodezija“ atliekamų pamatų sėdimo stebėjimo ciklų išvadose teigiama, kad vidutinis sėdimas – 2,3 mm, didžiausias sėdimas ties kolona su marke Nr. 10 –5,3 mm (2-as ciklas); vidutinis sėdimas – 3,3 mm, didžiausias sėdimas ties kolona su marke Nr. 10 – 9,5 mm (3-as ciklas); kolonos sėda netolygiai, daugiausia sėdo kolonos su markėmis Nr. 10 – 11,4 mm, Nr. 2 – 6,5 mm, Nr. 13 – 6,0 mm (4-as ciklas); kolonos sėda netolygiai, per 12 mėnesių nuo praeito ciklo kolona su marke Nr. 10 sėdo 4,9 mm, Nr. 2 sėdo 4,4 mm, Nr. 13 sėdo 3,5 mm (5-as ciklas). R. Š. individualios įmonės atlikto 6-o ciklo stebėjimo metu taip pat pateiktos išvadas, kad pirmo ciklo (2008 m.) atžvilgiu užfiksuoti sėdimai ties markėmis Nr. 2 – 13,1 mm, Nr. 10 – 19,5 mm, Nr. 13 –10,5 mm (t. 1, b. l. 85-103, t. 2., b. l. 24-26, b. l. 99-103). Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pamatų sėdimo stebėjimų ataskaitose buvo užfiksuoti neigiami bandymų rezultatai. Teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę šių įrodymų analizę, neturi pagrindo pritarti teismo išvadai, jog minėti rezultatai yra neigiami. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrindė teiginių, jog atliktų bandymų (stebėjimų) rezultatai esą yra neigiami, t. y. jog pamatų nuosėdžių duomenys neatitiko teisės aktuose numatytų ar rangos sutartimi šalių aptartų dydžių (CPK 178 straipsnis). D. B. individualios projektavimo įmonės 2008 m. birželio 26 d. rašto turinys nepatvirtina, jog apelianto įrengti pamatai buvo nekokybiški, o matavimo duomenys – neigiami. Nėra aišku, kokią įtaką tinkamam rangovo prievolės vykdymui turėjo šios įmonės rašte minimi prognozuojami pamatų nuosėdžių dydžiai. Be to, atsakovo akcentuojamame dokumente (papildomos pastabos prie projekto užduoties - t. 2, b. l. 96), nurodyta, jog pamatų maksimalūs nuosėdžiai neturi viršyti 3 procentų polio skersmens. Tačiau UAB „Vilniaus rentinys“ 2008 m. birželio mėnesį (t. y. darbų rezultato perdavimo metu) atliktų bandymų duomenys patvirtina, jog tik vieno pamatų polio nuosėdis pasiekė 3 procentų (19,5 mm) ribą, tačiau jos neviršijo (t. 1., b. l. 83). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendžiamam klausimui yra reikšmingi tie duomenys, kokie buvo darbų rezultato perdavimo metu, todėl vėliau vykdytas pamatų sėdimo proceso stebėjimas (kaip matyti iš bylos duomenų, vykęs nuo pamatų įrengimo ir tęstas šios bylos nagrinėjimo metu), kuomet ant pamatų buvo pastatytos kitos pastatų konstrukcijos, pastatas pradėtas eksploatuoti, neturi įtakos ginčijamų aktų teisėtumo vertinimui. Kita vertus, pažymėtina, jog aptariami duomenys, nepagrindžia atsakovo pozicijos, kad pamatai yra nekokybiški, o jų bandymo rezultatai yra neigiami. Analizuojamuose stebėjimo duomenyse tik užfiksuoti konkretūs stabėjimų rezultatai, tačiau nėra pateikiamas išsamus jų vertinimas, t. y. nepateiktas objektyvių duomenų vertinimas, pagrindžiantis aplinkybę, jog pamatų nuosėdžių duomenys neatitinka rangovo įsipareigojimų, arba nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais patvirtintų standartų, arba kad faktinė pamatų padėtis keltų grėsmę pastatų konstrukcijos stabilumui. Ta aplinkybė, jog atsakovo pasitelktas specialistas, keliolika metų (bylos duomenimis bent jau 2008-2014 metų laikotarpiu) stebėdamas (vertindamas) pokyčius, vis nepareiškė objektyvios nuomonės dėl pamatų kokybės, t. y. nurodo subjektyvias prielaidas tik dėl tikėtinos būtinybės ateityje galbūt imtis veiksmų pamatų stiprinimui, o galutinį pamatų būklės įvertinimą nukelia į ateities laikotarpį, kuomet nebebus fiksuojamas pamatų nuosėdis, sudaro pagrindą abejoti šių atsakovo pateiktų duomenų (pamatų nuosėdžio vertinimo dalyje) objektyvumu ir teisingumu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pritarimas tokiai atsakovo pozicijai nepagrįstai suteiktų galimybę užsakovui vengti priimti darbų rezultatą neprotingai ilgą laiko tarpą – pavyzdžiui, metų metais stebėti darbų kokybės pokyčius. Ir nors, kaip minėta, apeliantas iki darbų rezultato perdavimo neturėjo pareigos atlikti bandymų, o atsakovas tuo pagrindu atsisakyti priimti darbų rezultatą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo akcentuojami duomenys, buvę darbų rezultato perdavimo metu, pagal byloje esančius įrodymus neleido abejoti pamatų kokybe. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto pateikto VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto atlikto tyrimo išvadose nurodyta, kad pamatų nuosėdžiai yra labai maži ir su keleriopa atsarga tenkina Eurocode 7 tokio tipo pastatams reglamentuojamų absoliučių ir santykinių nuosėdžių ribines reikšmes. Išvadose taip pat nurodyta, jog stebėjimo duomenys patvirtina, kad jau prasidėjo pamatų nuosėdžių stabilizacija, kuomet nuosėdžio greitis artėja prie nulio. Nurodoma, jog pamatai yra visiškai stabilūs ir atitinka keliamus reikalavimus, o plyšio grindyse atsiradimo priežastis nesusijusi su pamatų sėdimo procesu (t. 1, b. l. 172-174). Minėta, jog pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nurodęs, jog šis tyrimas yra atliktas tik 2011 m. vasario 14 d. Teismas taip pat nurodė, jog pamatų sėdimo rezultatų bei jų atitikimo norminių aktų reikalavimams vertinimas nėra šios bylos dalykas, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl rangovo pareigos vykdyti sutartinius reikalavimus ir atlikti bandymus bei kontrolinius matavimus prieš priimant darbų rezultatą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra visiškai pagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ankstesnėje šio sprendimo dalyje padarytą išvadą, jog apeliantas neturėjo pareigos atlikti sutartyje nenumatytų bandymų, pastaroji pirmosios instancijos teismo pozicija dėl analizuojamo įrodymo tampa teisiškai nereikšminga. Be to, spręstina, jog aptariamo tyrimo (pamatų nuosėdžio) atlikimo laikas taip pat nėra svarbus. Kolegija pastebi, jog atlikto tyrimo esmę sudarė tai, jog atsakovo pateiktų duomenų, gautų fiksuojant pamatų nuosėdžių duomenis, pagrindu buvo padarytos atitinkamos specialiųjų žinių pobūdį turinčios išvados, kurių teisingumo ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog tokio vertinimo duomenys įgalina daryti išvadą, kad ginčo pamatai yra kokybiški. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina šalių neginčijamas faktas, jog ginčo nagrinėjimo metu ant ginčo pamatų buvo sumontuotos kitos pastato konstrukcijos, o pats pastatas sėkmingai eksploatuojamos. Pažymėtina, jog aptariamas tyrimas apėmė ir stebėjimo duomenis nuo pat jų atlikimo pradžios, t. y. iš esmės nuo ginčijamų aktų pasirašymo momento, todėl šiuo tyrimu fiksuojama ne tik dabartinė, bet ir darbų rezultato perdavimo metu buvusi darbų rezultato būklė, kas aptariamu atveju yra svarbiausia. Atsakovo ar jo pasitelkto specialisto akcentuojamos prielaidos, jog būtina tęsti ginčo objekto stebėjimą, galbūt ateityje spręsti dėl pamatų stiprinimo, ir kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog apelianto darbas buvo atliktas nekokybiškai. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčijamus darbų atlikimo aktus. Neteisinga išvada lėmė tai, jog teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ginčijamų aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl atsakovo priešieškinis atmetamas. Kiti šalių argumentai neturi įtakos ginčijamų darbų atlikimo aktų teisiniam vertinimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl ieškovo reikalavimų priteisti skolą ir palūkanas
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 233 737,45 Lt skolą už atliktus darbus bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Šią skolą sudaro 34 441,95 Lt įsiskolinimas už darbus, atsakovui perduotus atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, o likusią skolos dalį sudaro 162 078,30 Lt suma pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, 15 670,40 Lt suma – pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, 21 546,80 Lt suma – pagal atliktų darbų aktą Nr. 6.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 34 441,95 Lt įsiskolinimą sudaro pagal rangos sutarties nuostatas užsakovo sulaikyta statybos darbų, perduotų atsakovui aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, mokėtinos kainos 5 procentų dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas (rangovas) nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto ir nebuvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo - priėmimo aktas, todėl ieškovas neturi teisės šios mokėtinų lėšų dalies reikalauti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog pasibaigus garantiniam terminui laidavimo rašto pateikimas nėra tikslingas. Apelianto nuomone, tokiu atveju spręstina, jog laidavimo rašto pateikimas neteko prasmės. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, nagrinėjant iš statybos rangos teisinių santykių kilusį ginčą pagal rangovo (ieškovas) reikalavimą dėl priteisimo iš užsakovo (atsakovas) šio remiantis statybos rangos sutartimi „sulaikytos“ 5 proc. mokėtinos sutarties kainos dalies bei užsakovo priešinį reikalavimą dėl nuostolių šiam ištaisius rangovo atliktų darbų trūkumus priteisimo, yra konstatuota, kad prievolės vykdymą užtikrinančiu susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“, iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. Rangos sutarties 8.5 punkte nustatyta, kad „iš kiekvienos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos užsakovas sulaiko 5 proc. sumos, kuriuos sumoka per 10 dienų po baigiamojo darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, numatytos sutarties 11.6 punkte, iš banko ar draudimo bendrovės pateikimo. Dėl šios priežasties užsakovo prievolė apmokėti 5 proc. nuo atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos neatsiranda tol, kol rangovas pilna apimtimi neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų. Rangovo reikalavimo teisės atsiradimas siejamas su tinkamu rangos sutarties 8.5, 8.11, 8.12, 8.13, 11.6 punktuose įtvirtintų sąlygų įvykdymu, t. y. baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymu bei rangovo prievolės pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą įvykdymu. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas neneigia nurodytų rangos sutarties sąlygų neįvykdymo, todėl sprendžia, jog šių lėšų (5 proc. nuo PVM sąskaitose faktūrose įrašytos mokėjimo sumos) sulaikymo priežastys neišnyko. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą (dėl 34 441,95 Lt sumos) atmetė. Šios lėšų dalies mokėjimo sulaikymo teisėto pagrindo nepaneigia ir apelianto argumentas, esą, pasibaigus garantiniam terminui, laidavimo rašto pateikimas neteko prasmės. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog laidavimo rašto nepateikimas tėra vienas šios darbų kainos dalies sulaikymo pagrindų, kadangi šalys net neneigė aplinkybės, jog baigiamasis darbų aktas nebuvo pasirašytas. Kita vertus, nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai dėl garantinio termino pabaigos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Analogiškai garantinio termino sąlyga nurodyta ir rangos sutartyje (11.2 punktas). Ir nors garantinio termino klausimas, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės nebuvo šalių keliamas ir teismo nagrinėjamas, tačiau kolegija, atsižvelgusi į atliktų darbų pobūdį, sprendžia, jog trumpiausias įstatyme numatytas terminas (5 metų) nagrinėjamu atveju netaikytinas. Kita vertus, byloje nustatytų aplinkybių trūkumas, ką iš esmės sąlygojo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos, neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl garantinio termino eigos, kadangi byloje nėra duomenų dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti (ši sąlyga garantinio termino eigai numatyta tiek sutartyje, tiek įstatyme). Taigi, apeliantas neįrodė garantinio termino pabaigos fakto, kuo jis ir grindė lėšų sulaikymo pagrindo esą formalų pobūdį (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 34 441,95 Lt skolos dalies.
Ieškovo paskaičiavimu, įsiskolinimas pagal byloje atsakovo priešieškiniu ginčytus atliktų darbų aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, sudarė 199 295,50 Lt sumą (162 078,30 Lt įsiskolinimas pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, 15 670,40 Lt – pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, 21 546,80 Lt – pagal atliktų darbų aktą Nr. 6). Atsakovo skolos dydį pagal atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 5 patvirtina šių aktų turinys, pažyma Nr. 4 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, PVM sąskaita faktūra serija FUN Nr. 049, pažyma Nr. 5 apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaita faktūra serija FUN Nr. 051 (t. 1, b. l. 51-56). Kadangi atsakovo reikalavimas ginčijamus atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais šiuo teismo sprendimu yra atmetamas, o kitais savarankiškais pagrindais aptariamas ieškovo reikalavimas nebuvo ginčytas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė faktiškai atlikęs aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nurodytus darbus, kurių vertė, fiksuota tiek pačiuose aktuose, tiek pažymose apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitose faktūrose – 177 748,70 Lt (CPK 178 straipsnis).
Atliktų darbų akte Nr. 6 bei jį pagrindžiančiose ir paaiškinančiose pažymoje Nr. 6 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei PVM sąskaitoje faktūroje serija FUN Nr. 052 nurodyta, jog akte nurodytu laikotarpiu ieškovas atliko statybos darbų už 21 546,80 Lt. Atsakovas 2008 m. gegužės 28 d. rašte dėl darbų priėmimo nurodė, jog nesutinka su papildomų 22 vienetų pamatų aktavimu. Nurodė, jog šių darbų nepripažįsta papildomais darbais (t. 1, b. l. 74-75). Iš darbų akto Nr. 6 turinio (akte pozicija Nr. 6) matyti, kad šalys susitarė dėl 97 vienetų pamato 430 įrengimo, tačiau faktiškai įrengta 110 vienetų, o šiuo aktu rangovas užsakovui perduoda 22 nurodyto pamato vienetus, t. y. 13 vienetų viršydamas šalių sutartą bendrą kiekį. Šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyta, kad visi darbai bei kitos rangovo prievolės vykdomi už sutarties kainą ir rangovas nereikalaus iš užsakovo mokėti jokių papildomų mokėjimų. Visos rangovo išlaidos, susijusios su rangovo prievolių pagal sutartį įvykdymu, yra įskaičiuotos į kainą (3.5 punktas). Jokie darbai pagal sutartį nėra ir negali būti laikomi papildomais darbais, jeigu šalys iki jų vykdymo pradžios dėl to kiekvienu atskiru atveju atskirai nesusitaria raštu (3.6 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalys raštu susitarė dėl pamato 430 papildomų vienetų įrengimo, todėl ieškovas neturi pagrindo už juos (papildomų 13 vienetų) reikalauti atsiskaitymo (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija mato pagrindą ieškovo reikalaujamą sumą pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 sumažinti 13 vienetų pamato 430 kaina – 12 732,20 Lt. Konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti 8 814,60 Lt (21 546,80-12 732,20 Lt) apmokėjimo. Susumavus įsiskolinimą pagal visus ginčijamus darbų aktus gaunama 186 563,30 Lt (162 078,30 +15 670,40 + 8 814,60) suma. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pagal rangos sutarties 8.5 punkto nuostatas iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo sulaikė dalį atsiskaitymo pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmiau padarytų išvadų, sprendžia, jog aptariamu atveju nurodyta ir ankstesnėje sprendimo dalyje išsamiai išanalizuota rangos sutarties nuostata, numatanti kainos dalies sulaikymo galimybę, taikytina ir ginčijamų atliktų darbų aktų bei jų pagrindų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priskaičiuotą įsiskolinimą pagal atliktų darbų aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 – 186 563,30 Lt, vadovaujantis rangos sutarties 8.5 punkto nuostata, sumažinti 5 procentais, t. y. iki 177 235,14 Lt sumos. Minėta, jog atsakovas poziciją šio ieškinio reikalavimo klausimu grindė savo priešieškinio argumentais, teigdamas, jog pripažinus atliktų darbus aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 negaliojančiais, ieškovas (apeliantas) netektų teisėto pagrindo reikalauti patenkinti ieškinį. Kitų reikšmingų atsikirtimo į ieškinį argumentų atsakovas nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, taip pat bylos procesinę baigtį atsakovo priešieškinio dalyje, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl skolos pagal ginčijamus atliktų darbų aktus priteisimo. Pripažinus ieškovo teisę į 177 235,30 Lt skolos priteisimą, tenkintinas ieškovo prašymas jo naudai priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2010 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsisakymo pasirašyti ginčijamus atliktų darbų aktus, todėl bylą išsprendė iš esmės neteisingai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo BUAB „FUNDAMENTUS“ ieškinį tenkinant iš dalies – ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Dokaras“ priteisiant 177 235,30 Lt skolos (51 330,89 eurų) ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o ieškinį likusioje dalyje ir atsakovo priešieškinį – atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kaip netekusių teisinės reikšmės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir apeliacinės instancijos teismas priešieškinį atmetė, atsakovui su priešieškinio pareiškimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, o ieškinys patenkintas iš dalies, pagal nurodytą teisinį reguliavimą iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai ieškovo reikalavimų daliai – 1 539 eurai. Valstybės naudai iš atsakovo taip pat priteistina 10 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas),
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUNDAMENTUS“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUNDAMENTUS“ (j. a. k. 300565757) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ (j. a. k. 111474036) 51 330,89 eurų skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ priešieškinį, pareikštą ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „FUNDAMENTUS“, atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ (j. a. k. 111474036) 1 549 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis