Pranešėja Klavdija Kruminienė                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-64/2010

Teisėja Rima Volikienė                                     Proceso Nr. 1-75-1-00429-2009-0

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.7.1.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,

gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,

nuteistajam R. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

            Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                R. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009-10-11 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), A. K. namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, pargriovęs sėdinčią ant sofos nukentėjusiąją G. F. , nusmaukęs jai kelnes ir apatines kelnaites, užgriuvęs ant jos ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kuri dėl fizinės negalios ir riboto suvokimo negalėjo pasipriešinti, nukentėjusiajai šaukiant Aušrą ją gelbėti, prieš nukentėjusiosios G. F. valią lytiškai su ja santykiavo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jei galima skirti bausmę atlikti lygtinai arba jį išteisinti. Nurodo, kad buvo nuteistas pagal jos girtos žmonos parodymus. Teigia, kad 2009-10-11 jis su žmona dirbo sode, gėrė alų, apie pietus pas juos atėjo du kaimynai, su jais išgėrė jų atsineštą 5 l alaus. Alų gėrė garaže, po to virtuvėje, išėjus kaimynams, jis su žmona pabaigė gerti alų, žmona nuėjo atsigulti į vaiko kambarį, o jis nuėjo į močiutės kambarį pažiūrėti pečiaus, užkišti „šiberį“, tuo metu močiutė sėdėjo ant sofos, kadangi močiutė neprigirdi ir neprimato, priėjęs arčiau pasilenkė surikti jai į ausį, kad užkišo „šiberį“ ir kad „nebelįstų prie pečiaus, nedėtų malkų“. Neišlaikęs pusiausvyros, užgriuvo ant močiutės, tada ji pradėjo šaukti, kad ją prievartauja. Jis atsistojęs atsiprašė močiutės, pasakė, kad nieko blogo nenorėjo, apsisuko ir išėjo iš kambario, tarpduryje sutiktai savo žmonai pasakė, kad netyčia užgriuvo ant močiutės, o pastaroji pradėjo šaukti, jog ją prievartauja, tada jis nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnai. Nurodo, kad policijai jo žmona pasakojo, kad močiutė buvo nusmauktomis kelnėmis ir sudraskytomis, tačiau tai netiesa. Nesupranta, kaip pareigūnai galėjo patikėti girtos moters parodymais, kai blaivi ji kitaip kalbėjo, bet parodymų nebegalėjo pakeisti. Teigia, kad jo žmona policijos nekvietė, nors parodymuose užrašyta, kad ji iškvietė policiją. Teigia, kad jam ir močiutės po ekspertizės grąžinti daiktai yra namuose, močiutės kelnės buvo nesudraskytos. Mano, kad policiją iškvietė pro šalį važiavęs asmuo, išgirdęs močiutės rėkimą, kad ją išprievartavo. Nurodo, kad ekspertų išvadoje nurodytas rastas sperminis skystis ant močiutės kelnaičių nesutampa su jo DNR, todėl prašo į tai atsižvelgti. Taip pat nurodo, kad ne vieną kartą yra išgelbėjęs močiutės gyvybę. Nurodo, kad kol buvo laisvėje, girdėjo kaip už sienos buvusi močiutė rėkdavo „kam aš taip melavau“, atsiprašinėdavo garsiai jo, kai būdavo dviese. Kol buvo laisvėje, žiemą darbų neturėdavo, jokių pašalpų negaudavo, močiutės slaugos nespėjo susitvarkyti, daug kartų ją veždavo pas gydytojus, maistui pinigų vos užtekdavo, skolindavosi iš žmonių, po to grąžindavo arba atidirbdavo. Gyvendavo iš močiutės gaunamos pensijos. Nurodo, kad liepos 12 d. nuo elektros užsidegus namui, ištempė laukan močiutę, taip dar kartą išgelbėjo jos gyvybę, nors liko be pastogės, daiktai buvo supilti vandeniu, pradėjo remontuoti stogą iš savivaldybės gautų 700 Lt, juos turėjo gauti rugpjūčio 15 d. Teigia, kad dabar, kai jis yra suimtas, nėra kam sutvarkyti namo, šeima liko be namų ir prarado maitintoją, nes jis vasarą dirbdavo padienius darbus, jo uždirbtų pinigų užtekdavo maistui. Taip pat teigia, kad grįžęs po trijų metų nebeturės nieko – nei šeimos, nei turto, liks vienas, nes jo motina yra mirusi, o tėvas turi kitą šeimą. Prašo atsižvelgti į tai, kad močiute rūpinosi, duodavo jai maisto. Mano, kad jei močiutė būtų dalyvavusi teisme, ji būtų sakiusi tą patį, kad išsigalvojo. Nurodo, kad per tą laiką, kada buvo laisvėje, močiutei spaudimo nedarė, su ja nebendravo, tik nunešdavo pavalgyti ir iškūrendavo pečių. Teigia, kad dabar jei žmona pasakė, kad jis kalėjime, tai mano, kad močiutei yra didesnis stresas. Nurodo, kad buvo susitaręs dėl legalaus darbo, tačiau šį darbą prarado.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nepadarė procesinių pažeidimų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasmę, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant atskirus duomenis ir jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga vertinant įrodymus – jie turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgišką nukentėjusiojo asmens būklę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pasinaudodamas bejėgišką nukentėjusiosios būklę dėl fizinės ligos ir riboto suvokimo, išžagino savo močiutę G. F. . Liudytojos A. K. parodymais nustatyta, kad R. B. tą dieną buvo labai girtas. Išgirdus močiutę šaukiant pagalbos ir eidama į jos kambarį, tarpdury sutiko R. B. , kuris atrodė raudonas ir sušilęs. Kambaryje ji pamatė sėdinčią ant lovos močiutę, kuri taisėsi numautas iki batų megztas kelnes, kurios buvo sudraskytos. Močiutė pasakė, kad ją „išgvaltavojo“, t.y. išprievartavo anūkas R.. Byloje nebuvo nustatyta ir apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog liudytoja A. K. galėtų apkalbėti R. B. ar šį nusikaltimą galėjo padaryti kitas asmuo. Liudytojos A. K. parodymai yra nuoseklūs ir jie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, taip pat jie patvirtinti teismo ekspertizių aktų išvadomis ir kitais duomenimis. Specialisto išvada Nr. G 1433/09(04) patvirtina, kad tampone su G. F. makšties turiniu rastas sperminis skystis, tai rodo, kad 5 parų bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą su tiriamąja buvo atliktas lytinis aktas į makštį (b.l. 25). Specialisto išvada Nr. S 415/09(01) patvirtina, kad ant užtiesalo, tampone su G. F. makšties turiniu, ant kelnaičių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Ant R. B. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe (b.l. 35-40). Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-77/2010 išvadoje nurodyta, kad nors nukentėjusioji ribotai suprato su ja atliktų veiksmų esmę, dėl fizinės negalios ir riboto suvokimo negalėjo pasipriešinti nusikalstamiems veiksmams, tačiau galėjo suvokti juos faktų lygmenyje (b.l. 50-53). Asmens blaivumo testas Nr. 19000 liudija, kad R. B. buvo nustatytas girtumas 2,08 promilės (b.l. 7). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio naikinti ir nuteistąjį išteisinti.

Apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės sušvelninimo ar bausmės vykdymo atidėjimo taip pat negali būti patenkintas, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, į tai, kad padarė sunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų - močiutę, kuri dėl savo ligų, senatvės buvo bejėgiškos būklės, negalėjo jam pasipriešinti, gyveno jo namuose ir buvo nuo jo priklausoma, ir padarė pagristą išvadą, kad apeliantui skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką R. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau bausmę paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nepažeidė BK 54 str., 49 str. nuostatų, o apeliantui paskirta bausmė už padarytą sunkų nusikaltimą savo dydžiu nėra per griežta. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, dėl ko būtų pagrindas nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Taigi, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam labiau švelninti. Kadangi R. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkiu, jam negali būti pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

n u t a r i a:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Klavdija Kruminienė

Teisėjai                                                                                                 Irena Ivanovienė

                                                                                                                        Nijole Matuzevičienė