VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, 

dalyvaujant pareiškėjui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Mūsų amatai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai).

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – atsakovė), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad 2015 m. sausio 15 d. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ buvo priimtas į darbą 0,75 etato Vilniaus pataisos namų valgyklos virtuvėje, taikant 0,5 darbo užmokesčio koeficientą. Nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo            14 d. dirbo ir žuvininku, ir mėsininku, ir indų plovėju, tačiau darbo užmokestis buvo vienodas. Per mėnesį turėdavo tik 3–4 laisvas dienas. Dirbdavo po 8 val., už viršvalandžius nemokėdavo. Nors buvo priimtas kaip pagalbinis darbuotojas, tačiau, dirbdamas žuvininku, žuvį turėjo ir apdoroti, ir iškepti, o už darbą mokėjo tik kaip pagalbiniam darbininkui. Tuo metu, kai dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje. Be to, dirbdamas virtuvėje nė karto neišsimiegojo, tapo irzlus, jautrus, nervingas. Nuolatinis iškvietimas į darbą sudarydavo nepatogumų rašant laiškus, skaitant, sportuojant.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ pareiškėjas paties prašymu nuo 2015 m. sausio 15 d. buvo paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 darbo užmokesčio apmokėjimo koeficientą.

Pagal sutartį, sudarytą tarp valstybės įmonės „Mūsų amatai“, UAB „Pontem“ ir Vilniaus pataisos namų, valstybės įmonė „Mūsų amatai“ įsipareigojo Vilniaus pataisos namų atrinktus darbuotojus įdarbinti pagalbiniais darbininkais ir suteikti UAB „Pontem“ išsinuomotoje valgykloje, esančioje Rasų g. 8, Vilniuje, paslaugas, reikalingas maisto gamybos proceso metu, kurias atliktų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ paskirti pagalbiniai virtuvės darbuotojai. Sutartyje nustatyta, kad nuteistieji gali dirbti 8 val. per dieną, 40 valandų per savaitę. Nuteistieji turi teisę patekti į valgyklą tik su paskyra. Į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašytas nuteistojo faktiškai konkrečią dieną dirbtas laikas ne visada sutampa su paskyrose nurodytu laiku. Paskyros kitai savaitei rengiamos savaitės pabaigoje. Kadangi tuo metu neįmanoma nustatyti, kokios gamybos apimtys ir koks nuteistųjų poreikis bus konkrečią savaitės dieną, į paskyras įrašomi visi nuteistieji. Prasidėjus konkrečiai savaitei, UAB „Pontem“ valgyklos vedėjas įvertina tos dienos valgiaraštį, maisto proceso ruošimo apimtis ir nusprendžia, kurie nuteistieji turi teikti paslaugas ir kiek laiko tai truks. Paskyrų duomenys su darbo laiko žiniaraščių duomenimis gali nesutapti ir dėl to, kad nuteistieji tuo metu gali sirgti, būti konvojuojami, išeiti į pasimatymus ir pan. Vieninteliu dokumentu, žyminčiu valgykloje realiai kiekvieno nuteistojo teiktų paslaugų kiekį, laikytinas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Iš valstybės įmonei „Mūsų amatai“ pateiktų darbo laiko žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas per dieną dirbdavo po 6 val.

Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 494 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo aprašą (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos namų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiškėjas buvo įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, taikant 0,5 koeficientą. Kadangi pareiškėjas dirbo 0,75 etato, jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo proporcingai mažesnė.

Nuteistieji įdarbinami pagalbiniais darbuotojais, nespecializuojami, jiems kiekvieną dieną virtuvėje gali būti pavedama atlikti skirtingas užduotis. Pareiškėjas su pareigybės aprašymu buvo supažindintas pasirašytinai, dėl atliekamo darbo pretenzijų nekėlė. Pagal pareiškėjo skundą 2016 m. kovo 15 d. Valstybinė darbo inspekcija Vilniaus pataisos namuose esančioje valgykloje atliko neplaninį patikrinimą, tačiau pastabų dėl nuteistųjų darbo neturėjo.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir netinkamų darbo sąlygų neatitinka tikrovės, nes visą darbo laikotarpį darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas, pretenzijų dėl jo dydžio nereiškė, todėl valstybės įmonė „Mūsų amatai“ neturėjo pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamai skaičiuojamo darbo užmokesčio, nesuteikto poilsio laiko dirbant Vilniaus pataisos namų valgykloje nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007,                      2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio                11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas ir 2009 m. birželio 5 d. nutarimu išdėstytas nauja redakcija Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų darbo sąlygos nustatytos BVK 128 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose nustatytais atvejais. BVK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Aprašo 4 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal Aprašo 11 punktą už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. dirbo ir žuvininku, ir mėsininku, ir indų plovėju, tačiau darbo užmokestis buvo vienodas, per mėnesį turėdavo tik 3–4 laisvas dienas, už viršvalandžius nemokėdavo.

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. (b. l. 24–25, 27), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas dirbo Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio virtuvės darbuotoju laikininku.

Iš 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 12 dienų po 6 valandas per dieną. Viršvalandžių nedirbo, suteiktos 5 poilsio dienos (b. l. 53). Iš 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 19 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 55). Iš 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. kovo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus kovo 10 d. – dirbo 5 valandas, viršvalandžių nedirbo, suteikta 10 poilsio dienų (b. l. 57). Iš 2015 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas  2015 m. balandžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus balandžio 30 d. – dirbo 5 val., viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 59). Iš 2015 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteikta 11 poilsio dienų (b. l. 61). Iš 2015 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus birželio 23 d. – dirbo 5 val., viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 63). Iš 2015 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. liepos mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 65). Iš 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus rugpjūčio 14 d. – dirbo 5 val., viršvalandžių nedirbo, suteiktos 10 poilsio dienų (b. l. 67). Iš 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 8 poilsio dienos (b. l. 69). Iš 2015 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 71). Iš 2015 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 73). Iš 2015 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 18 dienų po 6 valandas per dieną, išskyrus gruodžio 23 d. ir gruodžio 31 d. – dirbo po 5 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteikta 13 poilsio dienų (b. l. 75). Iš 2016 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 11 poilsio dienų (b. l. 77). Iš                2016 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 79). Iš 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo mėnesį dirbo virėju 7 dienas po 8 valandas per dieną, išskyrus kovo 11 d. ir kovo 13 d. – dirbo po 7 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 7 poilsio dienos (b. l. 81).

Iš nuteistųjų išvedimo į darbą paskirstymo duomenų (b. l. 92–113) matyti, kad nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjas dirbo indų plovykloje, o nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. kovo 15 d. – virtuvėje.

Pagal Aprašo 12 punktą nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Kaip matyti iš 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pareiškėjas šventinę dieną, t. y. 2016 m. kovo 11 d., dirbo 7 val., tačiau 2016 m. kovo 12 d. jam buvo suteikta poilsio diena.

Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos daugiau nei 3–4 poilsio dienos per mėnesį. Pareiškėjas švenčių dienomis, išskyrus 2016 m. kovo                11 d., ir savaitgaliais nedirbo. Jo darbo valandų skaičius neviršijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo trukmės per dieną, nes dirbo tik po 6 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. sausio 15–2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sąlygų ar netinkamo apmokėjimo už darbą teikė pretenzijas ar prašymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų poilsio dienų ir neapmokėjimo už viršvalandinį darbą atmestini kaip nepagrįsti.

Iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (b. l. 8–9) matyti, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių. Šios pažymos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjui teisingai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio.

Kaip matyti iš virtuvės darbuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Pontem“ generalinės direktorės A. T. 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 08-10-419 (b. l. 83–85), 1.2 papunkčio, virtuvės darbuotojas atlieka pagalbinius darbus virtuvėje, pagal 1.22 papunktį, vykdo visus kitus teisėtus padalinio vadovo, vyr. virėjo, dietisto reikalavimus. Su pareiginiais nuostatais pareiškėjas susipažino 2015 m. sausio 15 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo virtuvės darbininku. Kadangi įrodymų, kad pareiškėjas dirbo žuvininku ar mėsininku, byloje nėra, todėl šis jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad tuo metu, kai dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį teiginį, todėl jis laikytinas abstrakčiu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų dėl apmokėjimo pareiškėjui už darbą, poilsio dienų suteikimo, pareiškėjo žeminimo virtuvėje nuteistųjų akivaizdoje, t. y. nebuvo vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                    Irena Paulauskienė