(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, Daivai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovei advokatei L. S., atsakovei L. B., atsakovui R. U., jo atstovui advokatui Z. B., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams R. U. ir L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje dalyvauja M. M..

Išnagrinėjusi bylą, teisėja

nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovės L. B. 1845,49 Eur negrąžintos skolos, 461,87 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas, o iš atsakovo R. U. 2946,04 Eur negrąžintos skolos, 737,31 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas (b.l. 1-6, t. I). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriuo sumažino pareikštus reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės L. B. 1669,59 Eur negrąžintos skolos, 417,85 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas, o iš atsakovo R. U. 2770,14 Eur negrąžintos skolos, 693,29 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas (b.l. 72-73, t. II).

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2005 m. ieškovas  ir jo sutuoktinė M. M., taip pat atsakovai vyko į (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovas paskolino atsakovams tam tikrą pinigų sumą, reikalingą visoms kelionės išlaidoms apmokėti, o atsakovai įsipareigojo ieškovui šią pinigų sumą grąžinti, bet ne vėliau nei po  metų, skaičiuojant nuo kelionės pradžios. Visas su šia pramogine kelione susijusias išlaidas tiek už save bei sutuoktinę, tiek už atsakovus apmokėjo ieškovas. Ieškovas nurodo, kad lėktuvo bilietai ir viešbutis kainavo 6260,14 Eur, išlaidos, susijusios su vizų išdavimu, 192 Eur, maistas kavinėse, restoranuose, išlaidos moteliuose, viešbučiuose, pramogų parkuose, prekybos centruose, automobilių nuoma 5207,82 Eur, išlaidos, susijusios su taksi paslaugomis ir automobilio nuoma, 124,19 Eur. Viso ieškovas keturių asmenų kelionei išleido 11784,15 Eur, o kiekvienam asmeniui atskirai 2946,04 Eur.

Pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas kaip paskolos davėjas įsipareigojo suteikti paslaugos gavėjams pinigines lėšas, o paskolos gavėjai atsakovai įsipareigojo gautą sumą grąžinti ieškovui, tačiau ne vėliau nei po metų nuo kelionės pradžios. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, t.y. praėjus nuo kelionės pradžios metams, skola ieškovui už kelionės išlaidas taip ir nebuvo grąžinta. Atsakovai pradėjo vengti ieškovo, todėl ieškovas įspėjo atsakovus dėl pinigų grąžinimo elektroninių laiškų pagalba. Atsakovai elektroniniais laiškais skolą pripažino, tačiau delsė ją grąžinti, tikindami ieškovą, kad pagal atsakovo sudarytą skolos grąžinimo grafiką skola bus netrukus grąžinta. Tačiau toks grafikas atsakovo nebuvo sudarytas, skola grąžinta tik dalinai, atsakovei L. B. sumokant ieškovui 1100,55 Eur. Todėl ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str., 6.154 str. 1 d., 6.256 str., teikia atsakovams reikalavimą dėl negrąžintos paskolos priteisimo ieškovo naudai. Taip pat pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti materialiąsias palūkanas, kurias skaičiuoja už laikotarpį nuo 2010-03-27 iki 2015-03-27 ir grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str., bei procesines palūkanas. 

Atsakovai pateikė byloje atsiliepimą (b.l. 87-89, t. I), kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pagal prigimtį paskolos sutartis yra realinė, kas reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises ir pareigas sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimas yra esminė sutarties sąlyga. Ieškovas nepateikė į bylą jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai ir ieškovai buvo sudarę ginčo paskolos sutartį ir gavę iš ieškovo paskolos pinigus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 str. fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu jos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinės formos. Paprastos rašytinės sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valia, išreikšta raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 str., reglamentuojančiame paskolos sutartį, nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos davėjo pasirašytas raštelis arba kitas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios  atskirais raštais, laiškais ir pan. Jos reikšmė yra ta, kad  skolos raštelyje yra išreikšta vienos iš sutarties šalių valia, jis išduodamas kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių reiškia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Šioje byloje ieškovas nėra pateikęs leistinų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovams. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo vykdytus mokėjimus neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, nes nėra patvirtinti jį išdavusio banko, o iš jų matyti, kad visus mokėjimus atliko pats ieškovas asmeniškai savo interesais. Ieškovo pateikti elektroniniai laiškai neįrodo paskolos suteikimo fakto, nes nėra pasirašyti atsakovų, iš jų turinio negalima nustatyti nei ginčo paskolos dydžio, nei paskolos sutarties sąlygų, nei paskolos sutarties sudarymo ir paskolos sumos perdavimo atsakovams fakto. Taip pat atsakovai atsiliepime nurodo nesutinkantys su reikalavimu dėl palūkanų už neįrodytos paskolos suteikimą bei prašo jam taikyti 5 m. ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2006 m., praėjus metams nuo kelionės pradžios.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (b.l. 106-107, t. I) nurodė, kad ieškovas paskolino atsakovams pinigines sumas gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu, todėl šios lėšos laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškiniu.

Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (b.l. 110-114, t. I), prašė ieškinį tenkinti. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas papildomai nurodė, kad kelionė į (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2005-04-03, o baigėsi 2005-04-22. Tai patvirtina į bylą pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad pirmasis mokėjimas esant kelionėje už ieškovą, trečiąjį asmenį ir atsakovus buvo atliktas 2005-04-03 (duomenys neskelbtini) sotinėje (duomenys neskelbtini), nes nesant tiesioginio skrydžio į  (duomenys neskelbtini) šalys skrido per (duomenys neskelbtini). Paskutinis mokėjimas kortele buvo atliktas 2005-04-22. Paskolos sutarties sudarymo faktą liudija 2005-03-30 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas (mokėjimas už lėktuvo bilietus ir viešbutį), ieškovui priklausančios kortelės sąskaitos ataskaita už 2005-03-01 – 2005-03-31 laikotarpį (mokėjimas už vizas), ieškovui priklausančios kortelės sąskaitos ataskaita už 2005-04-01 – 2005-04-30 laikotarpį (mokėjimas už kavines, restoranus, motelius, viešbučius, automobilių nuomą, pramogų parkas), ieškovui priklausančios kortelės sąskaitos ataskaita už 2005-05-01 – 2005-0531 laikotarpį (mokėjimas už (duomenys neskelbtini) automobilio nuomą). Tai liudija, kad ieškovas perdavė pagal šalių susitarimą atsakovams pinigines lėšas, susijusias su kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidomis, atlikdamas už juos mokėjimus kelionių agentūrai UAB „Oasis Tours“, (duomenys neskelbtini) ambasadai, tiesiogiai viešbučiams, maitinimo įstaigoms, įmonėms, nuomojančioms automobilius, pramogų parkams. Taigi esant ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, atsižvelgiant į tai, jog lėšos pervestos už kelionės išlaidas tiesiogiai kelionių agentūrai, maitinimo įstaigoms, viešbučiams bei su šiais mokėjimais sietinuose dokumentuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervestų lėšų paskirtį, būtina remtis kitais įrodymais. Tokiais įrodymais ieškovas nurodo elektroninį susirašinėjimą, taip pat atsakovės atliktus mokėjimus ieškovui  už kelionę į (duomenys neskelbtini) nuo 2008-01-25 iki 2009-12-04, kas liudija atsakovų patvirtinimą skolos ir įsipareigojimą ją grąžinti.

Atsakovai, atsakovo R. U. atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas kartu su sutuoktine trečiuoju asmeniu M. M. ir atsakovais 2005-04-03 vyko į poilsinę kelionę (duomenys neskelbtini). Ši kelionė truko nuo 2005-04-03 iki 2005-04-22 (b.l. 110-111, 115-116, 139-143, 148-153, t. I). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl tokio pobūdžio kelionės organizavimo sutarė ieškovas ir atsakovas neformalioje aplinkoje 2004 m. pabaigoje, tarpusavio pokalbių metu išsiaiškinę, kad abu turi giminių (duomenys neskelbtini), apie ką vėliau pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui. Jokių rašytinių sutarčių dėl tokios kelionės organizavimo ieškovas ir atsakovai nepasirašė. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad žodiniu tarpusavio sutarimu atsakovas rūpinosi kvietimų į (duomenys neskelbtini) organizavimu atsakovo dėdės pagalba, o ieškovas pasisiūlė sumokėti už bilietus į (duomenys neskelbtini), kitas išlaidas, ką jis ir padarė.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-03-30 ieškovas sumokėjo UAB „Oasis Tours“ 21615 Lt, iš jų 20876 Lt už lėktuvo bilietus, 739 Lt už viešbutį (b.l. 10, t. I), 2016-03-21 – 2016-03-22 192 Eur už vizų išdavimą (b.l. 13). Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nekilo ginčo, kad šiais mokėjimais ieškovas sumokėjo už keturis lygiaverčius lėktuvo bilietus, kuriais į (duomenys neskelbtini) skrido ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovai, taip pat sumokėjo už lygiaverčias vizas į (duomenys neskelbtini) visiems kelionės dalyviams: ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovams (CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė L. B. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu pati už jokias jos perkamas prekes ir jai suteiktas paslaugas neatsiskaitinėjo (b.l. 166-168, CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mokėjimus (duomenys neskelbtini) už maistą kavinėse, viešbučius, motelius, pramogų parkus prekybos centrus, automobilio nuomą atlikinėjo ieškovas iš jam išduotos Visa Classic mokėjimo kortelės Nr. 008746  visos kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, kuri truko nuo 2005-04-03 iki 2005-04-22, ir kelionės metu išleido 5332,01 Eur (b.l. 15-22, 134-153, t. I). Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, kad didžiąją dalį kelionės ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovai praleido kartu: kartu naudojosi išnuomotu automobiliu, kurį vairavo atsakovas, kartu keliavo ir apsistodavo nakvynės tuose pačiuose viešbučiuose ar moteliuose, kartu rūpinosi maitinimusi, suvenyrų ar prekių sau ir kitiems asmenims dovanoms pirkimu, tačiau pagal kiekvieno asmeninius poreikius, kartu vyko į pramogų parką, kitas pramogų vietas. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai teigė, kad tam tikrus mokėjimus už viešbučius, maitinimąsi, taksi paslaugas atliko ir atsakovas ar jo dėdė, pastarajai aplinkybei nustatyti įrodymų byloje nepakanka. Vien atsakovo paaiškinimų, kad tam tikrus pinigus atvykus į (duomenys neskelbtini) jam dovanojo dėdė ar pats dėdė mokėjo už tam tikras paslaugas ar prekes visiems kelionės dalyviams (ieškovui, trečiajam asmeniui, atsakovams), nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų apie mokėjimų atlikimo faktą už paslaugas ar prekes nuo 2005-04-03 iki 2005-04-22 atsakovo ar jo dėdės vardu, tokioms aplinkybės nustatyti nepakanka (CPK 178 str., 185 str.). Kita vertus, nurodytos aplinkybės, įvertinus ieškovo pateikto ieškinio pagrindą, teismo vertinimu, esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-03-27 ieškovas išsiuntė atsakovui elektroninį laišką adresu rimvydas.uzukukis@gmail.com, kuriuo paprašė šią savaitę grąžinti skolą (b.l. 31, t. I). Pažymėtina, kad šiame laiške ieškovas skolos neapibrėžė, jos neidentifikavo. Tą pačią dieną atsakovas iš to paties elektroninio pašto adreso atsiuntė ieškovui žinutę „supratau“, laišką įvardydamas žodžiu „Siris“ (b.l. 32, t. I). Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad žodžiu „Siris“ buvo pavadinta ieškovo ir atsakovo bendru sutarimu 2005-09-10 įsteigta įmonė UAB „Siris“, dėl kurios steigimo šalys sutarė dar prieš kelionę į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas buvo šios įmonės steigėjai ir akcininkai, o atsakovas vėliau – jos direktoriumi. Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp ieškovo ir atsakovo nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas iki šiol turi turtinių santykių, susijusių su šia UAB „Siris“. Šią aplinkybę patvirtina ne tik šalių, trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantis ieškovo 2008-01-22 elektroninis laiškas, adresuotas ne tik atsakovui, bet ir atsakovei (b.l. 131, t. I), kuriame nurodytos skolos, jas įvardijant „Jūsų skolos“: personalinis kompiuteris 3600 Lt, 2005-03-31 pusė UAB „Siris“ įstatinio kapitalo 5000 Lt, grąžinimo data2008-03-31, 2005-06-17 20000 Lt ofiso įrengimas, grąžinimo data 2008-06-17, 2005-11-30 45000 Lt paskola, grąžinimo data 2008-11-30, 2006-03-20 45000 Lt paskola, grąžinimo data 2009-03-20, 2006-03-24 100000 Lt paskola, grąžinimo data 2009-03-24, 2006-11-24 10000 Lt grotos (duomenys neskelbtini), grąžinimo data 2009-11-15, 2006-12-19 100000 Lt pastatas cechui, grąžinimo data 2007-08-01.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2007-05-11 ieškovas atsiuntė abiems atsakovams elektroninio pašto adresais rimvydas.uzukukis@gmail.com, l.bakiene@tic.lt   elektroninį laišką, nurodydamas, kad jis nesulaukia pasiūlymų dėl skolos grąžinimo už kelionę į (duomenys neskelbtini) (b.l. 22, t. I). 2007-05-14 atsakovė pateikė atsakymą ieškovui, nurodydama, kad „niekas čia tos skolos neatsisako“, taip pat šiame laiške atsakovė nurodė, kad „iš tos paskolos atidavėm dalį skolos tau, o kitus įkišom į Sirį“ (b.l. 23, 25-26,  t. I). 2007-06-14, 2007-06-15 ieškovas tais pačiais elektroninio pašto adresais atsakovams išsiuntė pakartotinius laiškus, kuriais prašė grąžinti skolą už kelionę į (duomenys neskelbtini). Šiuose laiškuose ieškovas papildomai nurodė, kad duomenis apie turėtas išlaidas ieškovas jau pateikė atsakovams, kaip to prašė atsakovai (b.l. 24,  28, t. I). 2007-10-03 ieškovas vien tik atsakovei minėtu jos elektroninio pašto adresu išsiuntė elektroninį laišką prašydamas grąžinti skolą už kelionę į (duomenys neskelbtini) (b.l. 33, t. I). 2007-12-05 atsakovė ieškovui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kada ji gauna atlyginimą ir pažymėjo, kad tik po Naujųjų metų jis galės nurodyti kokias sumas ji įstengs pervesti (b.l. 34, 35, t. I). 2008-01-25 atsakovė ieškovui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad ji perves dalį skolos (b.l. 130, t. I). Į bylą pateiktas atsakovės vardu atidarytos banko sąskaitos AB SEB banke išrašas liudija, kad nuo 2008-01-25 iki 2009-12-04 ji atliko mokėjimus ieškovui, mokėjimų paskirtyje nurodydama skolos dalis už kelionę į (duomenys neskelbtini). Viso atsakovė ieškovui pervedė 3950 Lt (b.l. 133-134, t. I).

Ieškovas byloje teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas, atlikdamas mokėjimus už kelionę į (duomenys neskelbtini), joje patiriamas išlaidas, suteikė paskolą atsakovams, o atsakovai įsipareigojo ją grąžinti per vienerius metus nuo kelionės pradžios. Atsakovai su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodydami, kad jokių paskolos sutarčių su ieškovu jie nesudarinėjo.

CK 6.162 str. numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir jį priimant arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. CK 6.870 str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos gavėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007, 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovui tenka pareiga įrodyti pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimą nuosavybėn kitam asmeniui, paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų, paskolos gavėjo įsipareigojimą mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip, rašytinės paskolos sutarties buvimą, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Paskolos teisiniai santykiai pagal CK 6.870 str. 1 d. yra dvišaliai, todėl šalis saisčiusių santykių pobūdžiui nustatyti reikšmę turi abiejų šalių ketinimai, valia, atlikti veiksmai. Pagal CK 1.64 str. 1, 2 d. sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, ji gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybės.

Pagal CK 1.73 str. 2 d. rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pagal CK 6.870 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimams atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovai nesudarė rašytinės paskolos sutarties (CPK 178 str., 182 str. 1 d. 5 p.). CK 1.73 str. yra išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 str. Šio straipsnio normos numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo – visais atvejais. Įvertinus ieškovo ieškinio pagrindą – ieškovo nurodomą atsakovams suteiktą paskolą, jos dydį, šiems santykiams taikytina CK 6.871 str., numatanti, kad tokie sandoriai tarp šalių turėjo būti sudaromi raštu, o ne žodžiu. Teismas sutinka, kad  pagal CK 1.93 str. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).  Tačiau nagrinėjamu atveju ši įstatymo nuostata nėra reikšminga, nes priešingai nei nurodo ieškovas, byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad ieškovas su atsakovais sudarė paskolos sutartis (CPK 185 str.): ieškovas perdavė atsakovų nuosavybėn pinigus, o atsakovai įsipareigojo juos grąžinti.

Ieškovas byloje teigė, kad paskolos objekto perdavimą atsakovų nuosavybėn liudija į bylą pateikti ieškovo atlikti mokėjimai už lėktuvo bilietus, vizas, viešbučius, motelius, maitinimą, automobilio nuomą ir kt. Pažymėtina, kad šie mokėjimai, priešingai nei nurodo ieškovas, liudija ne paskolos dalyko perdavimą atsakovų nuosavybėn, o ieškovo sumokėjimą tretiesiems asmenims už perkamas prekes ar paslaugas. Byloje nustatyta, kad atlikdamas šiuos mokėjimus ieškovas prekes ir paslaugas pirko ne tik savo naudai, bet ir atsakovų naudai, su kuo atsakovai iš esmės sutinka. Tačiau atsakovai teigia, kad tokius mokėjimus ieškovas atliko savo iniciatyva, ne jų prašomas, atsakovai niekuomet nesuprato turėsiantys šias už jų naudai nupirktas prekes ir suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškovu, jie manė, kad nuo tokios pareigos vykdymo ieškovui jie yra atleidžiami. Netikėti tokiais atsakovų paaiškinimais, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki vykimo į (duomenys neskelbtini) ieškovas ir trečiasis asmuo su atsakovais buvo pažįstami, atsakovė buvo trečiojo asmens ilgametė pažįstama ir draugė, o atsakovas buvo atsakovės sugyventinis, atsakovas ir ieškovas ketino kartu kurti verslą. Tai liudija, kad ieškovą ir atsakovus siejo draugiški santykiai. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovų iki vykimo į (duomenys neskelbtini) gautos pajamos (b.l. 5, 6, t. II) nebuvo pakankamos finansuoti tokio pobūdžio kelionę, priešingai nei ieškovo 2005-03-04 gautos pajamos iš akcijų pardavimo (b.l. 117-130, t. I). Todėl netikėti atsakovų paaiškinimais, kad jie sutiko važiuoti į kelionę tik todėl, kad ją sutiko finansuoti ieškovas iš savo lėšų, atsakovui prisidedant darbu dėl kvietimų į (duomenys neskelbtini) gavimo ir kelionės organizavimo, teismas neturi jokio pagrindo. Nurodyta aplinkybė taip pat negali būti pagrindu pripažinti esant įrodyta, kad atsakovai vykimo kelionėn į (duomenys neskelbtini) metu įsipareigojo grąžinti šią sumą vėliau, t.y. per metus nuo kelionės į (duomenys neskelbtini) pradžios. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, nei kad tokį įsipareigojimą ieškovai būtų prisiėmę, nei kad būtų turėję pagrindą jį prisiimti (išgalėję jį įgyvendinti). Priešingai, net ieškovui pradėjus reikalauti skolos už kelionę į (duomenys neskelbtini) atlyginimo, o atsakovei, ne atsakovui, sutikus šias išlaidas padengti kaip moralinę skolą, šios skolos dėl savo turtinės padėties ji padengti per vienerius metus taip ir neišgalėjo (b.l. 133-134, t. I). Atsakovo sutikimo padengti kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas byloje nėra. Tokio sutikimo nepatvirtina ir 2007-03-27 susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo, nes jame nėra nurodoma apie kokias skolas yra kalbama, nėra atsakovo pripažinimo dėl skolos grąžinimo. Vertinti atsakovės atliktus mokėjimus ne kaip moralinės skolos pripažinimą, o kaip paskolos teisinių santykių pripažinimą teismas neturi pagrindo ir dėl to, kad byloje iš esmės nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo koks nors konkretus susitarimas dėl konkrečios kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidų  kaip paskolos dalyko sumos. Priešingai, net ir iš pateikto ieškovo ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pats atsakovas skolą įvardija kaip atsiradusią tik 2016-04-22 (b.l. 131, t. I), ją apibrėžia ne ieškinyje nurodoma, o konkrečia 20000 Lt suma (b.l. 131 t. I), pats elektroniniuose laiškuose kalba ne apie konkrečios atsakovams konkrečiam laikotarpiui suteiktos paskolos grąžinimą, o skolos kaip išlaidų į (duomenys neskelbtini) dviem asmenims, kurias pats ieškovas pateikia ir įvardija tik 2007 m.,  grąžinimą (b.l. 22, 24, t. I).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 str. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad ją įvykdytų asmeniškai. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju prašoma iš atsakovų priteisti suma negali būti pripažinta pagrįsta ir šiuo įstatyme nustatytu pagrindu, nes byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovai pačio ieškovo dar iki kelionės į (duomenys neskelbtini) organizavimo buvo atleisti nuo šios prievolės vykdymo, ką kaip dovaną atsakovai priėmė (CK 6.465 str. 1 d., 6.471 str. 4 d., 6.469 str. 1 d., 1.93 str. 2 d.). Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisnių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Būtent šių aplinkybių visumos įvertinimas lemia tokią išvadą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas iki kelionės į (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusių išlaidų patyrimo ar jų patyrimo metu būtų pranešęs atsakovams kokiu nors būdu apie jų atsiradusią prievolę ieškovui kaip trečiajam asmeniui, ją įvykdžiusiam už atsakovus (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsiskaitydamas už lėktuvo bilietus, vizas į (duomenys neskelbtini), viešbučių, maitinimo, automobilio nuomos, kt. paslaugas ieškovas kreditoriams pranešė atsiskaitantis už atsakovus kaip trečiasis asmuo (CPK 178 str.). Ieškovo į bylą pateikti mokėjimai už viešbučių, automobilio nuomos, maitinimo, pramogų, taksi ir kitas paslaugas, taip pat prekes taip pat nėra pakankami nustatyti kuri dalis iš šių paslaugų ir/ar prekių buvo įgyta būtent atsakovų naudai, tokių duomenų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu ir ieškovas, kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas dalindamas visiems po lygiai. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris, priešingai nei paskolos teisinis santykis, yra vienašalis, kuriam atlikti pakanka vienos šalies valios. Tokios valios buvimas iš ieškovo pusės, įvertinus jo elgesį, reikalaujant skolos iš atsakovų tik atsiradus tarpusavio konfliktams, teismui abejonių nekelia. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad iki vykimo į (duomenys neskelbtini) ar jos metu atsakovai būtų atsisakę priimti tokią ieškovo dovaną, kelionės metu būtų domėjęsi kiek viskas jiems kainuos, nors įvertinus jų turtinę padėtį kelionės į (duomenys neskelbtini) metu tokiomis aplinkybėmis, žinodami būtinybę skolą vėliau grąžinti, būdami protingi ir atsakingi, turėtų domėtis (CPK 185 str.).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, ieškovo ieškinys dėl negrąžintos skolos priteisimo negali būti laikomas pagrįstu, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, taip pat atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl materialiųjų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Už ieškinį ieškovas sumokėjo 180 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7, 42,  t. I), turėjo 535 Eur advokatės pagalbos išlaidų (b.l. 76-86, 154-156, t. I), 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų (b.l. 101, t. I), 10 Eur vertimo paslaugų išlaidų (b.l. 135, t. I). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Įvertinus  tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino ieškinio reikalavimus, ieškovui grąžintina dalis permokėto žyminio mokesčio – 13 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 55-56, t. I). Ieškovo ieškinį atmetus, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 154,36 Eur (b.l. 69, t. II), priteistinos valstybės naudai iš ieškovo. Valstybė šioje byloje patyrė 18,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniais, teisėja

nutarė:

Ieškovo S. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti ieškovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 Eur (trylika Eur) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2015-03-26 mokėjimo nurodymu Nr. 740. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 154,36 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis Eur 36 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Swedbank banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Citadele banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. LT74740000008723870 – Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką „Swedbank”, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 

Priteisti iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,36 Eur (aštuoniolika Eur 36 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja       (parašas)                                                                                         Asta Misiūnaitė-Bashir

Kopija tikra:

Teisėja