Civilinė byla Nr. 2-29-797/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09350-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1.; 3.2.6.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovei advokatei I. M., atsakovui N. P., jo atstovei advokatei V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, turto padalinimo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovo N. P. priešieškinį ieškovei V. P., trečiajam asmeniui Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei, turto padalinimo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė ieškinį palaiko ir prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu, dėl jo kaltės, paliekant ieškovei P. pavardę, nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, padalinti santuokoje įgytą turtą taip: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui N. P., ieškovei priteisti iš atsakovo 59 661,72 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant santuokoje turtą. Ieškinyje ieškovė prašė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei V. P. skolinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB, tačiau teismo posėdžio metu prašė įsipareigojimą palikti solidariu. Prašo ieškovei priteisti santuokoje įgytus daiktus: prieškambario spintą, virtuvės baldų komplektą, sekciją „Foja“, darbo kambario rašomąjį stalą, knygų lentynas, darbo kambario sofą, miegamojo komplektą, miegamojo spintą, atsakovui N. P. priteisti santuokoje įgytus daiktus: valgomojo baldų komplektą, valgomojo kilimą, kambarines gėles, 4 vnt. virtuvės kėdžių, šaldytuvą - šaldiklį, virtuvės kombainą, fritiūrinę, skrudintuvą, elektrinis smulkintuvą, virdulį, virtuvės puodų rinkinį, indus bei stalo įrankius, virtuvės televizorių, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, sandėliuko spintą, kambario baldų komplektą, roletus, kavos staliuką, kambario kilimą, televizorių „Panasonic“, pliušinį žaislą, svetainės baldų komplektą, svetainės kavos staliuką „Orient“, televizorių „Samsung“, televizoriaus staliuką, namų kino sistemą, fiksuoto ryšio telefoną, oro kondicionierių, lauko grilį „Barbekiu B1“, darbo kėdes, žemėlapį (Vokietijos Federacinės Respublikos), stalinę lempą, televizorių „LG“, šviestuvus, „KARCHER“, žoliapjovę, nešiojamą žoliapjovę, lagaminą, rankines. Prašo priteisti iš atsakovo N. P. 5493,38 Eur įmokų, sumokėtų kreditoriui „Swedbank“, AB. Pirmame ieškinyje ieškovė nurodė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes sutuoktinių nuosavybei ji įdėjo daug asmeninių lėšų, todėl jai priklauso didesnė turto dalis, kurios nenurodo. Antrame ieškinyje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 59 661,72 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant santuokoje turtą.
Ieškovė ieškinyje nurodo bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2013 metų gegužės mėnesį išvyko dirbti į Vokietiją, šeimos kreditoriniai įsipareigojimai buvo dideli, reikėjo išlaikyti ir prižiūrėti gyvenamąjį namą. Sutuoktiniui išvykus, santykiai visiškai nutrūko dėl ieškovei nežinomų priežasčių, atsakovas į namus nebegrįždavo, neskambindavo, nebendraudavo, pinigų nesiųsdavo, ieškovė su visais įsipareigojimais buvo palikta viena, atsakovas paskolos nebemokėjo ir nesirūpino, ar ieškovė turi lėšų mokėti šeimoje prisiimtus kreditorius įsipareigojimus, jie bendro ūkio nebevedė. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, kadangi jis, išvykęs 2013 metų gegužę į Vokietiją, nesirūpina šeima daugiau kaip metai laiko. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodo, jog savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, sutinka, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), atitektų jai. Automobilis jai nereikalingas, juo nesinaudoja, turi tarnybinį, todėl prašo jį priteisti atsakovui, nurodo, jog šiuo metu jis stovi garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutinka, jog trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB prieštaraujant, prievolė kreditoriui liktų solidari. Ieškovė nurodo, jog iki santuokos sudarymo ji asmeninės nuosavybės teise disponavo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2006-12-20 už 47 208,06 Eur (163 000,00 Lt) bei butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2006-07-05 už 12 453,66 Eur (43000,00 Lt). Nurodo, jog šiuos pinigus panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, įrengimui. 2007-01-10 buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) už 45 759,96 Eur (158 000,00 Lt), iš kurių 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) buvo įnešta banko paskolai grąžinti, likę pinigai panaudoti namo remontui, įrengimui. Gyvenamojo namo baigtumas buvo 86 procentai, namas buvo tik ištinkuotas, į remontą buvo investuota apie 100 000,00 Eur, buvo naudoti ir atlyginimai, lėšų iš butų pardavimo neužteko, kadangi namo kvadratūra yra 280 kv. m., buvo tvarkoma ir aplinka, tveriama tvora, betonuotas pamatas, įgyti virtuvės baldai, įranga, perkami baldai, vonių įrengimui samdomi dizaineriai, keičiama elektros instaliacija. Ieškovė nurodo, jog teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą, kadangi jos asmeninių lėšų yra įnešta daugiau.
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies. Prašo priteisti ieškovei turto išlaikymo išlaidas už komunalinius patarnavimus ir bylinėjimosi išlaidas, nors toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas. Ieškovė viena išlaikė turtą, sumokėjo 6348,43 Eur už dujas, 816,26 Eur įmokų už elektros energiją, 337,46 Eur įmokų už vandenį pagal pateiktus įrodymus, todėl ½ dalį turi atlyginti atsakovas. Nurodo, jog ieškovė neprieštarautų, jeigu nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui, o jai būtų priteista 34 389,00 Eur kompensacija, kadangi ji trejus metus turtą išlaikė, mokėjo įmokas bankui, komunalinius mokesčius, tačiau atsakovui nesutinkant mokėti 34 389,00 Eur kompensacijos, ieškovė pasilieka prie savo ieškinio reikalavimų.
Atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Priešieškiniu atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės V. P. kaltės, ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priešieškinio 4 – 65 punktuose nurodytą kilnojamąjį turtą (II t. 110-112 b. l.), atsakovui N. P. priteisti iš atsakovės 34389,44 Eur piniginę kompensaciją už turto verčių skirtumą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nekilnojamojo turto vertė pagal atliktą ekspertizę yra 99 000,00 Eur, kilnojamojo turto vertė iš viso 47 125,57 Eur. Atsakovas paskaičiavo, jog šalys santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo turto už 14 6625,57 Eur, neįvykdyta įsipareigojimų suma kreditoriui – 77 846,70 Eur, todėl nutraukus santuoką, kiekvienam sutuoktiniui turi atitekti turto po 34 389,44 Eur (146625,57 Eur – 77846,70 Eur = 68778,87 Eur). Paaiškino, jog atsakovo kaltės nėra, atsakovas rūpinosi šeima ir po 2013 metų, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, grįždavo namo, parveždavo maisto, dovanų ieškovei, o į Vokietiją išvyko dirbti bendru sutarimu. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė lojalumo pareigos pažeidimu, kadangi ieškovė veikė tik savo interesais, leido pinigus išskirtinai savo reikmėms, pirko savo asmeniniams poreikiams beveik naują automobilį, nesirūpino atsakovu, jam sergant ir gulint ligoninėse, taip pat ieškovė pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinį, jį žemino ir įžeidinėjo, negamino maisto. Atsakovas prisidėjo prie banko paskolos mokėjimo, mokėjo ir už šildymą, namo apsaugos paslaugas ir kitus mokesčius. Atsakovas nesutinka dėl ieškovės nurodytų asmeninių lėšų įdėjimo į namo įrengimą, dėl turto padalijimo būdo. Nurodo, jog turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šios prezumpcijos ieškovė nepaneigė, valia įgyti turtą buvo bendrąja nuosavybe, o ne asmenine. Atsakovas nurodo, jog jokių kilnojamųjų daiktų neišsivežė, kadangi jis negali įeiti į savo namus, yra pakeista vartų spyna. Nurodo, jog namui įrengti trūko tik kosmetinio remonto, 45 000,00 Lt gautų iš banko ir 58 000,00 Lt likusių pardavus bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą turėjo pakakti namo įrengimui. Ieškovė įrodymų, jog asmeninės lėšos buvo panaudotos, nepateikė. Kilnojamasis turtas turėtų būti padalintas taip, kaip nurodyta priešieškinyje, kadangi atsakovui daiktai nereikalingi, jis neturi, kur jų dėti. Paaiškino, kad virtuvės baldai ir virtuvės įranga buvo įgyti atskirai, todėl negalima vertinti, jog į virtuvės baldų komplektą už 6000 Eur įeina ir įranga: gartraukis, orkaitė, kaitlentė, indaplovė ir kt., nes ji pirkti atskirai. Nėra pareikšto reikalavimo dėl komunalinių mokesčių, sumokėto kredito, todėl šie ieškovės reikalavimai neturėtų būti tenkinami.
Atsakovo atstovė prašo priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, todėl jam turtas nėra reikalingas ir turi būti priteistinas ieškovei. Nepriteisti kompensacijos už sumokėtas įmokas, nes tokio reikalavimo nustatyta tvarka ieškovė nepareiškė.
Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovas jau 2,4 metų visiškai nesirūpina šeima, jis, neįvertinęs atsakovės asmeninių lėšų įnešimo sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, neįvertinęs įmokų kreditoriui nuo 2013-05-01 dienos ir turto išlaikymo išlaidų, daro prielaidą, kad turtas turi būti dalinamas po ½ dalį, tačiau nenurodo, kaip kompensuos atsakovei jos padarytus įnašus, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl toks jo procesinis elgesys yra nesąžiningas. Ieškovė teigia, jog atsakovas didelę dalį santuokoje įgytų namų apyvokos ir apstatymo daiktų išsivežė į Vokietiją, dalį ieškovei net nežinant ir nepranešus, todėl jo nurodomas dalintinas kilnojamasis turtas nėra tikslus. Ieškovė pateikia dalintino turto balansą, nurodo turtą, kuris turėtų atitekti ieškovei ir atsakovui. Dalį kilnojamojo turto, t. y. vonios įrangą, vonios baldus, garažo spintas, telefonspynę, signalizaciją, plautuves ir maišytuvus, gartraukį įskaičiuoja į namo vertę. Nurodo dalį kilnojamojo turto, kurį išsivežė atsakovas, todėl atsakovė paskaičiavo, jog ieškovei atitenka 31 083,30 Eur vertės kilnojamųjų daiktų, o atsakovui 32 043,95 Eur vertės. Teigia, jog ieškovei didelė dalis kilnojamųjų daiktų nepriteistina, kadangi didelė dalis jau yra atsakovo išsivežta, o ji neprieštarauja, kad kita dalis atitektų atsakovui. Kadangi atsakovė į bendrą turtą įnešė tris su puse karto daugiau turto, nei atsakovas, todėl atsakovas jai turėtų sumokėti kompensaciją už jam tenkantį didesnės dalies turtą.
Trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, savo atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinį nurodė, jog bankas nesutinka, kad prievolė, būtų dalinama ar modifuokuojama. Trečiasis asmuo sutinka, kad prievolė grąžinti paskolą pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06-036964-FA lieka ieškovei V. P. ir atsakovui N. P. solidariai.
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kairių RKb, apskaityta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100 (I t., 9 b. l.). 2014-10-29 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. MPŽ-46 įrodo, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi (I t. 10 b. l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės, kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, asmeninių lėšų įdėjimo į bendrą turtą. Šalys sutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei V. P., byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės. Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. nurodė, jog ji sutinka su atsakovo nurodyta kilnojamojo turto verte (2016-03-31 garso įrašas), todėl byloje taip pat nėra ginčo dėl kilnojamojo turto vertės. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prašo po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei V. P. skolinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB, tačiau įvertinusios trečiojo asmens „Swedbank“, AB atsiliepimą, teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, jog sutinka, kad prievolė pagal 2006 birželio 2 d. kredito sutartį Nr. 06-036964-FA liktų solidari (2016-03-31 garso įrašas), todėl byloje nėra ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo ginčija, nurodydamas, kad byloje jo kaltė negali būti preziumuojama, kadangi jis 2013 metų gegužės mėnesį išvyko dirbti į Vokietiją, siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, ieškovė pati skatino atsakovą vykti į užsienį, dirbant užsienyje sutuoktiniai bendravo, atsakovas visada palikdavo pinigų ne tik šeimos būtiniems poreikiams tenkinti, bet ir sutuoktinės asmeninių interesų tenkinimui. Ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, kadangi ji pažeidė lojalumo pareigą, veikdama išskirtinai tik savo interesais, leisdama šeimos pinigus išskirtinai savo reikmėms, pirko savo asmeniniams poreikiams beveik naują automobilį, nuolat linksmindavosi su draugėmis, retai būdavo namuose, nesirūpino sutuoktiniu, kai jis gulėjo ligoninėse. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškovė pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinį, jį nuolat žemino ir įžeidinėjo.
Civilinio kodekso 3.60 str. 2, 3 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų kodekso trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Civilinio kodekso 3.61 str. 1, 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog 2013 metų gegužės mėnesį atsakovas išvyko į Vokietiją. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas susirinko daiktus ir išvyko, jai nesant namuose ir nieko nežinant, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodė, kad atsakovas išvyko į Vokietiją dirbti, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį bendru šeimos sutarimu (I t., 1 b. l.). Ieškovė nurodo, jog atsakovas buvo atsiribojęs nuo buities, kasdieninių pareigų šeimoje, tenkindavo tik savo užgaidas, linksmindavosi su draugais, o kai jis paryčiais grįždavo, ji patirdavo ir psichologinį ir fizinį smurtą, ją žemindavo, įžeidinėdavo, neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, visus mokesčius mokėjo ji viena. Tai grindžia 2014-11-10 „Swedbank“, AB pažyma Nr. VL-SR/14-3804, jog nuo 2013-05-01 iki 2014-10-31 bankui iš ieškovės V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 4953,49 Eur (17103,40 Lt) suma (I t. 37 b. l.), mokėjimo dokumentais iš ieškovės V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-03-15 iki 2014-10-31, 2013-08-23 pinigų priėmimo kvito, jog ieškovė iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos mokėjo komunalinius mokesčius AB Lietuvos dujos, AB LESTO, UAB „Šiaulių vandenys“ už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2013-03-15 mokėjo žemės mokestį (I t. 38-93 b. l.). 2015-04-21, 2015-03-30, 2015-03-02, 2014-12-31, 2014-11-28, 2014-10-31, 2015-04-21, 2015-04-21, 2015-03-02, 2015-03-30, 2014-12-31 mokėjimo dokumentai įrodo, jog ieškovė ir toliau iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos mokėjo komunalinius mokesčius AB Lietuvos dujos, AB LESTO už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t. 149-166 b. l.). Iš atsakovo N. P. Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovas 2013 metų gegužės, birželio, gruodžio mėnesiais, 2014 metų balandžio, birželio, liepos mėnesiais mokėjo AB Lietuvos dujoms, UAB „G4S Lietuva“, UAB SPLIUS (II t. 116-121 b. l.), tačiau pateikti atsakovo mokėjimai įrodo, jog atsakovo indėlis į bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto išlaikymą yra mažesnis nei ieškovės.
Atsakovas byloje pateikia 2015-02-03 ieškovės V. P. „Swedbank“, AB pateiktą prašymą, kuriuo prašoma būsto paskolos N. P. būsto mokėjimus nurašyti nuo ieškovės V. P. sąskaitos (II t. 122 b.l.). Atsakovas šiuo prašymu įrodinėja, jog jis būtų galėjęs ir norėjęs vykdyti bankui įsipareigojimus, tačiau, ieškovei pateikus kreditoriui prašymą, jis to daryti nebegalėjo, bankas automatiškai paskolą nurašydavo nuo ieškovės asmeninės sąskaitos (2016-03-31 garso įrašas). Tokie atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi prašymas pateiktas tik 2015 metų vasario mėnesį, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo 2013-05-01 iki 2014-10-31 bankui iš ieškovės V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 4 953,49 Eur (17103,40 Lt) suma (I t. 37 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų sudarytos kliūtys nuvykti į banką ir pateikti tokį prašymą. 2015-09-25 pateiktas „Swedbank“, AB atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2006-06-02 iki 2015-09-22 įrodo, jog iš atsakovo N. P. sąskaitos paskolos įmoka, atsakovui nuo 2013 metų gegužės mėnesio išvykus dirbti į Vokietiją iki 2014-12-16, nebuvo mokėta nė karto, išrašas įrodo, jog visą nurodytą laikotarpį paskolą kreditoriui mokėjo ieškovė (II t. 163-167 b. l.). Byloje neįrodyta, jog tuo metu atsakovas ieškovei būtų pervedęs ar kitokiu būdu perdavęs piniginių lėšų įsipareigojimams su kreditoriumi atsiskaityti (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovas didžiąją mokesčių naštą paliko ieškovei vienai, tuo pažeisdamas pareigą remti sutuoktinę materialiai (CK 3.27 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
2013-10-01 elektroninis laiškas įrodo, jog ieškovė po 13-os bendro gyvenimo metų kaltina atsakovą, jog niekada taip finansiškai ir morališkai blogai negyveno, kaip ištekėjusi už atsakovo, nurodo, jog jam niekas nerūpi, išskyrus jį pati, vadina jį „princese“, kaltina, jog elgiasi „bobiškai“, jog atsakovui labai rūpi jo „grožis“, taip pat nurodo, jog atsakovas paliko ieškovei tempti finansinę naštą, neprisideda prie paskolos bei komunalinių mokesčių mokėjimo (II t. 114-115 b. l.). Iš elektroninio laiško matyti, kad šalių tarpusavio santykiai nebuvo paremti tolerancijos principu, lojalumu, pagarba vienas kitam, ieškovės elgesys su atsakovu buvo nepagarbus. Abu sutuoktiniai nesistengė tarpusavio santykių pablogėjimo metu santuoką išsaugoti, iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog atsakovas buvo atsiribojęs nuo buities, kasdieninių pareigų šeimoje, tenkindavo tik savo užgaidas, linksmindavosi su draugais, ieškovę žemindavo, įžeidinėdavo, o ieškovė buvo nelojali, nerodė pagarbos savo sutuoktiniui, jį taip pat įžeidinėdavo. Šalių nurodytais teiginiais ir motyvais nėra pagrindo patenkinti šalių reikalavimus ir pripažinti, kad jų santuoka iširo tik dėl kurio nors vieno kaltės, nes bylos nustatytoms aplinkybėms negali būti pritaikytos CK 3.60 str. 3 d. nuostatos –įrodymai byloje nepatvirtina, jog atsakovas priėmė sprendimą išvykti į Vokietiją vienašališkai, neatsižvelgęs į ieškovės nuomonę. Byloje nustatyta, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės (CK 3.26 - 3.30 str.).
Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog santuoka sudaryta bažnyčioje. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos - ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų pagal vidaus (kanonų) teisės normas, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas tenkintinas iš dalies, naikintinas įrašas dėl santuokos įtraukimo į apskaitą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 1.8 str. 1 d., 3.24, 3.49 str.), paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).
Tarpusavio išlaikymo priteisti šalys neprašo.
Dėl kilnojamojo, nekilnojamojo turto padalijimo.
Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, pirmame ieškinyje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jai, automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui N. P., ieškovei priteisti iš atsakovo 59 661,72 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant, remontuojant santuokinį turtą, ieškovei priteisti santuokoje įgytus daiktus: prieškambario spintą, virtuvės baldų komplektą, sekciją „Foja“, darbo kambario rašomąjį stalą, knygų lentynas, darbo kambario sofą, miegamojo komplektą, miegamojo spintą, atsakovui N. P. priteisti santuokoje įgytus daiktus: valgomojo baldų komplektą, valgomojo kilimą, kambarines gėles, 4 vnt. virtuvės kėdžių, šaldytuvą - šaldiklį, virtuvės kombainą, fritiūrinę, skrudintuvą, elektrinis smulkintuvą, virdulį, virtuvės puodų rinkinį, indus bei stalo įrankius, virtuvės televizorių, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, sandėliuko spintą, kambario baldų komplektą, roletus, kavos staliuką, kambario kilimą, televizorių „Panasonic“, pliušinį žaislą, svetainės baldų komplektą, svetainės kavos staliuką „Orient“, televizorių „Samsung“, televizoriaus staliuką, namų kino sistemą, fiksuoto ryšio telefoną, oro kondicionierių, lauko grilį „Barbekiu B1“, darbo kėdes, žemėlapį (Vokietijos Federacinės Respublikos), stalinę lempą, televizorių „LG“, šviestuvus, „KARCHER“, žoliapjovę, nešiojamą žoliapjovę, lagaminą, rankines.
Atsakovas priešieškiniu prašo ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslinto priešieškinio 4 – 65 punktuose nurodytą kilnojamąjį turtą (II t. 110-112 b. l.), atsakovui N. P. priteisti iš atsakovės 34 389,44 Eur piniginę kompensaciją už turto verčių skirtumą.
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (LAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).
VĮ Registrų centro pranešimai įrodo, jog šalys, gyvenant santuokoje, 2006-05-31 nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (I t. 11-16 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu teismas skyrė nekilnojamojo turto ekspertizę. Iš ekspertizės akto Nr. 50601 matyti, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ekspertizės atlikimo dieną 99 000,00 Eur (II t., 44-59 b. l.). Ginčo dėl eksperto nustatytos nekilnojamojo turto vertės byloje nėra (CPK 187 str.).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemonę matyti, jog ieškovė V. P. savo vardu 2005-09-17 registravo automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 18 b. l.).
Atsakovas priešieškinyje pateikė santuokoje įgyto kilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sąrašą ir nurodė kilnojamojo turto vertes: automobilis PONTIAC VIBE, pagamintas 2003 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vertė 2027,00 Eur; prieškambario spinta - batų dėžė, vertė - 400,00 Eur; valgomojo baldų komplektas (stalas, kėdės, 8 vnt.), vertė - 2000,00 Eur; valgomojo kilimas, vertė - 300,00 Eur; kambarinės gėlės (vazoninės ir visos kitos), vertė - 500,00 Eur; virtuvės baldų komplektas, vertė - 6 000 Eur; virtuvės kėdės, 4 vnt., vertė – 200,00 Eur; buitinė technika: gartraukis „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: konvekcinė orkaitė su griliu „AEG“, vertė - 700,00 Eur; buitinė technika: indukcinė kaitlentė „AEG“, vertė - 400,00 Eur; buitinė technika: konvekcinė mikrobangų krosnelė su griliu „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: šaldytuvas-šaldiklis „AEG“, vertė - 800,00 Eur; buitinė technika: indaplovė „Zanussi“, vertė - 300,00 Eur; buitinė technika: plautuvė ir maišytuvas, vertė - 250,00 Eur; buitinė technika: kavos aparatas „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: virtuvės kombainas, vertė - 200,00 Eur; buitinė technika: fritiūrinė, vertė – 50,00 Eur; buitinė technika: skrudintuvas, vertė - 20,00 Eur; buitinė technika: elektrinis smulkintuvas, vertė - 20,00 Eur; buitinė technika: virdulys „Electrolux EEWA7100BK“, vertė - 39,99 Eur; virtuvės puodų rinkinys „RENBERG“, vertė - 200,00 Eur; indai bei stalo įrankiai, vertė – 200,00 Eur; virtuvės televizorius „Sony“, vertė 300,00 Eur; pirmo aukšto vonios baldai ir įranga: dušo kabina, dušo maišytuvas, klozetas, praustuvė su maišytuvu, drėgmei atsparūs baldai, vertė - 1500,00 Eur; automatinė skalbimo mašina, vertė - 500,00 Eur; dulkių siurblys „KIRBY“, vertė – 600,00 Eur; sandėliuko spintos, vertė - 300,00 Eur; kambario baldų komplektas (3+2+1), vertė - 3000,00 Eur; langų roletai (viso namo), vertė - 1000,00 Eur; kambario sekcija „FOJA B“, vertė – 500,00 Eur; kambario kavos staliukas, vertė – 300,00 Eur; kambario kilimas, vertė - 200,00 Eur; kambario televizorius „Panasonic“, vertė - 600,00 Eur; pliušinis žaislas, vertė - 27,51 Eur; muzikinis centras, vertė - 95,00 Eur; svetainės baldų komplektas „3+2+1“, vertė - 3500,00 Eur; svetainės kavos staliukas „Orient“, vertė - 300,00 Eur; televizorius „Samsung“, vertė - 1000,00 Eur; televizoriaus staliukas, vertė – 300,00 Eur; namų kino sistema „Panasonic“, vertė - 500,00 Eur; fiksuoto ryšio telefonas „Panasonic“, vertė - 49,09 Eur; oro kondicionierius „Alpic Air“, vertė - 600,00 Eur; lauko grilis „Barbekiu B1“, vertė - 83,70 Eur; namo apsaugos signalizacija „S. P.“, vertė - 500,00 Eur; antro aukšto vonios baldai: klozetas, rankšluosčių džiovintuvas, bide, masažinė vonia, praustuvas su dvejais maišytuvais bei drėgmei atsparūs baldai, vertė - 3 000,00 Eur; darbo kambario rašomasis stalas, vertė - 300,00 Eur; darbo kambario kėdės iš natūralios odos (2 vnt.), vertė - 400,00 Eur; personalinis kompiuteris (kompiuteris, vaizduoklis, klaviatūra, pelė, spausdintuvas), vertė - 300,00 Eur; stalinė lempa „EGLO TOP DESK 60W E27 BLACK“, vertė - 15,90 Eur; Vokietijos federacinės Respublikos žemėlapis (sieninis), vertė - 17,38 Eur; knygos, vertė - 100 Eur; knygų spinta, vertė - 30 Eur; darbo kambario spinta, vertė – 700,00 Eur; darbo kambario sofa-lova, vertė – 200,00 Eur; miegamojo kambario baldų komplektas: dvigulė lova, spintelės (2 vnt.), kosmetinis staliukas su veidrodžiu, vertė - 1500,00 Eur; miegamojo kambario spinta, vertė - 1000,00 Eur; miegamojo kambario televizorius „LG“, vertė - 1000,00 Eur; viso namo šviestuvai, vertė - 5000,00 Eur; vaizdo telefonspynė, vertė - 500,00 Eur; aukšto slėgio plovimo aparatas „KARCHER“, vertė - 400,00 Eur; žoliapjovė, vertė - 400,00 Eur; nešiojamoji žoliapjovė (trimeris), vertė - 200,00 Eur; garažo spintos, vertė - 200,00 Eur.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su atsakovo nurodytomis kilnojamojo turto vertėmis (2016-03-31 garso įrašas, CPK 187 str.). Pateiktame atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovė nurodo, jog kai kuriuos kilnojamuosius daiktus atsakovas išsivežė, taip pat teigia, jog virtuvės buitinė technika: gartraukis, konvekcinė orkaitė, indukcinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas – šaldiklis, indaplovė, kavos aparatas įskaičiuotini į valgomojo komplekto vertę. Atsakovas tam prieštarauja ir nurodo, jog įranga buvo pirkta atskirai, o baldai Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti, kadangi virtuvės buitinė technika yra perkama atskirai nuo baldų, todėl atsakovas pagrįstai nurodo įrangos vertę, atskirai nuo baldų, ji nėra valgomojo baldų komplekto dalis. Tai, kad atsakovas būtų išsivežęs aukšto slėgio plovimo aparatą „KARCHER“, vertė - 400,00 Eur, byloje neįrodyta. Atsakovas teigia, jog jis gali būti pas ieškovės brolį, o ieškovė tvirtina, kad nurodė, jog aparatą išsivežė atsakovas dėl to, kad jo nėra namuose (garso įrašas 2016-03-31). Byloje nėra nustatyta, jog sutuoktiniai būtų įgiję tris kompiuterius, kaip nurodo ieškovė atsiliepime, atsakovas to nepripažįsta (138 b. l. t. 2). Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2013 metų gegužės atsakovas yra išvykęs į Vokietiją, atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 123 b. l.), teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, jog atsakovas namo per tą laiką negrįždavo, todėl byloje nėra pagrindo spręsti, jog dalis daiktų yra pas atsakovą (CPK 178, 185 str.). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog plautuvė ir maišytuvai, antro aukšto vonios baldai, vonios įranga, telefonspynė, signalizacija ir garažo spintos yra įskaičiuotos į namo vertę. Su šia ieškovės pozicija sutiktina tik dėl garažo spintų – 200 Eur vertės ir namo signalizacijos – 500 Eur vertės, kadangi yra pritvirtintos prie laikomų konstrukcijos, įmontuota, todėl be žalos namui negalima būtų išmontuoti, tačiau dėl kitų nurodytų daiktų, kurie išmontuojami: vonios baldai telefonspynė, plautuvė it kt. ieškovė nepagrįstai teigia, jog yra įskaičiuota į namo vertę, kadangi buvo vertinamas nekilnojamasis turtas. Todėl į dalintino kilnojamojo turto sąrašą neįtrauktinos garažo spintos – 200 Eur vertės ir namo signalizacija – 500 Eur vertės. Iš viso 700 Eur vertės turtas. Ieškovė taip pat nurodo, jog kilnojamieji daiktai: muzikinis centras, vertė - 95,00 Eur, personalinis kompiuteris, vertė - 300,00 Eur, knygos, vertė - 100 Eur, darbo kambario spinta, vertė - 700,00 Eur yra įgyti iki santuokos. Atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodo, kad jie yra įgyti iki santuokos sudarymo, atsakovas byloje įrodymų dėl kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės ar prieštaravimų nepateikė, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytas kilnojamasis turtas: muzikinis centras, personalinis kompiuteris, knygos, darbo kambario spinta, kurio vertė pagal atsakovo priešieškinį iš viso 1195,00 Eur, yra asmeninė ieškovės V. P. nuosavybė, todėl neįtrauktina į dalintiną santuokinį turtą (CPK 178, 185 str., CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Iš viso atsakovo nurodytas priteistinas kilnojamasis turtas mažintinas 1895 Eur suma ir nepriteistinas šalims kaip dalintinas kilnojamas turtas (CPK 185 str.). Ieškovė prie dalintino sąrašo nurodo, jog yra lagaminas ir rankinės, kuriuos atsiliepime įvertina 100 Eur kurio neįtraukia atsakovas. Taip pat nurodo, jog Bra šviestuvų nebuvo, tam atsakovas neprieštaravo, o kiti šviestuvai sudužę, tačiau iš nuotraukų matyti, jog šviestuvai name yra, todėl jie dalintini, išskyrus Bra šviestuvus (CPK 178, 185 str.).
Civilinio kodekso 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prieštaravimų dėl atsakovo nurodytų kilnojamojo turto verčių nepateikė, teismas sprendžia, jog iš viso santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė – 45 330,57 Eur (išminusavus, ką ieškovė nurodo, kaip iki santuokos įgytą turtą ir 700 Eur vertės turtą, įskaičiuotą į namo vertę ir pridėjus 100 Eur vertės lagaminą ir rankines).
VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstiniai išrašai įrodo, jog 2008-01-02 juridinių asmenų registre registruota santuokos metu įkurta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas atsakovas N. P., įstatinio kapitalo dydis – 2896,20 Eur (10000 Lt) (III t. 42-45 b. l.). Byloje taip pat pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įregistruota 2013-06-18, VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašas (III t. 46-48 b. l.). Nors iš jo negalima nustatyti, kas yra bendrovės akcininkas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovei priklauso santuokos metu įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, kurios įstatinis kapitalas – 2896,20 Eur (10000 Lt) 50 procentų akcijų (2016-03-31 garso įrašas). 2005-07-25 akcijų dovanojimo sutartis įrodo, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 34 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 984,71 Eur (3400,00 Lt) (III t. 49 b. l.). Teismo posėdžio metu šalių atstovės prašo bendrovių akcijas palikti tam sutuoktiniui, kurio vardu akcijos yra registruotos VĮ Registrų centre, nemokant jokių kompensacijų, sutariant, jog akcijų vertė yra lygi. Šalys nereiškia pretenzijų į kiekvieno iš jų vardu įregistruotų įmonių akcijas (2016-03-31 garso įrašas, CPK 187 str.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl įmonių akcijų padalijimo nėra, šalys sutaria, jog akcijų vertė yra lygi, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteistinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. paprastosios vardinės akcijos, atsakovui N. P. asmeninės nuosavybės teise priteistinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastosios vardinės akcijos, nustatant, jog jų rinkos vertė yra lygi, kompensacijos nepriteisiant (CK 3.116 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra nedalijamos, kadangi, kaip nustatyta byloje, jos ieškovei yra dovanotos, t. y. priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.127 str. 1 d.).
Šalys prašo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei. Ieškovė teigia, kad į bendrą turtą įdėjo daug asmeninių lėšų, todėl pirmame ieškinyje prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, o vėliau prašė priteisti 59 661,72 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Kasacinio teismo praktikoje svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (LAT 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Iš 2006-07-05 buto pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8811, matyti, jog ieškovė V. P. 2006 metų liepos mėnesio 5 dieną pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 453,66 Eur (43 000,00 Lt) sumą (I t. 94-97 b. l.). 2006-12-20 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3-12736, įrodo, jog 2006 metų gruodžio 20 dieną ieškovė V. P. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 47 208,06 Eur (163 000,00 Lt) sumą (I t. 102-106 b. l.). Iš 1998-10-06 sutarties matyti, jog ieškovei V. P. (Petrulytei) tėvai A. P. ir J. P. padovanojo 10 426,32 Eur (36 000,00 Lt) sumą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo dar iki santuokos sudarymo, iš tėvų padovanotų bei kitų asmeninių lėšų (2016-03-31 garso įrašas). Iš minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog ieškovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą 2006 metų liepos – gruodžio mėnesiais iš viso gavo 59 661,72 Eur sumą (CPK 178, 185 str.). Ieškovė nurodo, jog lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise valdytus butus, ieškovė investavo į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimą bei baldų pirkimą, kadangi gyvenamasis namas buvo tik ištinkuotas, reikėjo įrengti vidų, buvo tveriama tvora, kuri betonuota, brangiai kainavo vartai, virtuvės įranga, vonios klijuotos Aparici plytelėmis, samdyti dizaineriai vonių įrengimui, visame gyvenamajame name kitaip išvedžiota elektra (2016-03-31 garso įrašas). Į gyvenamojo namo įrengimą investuota apie 100 000,00 Eur, tačiau tikslių kainų ieškovė negali nurodyti, kadangi tai buvo seniai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog namo įrengimui užteko tiek piniginių lėšų, kiek davė bankas bei lėšų, gautų pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (2016-03-31 garso įrašas). Atsakovas teigia, kad ieškovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, pinigus išleido savo reikmėms, tačiau į gyvenamąjį namą neinvestavo. Tokius atsakovo teiginius paneigia liudytoja apklausta kaimynė D. G., kuri patvirtino (2016-03-31 garso įrašas), jog atsakovė savo pinigines lėšas, gautas pardavus asmeninius butus, investavo į gyvenamąjį namą, sau mažai ką pirkdavo, tuo metu, kai atsakovas išvyko į Vokietiją, jai nepakakdavo pinigų net maistui, buvo labai sunki materialinė padėtis (2016-03-31 garso įrašas).
2007-01-10 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 240, įrodo, jog 2007 metų sausio mėnesį buvo praduotas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 45 759,96 Eur (158 000,00 Lt) sumą. 2015-04-28 „Swedbank“, AB pažyma Nr. VL-SR/15-1515 (I t. 146 b. l.), 2015-09-25 „Swedbank“, AB atsakovo N. P. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas įrodo, jog 2007-02-01 kreditas buvo grąžinta 28962,00 Eur (100000,00 Lt) suma (II t. 163-167 b. l.). Taigi, pardavus santuokinį turtą už 158 000 Lt, 100 000 Lt buvo pervesta bankui, todėl šalims liko 58 000 Lt suma. Byloje nėra ginčo, jog likusi už parduotą turtą gauta suma, t. y. 16797,96 Eur (45759,96 Eur - 28962,00 Eur = 16797,96 Eur (58 00 Lt)), buvo investuota į gyvenamojo namo įrengimą (2016-03-31 garso įrašas).
2016-06-02 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas 2006 metų gegužės 31 d., pastato gyvenamojo namo baigtumas tuo metu buvo 86 proc. (I t. 11-16 b. l.). Iš 2006 birželio 2 d. kredito sutarties Nr. 06-036964-FA matyti, jog iš suteiktos kredito sumos 110055,61 Eur (380000 Lt) suma skirta gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimui, o 13032,90 Eur (45 000 Lt) gyvenamojo namo statybos užbaigimui (I t. 20-36 b. l.).
Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų leidusi pinigus tik savo reikmėms ar kitaip išlaidavusi, o byloje esančios nuotraukos, eksperto išvada patvirtina, jog namas yra naujos statybos 2005-2006 m., jis įrengtas (realus baigtumas 100 proc.), nudažytas, aplinka sutvarkyta, tvora pastatyta, trinkelės išklotos, padaryta namo vidaus apdaila: sienos, grindys, lubos, įsigyti baldai, sudėta santechnika, buitinė įranga ir kt., nors prieš tai buvo be grindų, tik tinkas, pagal eksperto išvadą - turtas sudaro užbaigtą kompleksą (64-72 b. l. t. 2). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog į gyvenamojo namo įrengimą santuokos metu ji investavo 59 661,72 Eur asmeninių lėšų sumą (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai spręstina, jog namui remontuoti, įrengti, aplinkai sutvarkyti, baldams, įrangai įsigyti ir kt. buvo reikalingos didelės lėšos ir atsakovo nurodomų sumų nepakako, buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, gautos pardavus jos asmeninės nuosavybės teise valdomus butus, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį (45-59 b. l. t. 2, CPK 178, 185 str., CK 3.123 str. 1 d.).
Civilinio kodekso 3.123 str. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 str. 1 d., teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti tokias kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo šios kategorijos bylose, pagal kurią, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto (LAT 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Gyvenant santuokoje, 2006 birželio 2 d. šalys sudarė kredito sutartį Nr. 06-036964-FA 425000,00 Lt sumai, iš kurios 380000 Lt skirta gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 45000 Lt gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kredito grąžinimo terminas - 2036-06-02, šalių prievolė pagal sudarytą kredito sutartį solidari (I t. 20-36 b. l.). 2016-02-29 „Swedbank“, AB pažyma Nr. SR-BPP/16-202 įrodo, jog neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 06-036964-FA suma 2016-02-29 dienai yra 76012,02 Eur (III t. 41 b. l.).
Teismas sprendžia, jog sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas už 144 330,57 Eur, iš kurio 99 000,00 Eur sudaro nekilnojamas turtas ir 45 330,57 Eur kilnojamas turtas bei 76 012,02 Eur pasyvas, t. y. likusi prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB (41 b. l. t. 3, CK 3.118 str. 1 d.).
Po santuokos nutraukimo ieškovės V. P. ir atsakovo N. P. prievolė pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06-036964-FA paliktina solidari (CPK 178, 185 str., CK 3.109 str.). Nepaisant to, jog prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, lieka solidari, byloje nustatyta, jog santuokoje šalys įgijo turto iš viso už 144 330,57 Eur, tačiau ši suma yra mažintina 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma, todėl dalintino turto vertę sudaro 68 318,55 Eur, kiekvienam sutuoktiniui po 34 159,27 Eur (CK 3.118 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, jog šalys prašo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ketina ir vėl vykti į Vokietiją, teismas sprendžia, jog nekilnojamąjį turtą yra tikslinga priteisti ieškovei, todėl ieškovės ieškinio ir atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkintini, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini ieškovei V. P. (CPK 178, 185 str., CK 3.127 str.).
Priteisus ieškovei nekilnojamąjį turtą, teismas sprendžia, jog gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą taip pat tikslinga priteisti ieškovei, nes šalių paaiškinimu, nuotraukomis nustatyta, jog daiktai yra name. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškiniu prašo automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nurodytą automobilį priteisti ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilis jai nėra reikalingas šiuo metu, stovi namo garaže, ji važinėja darbiniu automobiliu (2016-03-31 garso įrašas). Atsakovas nurodo, jog ieškovė automobilį buvo pirkusi sau, važinėjo juo tol, kol gavo automobilį iš darbo, jis yra registruotas ieškovės vardu, todėl turėtų būti priteistas ieškovei (2016-03-31 garso įrašas). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, jog automobilio PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2027,00 Eur. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovui automobilis yra nereikalingas, kadangi jis Lietuvoje negyvena, ketina ir vėl išvykti į Vokietiją, automobilis yra registruotas ieškovės vardu, yra pas ieškovę, todėl ieškinio reikalavimas dėl automobilio priteisimo atsakovui atmestinas, priešieškinio reikalavimas tenkintinas, automobilis PONTIAC VIBE, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2027,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei V. P. (CPK 178, 185 str., CK 3.116 str. 1 d.).
Ieškovė prašo atsakovui N. P. priteisti: valgomojo baldų komplektą, valgomojo kilimą, kambarines gėles, 4 vnt. virtuvės kėdžių, šaldytuvą - šaldiklį, virtuvės kombainą, fritiūrinę, skrudintuvą, elektrinį smulkintuvą, virdulį, virtuvės puodų rinkinį, indus bei stalo įrankius, virtuvės televizorių, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, sandėliuko spintą, kambario baldų komplektą, roletus, kavos staliuką, kambario kilimą, televizorių „Panasonic“, pliušinį žaislą, svetainės baldų komplektą, svetainės kavos staliuką „Orient“, televizorių „Samsung“, televizoriaus staliuką, namų kino sistemą, fiksuoto ryšio telefoną, oro kondicionierių, lauko grilį „Barbekiu B1“, darbo kėdes, žemėlapį (Vokietijos Federacinės Respublikos), stalinę lempą, televizorių „LG“, šviestuvus, „KARCHER“, žoliapjovę, nešiojamą žoliapjovę, lagaminą, rankines.
Byloje nustatyta, jog nuo 2013 metų gegužės atsakovas yra išvykęs į Vokietiją, nors atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 123 b. l.), atsakovas kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, teismo posėdžio metu paaiškino, jog į Lietuvą grįžta tik kelioms dienoms, apsistoja pas draugus (2016-03-31 garso įrašas), todėl kilnojamasis turtas jam nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog santuokoje įgyto kilnojamojo turto priteisimas atsakovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsakovas priteistų kilnojamųjų daiktų neturėtų kur pasidėti, jie jam nėra reikalingi, daiktai yra name, kuriame gyvena ieškovė, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo atsakovui atmestinas, atsakovo priešieškinis tenkintinas, po santuokos nutraukimas ieškovei priteistinas atsakovo priešieškinyje ir ieškovės ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas už 45 330,57 Eur (išminusavus, ką ieškovė nurodo, kaip iki santuokos įgytą turtą ir 700 Eur vertės turtą, įskaičiuotą į namo vertę ir pridėjus 100 Eur vertės lagaminą ir rankines) (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.127 str.).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes matyti, jog ieškovei priteisus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priteistina turto vertės dalis sudaro iš viso už 144 330,57 Eur, tačiau ši suma, kaip jau minėta, yra mažintina 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma, todėl ieškovei priteistino turto vertė sudaro 68 318,55 Eur. Byloje nustatyta, jog į gyvenamojo namo įrengimą santuokos metu ieškovė investavo 59 661,72 Eur asmeninių lėšų sumą. Taip pat šalys į gyvenamojo namo įrengimą ir kredito grąžinimą investavo 16772,70 Eur (158000,00 – 100 000 Lt bankui sumokėta ir liko 58 000 Lt) sumą, gautą pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovė investavo savo asmenines lėšas į santuokinį turtą, jos dalis yra žymiai didesnė, todėl ieškovei tenkanti turto dalis nuo 68 318,55 Eur yra 45 773,43 Eur, o atsakovui priklausytų 22 545,12 Eur kompensacija, kuri priteistina iš ieškovės atsakovui (CK 3.117 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).
Dėl kompensacijų priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 59 661,72 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas. Toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi turtas priteistas ieškovei, teismas jau pasisakė, kad šia suma ieškovė asmeninės lėšomis prisidėjo prie santuokinio turto sukūrimo, todėl teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį, todėl reikalavimas ją priteisti atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 3.123 str.).
2006 birželio 2 d. šalys sudarė kredito sutartį Nr. 06-036964-FA 425000,00 Lt sumai, iš kurios 380000 Lt skirta gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 45000 Lt gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kredito grąžinimo terminas - 2036-06-02, šalių prievolė pagal sudarytą kredito sutartį solidari (I t. 20-36 b. l.). 2016-02-29 „Swedbank“, AB pažyma Nr. SR-BPP/16-202 įrodo, jog neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 06-036964-FA suma 2016-02-29 dienai yra 76012,02 Eur (III t. 41 b. l.). Taip pat pažymoje nurodyta, jog nuo 2013-05-15 iki 2016-02-20 iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta iš viso 8052,81 Eur įmokų suma (41 b. l. t. 3). Pusė sumos sudarytų 4026,40 Eur. Ieškovė prašo priteisti 5493,38 Eur sumokėtos solidarios prievolės (151 b. l. t. 2). Iš ieškinių motyvuojamosios dalies matyti, jog prašo kompensacijos ir už santuokinio turto išlaikymą (AB Lietuvos dujoms už namo šildymą, žemės mokestį ir kt.), kuriuos atsakovas mokėjo tik 2013 m. už tris mėn. ir 2014 m. tris mėnesius. Byloje nustatyta, jog šalys nuo 2013 m. gegužės mėn. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, įmokas ieškovė mokėjo iš asmeninių lėšų Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės atstovė paprašė teismo taip pat priteisti iš atsakovo ½ dalį 6348,43 Eur sumokėtų įmokų už dujas, ½ dalį 816,26 Eur įmokų už elektros energiją, ½ dalį 337,46 Eur įmokų už vandenį pagal pateiktus įrodymus, nurodė, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir gali patenkinti reikalavimų daugiau, nei buvo pareikšta. Civilinio proceso kodekso 376 str. numatyta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje, ji nėra absoliuti. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šioje byloje ieškovė pareiškė priteisti tik 5493,38 Eur sumą. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, abu atstovaujami advokatų, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui leistų nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 376 str. 3 d. ir patenkinti daugiau reikalavimų, nei yra pareikšta (CPK 185 str.).
Įvertinus tai, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti tik 5 493,38 Eur, todėl teismas sprendžia, jog šią sumą sudaro dalis įmokų bankui, t. y. 4026,40 Eur, o kita dalis - 1466,98 Eur už namo išlaikymą (5493,38 Eur – 4026,40 Er bus 1466,98 Eur), todėl 5493,38 Eur suma priteistina iš atsakovo. Kitai ieškovės reikalaujamai sumai nėra pareikšta reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pirmojo ieškinio pareiškimo metu ieškovė teigė, jog už namo išlaikymą yra sumokėtos didesnės sumos, bet reikalavimo, tikslinant ieškinį nedidino, o atsakovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti. Atsakovas atsikirto tik į pareikštą reikalavimą ir nurodė, jog pati ieškovė paprašė banko, kad iš jos sąskaitos bankas nuskaitytų lėšas, nors atsakovas būtų įmokas mokėjęs. Šis atsakovo teiginys nepaneigia atsakovui pareigos mokėti įmokas, kurių jis nesumokėjo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja jas priteisti iš atsakovo ir 5493,38 Eur skola priteistina (CPK 185 str., CK 6.9 str., 4.76 str.).
Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini (CPK 178, 185 str.).
Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, todėl abiems šalims priklausytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str.). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė patyrė 1034 Eur bylinėjimosi išlaidas (jai buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, 8 b. l. t. 1, 110, 147 b. l. t. 2, 54 b. l. t. 3), o atsakovas patyrė 2246 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio sumokėjimo atidėti neprašė, 10, 28 b. l. t. 2, 56 b. l. t. 3). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi teisę nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindama priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje šalys keletą kartų keitė reikalavimus, tikslino procesinius dokumentus, teikė papildomus rašytinius įrodymus, dėl ko nebuvo galima bylos išnagrinėti vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu. Teismas buvo skyręs terminą susitaikyti, po ko šalys pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, bet vėliau savo poziciją pakeitė. Teismas sprendžia, kad būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl pačių šalių, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d., teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sprendžia, kad iš dalies yra patenkinti abiejų šalių reikalavimai, procentas panašus, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos, tai neprieštarauja taikomai teismų praktikai (ŠAT nutartis Nr. 2A-359-372/2015).
Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Ji yra sumokėjusi 144 Eur žyminį mokestį (neturtinis reikalavimas 41 Eur), už turtinį reikalavimą priklauso mokėti 1204 Eur, todėl nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1101 Eur, kuri priteistina iš ieškovės valstybei (8, 114 b. l. t. 1).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,94 Eur, kurios lygiomis dalimis po 11,47 Eur priteistinos valstybei iš ieškovės ir atsakovo (88, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniais 259-260, 263-267, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2002-06-26 įrašą Nr. 100 apie N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P. (Petrulytės), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kairių RKb 2002-06-22 sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje.
Palikti santuokines pavardes: P., P..
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. P. ir atsakovo N. P. prievolė pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06-036964-FA kreditoriui ,,Swedbank“, AB lieka solidari.
Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:
ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) - 99 000 Eur vertės;
automobilį PONTIAC VIBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2027 Eur vertės;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 50 procentų akcijų;
kilnojamąjį turtą, kuris yra: prieškambario spinta - batų dėžė, vertė - 400,00 Eur; valgomojo baldų komplektas (stalas, kėdės, 8 vnt.), vertė - 2000,00 Eur; valgomojo kilimas, vertė - 300,00 Eur; kambarinės gėlės (vazoninės ir visos kitos), vertė - 500,00 Eur; virtuvės baldų komplektas, vertė - 6 000 Eur; virtuvės kėdės, 4 vnt., vertė – 200,00 Eur; buitinė technika: gartraukis „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: konvekcinė orkaitė su griliu „AEG“, vertė - 700,00 Eur; buitinė technika: indukcinė kaitlentė „AEG“, vertė - 400,00 Eur; buitinė technika: konvekcinė mikrobangų krosnelė su griliu „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: šaldytuvas-šaldiklis „AEG“, vertė - 800,00 Eur; buitinė technika: indaplovė „Zanussi“, vertė - 300,00 Eur; buitinė technika: plautuvė ir maišytuvas, vertė - 250,00 Eur; buitinė technika: kavos aparatas „AEG“, vertė - 500,00 Eur; buitinė technika: virtuvės kombainas, vertė - 200,00 Eur; buitinė technika: fritiūrinė, vertė – 50,00 Eur; buitinė technika: skrudintuvas, vertė - 20,00 Eur; buitinė technika: elektrinis smulkintuvas, vertė - 20,00 Eur; buitinė technika: virdulys „Electrolux EEWA7100BK“, vertė - 39,99 Eur; virtuvės puodų rinkinys „RENBERG“, vertė - 200,00 Eur; indai bei stalo įrankiai, vertė - 200,00 Eur; virtuvės televizorius „Sony“, vertė 300,00 Eur; pirmo aukšto vonios baldai ir įranga: dušo kabina, dušo maišytuvas, klozetas, praustuvė su maišytuvu, drėgmei atsparūs baldai, vertė - 1500,00 Eur; automatinė skalbimo mašina, vertė - 500,00 Eur; dulkių siurblys „KIRBY“, vertė – 600,00 Eur; sandėliuko spintos, vertė - 300,00 Eur; kambario baldų komplektas (3+2+1), vertė - 3000,00 Eur; langų roletai (viso namo), vertė - 1000,00 Eur; kambario sekcija „FOJA B“, vertė – 500,00 Eur; kambario kavos staliukas, vertė – 300,00 Eur; kambario kilimas, vertė - 200,00 Eur; kambario televizorius „Panasonic“, vertė - 600,00 Eur; pliušinis žaislas, vertė - 27,51 Eur; svetainės baldų komplektas „3+2+1“, vertė - 3500,00 Eur; svetainės kavos staliukas „Orient“, vertė - 300,00 Eur; televizorius „Samsung“, vertė - 1000,00 Eur; televizoriaus staliukas, vertė – 300,00 Eur; namų kino sistema „Panasonic“, vertė - 500,00 Eur; fiksuoto ryšio telefonas „Panasonic“, vertė - 49,09 Eur; oro kondicionierius „Alpic Air“, vertė - 600,00 Eur; lauko grilis „Barbekiu B1“, vertė - 83,70 Eur; antro aukšto vonios baldai: klozetas, rankšluosčių džiovintuvas, bide, masažinė vonia, praustuvas su dviem maišytuvais bei drėgmei atsparūs baldai, vertė - 3 000,00 Eur; darbo kambario rašomasis stalas, vertė - 300,00 Eur; darbo kambario kėdės iš natūralios odos (2 vnt.), vertė - 400,00 Eur; stalinė lempa „EGLO TOP DESK 60W E27 BLACK“, vertė - 15,90 Eur; Vokietijos FR žemėlapis (sieninis), vertė - 17,38 Eur; knygų spinta, vertė - 30 Eur; darbo kambario sofa-lova, vertė - 200,00 Eur; miegamojo kambario baldų komplektas: dvigulė lova, spintelės (2 vnt.), kosmetinis staliukas su veidrodžiu, vertė - 1500,00 Eur; miegamojo kambario spinta, vertė - 1000,00 Eur; miegamojo kambario televizorius „LG“, vertė - 1000,00 Eur; viso namo šviestuvai, vertė - 5000,00 Eur; vaizdo telefonspynė, vertė - 500,00 Eur; aukšto slėgio plovimo aparatas „KARCHER“, vertė - 400,00 Eur; žoliapjovė, vertė - 400,00 Eur; nešiojamoji žoliapjovė (trimeris), vertė - 200,00 Eur, lagaminas ir rankinės, vertė – 100 Eur.
Atsakovui N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 100 proc. akcijų ir iš ieškovės V. P. 22 545,12 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 12 euro centų) piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą.
Priteisti iš N. P. ieškovei V. P. 5493,38 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 38 euro centus) kompensaciją už bankui sumokėtas įmokas ir turto išlaikymo išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. P. valstybei 1112,47 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvylika eurų, 47 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. P. valstybei 11,47 Eur (vienuolikos eurų, 47 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėja Edita Kavaliauskienė