Civiline byla Nr. e2-254-569/2020m.
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00247-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant
ieškovės atstovui advokatui K. G.,
atsakovės atstovams D. L., advokato padėjėjui S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Minaras‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vytulio autoservisas‘‘, tretiesiems asmenims SIA ,,Directtrans‘‘, ERGO Insurance SE dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB ,,Minaras‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Vytulio autoservisas‘‘ 53 550,00 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovas advokatas K. G. paaiškino, kad 2018-11-14 GMBH ,,Vireka‘‘ iš ieškovės nupirko 3 585 vienetus akumuliatorinių suktukų, kurių bendra kaina 107 550,00 Eur (vieneto kaina 30,00 Eur). GMBH "Vireka" už šias prekes apmokėjo dviem pavedimais, ieškovė šį krovinį GMBH ,,Vireka‘‘ siuntė dviem dalimis.
3. Pirma krovinio dalis (1 800 vienetų) 2018-11-22 pasiekė gavėją GMBH ,,Vireka‘‘, už šio krovinio pristatymą atsakovė pateikė ieškovei 2018-11-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas 1 306,80 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Antra krovinio dalis (1 785 vienetai) turėjo būti pristatyta gavėjui atskirai, dėl šios krovinio dalies pristatymo ieškovė taip pat kreipėsi į atsakovę. Atsakovė tuo tikslu 2018-11-27 sudarė sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) su SIA ,,Directtrans‘‘, kuri turėjo pristatyti krovinį gavėjui, krovinys buvo perduotas SIA ,,Directtrans‘‘. Tačiau krovinys gavėjo nepasiekė, tiek krovinys, tiek ir SIA ,,Directtrans‘‘ atstovai dingo, jų surasti nepavyksta.
4. 2018-12-07 GMBH ,,Vireka‘‘ pateikė ieškovei pretenziją, kuria reikalavo grąžinti 53 550,00 Eur, sumokėtus ieškovei už dingusią krovinio dalį. Šalys susitarė, kad ieškovė grąžins dingusio krovinio kainą prekėmis, t.y. pateiks GMBH "Vireka" kitas prekes, kurių vertė bus lygi 53 550,00 Eur.
5. Vykdant šį susitarimą, buvo išrašyta 2018-12-18 kreditinė PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), kuria tikslinta minėta 2018-11-14 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), ir pirkėjui GMBH ,,Vireka‘‘ grąžinta dingusio krovinio kaina 53 550,00 Eur. Taip pat, vykdant šį susitarimą pagal 2018-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė GMBH ,,Vireka‘‘ prekių už 82 656,00 Eur.
6. Ieškovės ir GMBH ,,Vireka‘‘ sutarimu buvo atliktas sudengimas tarp 2018-12-10 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini)ir 2018-12-18 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), todėl GMBH ,,Vireka‘‘ pagal 2018-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą tik 29 106,00 Eur sumai. Ieškovė iš esmės grąžino GMBH ,,Vireka‘‘ 53 550,00 Eur už dingusią krovinio dalį ir tokiu būdu dėl dingusio krovinio patyrė 53 550,00 Eur žalą, kadangi nei prekių, nei apmokėjimo už jas ieškovė negavo.
7. CMR konvencijos 23 str. 1 d. nurodo, kad pagal šios konvencijos nuostatas vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Todėl atsakovė turi atlyginti tą sumą, už kurią ši krovinio dalis buvo parduota gavėjui, nes į šią sumą patenka tiek prekės savikaina, tik ir ieškovės pagrįstas, tačiau negautas atlygis už šias prekes. Ieškovė dėl dingusio krovinio vežimo paslaugų kreipėsi į atsakovę, todėl ji laikytina materialiai atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Pateikus pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, ji žalą atlyginti atsisakė.
8. CMR konvencijos 3 straipsnis nurodo, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2004; 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-64/2008).
9. Vadovaujantis CMR konvencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovė laikytina vežėju nepriklausomai nuo to, ar ji pati faktiškai vežė krovinį, ar jo vežimą perdavė kitam vežėjui, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus ir pretenzijas dėl šios dingusios krovinio dalies tiesiogiai atsakovei, kaip tiesiogiai atsakingai prieš ieškovę.
10. Atsakovė teigia, kad ji šiuo atveju buvo tik ekspeditorė, o ne vežėja. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-457/2006).
11. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo interesų apsaugos, todėl konstatuotina, kad jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis, ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui. Kitoks šių CMR konvencijos nuostatų aiškinimas nepagrįstai sumažintų joje gana griežtai ginamas siuntėjo teises ir jų apsaugos galimybes nuostolių atlyginimo atvejais (2012-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2012). Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2004; 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-64/2008).
12. Ieškovė nesutinka, jog atsakovė šiuo atveju atliko tik ekspeditoriaus funkciją. Tačiau jeigu būtų padaryta išvada, kad atsakovė nagrinėjamu atveju atliko ekspeditoriaus funkciją, tai nepaneigtų jos, kaip vežėjos, atsakomybės pagal CMR konvenciją. Kasacinio teismo praktika labai aiškiai nurodo, kad ekspeditorius neatsako pagal CMR konvenciją tik tuo atveju, jeigu susitarime tarp siuntėjo ir ekspeditoriaus yra aiškiai nurodyta, kad jis tik ekspedijuos krovinį. Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo tarp šalių nebuvo.
13. Ekspeditorius laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją ir tais atvejais, jeigu jis gauna atlyginimą už visą konkretų pervežimą. Dėl dingusio krovinio dalies atsakovė ieškovei UAB sąskaitos-faktūros nepateikė ir jokie mokėjimai atsakovei nebuvo atlikti. Tačiau šis vežimas buvo sudėtinė dviejų vežimų dalis, todėl, siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tikslinga atkreipti dėmesį pirmąjį tarp šalių sėkmingai atliktą vežimą. Už šios krovinio dalies pristatymą atsakovė 2018-11-27 išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kuri buvo apmokėta, neatliko jokių mokėjimų faktiniam vežėjui UAB ,,Via genero‘‘.
14. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad antrosios krovinio dalies vežimo atveju tarp šalių susiklostė kitokie teisiniai santykiai, nei pirmosios krovinio dalies vežimo atveju. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad neva ji neatsakinga pagal CMR konvenciją prieš ieškovę dėl prarastos krovinio dalies.
15. Atsakovės atstovai D. L., advokato padėjėjas S. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad gabentas krovinys priklausė ne ieškovei, bet GMBH ,,Vireka“, todėl tarp ieškovės ir GMBH ,,Vireka“ galimai buvo sudaryta krovinio vežimo/krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis ir tokios sutarties pagrindu ieškovė GMBH ,,Vireka“ buvo įsipareigojusi suteikti krovinio vežėjos ar ekspeditorės funkcijas. Iš pateikto ieškinio matyti, kad šiuo ieškiniu reiškiamas regresinis reikalavimas, o regresinio ieškinio teikimui galioja kiti Konvencijoje bei teisės aktuose įtvirtinti pagrindai.
16. Iš ieškinio nėra suprantama, kokie susitarimai siejo ieškovę ir GMBH ,,Vireka“, kuo remiantis ieškovė jai atlygino žalą, ar tai buvo žalos atlyginimas už prarastą krovinį, ar kitas atsiskaitymas. Sąskaitų sudengimas pats savaime dar neįrodo žalos atlyginimo dėl prarasto gabento krovinio fakto. Nors ieškinyje žalos atlyginimas grindžiamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi žalą dėl prarasto krovinio, kaip kad nurodo pati ieškovė, ji jau yra atlyginusi kaip vežėja.
17. Nors ieškovė iš atsakovės reikalaudama žalos atlyginimo ir remiasi Konvencijos nuostatomis, tačiau nepateikė jokios su atsakove sudarytos krovinio vežimo/krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutarties. Tokia sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė nuo pat pirmos akimirkos žinojo, kad atsakovė neteikia ir neteiks ieškovei krovinio gabenimo paslaugų, o tik atliks įmonės, gabenančios krovinius, suradimą. Tarp šalių nebuvo sudaryta krovinio vežimo/krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštyje krovinio siuntėju įrašyta ieškovė, be to, būtent ieškovės, o ne atsakovės atstovai su SIA ,,Directtrans“ pasirašė Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį, dalyvavo krovinio perdavime. Tarp šalių atstovų užfiksuoti telefoniniai pokalbiai aiškiai įrodo, jog ieškovės atstovai žinojo ir suvokė, kad atsakovė neteikia ir neteiks vežėjo paslaugų, o tik suras įmonę kroviniui gabenti, už dingusio krovinio gabenimą atsakovė iš ieškovės negavo jokio apmokėjimo, šis krovinio gabenimas nebuvo dviejų vežimų sudėtinė dalis, kaip tvirtina ieškovė.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal Konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str.), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 str. 1 d.). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis Konvencijos nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais Konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).
19. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; kt.).
20. Atsakovė su ieškove nebuvo sudariusi krovinio gabenimo sutarties ir atsakovė ieškovei nebuvo įsipareigojusi pristatyti krovinį į paskirties tašką. Krovinio pristatymu rūpinosi pati ieškovė. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.
21. Trečiųjų asmenų SIA ,,Directtrans‘‘, ERGO Insurance SE atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Ieškinys tenkintinas
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad GMBH ,,Vireka‘‘ iš ieškovės UAB ,,Minaras‘‘ nupirko 3 585 akumuliatorinių suktukų, kurių bendra kaina 107 550,00 Eur, pirkimo pardavimo faktą patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), išrašyta 2018-11-14. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad GMBH ,,Vireka‘‘ 2018-11-21 ir 2018-11-26 atliktais pavedimais po 53 775,00 Eur atsiskaitė už įgytas prekes.
23. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-11-21 siuntėja UAB ,,Minaras‘‘ pakrovė krovinį gabenimui į Vokietiją krovinio gavėjai GMBH ,,Vireka‘‘. Už transporto paslaugas atsakovė UAB ,,Vytulio autoservisas‘‘ 2018 m. lapkričio 27 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 1306,80 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2018-11-28 mokėjimo pavedimu. Byloje nėra ginčo, kad pakrautas krovinys buvo nugabentas krovinio gavėjui.
24. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-11-27 siuntėja UAB ,,Minaras‘‘ pakrovė krovinį gabenimui į Vokietiją krovinio gavėjai GMBH ,,Vireka‘‘. Krovinį priėmė SIA ,,Directtrans‘‘. Iš (duomenys neskelbtini)sutarties-užsakymo matyti, kad atsakovė UAB ,,Vytulio autoservisas‘‘ vežėjui SIA ,,Directtrans‘‘ buvo išsiuntusi atsakovės pasirašytą sutarties projektą, tačiau projektas nepasirašytas vežėjo SIA ,,Directtrans‘‘. Iš GMBH ,,Vireka‘‘ rašto matyti, kad įmonė negavo 2018-11-27 išsiųsto krovinio.
25. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė išrašė 2018-12-18, patvirtina, kad ieškovė GMBH ,,Vireka‘‘ pardavė 2016 akumuliatorinių suktuvų už 82 656,00 Eur. Iš 2018-12-18 GMBH ,,Vireka‘‘ atlikto mokėjimo matyti, kad ji sumokėjo ieškovei tik 29 06,00 Eur už gautas prekes, ieškovės teigimu likusi suma jai pervesta nebuvo, nes tokiu būdu ieškovė atlygino GMBH ,,Vireka‘‘ patirtą žalą dėl negauto krovinio. Į bylą pateikta sutartis, mokėjimo nurodymai bei prekių perdavimo aktas patvirtina, kad prekes ieškovė įsigijo iš UAB ,,Gitana‘‘. Iš į bylą pateikto 2018-12-10 pranešimo matyti, kad ieškovė kreipėsi į draudiką dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
26. Iš informacijos apie vežėją, gautos iš Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų svetainės, matyti, kad atsakovė UAB ,,Vytulio autoservisas‘‘ yra išduota licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais.
27. Ieškovė dėl padarytų nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę su pretnzijomis. Tačiau, atsakovei nepatenkinus pretenzijų gera valia, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir prašo juos priteisti iš atsakovės.
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-227/2012). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-177/2009).
29. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
30. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjant ginčą taikytinos CMR konvencijos nuostatos.
31. Kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas būtent vežti, bet ne kitais tikslais (pvz., automobilis pateiktas kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir pan.).
32. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė yra krovinio siuntėja, ar atsakovė yra krovinio ekspeditorė, ar vežėja, ar ieškovė, atlyginusi prekių pirkėjai jos patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo, turi teisę reikšti ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad krovinio siuntėja buvo GMBH ,,Vireka‘‘, kuri krovinio gabenimo metu buvo jį įsigijusi ir buvo krovinio savininkė, o ieškovė buvo krovinio vežėja, nes rūpinosi prekių nugabenimu ir atlygino prekių savininkei GMBH ,,Vireka‘‘ dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius.
33. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju, bet nebūtinai prekių pardavėjas, jei pastarasis pats nesudarė sutarties su vežėju. Nagrinėjamu atveju rašytinė krovinio pervežimo sutartis nebuvo sudaryta, bet važtaraštis yra prima face įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis. Tai dokumentinis įrodymas, patvirtinantis ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, jei nėra rašytinės formos vežimo sutarties. Teismas pažymi, kad CMR važtaraštyje krovinio siuntėju yra nurodyta ieškovė UAB ,,Minaras‘‘, o krovinio gavėja yra nurodyta GMBH ,,Vireka‘‘, UAB ,,Minaras‘‘ perdavė krovinį vežimui.
34. Pagal CK 305 straipsnį pirkimo pardavimo sutartimi pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktus nuo jų perdavimo. Nagrinėjamu atveju ir atsakovė sutinka, kad dingus kroviniui GMBH ,,Vireka‘‘ nuosavybės teisę į įsigytą prekę įgyti nespėjo. Todėl nelogiška atsakovės išvada, kad ši įmonė buvo prekių siuntėja. Nors siuntėjas ne visada atitinka prekių pirkėją, tačiau atsakovė nenurodo, kokiu pagrindu GMBH ,,Vireka‘‘ įgijo siuntėjo statusą, t.y. užsakė krovinio gabenimą, neįgijusi į krovinį disponavimo teisės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį su GMBH ,,Vireka‘‘ dėl krovinio pervežimo. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo krovinio vežėja, o ne krovinio siuntėja.
35. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji buvo ne vežėja, o ekspeditorė, todėl negali atsakyti už krovinio praradimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vežėju, vežančiu krovinius tarptautiniais maršrutais, gali būti tik įmonės, turinčios licenciją. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė tokios licencijos neturėjo.
36. Pagal CK 6.824 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedijavimas - krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. 2 dalyje numatyta, kad ekspeditorius - juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą (4 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (5 dalis). CK 6.825 straipsnis numato, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotoja F. J. priėmė ieškovės atstovo A.P. užsakymą telefonu dėl pervežimo paslaugų suteikimo, pažadėjo surasti, kas perveš ieškovės parduotas prekes krovinio gavėjui. Tuo tikslu ji patalpino skelbimą interneto svetainėje atsakovės vardu, kad surastų vežėją ieškovės kroviniui, nes pati įmonė tarptautinių pervežimų atlikti negalėjo. Pagal skelbimą internete atsakovės darbuotoja surado vežėją – įmonę SIA ,,Directtrans‘‘, pranešė ieškovės atstovui, kad krovinys bus pervežtas, nurodė, kada vežėjas atvyks pasikrauti krovinio. Apie tai, kad krovinys nepasiekė krovinio gavėjo, taip pat ieškovės atstovą informavo F. J., ši aplinkybė rodo, kad atsakovės darbuotoja kontroliavo krovinio gabenimą.
38. Atsakovės atstovai ir teismo posėdyje apklausta F. J. nurodė, kad, surasdama vežėją ji veikė asmeniškai, o ne atsakovės vardu, kadangi pažinojo ieškovės atstovą A.P. ir norėjo jam padėti surasti krovinio vežėją. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokias atsakovės atstovų ir liudytojos nurodytas aplinkybes. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, krovinio ekspeditorius yra juridinis asmuo, todėl įmonės darbuotoja F. J. negalėjo veikti kaip ekspeditorė. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog skelbimą internete dėl krovinio pervežimo paslaugų ji patalpino atsakovės vardu, nes asmeniškai to padaryti fizinis asmuo negali. Byloje atsakovė neginčijo, kad jos darbuotoja yra įgaliota sudaryti sutartis dėl pervežimo. Be to, kad F. J. veikė atsakovės vardu, patvirtina ir prieš tai įvykdyto krovinio pervežimo aplinkybės, kai ieškovė su atsakove buvo susitarusi dėl 2018-11-21 krovinio pervežimo. Susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl krovinio pervežimo buvo sudarytas analogiškomis aplinkybėmis – ieškovės atstovas A.P. kreipėsi į F. J., kuri, patalpinusi skelbimą internete atsakovės vardu, surado krovinio vežėją. Krovinys buvo pristatytas GMBH ,,Vireka‘‘, todėl atsakovė išrašė 2018 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 1306,80 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2018-11-28 mokėjimo pavedimu.
39. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesudarė sutarties su faktiniu vežėju SIA ,,Directtrans‘‘, nes ši sutartis nėra pasirašyta. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja F. J. nurodė, jog sutartis liko nepasirašyta todėl, kad krovinys su transporto priemone buvo išsiųstas skubotai, kai paaiškėjo, kad SIA ,,Directtrans‘‘ parašo ant sutarties nėra, krovinys jau buvo pradėtas gabenti. Kad atsakovė sudarė sutartį dėl pervežimo su SIA ,,Directtrans‘‘, šalys patvirtino savo veiksmais – atsakovės atstovė susitarė su šia įmone dėl krovinio nugabenimo, o įmonė priėmė krovinį gabenti. Be to, kaip jau buvo minėta, važtaraštis yra prima face įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis, patvirtinantis ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, jei nėra rašytinės formos vežimo sutarties. Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje yra nurodyta, kad krovinį gabenti priėmė SIA ,,Directtrans‘‘, atsakovė buvo pasirašiusi ant sutarties projekto, šios aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovės ir SIA ,,Directtrans‘‘ krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta.
40. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė buvo krovinio ekspeditorė. Teismas sutinka su ieškove, jog netgi to atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR prasme. Ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas, tačiau duomenų apie tokį susitarimą tarp šalių nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, faktiškai atlikusi ekspedijavimo veiksmus, yra vežėja pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
41. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro ieškovės patirtos išlaidos kompensuojant prekių pirkėjai GMBH ,,Vireka‘‘ pervestas pinigines lėšas už ieškovės parduodamas prekes, kurios jai nebuvo perduotos pardavus krovinį. Atsakovė nurodė, kad nors ieškinyje žalos atlyginimas grindžiamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi žalą dėl prarasto krovinio, kaip kad nurodo pati ieškovė, ji jau yra atlyginusi ir šiuo atveju reiškia regresinį ieškinį, kurio pateikimą reguliuoja kitos normos.
42. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai remiantis šios Konvencijos nuostatomis vežėjas praranda dalį arba visą krovinį, jis privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Įvertinus šio straipsnio nuostatas matyti, kad jos numato tiesioginių nuostolių ir užmokesčio už pervežimą atlyginimą krovinio praradimo atveju (23 straipsnio 4 dalis). Kitų reikalavimų ar ribojimų, pareiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, CMR konvencijos 23 straipsnis nenumato.
43. Ieškovė patyrė žalą todėl, jog perdavė pirkėjai prekes, už kurias ji buvo sumokėjusi, bet jų negavo, o už naujas prekes sumokėjo savo sąskaita. Nuostolius ieškovė patyrė todėl, kad jos išsiųstas krovinys nepasiekė krovinio gavėjo. Kaip jau buvo minėta, konvencijos nuostatos nedraudžia krovinio siuntėjui reikšti ieškinį krovinio vežėjui, jei jis kompensavo krovinio gavėjo patirtą žalą, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį yra nepagrįsti. Ieškovė prašo priteisti nuostolius, kurie sudaro 53 550,00 Eur – tiek, kiek kainavo prarastas krovinys. Ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 53 550,00 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl palūkanų priteisimo
44. Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
45. Teismas pažymi, kad procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-09-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1066,00 Eur žyminio mokesčio ir 2100,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, šalių advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijoje nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina viso 3166,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Byloje patirta 25,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo valstybei (CPK 88 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Minaras‘‘ (juridinio asmens kodas 304693708) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vyrulio autoservisas‘‘ (juridinio asmens kodas 145873266) 53 550,00 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimo, 6,00 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme - 2019-09-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3166,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vyrulio autoservisas‘‘ (juridinio asmens kodas 145873266) priteisti valstybei 25,25 Eur (dvidešimt penkis eurus 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Lina Muchtarovienė