(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,
sekretoriaujant Linai Butkienei,
dalyvaujant ieškovui R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo E. J. 5 200,00 Eur skolos, 754,36 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad R. L. ir atsakovas E. J. 2016-06-08 sudarė Paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė, o atsakovas priėmė 12 000,00 Eur paskolą. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ¼ skolos, t. y. 3.000,00 Eur, iki 2016-12-31 ir likusią dalį – 9.000,00 Eur iki 2017-12-31. Ieškovas 2016-06-09 bankiniu mokėjimu pavedimu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 12 000,00 Eur. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų laiku, t. y. iki 2016-12-31 sumokėjo ieškovui tik 800,00 Eur bankinio mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal sut. (duomenys neskelbtini)“, o 2017-10-02 atsakovas, nurodydamas mokėjimo paskirtyje – „paskolos grąžinimas pagal sut (duomenys neskelbtini)“, atliko dar dvejus mokėjimus atsiskaitydamas už kitą ieškovui susidariusią skolą. Ieškovas, būdamas geranoriškas atsakovo kaip vaikystės draugo atžvilgiu, skatino atsakovą atlikti įmokas ir atsakovas laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-11-26 sumokėjo ieškovui 6 000,00 Eur. Šiai dienai atsakovas yra nustojęs daryti mokėjimus ir liko nesumokėjęs ieškovui 5 200,00 Eur pagal Paskolos sutartį. Šioje byloje ieškovui ir atsakovui nesusitarus dėl netesybų, yra taikytinos įstatyme numatytos netesybos. Remiantis CK 6.38 str. 1 ir 3 dalimis bei 6.256 str. 1 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kadangi atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas, remdamasis CK 6.210 str. 1 d., įgijo teisę reikalauti 5 procentų dydžio palūkanų. Pagal Paskolos sutartį su ieškovu turėjo būti atsiskaityta atsakovui sumokant ieškovui 3 000,00 Eur iki 2016-12-31 ir 9 000,00 Eur iki 2017-12-31. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė prievolę ir dalies skolos nėra sumokėjęs iki šios dienos, atsakovui už terminų įvykdyti prievoles praleidimą skaičiuotinos penkių procentų metinės palūkanos, kurios šiai dienai sudaro 754,36 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo galutinio termino (2017-12-31) atsiskaityti pagal sutartį iki šio ieškinio pateikimo dienos yra praėjusios 1059 dienos, palūkanų paskaičiavimas yra toks: 5 200,00*5 proc. /365*1059=754,36 Eur.
2. Atsakovas E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ies?kiniu visis?kai nesutinka. Ies?kovas pride?damas prie ies?kinio įmonių moke?jimo kopijas parodo, kad su atsakovu turi verslo santykius, tode?l buvo ne kartą informuotas de?l moke?jimų ve?lavimo priez?asčių ir oficialiai ar ras?tis?kai de?l moke?jimų ve?lavimų pretenzijų niekada nereis?ke?. Nesutinka su tokiais ies?kovo argumentais de?l palu?kanų priskaic?iavimo. Tarp ies?kovo ir atsakovo esanc?ioje sutartyje (2016.06.08) esanc?iame 3 p. yra susitarta, kad sutartis yra neatlygintine? ir palu?kanos nenumatomos, tode?l mano, kad ies?kovas neįrodo patirto nuostolio, de?l kurio reikalauja kompensacinių palu?kanų. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palu?kanų dydį nustato įstatymai, s?alys gali ras?tu susitarti ir de?l didesnių palu?kanų, jeigu toks susitarimas nepries?tarauja įstatymams ir sąz?iningumo bei protingumo principams. Pras?ome teismo, sprendz?iant, ar yra pagrindas maz?inti palu?kanas, turi atsiz?velgti į sutarties pobu?dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palu?kanos pries?tarauja vies?ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palu?kanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų maz?inant palu?kanas, sąras?as ne?ra baigtinis. Antra, kompensacine?mis palu?kanomis siekiama sukurti teisinį ais?kumą tarp s?alių de?l civiline?s atsakomybe?s apimties, nes jos riboja prievolę paz?eidusios s?alies atsakomybę tam tikra sutartine ir is? anksto z?inoma pinigų suma. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, kompensacine?s palu?kanos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali bu?ti kreditoriaus pasipelnymo s?altinis bei negali leisti nukente?jusiai s?aliai piktnaudz?iauti savo teise bei nepagrįstai praturte?ti kitos s?alies sąskaita.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškovą ir atsakovą siejo ne tik draugystė ir artimas bendravimas iš vaikystės, bet 2016 metais gegužės mėnesį steigė bendrą įmonę ieškovas, atsakovas ir jo žmona kavinės veiklai prie Baltojo tilto plėtoti. Ieškovas ir atsakovas sudarė ginčo 2016-06-08 paskolos sutartį dėl pradinio įnašo atsakovui paskolinimo, kadangi atsakovas įnešė įstatinį kapitalą 12 000,00 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 28 dieną ieškovas ir atsakovas buvo sudaręs dar kitą paskolos sutartį, buvo ir raštelis, tačiau atsakovui įvykdžius šią sutartį 2017-10-01, atlikus du mokėjimus po 2 500 Eur ir 3 000,00 Eur, raštelis buvo sunaikintas. Atsakovas, atliko šešis mokėjimus 2018 metais, mokėdamas po 1000,00 Eur, nes ieškovas jį nuolat ragino, kadangi sutartyje nustatytas terminas įvykdyti sutartį jau buvo pasibaigęs. Pats atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo už ką moka, tartasi tarp šalių nebuvo. Jeigu atsakovas būtų 5 500 Eur mokėjęs pagal ginčo sutartį, tai visi mokėjimai viršytų paskolintą 12 000,00 Eur sumą. Akivaizdu, kad 5 500,00 Eur suma sumokėta 2017-10-01 buvo mokėta pagal kitą šalių sutartį, kas atsispindi ir mokėjimo paskirtyje.
4. Atsakovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, jo atidėti neprašė, nurodant, kad vis dar tęsiamas nedarbingumas vaiko priežiūrai. Teismui po parengiamojo posėdžio atsakovui nurodžius, kad jis turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus, nesant galimybės atvykti į teismo posėdį, atsakovas paaiškino, kad kitų paskolos sutarčių su ieškovu nesudarė, visi mokėjimai atlikti ieškovui yra pateikti į bylą. Atsakovas nesutiko nei su rašytiniu bylos nagrinėjimu, nei su posėdžių organizavimu nuolatiniu būdu, o paskyrus bylos nagrinėjimą teismo posėdžio salėje, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko, pateikiant nedarbingumo pažymėjimus vaiko priežiūrai pandemijos metu. Teismas sprendė, kad toks atsakovo procesinis veikimas nėra tinkamas, išaiškinant jam procesines teises pasirūpinti tinkamu dalyvavimu teismo posėdyje, nesant asmeninių sveikatos problemų, trukdančių dalyvauti teismo posėdyje arba pateikti rašytinius paaiškinimus, išdėstant esmines ginčui svarbias faktines aplinkybes, nesant galimybės atvykti į teismo posėdį.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas R. L. ir E. J. 2016-06-08 pasirašė Paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė 12 000 Eur paskolos sumą atsakovui, pervesdamas pinigines lėšas į E. J. sąskaitą (ieškinio priedas Nr. 2). Atsakovas įsipareigojo 3 000,00 Eur sumą grąžinti iki 2016-12-31, o 9 000,00 Eur sumą iki 2017-12-31. Atsakovas iki 2016-12-31 sumokėjo ieškovui tik 800,00 Eur, ką patvirtina 2016-12-22 mokėjimo nurodymas Nr. 434 (ieškinio priedas Nr. 3). Laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-11-26 atsakovas sumokėjo ieškovui dar 6 000,00 Eur, ką patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą pateikti mokėjimai (ieškinio priedas Nr. 3, atsakovo atsiliepimo priedas).
6. Tarp šalių kyla ginčas dėl likusios 5 200,00 Eur sumos sumokėjimo ieškovui, kadangi atsakovo atlikti 2 500,00 Eur ir 3 000,00 Eur sumų mokėjimai 2017 m. spalio 1 dieną, ką patvirtina tiek atsakovo Swedbank sąskaitos (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 4-6), tiek ieškovo AB SEB sąskaitos išrašai, anot ieškovo, buvo atlikti pagal kitą tarp šalių sudarytą sutartį.
7. CK 6.870 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).
8. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015).
9. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei ieškovo pozicijos, viena iš paskolos sandoriui esminių sąlygų - 12 000,00 Eur paskolos sumos perdavimas gavėjui (atsakovui) - ieškovo įrodinėjama bankiniu pavedimu, dėl ko ginčo tarp šalių nekyla.
Dėl skolos priteisimo
10. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, vartojimo kredito sutarties atveju – bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs ir ginčo tarp šalių nekyla - 6 800,00 Eur sumą, ką patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą pateikti bankiniai mokėjimo nurodymai, ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašas (ieškinio priedas Nr. 3).
12. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas 2017-10-01 sumokėjo bankiniu pavedimu (el. popierinio priedo 4-6 l.) ir ieškovas 2017-10-02 gavo AB SEB banko sąskaitoje 3 000,00 ir 2500,00 Eur sumas. Tačiau ieškovas įrodinėja, kad šios sumos, viso 5 500,00 Eur, yra paskolos grąžinimas pagal kitą 2017-08-28 tarp šalių sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ką nurodo ir atsakovas, atlikdamas mokėjimo pavedimą ir mokėjimo paskirtyje įvardindamas, jog šie du mokėjimai atliekami pagal sutartį (duomenys neskelbtini) (el. bylos popierinio priedo b. l. 5-6).
13. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai reiškia, jog išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
15. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu teigia, kad paskolos sumą pagal 2016-06-08 Paskolos sutartį yra grąžinęs ir teikia bankinių mokėjimų nurodymus į bylą (atsiliepimo priedai). Tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų 2017-10-01 dviejų mokėjimo nurodymų Nr. 124 (2 500 Eur suma) ir 486 ( 3000 Eur suma) jų mokėjimo paskirtyse yra nurodyta, kad tai „dal. Paskolos grąžinimas pagal sut.“. Išreikalavus teismo iniciatyva iš AB Swedbank banko įrodymus, kurie pagrįstų aiškią mokėjimo paskirtį, nustatyta, kad tiek ieškovo pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas (ieškinio priedas Nr. 3 ), tiek AB Swedbank banko išreikalauti duomenys (elektroninės bylos popierinio priedo 4-6 l.) aiškiai patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas 2 500 Eur ir 3 000 Eur mokėjimus 2017-10-01 dieną ieškovui, įvardijo mokėjimo paskirtį, jog tai mokėjimas pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas dėl atsakovo tinkamo atsiskaitymo pagal paskolos sutartį, sudarytą 2016-06-08.
16. Teismui, įvertinus šalių paaiškinimus, mokėjimo nurodymus, kuriuose atsakovas aiškiai įvardijo visų atliekamų mokėjimo paskirtis, jog tai arba „dal. Paskolos grąžinimas pagal sut.“ Arba „dal. Paskolos grąžinimas pagal sut. (duomenys neskelbtini)“ (ieškinio priedas Nr. 3) leidžia labiau tikėti nei netikėti, kad atsakovas, atlikdamas 2017-10-01 du mokėjimus 5 500,00 Eur sumai ieškovui ir įvardindamas aiškiai mokėjimo paskirtyje, jog tai „dal. Paskolos grąžinimas pagal sut. (duomenys neskelbtini)“ atliko prievolės įvykdymą ieškovui ne pagal ginčo 2016-06-08 sutartį, todėl dalies, t. y. 5 200,00 Eur sumos grąžinimas pagal 2016-06-08 Paskolos sutartį byloje atsakovo neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Šias teismo išvadas sustiprina ir abiejų šalių dėstomos aplinkybės, kad šalis siejo ne tik seni draugystės, bet ir verslo santykiai, todėl tarp šalių sudaryta ginčo 2016-06-08 Paskolos sutartis nebuvo vienkartinio pobūdžio, siejusi šalis. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad kartu su atsakovo šeima 2016 metais steigė įmonę kavinės veiklai, kuri veikė iki 2018 metų. Ieškovas buvo labiau atsakingas už įmonės veiklos finansavimą, o atsakovas už kavinės projekto vystymą. Dar daugiau, abejonių atsakovo dėstoma pozicija, kad jis įvykdė ginčo sutartį tinkamai, kelia ir tai, kad įvertinus ginčo paskolos sutarties sąlygas, jog paskolos sutartis buvo neatlygintinė, akivaizdu, kad 5 500,00 Eur sumą sumokėjus pagal ginčo sutartį bei atlikus dar kitus mokėjimus (6 800 Eur), ieškovui būtų grąžinta ne 12 000,00 Eur paskolos suma, o 12 300,00 Eur kas neatitinka paskolos sutarties dalyko, šalims nesusitarus dėl palūkanų mokėjimo.
17. Teismui įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra sumokėjęs 6 800,00 Eur sumą ieškovui pagal 2016-06-08 paskolos sutartį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5 200,00 Eur likusi nesumokėta paskolos suma, suėjus sutartyje numatytam terminui – termino pabaiga 2017-12-31 (CK 6.870 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
18. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas).
19. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
20. Įvertinus šalių pasirašytą paskolos sutartį, kad šalys susitaria, jog ši sutartis yra neatlygintinė, palūkanos nenumatomos (sutarties 3 punktas), teismas sprendžia, kad paskolos sutartimi susitarus, kad pažeidus sutarties vykdymo sąlygas šaliai nekils įstatymuose numatyta pareiga mokėti palūkanas, ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas atmestinas.
21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku neatlygino ieškovui prašomą priteisti skolą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
22. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant šią bylą, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
24. Ieškovas patyrė 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies (87 proc.), sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 116,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 200,00 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) paskolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,58 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė