Administracinė byla Nr. eI2-9801-595/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės, 

              viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

              Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2025-02-20 (sprendimo priėmimo data 2025-02-18) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą V. S. atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Migracijos departamento 2025-02-20 sprendimą Nr. 25S52644, kuriuo nuspręsta uždrausti V. S. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-02-20 iki 2030-02-19.

              Nurodo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, neslėpė apie savo darbą Minsko automobilių gamykloje ir Migracijos departamentas, žinodamas šią aplinkybę, nematė kliūties išduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto dėl savo dirbamo darbo pobūdžio - pareiškėjas dirbo Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2017-03-07 pareiškėjas pasirašė darbo sutartį su UAB „ALVIREGA“, pareiškėjas visą šį laiką dirbo Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir ne savo iniciatyva bei ne dėl savo poreikių tenkinimo kirsdavo sieną, o vykdydamas savo tiesiogines darbo funkcijas, vykdydamas Lietuvos darbdavio UAB „ALVIREGA“ nurodymus.

             Pareiškėjo vertinimu, vien tik jo buvęs eilinis darbas Minsko automobilių gamykloje, kuris nesusijęs su darbu Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginiuose sektoriuose, struktūroms, tuo labiau, kad dirbdamas gamykloje jis nedirbo su jokia slapta medžiaga ir slapta informacija ir negali būti, ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

            Nurodo, kad dėl Valstybės saugumo departamento vertinimo, jog asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, pareiškėjo manymu, tuomet tokį formalaus pobūdžio argumentą galima taikyti visiems asmenims, dirbusiems Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjo darbas gamykloje dėl savo pobūdžio negali būti prilyginamas darbui valstybės institucijoje, kontroliuojamoje Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos ir nesuponuoja keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas tiesiog vykdo savo darbo funkcijas, dėl darbo pobūdžio jis realiai negali sukelti grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas neįvertino svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas ilgą laiką gyveno ir dirbo Lietuvoje, t. y., net nuo 2017 m. jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, nors ir pareiškėjas nesukūrė šeimos Lietuvoje, bet per tokį ilgą laiką, jis palaikė pastovius socialinius ryšius, įgijo Lietuvoje draugų, gyveno ir dirbo Lietuvoje. Akivaizdu, kad per tokį ilgą gyvenimo ir darbo Lietuvoje laiką yra neabejotinai sukuriami socialiniai ryšiai su Lietuva. Taigi, nesuprantamas ir kartu nepagrįstas atsakovo vertinimas, jog neva pareiškėjas dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl laikytina, kad asmuo nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, asmens šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjas, gavęs skundžiamus sprendimus, yra sudėtingoje padėtyje, jis staiga, be jokios rimtos priežasties netenka savo pragyvenimo šaltinio, pajamų, priverstas nutraukti socialinius ryšius su Lietuva, kurioje jis jau ilgą laiką gyvena. Tai neadekvati ir neteisinga, neproporciga priemonė.

             Pareiškėjas mano, kad sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės nemotyvuotos, Skundžiamame sprendime buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, išdėstytos faktinės aplinkybės formalaus pobūdžio, nesusietos su taikomomis teisės normomis. Šiuo atveju atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė vienašališkai ir formaliai, argumentai bendro pobūdžio ir visiškai nesusiję su pareiškėju.

             Nurodo, kad pareiškėjas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visą buvimo Lietuvoje laiką, jis sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, nebuvo teistas ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ar net viešąjai tvarkai. Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.Pareiškėjo vertinimu, svarbu tai, kad išduodant leidimą laikinai gyventi buvo žinoma apie jo darbą ir žinodamas šią aplinkybę, atsakovas nematė kliūties išduoti leidimo laikinai gyventi. O ir šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnybos potencialiai galėtų siekti verbuoti pareiškėją, dirbantį tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju.

              Pažymi, kad sprendime nėra jokių nurodymų, kaip konkrečiai pareiškėjas gali kelti tokią grėsmę. Iš ginčijamų sprendimų visiškai neaišku, kuo remdamasis atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas laikomas keliantis grėsmę Lietuvos saugumui, be VSD pareigūnų formalios ir nepagrįstos išvados, jokių kitų įrodymų, kuriais remdamasis atsakovas sprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, sprendimuose nėra nurodyta. Atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimui priiimti, nustatymo, todėl sprendimai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

              Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai grindžiami vien tik spėjimais ir įtarimais. Šie spėjimai ir įtarimai neparemti tokiais faktais, dėl kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai, kad pareiškėjas dirbo Minsko automobilių gamykloje, jis ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad neturėjo nieko bendra su Baltarusijos valdžios struktūromis. Pareiškėjo darbas gamykloje apsiribojo tik santechniko funkcijų vykdymu. Tai nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad jis ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kad tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o sprendimai buvo priimti remiantis akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija. Pareiškėjas mano, kad nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja potenciali rizika, jog pareiškėjo gamykloje įgyti darbiniai techninio pobūdžio įgūdžiai ir žinios dirbant gamykloje santechniku gali būti panaudoti veiksmams, kurie yra priešingi Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. 

Nurodo, kad ginčijami sprendimai priimti todėl, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog 2000-2011 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, Minsko automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. Minsko automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių A. V. sankcijos. Darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Visapusis?kai i?vertinus is?de?stytu? aplinkybiu? visuma?, s?iandienine? geopolitine? situacija?, VSD atlikta? vertinima? bei remiantis nei?rodine?jamomis aplinkybe?mis de?l Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos gre?sme?s Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu?, kurie leidz?ia daryti is?vada?, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai rys?iai negali bu?ti pripaz?i?stami prioritetiniais ir labiau reiks?mingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidima? laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma? bei siekiant uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes.

Nurodo, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos priimant ginčijamus sprendimus ir konstatuota, kad, nors pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, jis dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl laikytina, jog pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Migracijos departamentas mano, kad išsamiai išdėstė su ginčijamo sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, jas susiejo su teisės normomis ir pagrindė ginčijamo sprendimo motyvus. Ginčijamas sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Migracijos departamento vertinimu, ginčijami sprendimai nepažeidžia teisingumo, protingumo ar proporcingumo principų. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti i? Lietuvos Respublika? negali bu?ti pripaz?i?stamas prioritetiniu ir labiau reiks?mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uz?draudimas pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respublika? laikytinas proporcinga priemone siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma?, Lietuvos visuomene?s sieki? gyventi saugioje valstybe?je, kurioje nebu?tu? skleidz?iama informacija, skatinanti nesantaika?, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybe?s teise?tais interesais bei uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teise?s aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti i? Lietuvos Respublika? ir bu?ti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybe?s nacionaliniu? interesu?. Gre?sme? valstybe?s saugumui yra ypac? svarbi aplinkybe? sprendz?iant de?l uz?draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika?, t. y. de?l galimybe?s uz?sieniec?iui atvykti i? Lietuvos Respublika?, bu?ti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose S?engeno valstybe?se.

Pažymi, kad buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė ginčijamus sprendimus.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodo, kad VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD nurodė, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje – Minsko automobilių gamykloje kelia kontržvalgybinių rizikų. Viešųjų šaltinių duomenimis, Minsko automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. Minsko automobilių gamykla buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių A. V. sankcijos. 

Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją. Ši aplinkybė, nepriklausomai nuo vykimo tikslo, kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju, kaip buvusiu strateginio sektoriaus įmonės darbuotoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.). VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Nurodo, kad iš Migracijos departamento sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje dėl ekonominių tikslų negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Nors pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, asmuo dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti nuolatinių ir ilgalaikių socialinių ryšių. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais.

Pažymi, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl, VSD nuomone, sprendimų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

        Teismas

konstatuoja:

             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2025-02-18 Migracijos departamento sprendimo Nr.25S49263 bei Migracijos departamento 2025-02-20 sprendimo Nr. 25S52644 pagrįstumo ir teisėtumo. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. 

Pareiškėjas nuo 2018 m. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

 2024-09-25 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.

 Pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pareiškėjas nurodė, jog 2000-2011 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje santechniku.

Migracijos departamentas 2025-02-06 gavo Valstybės saugumo departamento išvadą Nr. 18-1533, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Viešųjų šaltinių duomenimis, Minsko automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. Minsko automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių A. V. sankcijos. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmuo, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamento duomenimis nustatyta, kad asmuo turėdamas leidimą laikinai gyventi periodiškai vyksta į Baltarusiją, pvz., paskutinio leidimo laikinai galiojimo metu asmuo Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 2023 m. - 162 kartus, 2024 m. – 116 kartų, 2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025-01-24) – 8 kartus.

Migracijos departamentas įvertino asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad asmuo 2018–2025 m. turėjo leidimus laikinai gyventi, asmuo nuo 2017 m. su pertrūkiais dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-1533, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2025- 02-18 priėmė sprendimą Nr. 25S49263 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi 2025-02-20 priėmė sprendimą Nr. 25S52644 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

            Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei kiti teisės aktai.

             Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas (pakeičiamas) tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

                Aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad UTPĮ nenumato jokių išimčių, kada galėtų būti netaikoma imperatyvi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nuostata. Be to, minėta nuostata nenustato Migracijos departamentui diskrecijos teisės spręsti, ar toks leidimas gali būti išduodamas/keičiamas ar ne. UTPĮ tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD ir Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos išvados.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotapis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Taigi, minėtos nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

           Ginčijami Migracijos departamento sprendimai dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimo atvykti priimti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ir 133 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

             LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr. pvz., 2010-06-23 nutartį adm. byloje Nr. A858- 1810/2010, 2016-07-14 nutartį adm. byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2015-06-10 nutartį adm. byloje Nr. A-1814-858/2015) yra is?ais?kine?s, kad sprendz?iant de?l atsisakymo is?duoti leidima? laikinai gyventi, privalo bu?ti i?vertintos galimos gre?sme?s valstybe?s saugumui (laiko bei i?rodymu? pakankamumo poz?iu?riu), atliekamas is? esme?s i? ateiti? nukreiptas vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neis?vengiamas ir turi bu?ti paremtas nustatytais faktais, ypac? anksc?iau asmens atliktais veiksmais, ju? pobu?dz?iu. Bu?tent ju? pagrindu ir galima daryti is?vada?, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi gre?sme? valstybe?s saugumui – pagrindas atsisakyti is?duoti/pakeisti leidima? laikinai gyventi. Gre?sme?s sa?voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galima? pavoju?, kai de?l uz?sieniec?io buvimo Lietuvos Respublikoje valstybe?s saugumui is?kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda gre?sme?s galimybe?.

             Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas pildydamas anketą nurodė, kad 2000-2011 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, Minsko automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. Minsko automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių A. V. sankcijos.

             Teisėjų kolegijos vertinimu, darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas net 11 metų dirbo Minsko automobilių gamykloje, tai patvirtina jo lojalumą ir patikimumą Baltarusijos Respublikos valdžiai ir didina grėsmės galimybę valstybės saugumui.

  VSD yra nurodęs, kad Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (toliau – KGB) – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus, naudojasi Baltarusijos piliečiais, kurie dirba arba anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, įmonėse, turi (turėjo) verslo ryšių su šiomis institucijomis ir pan. Galimybių tokiai veiklai sudaro KGB naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, teisėsaugos institucijose, mokslo įstaigose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Minėtose įstaigose ar tarnybose KGB užverbuoti agentai išnaudojami kontržvalgybiniais tikslais, siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu ar kitas grėsmes valstybei (pavyzdžiui, korupciją, ekstremistinę veiklą, užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas). Užverbuoti agentai taip pat išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti užsienio šalyse. KGB siekiant palengvinti valstybinių įstaigų kontrolę bei nustatyti Baltarusijos režimui nelojalius asmenis, į jas deleguojami su priedanga dirbantys KGB darbuotojai. Pavyzdžiui, po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų ir kilusių protestų nustačius, kad didelė dalis protestuose aktyviai dalyvaujančių asmenų yra universitetų studentai, daugelyje Baltarusijos aukštųjų mokyklų buvo įkurtos prorektoriaus saugumo klausimams pareigybės. Į šias pareigas skiriami KGB darbuotojai. Minėta KGB praktika yra plačiai taikoma ir kitose valstybės institucijose (įmonėse), teisėsaugos institucijose, strateginiuose objektuose, kuriems kontroliuoti paskiriami KGB pareigūnai, vykdantys kontržvalgybą šiuose objektuose. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios galėjo / gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos/Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103- 415/2023, 2023-09-06 sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2023- 415/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023-08-02 nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-06-28 nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.). Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jo darbas Minsko automobilių gamykloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsti. Surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad asmuo turėdamas leidimą laikinai gyventi periodiškai vyksta į Baltarusiją, pvz., paskutinio leidimo laikinai galiojimo metu asmuo Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 2023 m. 162 kartus, 2024 m. – 116 kartų, 2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025-01-24) – 8 kartus. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas vedęs (2024-08-14 prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad yra nemaža tikimybė, jog pareiškėjas į Baltarusijos Respubliką vykdavo ne tik darbo reikalais, bet ir pas šeimą, t. y. visos šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo galimą pažeidžiamumą. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad sienos kirtimai yra jo darbo pasekmė, darbdavio nurodymų vykdymas, nepagrįsti. Pareiškėjo pateikta sutartis patvirtina tik jo įsidarbinimą UAB „ALVIREGA“, tačiau nepagrindžia tokį dažną sienos kirtimą. Kaip nustatyta, paskutinio leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2023-2025) užfiksuoti 286 sienos kirtimai. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva. Nebuvo nustatyta informacijos apie pareiškėjo šeimos narius, gyvenančius Lietuvoje. Nustatyta, kad nors pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, jis dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

              Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčytinus sprendimus, pagrįstai rėmėsi 2025-02-06 VSD pateikta is?vada Nr. 18-1533, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia gre?sme? valstybe?s saugumui. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). S?iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr. LVAT 2010- 06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019-07-10 nutartis administracinė byla Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 2008-04-24 sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

              Kaip minėta, Migracijos departamentas nuodugniai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialinius ir ekonominius. Matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė ginčijamus sprendimus.

              Vertinant nustatytų aplinkybiu? visuma?, s?iandienine? geopolitine? situacija?, VSD atlikta? vertinima? bei remiantis nei?rodine?jamomis aplinkybe?mis de?l Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos gre?sme?s Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu?, kurie leidz?ia daryti is?vada?, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai rys?iai negali bu?ti pripaz?i?stami prioritetiniais ir labiau reiks?mingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas.

              Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pakeisti leidima? laikinai gyventi ir uz?draudimas pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respublika? pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma?, Lietuvos visuomene?s sieki? gyventi saugioje valstybe?je, kurioje nebu?tu? skleidz?iama informacija, skatinanti nesantaika?, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybe?s teise?tais interesais bei uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teise?s aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti i? Lietuvos Respublika? ir bu?ti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybe?s nacionaliniu? interesu?. Gre?sme? valstybe?s saugumui yra ypac? svarbi aplinkybe? sprendz?iant de?l uz?draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika?, t. y. de?l galimybe?s uz?sieniec?iui atvykti i? Lietuvos Respublika?, bu?ti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose S?engeno valstybe?se. Lietuvos Respublika neturi jokiais teise?s aktais nustatytos pareigos leisti uz?sieniec?iui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybe?s nacionaliniu? interesu?. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybe?s interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventu? tik tie uz?sieniec?iai, kurie nekelia gre?sme?s valstybe?s saugumui, yra svarbesnis uz? uz?sieniec?io galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

                Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visą buvimo Lietuvoje laiką, jis sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, nebuvo teistas ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ar net viešajai tvarkai, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, atmestini, kaip nepagrįsti, nepaneigiantys sprendimuose padarytų atsakovo išvadų. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

            Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų. Pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįtakojantys sprendimų pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

Pagal LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas privalo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose nurodytas aplinkybes (žr. LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024 77 punktą, 2024 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1517-602/2024 64 punktą, 2024 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024 30 punktą, 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1481-442/2024 41 punktą, 2024 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 32 punktą, 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024 86 punktą, 2024 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024 36 punktą, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 49 punktą ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir VSD išvadoje bei skundžiamuose sprendimuose nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė.

LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui, vizos neišdavimas negali būti prilyginami asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Kaip minėta, jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (žr. LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Taigi, remiantis nurodytu, pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti atsižvelgta į tai, jog jis nėra atlikęs jokių Lietuvos valstybės saugumui grėsmę keliančių neteisėtų veiksmų atmestini kaip nepagrįsti.

                Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas nevertino jo individualios situacijos atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kurį palaiko Baltarusija.

             Todėl įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, taikė proporcingą priemonę, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui  leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimų nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė skunde jokių argumentų dėl nesutikimo su sprendimu, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, todėl teismas dėl to išsamiau nei nurodyta šiame sprendime, nepasisako. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti. 

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                            Jolita Rasiukevičienė         

                                                                                                                      Vita Valeckaitė

                                                Indrė Žvaigždinienė