Baudžiamoji byla Nr. 1-917-870/2013

Proceso Nr. 1-14-1-02089-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.2.4.8.2.;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Liubovei Kuprusevičienei,

gynėjai advokatei Onai Kovarskienei,

nukentėjusiosioms E. U., M. U.,

vertėjaujant Ritai Daškevičienei, Marijai Grigorian,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 1986-05-22 Vilniaus rajono teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. 1 m. pataisos darbais be laisvės atėmimo (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

N u s t a t ė :

Kaltinamasis A. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-10-27 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.21 prom.), vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai M. U. į kairę mentę, po ko M. U. atsisėdus ant lovos, jis vieną kartą bandė suduoti kumščiu M. U. į veidą, tačiau M. U. pasitraukus jis nepataikė, tada rankom suėmęs M. U. už dešinės kojos pradėjo ją traukti nuo lovos ir vieną kartą sudavė kumščiu M. U. į kairę mentę. Nepilnametei nukentėjusiajai E. U. atėjus ginti motinos M. U., jis vieną kartą smogė kumščiu E. U. į kairį skruostą, nuo smūgio E. U. atsitrenkus į stalą ir nukritus ant žemės, jis vieną kartą bandė spirti E. U., tačiau E. U. pasitraukus jis nepataikė. Tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. U. ir nepilnametei nukentėjusiajai E. U. fizinį skausmą,

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad taip ir buvo kaip parašyta kaltinamajame akte. Jis buvo girtas, tai ne viską atsimena. Kaltę pilnai pripažįsta, tik dalimis pamena, kas įvyko. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Nežino ar jos priėmė jo atsiprašymus. Dabar atsiprašo, kaltas, daugiau taip nedarys. Jis nenorėjo. Gal dukrą netyčia užgavo. Išeidinėjo iš buto ir matyt ji pastojo kelią, o jis ją nustūmė. Negalėjo specialiai vaiką užgauti. Jis nesigina, pripažįsta savo kaltę. Buvo šeštadienis, 2012 m. spalio 27 d., laikas po pietų. Jis nuvažiavo ir ją (M. U.) atvežė į jos namus. Pakeliui nusipirko alaus. Ji buvo kambaryje, jis prisėdo virtuvėje. Jau prieš tai buvo apsipykę. Kol gėrė, apsižodžiavo. Pasakė keletą grubių žodžių, aptemo sąmonė ir įvyko šis įvykis. Sąmonė aptemo nuo alkoholio. Dabar supranta, kad visai negali gerti. Kartu pragyveno 23 metus. Su E. jo santykiai geri. Tai buvo pirmas kartas, kuomet jis šeimoje pavartojo fizinį smurtą. Policiją iškvietė vyriausiasis sūnus. Jam E. paskambino ir pasakė, kad tėtis blogai elgiasi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. U. parodė, kad kuomet jis pastūmė E., ji nenugriuvo ant grindų, ji nugriuvo ant lovos. Tą vakarą gal ir ji buvo neteisi. Prieš porą dienų, ji A. pasakė, kad turi kitą vyrą, kad jie draugauja. Tą vakarą jis girdėjo, kaip ji su tuo vyru šneka telefonu. Galbūt, kai buvo išgėręs, tai ir supyko. Jos jam atleidžia. Ji nori su juo susitaikyti, nes jai su sveikata blogai, o dukros vienos palikti negali. Netrukus vėl bus viena operacija daroma. Reikia, kad kažkas dukrą prižiūrėtų, nes sūnus dirba, su draugais išeina, vėlai grįžta. Ji bijo likti viena namuose, kai tamsu. Kai kartu gyveno, jis niekada nenaudojo fizinio smurto. Būdavo, kad susibardavo, tėvas vaikus pabardavo, bet fizinio smurto nenaudojo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis jai sudavė.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji 2012-10-29 parodė, kad kartu su broliu D. U., mama M. U. ir tėvu A. K. kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2012-10-27 su mama apie 19.30 val. išvedė pavedžioti šunį į lauką, nuėjo į parduotuvę ir maždaug už pusvalandžio grįžo namo. Namuose buvo tėtis, jis buvo girtas. Tėtis ant grindų buvo numetęs peleninę. Mama paprašė jo sutvarkyti. Tai buvo virtuvėje. Tada tėtis atsistojo, mama išbėgo į koridorių, tėtis iš paskos, jis buvo agresyvus, ir kumščiu, tačiau kurios rankos nežino, trenkė mamai pataikydamas į kairę mentę, nes mama dengėsi veidą. Po ko ji paprašė tėčio, kad jis nemuštų mamos, ir jis apsiramino, nuėjęs atsigulė į lovą virtuvėje, o ji su mama nuėjo į kambarį. Tėtis pagulėjo, o po kokių 15-20 min. pakvietė ją ir pasakė, kad ji jam ne dukra, kad daugiau jo niekada nieko neprašytų. Ji apsiverkė ir išėjo į kambarį pas mamą, apsikabino ją. Maždaug po 10 minučių į kambarį atėjo ir tėtis. Jis atsisėdo ant lovos, kur gulėjo mama, o ji sėdėjo ant kėdės šalia mamos. Tėtis pradėjo kažką aiškinti, o ji paprašė jo išeiti iš kambario. Tada tėtis sėdėdamas ant lovos užsimojo norėdamas trenkti mamai, bet ar jai trenkė ji nematė, tada abiem rankom paėmė mamai už kojos ir norėjo nutemti ją nuo lovos. Ji atsistojo, prašė tėčio nemušti mamos ir norėjo jį nustumti. Tada tėtis atsistojo, atsisuko į ją ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį skruostą, nuo smūgio ji atsitrenkė į stalą ir nukrito ant lovos. Tada ji paskambino broliui, papasakojo, kas atsitiko, jis iškvietė policiją. Kai tėtis išgirdo, kad atvažiuos policija, paėmė kirvį ir pradėjo lakstyti po namus su kirviu, grasinti broliui padaryti jį invalidu arba užmušti. Nei jai, nei mamai tėtis kirviu negrasino. Kai kirvis tėčiui iškrito, jis pradėjo rengtis, užėjo į kambarį, priėjo prie mamos, pasakė jai „čia tau paskutinį kartą“ ir trenkė mamai ranka, tačiau ji nematė ar kumščiu ar delnu, mama tuo metu stovėjo priešais tėtį, bet kai tėtis užsimojo, mama pasisuko ir tėtis pataikė jai į tą pačią vietą – kairę mentę. Ji labai labai išsigando. Tada tėtis apsirengė ir išėjo į lauką laukti policijos, būdamas lauke stukseno į langą ir klausė kur policija. Kai atvažiavo policija, visi atėjo namo išsiaiškinti, kas čia buvo. Broliui grįžus namo, tėtis norėjo mušti brolį, bet policija tėtį sulaikė ir išvežė į policiją. Įvykio metu jai tėtis sudavė vieną kartą į kairį skruostą, jai labai skaudėjo (b.l. 18-19).

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų A. K. kaltę įrodo ir kiti įrodymai. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoju. Jo darbo metu 2012-10-27 20.23 val. gavo iškvietimą vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl sumuštos nepilnametės U.. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad policijos pareigūnai išsivedė sulaikytą vyrą. Bute į ją kreipėsi mergaitės mama, kuri paaiškino, kad E. U. sumušė jos tėvas, tą patį patvirtino ir E. U., kad konflikto metu tėvas sudavė jai per veidą. Pas E. U. buvo kairio skruosto paraudimas, daugiau išorinių sužalojimų nepastebėjo. Kadangi visos E. U. organizmo funkcijos buvo normoje, todėl į ligoninę jos nevežė, motiną informavo, kad jeigu būklė pablogės, atsiras galvos svaigimas, pykinimas, tai kreiptis į medikus (b.l. 36-37). Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyresniuoju patruliu. 2012-10-27 apie 19.53 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. S., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai smurtaujama, yra nepilnamečių vaikų. 19.55 val. atvykus į įvykio vietą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo A. K., kuris pranešė, kad jie atvyko pas jį, tačiau nieko smulkiau neaiškino. Kartu su A. K. nuėjo į minėto namo butą Nr. 2, kurio duris atidarė M. U., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. K. ranka trenkė jai per petį, o nepilnametei dukrai E. U. kumščiu trenkė per veidą, ko pasėkoje E. U. nugriuvo ir susimušė šoną, bei su kirviu bėgiojo po butą grasindamas, kad sumuš pranešėjos sūnų D. U., kuris ir kvietė policiją, tačiau pats įvykyje nedalyvavo, įvykio metu jo namuose nebuvo, jis grįžo namo jiems jau atvykus. Pas M. U. jokių vizualiai matomų sužalojimų nesimatė. Pas E. U. matėsi sumuštas (paraudęs) kairės pusės skruostas, todėl jie iškvietė greitąją med. pagalbą. M. U. įvykio metu buvo blaivi, tuo tarpu A. K. buvo visiškai neblaivus, jo koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, susikalbėti su juo nebuvo įmanoma (b.l. 42-43). Liudytojas A. S. davė parodymus iš esmės analogiškus liudytojo K. P. parodymams (b.l. 40-41).

Iš 2012-10-27 tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad buvo gautas pranešimas jog (duomenys neskelbtini)bute galimai smurtaujama, yra nepilnamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietą duris atidarė M. U.. Ji paaiškino, kad sugyventinis A. K. su ranka trenkė per petį, vaikui (E. U.) trenkė kumščiu per veidą, ko pasėkoje ji nugriuvo ir susimušė šoną (b. l. 44-45).

Iš 2013-03-22 Susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų (M. U., E. U.) atžvilgiu pilnai pripažįsta kaltę, gailisi. Nukentėjusiosios nurodo, kad atleido kaltinamajam, jis atsiprašė jų ir jie susitaikė. Jos įsitikinusios, kad A. K. daugiau jų atžvilgiu smurto nebenaudos.

Teismui nekyla abejonių, kad A. K. 2012-10-27 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms M. U., E. U.. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusioji M. U. paaiškino, kad kaltinamasis pasikeitė, jie gražiai sutaria), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiąja susitaikė, dukra E. U. tėvą myli, jis ja rūpinasi. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. K. kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas ir stengiasi sušvelninti dėl jo nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. K. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosioms. Kaltinamasis A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į A. K. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

N u s p r e n d ė:

A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 7 p., 722 str., A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Virginija Liudvinavičienė