Civilinė byla Nr. 2A-1623-436/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11267-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

42.11.2.; 63.2.; 121.18.; 121.14.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-429/2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį, patikslintą ieškinį, atsakovei AB DNB bankui, tretiesiems asmenims A. K. ir G. K. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, sutarties sąlygos iš dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė :

1. Pripažinti iš dalies negaliojančia 2009 01 07 kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2009-01 40 specialiosios dalies 5 punkto dalį, kad „už gautą kreditą nustatoma 6,85 procentų metų palūkanų norma“;

2. Sumažinti 2009-01-07 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2009-01 40 punkte   numatytus delspinigius nuo 0,08 procento iki 0,02 procento 5 728,65 EUR sumai;
3. Sumažinti 2009-01-07 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2009-01 specialiosios dalies 5 punkte numatytas palūkanas nuo 6,85 procentų iki 4 procentų nuo 9846,92 EUR iki 4830,45 EUR;

4. Sumažinti 6,85 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuojant  nuo 2010-03-03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą  iš įkeisto turto įvykdymo iki 4 procentų;

5. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu DnB NORD banku (dabar AB DNB bankas) ieškovė ir tretieji asmenys 2009-01-07 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2009-01, pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjams G. K., A. K., ir A. K. 176 088,97 EUR sumos kreditą. Kredito užtikrinimui buvo įkeistas G. K. priklausantis turtas 0,0577 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-20 nutartimi nutarė areštuoti ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą ir įspėjo, kad negrąžinus skolos, žemės sklypas ir gyvenamasis namas bus parduotas iš varžytinių. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad skola yra 188.142,08 EUR, kurią sudaro 176 016,39 EUR negrąžintos paskolos, 8 607,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 3 517,97 EUR nesumokėtų delspinigių.

2010-03-09 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 197.963,75 EUR skolą, 6,85 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo 2010-03-03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 131,00 Lt žyminio mokesčio bei parduoti iš varžytinių turtą 0,0577 ha žemės sklypą ir jame, esančius gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėtos nutarties matyti, kad skolos sumą 19 7963, 75 EUR sudaro 17 6016,39 EUR skola, 9 846,92 EUR nesumokėtų palūkanų bei 12 100,44 EUR delspinigių. Ieškovės vertinimu sutartyje numatytos netesybos 0,08 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės, kurios mažintinos iki 0,02 procento. Taip pat mažintinos ir sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Sudarant sutartį buvo pasinaudota silpnesne kredito gavėjų padėtimi. Todėl palūkanų prašoma priteisti suma mažintina nuo 9846,92 EUR iki 4830,45 EUR.

Atsakovas  AB DnB Nord bankas prašė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Banko manymu ginčas dėl palūkanų ir delspinigių dydžio jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu - įsiteisėjusia Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-03-09 nutartimi.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. K. atsakovo AB DNB bankas naudai 2 420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės A. K. valstybei 92,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad G. K., A. K. ir A. K. bei AB DnB NORD bankas (šiuo metu AB DNB bankas) 2009-01-07 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2009-01, pagal kurią atsakovas kredito gavėjams G. K., A. K., ir A. K. suteikė 176.088,97 EUR sumos kreditą. Kredito gražinimui užtikrinti įkeistas G. K. priklausantis turtas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-26). Kredito gavėjui nevykdant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant įmokų laiku, bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nutartimi patenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 197.963,75 Eur skolą, 6,85 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo 2010-03-03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 131,00 Lt žyminio mokesčio bei parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Ieškovė patvirtino, kad tik du mėnesius mokėjo visą kredito sumą, sumokėjo apie 4.000,00 Lt o vėliau dėl krizės bankui paskolos ir palūkanų nemokėjo ir šiuo metu nieko nemoka. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė dėl susiklosčiusios finansinės padėties nevykdė prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Ji nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, neginčijo sutarties sąlygų atitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei iki kredito sutarties nutraukimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad būtų pažeistas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas. Ieškovės ginčijamas mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydis jau yra išspręstas įsiteisėjusia Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-03-09 nutartimi, šia nutartimi yra nustatytos konkrečios atsakovo naudai išieškotinos sumos, ši nutartis įsiteisėjusi.

Konstatavo, kad šalių ginčas šioje dalyje yra išspręstas, bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str.  4 d., 182 str.). CPK 279 str. 4 d. įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys neįrodytas. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų – oficialiai skelbiamų palūkanų normų, t.y. nevertino faktinių aplinkybių, kad 2009 metų sausį EURIBOR norma buvo 2,357 %, kuri vėliau mažėjo ir metų gale buvo 0,379 %, todėl bendra 2009 m. vidutinė EURIBOR norma buvo 0,832 %. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „šalių sutarimu nustatytos sutarties sąlygos, atitinkančios tuo metu tokioms sutartims įprastas sąlygas, negali būti įvertintos kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei tik todėl, kad pasikeitus nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, tapo ekonomiškai nenaudingos kuriai nors šaliai.“ Teismas nevertino pateiktų duomenų apie tuo metu buvusią EURIBOR palūkanų normą, taip pat nevertino tų aplinkybių, jog ieškovė ir tretieji asmenys buvo priversti pasirašyti sutartį, taip pat mano, kad sutartimi nustatytos palūkanos daug didesnės negu buvo rinkoje, o tai patvirtina atsakovės piktnaudžiavimo faktą.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo suvaržyta ieškovės teisė tartis dėl palūkanų ir delspinigių dydžio ir jų nustatymo metodo.“ Teismas nesivadovavo ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Šalių parodymai turi būti vertinami kaip priimtini ir patikimi rašytiniai įrodymai.
4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ieškovė hipotekos teisėjui nagrinėjant kreditoriaus reikalavimus priverstinai išieškoti skolą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydžio neginčijo.“ Ieškovė neturėjo įstatyminės teisės ginčyti nei sumokėtų palūkanų, nei delspinigių dydžio hipotekos teisėjui nagrinėjant kreditoriaus reikalavimus priverstinai išieškoti skolą. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir išaiškinimų (Nr. 3K-3-103/2008).
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „šalių ginčas šioje dalyje yra išspręstas, bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d., 182 str.).“ Teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas, teismas nepagrįstai vadovavosi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nutartimi, kadangi šiose bylose skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Šiose bylose tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas yra skirtingi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB DnB NORD bankas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2003 m. balandžio 16 d. sprendimą bei iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad :

1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui skola iš ieškovės ir trečiųjų asmenų jau yra priteista įsiteisėjusia teismo nutartimi. LAT praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali teismas. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys iki Kauno apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl 2010-03-09 nutarties teisėtumo civilinėje byloje išnagrinėjimo 2010-05-26, nereiškė ieškinio dėl per didelių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo. Taigi reiškia, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl to pateis dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas jau yra išspręstas negrįžtamai.
2. Teismas pagrįstai nevertino palūkanų dydžio, nes kredito sutartis sudaryta 2009-01-07, o ieškovė palūkanų normą skaičiuoja už visus 2009 metus, kurie bankui buvo pateikti net ne valstybine kalba. Akivaizdu, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, banko sąskaita siekia išvengti prievolės, kuria ji su trečiaisiais asmenimis prisiėmė gera valia.
3. Teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis sudaryta šalių laisva valia, niekas nevertė jų pasirašyti kreditavimo sutarties. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis patys pasirinko kredito įstaigą.
4. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantė ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė iš dalies pakeisti 2009 m. sausio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2009-01 sąlygas, sumažinant sutartimi nustatytas palūkanų ir delspinigių normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės ginčijamas mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydis jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. kovo 9 d. nutartimi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 7 d. ieškovė A. K., tretieji asmenys A. K., G. K. (toliau – kredito gavėjai) su atsakove AB DnB NORD banku (toliau – bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2009-01, pagal kurią ieškovei ir tretiesiems asmenims buvo suteiktas 176.088,97 EUR kreditas gyvenamojo namo, su žemės sklypu ir priklausiniais pirkimui. Kredito įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17-26). Pagal šios sutarties bendrosios dalies 40 punktą kredito gavėjai įsipareigojo už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas kiekvieną pradelstą dieną bankui mokėti 0,08 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 punkte nustatytas 6,85 % metų palūkanų dydis. Kredito gavėjai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės bankui, todėl 2010 m. sausio 20 d. hipotekos teisėjos nutartimi areštuotas įkeistas turtas ir kredito gavėjai įspėti dėl paskolos grąžinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito gavėjai neįvykdė prievolės, todėl pakartotiniu banko prašymu Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. kovo 9 d. nutartimi buvo nutarta priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 197.963,75 EUR skolos, 6,85 % metinių palūkanų, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, esantį Voveraičių g. 14, Kaune (1 t. b.l. 15-16). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. kovo 9 d. nutartis palikta nepakeista (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad skolininkai atskirajame skunde iš esmės ginčijo savo kaip skolininkų pareigas, nurodydami, kad negali vykdyti įsipareigojimų dėl ekonominės krizės, bei todėl, jog bankas nesutiko pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka dėl priverstinio skolos išieškojimo, klausimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kiti šalių ginčai nėra sprendžiami. Tokie šalių ginčai yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškininės teisenos tvarka.

LR Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje nustatyta, kad kai įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). Kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.).

CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 216 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-306/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog bandė kreiptis į atsakovą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, bet iš byloje esančių duomenų ir iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad, negavusi atsakymo iš banko, į teismą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 216 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas taikė kreditavimo sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kreditavimo sutartis jau yra nutraukta, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. kovo 9 d. nutartis, kuria nutarta privestinai iš skolininkų išieškoti 176.016,39 EUR skolos, 9.846,92 EUR nesumokėtų palūkanų ir 12.100,44 EUR delspinigių, yra įsiteisėjusi. Apeliantė dėl neteisėto ar nepagrįsto Kreditavimo sutarties nutraukimo, dėl sutarties sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė.

Hipotekos teisėjo nutartimi klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, todėl tokia nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad šalių ginčas (ypatingąja teisena nagrinėjamas reikalavimas) yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-387/2012).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kreditavimo sutarties sudarymo metu buvusių oficialiai skelbiamų palūkanų normų, kad sutartimi nustatytos palūkanos daug didesnės negu buvo rinkoje, o tai apeliantės vertinimu patvirtina atsakovės piktnaudžiavimo faktą, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovei prašant teismo modifikuoti sutarties sąlygas, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys negali būti patenkintas vien dėl to, jog atsakovas nutraukė kreditavimo sutartį ir nutraukta kredito sutartis negali būti pakeista. Kaip matyti, ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., b.l. 3). Tuo tarpu, atsakovas kredito sutartį nutraukė 2009 m. sausio 7 d. (1 t., b.l. 47). Ieškovė į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ar nepagrįstu, dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo nesikreipė. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu dėl palūkanų ir delspinigių dydžių sumažinimo kreipėsi tik po to, kai buvo pradėti vykdymo veiksmai dėl priverstinio skolos išieškojimo ir paskelbtos varžytynės vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00990 (1 t., b.l. 28). Tokiu būdu ieškovės ieškinys nagrinėjimui yra priimtas atsakovui prieš daugiau nei tris metus nutraukus sutartį. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas modifikuoti sutartį negali būti tenkinamas, nes nutrauktos sutarties faktiškai pakeisti neįmanoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime neanalizavo ir ieškovės siūlomų sutarties pakeitimų turinio.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės atsakovės AB DNB banko naudai 726,00 Lt turėtų teisinės pagalbos išlaidų, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 103-104). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, ši suma neviršija rekomenduojama maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 726,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės AB DNB banko (j.a.k. 112029270, adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius) naudai.

Teisėjai                                                                                          Nerijus Meilutis

                                                                                           Arūnas Rudzinskas

                                                                                           Arvydas Žibas