Administracinės byla Nr. A756-920/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 21
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos
pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės
Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio
proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.
K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo
24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K.
skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo
panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas G. K. su
skundu (I. t., b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,
prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio
1 d. nutarimą Nr. 2204 (toliau – ir 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimas) bei
priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos
namų, 19 999 Lt neturtinę žalą.
Nurodė, kad ginčijamas 2011 m. gruodžio
1 d. nutarimas yra nepagrįstas, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko,
skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. 2011 m. lapkričio 30 d.
karantino patalpose jis slaugytojos atžvilgiu nepasitenkinimo nereiškė,
nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu, todėl Lietuvos
Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1
punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų
nepažeidė. Į baudos izoliatorių 15 parų jis buvo uždarytas nepagrįstai. 2011 m.
lapkričio 30 d. jis kreipėsi į slaugytoją dėl miego sutrikimo, slaugytoja jam
pasiūlė vaistų „Valeradix“. Kadangi jis tokių vaistų nežinojo, paprašė
instrukcijos, dėl ko slaugytoja supyko, apsisuko ir trenkusi durimis išėjo
kartu su prižiūrėtoju A. R.. Dėl tokio slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. elgesio jis kreipėsi
su skundu į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų
departamentas). Dėl neteisėtų pataisos namų darbuotojų veiksmų jis patyrė
skriaudą, kančias, fizinį, emocinį, nervinį skausmą, nepatogumus, sukrėtimą,
laiko sąnaudas, šmeižtą, asmenybės menkinimą, melą. Dėl nepagrįstai skirtos
nuobaudos buvo apribota jo teisė bendrauti, lankyti reabilitacijos programas,
sportuoti bei dirbti.
Atsakovas Marijampolės pataisos namai
atsiliepime (I. t., b. l. 34–35) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo
netenkinti.
Paaiškino, kad nuteistajam G. K. nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai
parų – paskirtas už tai, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110
straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194
(toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.4 punkto
reikalavimus. 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. G. K. skundėsi
nemiga, todėl jam buvo pasiūlyta rytojaus dieną užsiregistruoti pas gydytoją.
Bendrosios praktikos slaugytojai pasiūlius jam vaistų nakčiai, jis pradėjo
šaukti, elgtis įžūliai, sugniaužęs kumščius ir šaukdamas artėjo prie
slaugytojos, slaugytoja atsitraukė ir pareigūnas užtrenkė karantino patalpos
duris. Tai, kad nuteistasis G. K., jam išaiškinus, kad
vaistus nuolatiniam naudojimui gali skirti tik gydytojas bei pasiūlius jam
registruotis pas gydytoją, grasino slaugytojai, elgėsi įžūliai, patvirtina ir
kartu dalyvavęs prižiūrėtojas. Nuteistasis G. K. pasiaiškinimo
nerašė. Įvykio aplinkybės aprašytos bendrosios praktikos slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. pranešimuose.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012
m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė
kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje
kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo
Nr. 2204 pagrįstumo ir teisėtumo (I. t., b. l. 36). Pareiškėjui G. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m.
gruodžio 1 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos
izoliatorių už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val., karantino
patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino
susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog
tokius vaistus gali skirti tik gydytojas (I. t., b. l. 36). Minėtą Nutarimą
pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011 m. gruodžio 29 d.
sprendimu Nr. 2S-4794 pareiškėjo skundą atmetė (I. t., b. l. 9). Nuteistasis
G. K. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m.
spalio 13 d. ir buvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis
ir draudimais (I. t., b. l. 72, 75–76). Marijampolės pataisos namų
Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. R. 2011 m.
lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. apie
22.00 val., palydėjus sesutę M. B. prie karantino ir
atidarius karantino duris, priėjo nuteistasis G. K. ir
paprašė duoti jam vaistų nuo nemigos. M. B. jam paaiškino,
kad tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, tuomet G. K. ėmė
reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, įžūliai elgėsi, pradėjo grasinti M. B. (I. t., b. l. 39). Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes,
tačiau detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, kadangi dėl praėjusio
ilgo laiko tarpo neprisiminė. Marijampolės pataisos namų slaugytoja M. B. 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 22 d.
paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. buvo
iškviesta į karantino patalpas. Atidarius duris G. K. skundėsi
nemiga, ji liepė jam registruotis pas gydytoją, paaiškino, kad vaistus nuo
nemigos skiria gydytojas. Pasiūlius vaistų „Valeradix“, pareiškėjas jų neėmė,
elgėsi įžūliai, šaukė, grasino susidoroti (I. t., b. l. 38, 40). Liudytoja M. B. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir
teismo posėdyje. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. atsisakė raštu pasiaiškinti
dėl įvykio aplinkybių (I. t., b. l. 39) ir tik skunde nurodė, kad jokių
neteisėtų veiksmų 2011 m. lapkričio 30 d. karantino patalpose neatliko.
Liudytojai V. B. ir V. P. nurodė, jog
jie 2011 m. lapkričio 30 d. kartu su pareiškėju buvo patalpinti karantino
patalpose, į patalpą atėjus slaugytojai bei prižiūrėtojui, G.
K. jokio nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai
susidorojimu.
Tiek pareiškėjo paaiškinimus, tiek
liudytojų V. B. ir V. P. parodymus
teismas atmetė, nurodęs, kad jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei
liudytojų M. B. ir A. R. parodymams,
kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo paaiškinimus teismas
vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės, o minėtų liudytojų, kurie kartu
atlikinėjo bausmę su pareiškėju, kartu buvo etapuoti į teismo posėdį – kaip
bandymą padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Teismas pripažino, kad pareiškėjas
pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir ginčytas
Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr.
2204 yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.
Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus
motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas konstatavo,
kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą
atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to,
pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji
gali pasireikšti. G. K., reikalaudamas atlyginti neturtinę
žalą, nurodė, jog atsirado nervingumas, emocinė depresija, dvasiniai
pergyvenimai, tačiau nepaaiškino kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis tai
patyrė. Taigi pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti,
dėl to nebuvo pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog G. K. neįrodė nei
Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę
žalą.
III.
Pareiškėjas G. K. (toliau
– ir apeliantas) apeliaciniu skundu (I. t., b. l. 142–149) prašo panaikinti
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir bylą
grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas
apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pat argumentais, kurie buvo
pateikti pirmosios instancijos teismui bei nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes. Papildomai nurodo, jog buvo
pažeista Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kadangi jis
nebuvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo yra įtariamas, o pirmosios
instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Tokiu būdu jam nebuvo suteikta
teisė apsiginti. Pateikia savo pastebėjimus, susijusius su liudytojų
parodymais. Prašo sudaryti galimybes dalyvauti teismo posėdyje.
Atsakovas Marijampolės
pataisos namai su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį
skundą (II. t., b. l. 1) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos
administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad savo poziciją
išdėstė 2012 m. kovo 26 d. atsiliepime ir kituose teismui pateiktuose
dokumentuose, o liudytojų parodymai patvirtino apelianto G. K.
padarytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui G. K. Marijampolės pataisos namų
direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 2204 paskirtos nuobaudos –
uždarymo į baudos izoliatorių penkiolikai parų, kurios teisėtumą patvirtinto
Kalėjimų departamentas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2S-4794.
2012
m. gruodžio 10 d. (pagal gavimo teisme datą) pareiškėjas pateikė prašymą
bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (I. t., b. l. 191), tačiau jokių
argumentų, pagrindžiančių šio prašymo patenkinimo būtinumą, nepateikė. Iš bylos
duomenų nustatyta, kad pareiškėjas G. K. dalyvavo 2012 m.
gegužės 31 d. (I. t., b. l. 54–59) ir 2012 m. liepos 2 d. teismo posėdžiuose
(I. t., b. l. 99), kurių metu jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, 53 ir 54 straipsniuose
numatytomis teisėmis, tame tarpe ir teise užduoti klausimus posėdžių metu liudytojais
apklaustiems M. B., V. B. ir V. P.. Nors 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje, kurio metu
teismas apklausė liudytoją A. R. (I. t., b. l. 124),
pareiškėjas nedalyvavo, tačiau su šio liudytojo parodymais jis susipažino ir
raštu pateikė teismui pastabas (I. t., b. l. 137, 160–163). Dėl išdėstyto,
teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo G. K. prašymo bylą
nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybės, kurios sudarytų būtinumą bylą
nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamoje byloje nenustatytos.
Iš skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011
m. gruodžio 1 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2011 m. gruodžio 29 d.
sprendimo matyti, kad drausminė nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių
penkiolikai parų) pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo
kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei teisingumo ministro 2003 m. liepos
2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4
punkto pažeidimą. Atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarime nurodyta, kad
pažeidimas pasireiškė tuo, jog 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. į
karantino patalpas buvo iškviesta bendrosios praktikos slaugytoja M. B.. Atidarius šių patalpų duris
prie slaugytojos priėjo nuteistasis G. K. ir pareiškė, kad duotų jam vaistų nuo nemigos. Slaugytoja
paaiškino, kad tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, tuomet nuteistasis
pradėjo reikšti nepasitenkinimą, įžūliai elgėsi, grasino susidorojimu. Šias
aplinkybes patvirtina ir byloje esančiuose Marijampolės pataisos namų Apsaugos
ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo A. R. 2011 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime bei
Marijampolės pataisos namų slaugytojos M. B. 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 22 d.
paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės.
Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs bylos
aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo
reikalavimus ir pažeidimas įrodytas, todėl 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo
G. K. skundą atmetė.
Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ)
136 str.) teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos
aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė jais pagrįstas
išvadas, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės
normas. ABTĮ 57 straipsnio 6
dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu,
taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto
buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais
įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas
surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai,
logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių
patikimumas. Pirmosios instancijos teismas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų
nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos
teismo sprendimu nenurodė jokių
aplinkybių, kurios įrodymų tyrimo ir vertinimo kontekste, teismo nebuvo
ištirtos ir įvertintos, o tik pareiškė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir
nesutikimą su teismo išvadomis, prie kurių teismas priėjo
įvertinęs įrodymų visumą, teismo posėdyje ištirtą pagal įrodymų vertinimo
taisykles.
Pagal BVK 5 straipsnyje
įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei
laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali
suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba
pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais
būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų
ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo
principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Apeliacinio
skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar G. K. buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo yra
įtariamas, ir taip pažeidė pareiškėjo teises, atmestinas. Iš byloje esančio
2010 m. gruodžio 1 d. protokolo Nr. 60/05-2553 matyti, kad G.
K. dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo pasiaiškinti atsisakė
(b. l. 39). Tad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo Marijampolės
pataisos namų veiksmų, skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, teisėtumu.
Bausmių
vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos
specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos,
tarp jų ir pareiga laikytis nustatytos pataisos
įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems nustatytų
pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo
metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos
įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus
arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo
teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir
skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas.
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė bendro
pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su
paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama
norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19
d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2211/2012). Šiuo atveju – su teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4
punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių,
žargono, pravardžių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. spalio
mėnesį buvo supažindintas su Atmintine apie nuteistojo, atliekančio laisvės
atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teises, pareigas bei draudimus,
patvirtinta Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.
įsakymu Nr. 14/07-147, kurios sudėtine dalimi yra ir išrašas iš Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skirsnio ,,Nuteistųjų elgesio taisyklės“
(b. l. 75-76).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą,
jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra
neišvengiamas. BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo
režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, be
kita ko, ir kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos
parų. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo
bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo
reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės
normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009,
2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009,
2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).
Pirmosios
instancijos teismas nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir
teisėtai, t. y. nustatęs, kad Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų
departamento veiksmai priimant pareiškėjo skundžiamus aktus yra teisėti, pagrįstai
nusprendė, kad iš šių aktų priėmimo neturtinė žala negali būti kildinama (nėra
viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų).
Atsižvelgiant
į išdėstytą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo
2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė
Žalimienė