Civilinė byla Nr. 2S-543-603/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03347-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. F. (toliau – pareiškėjas) pateiktame skunde dėl antstolės Irenos Beliačic (toliau – antstolė) veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti 2019 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19-11-5 bei 2019 m. sausio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-11-6.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog laikantis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, vienas skundo egzempliorius pateiktas antstolei Irenai Beliačic, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; pranešti prokurorui dėl teisėjos Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2019 m. vasario 1 d. skundą ir nusikalstamai aplaidžiai priėmus 2019 m. vasario 5 d. formalią, nemotyvuotą nutartį, dėl ko įstatymai ir faktiniai duomenys reikalauja atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei viešojo intereso apgynimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmes komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl teisėjos Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2019 m. vasario 1 d. skundą ir nusikalstamai aplaidžiai priėmus 2019 m. vasario 5 d. formalią, nemotyvuotą nutartį, taip pat neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, nusikalstamai aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo.
5. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad pareiškime nurodė, jog procesinis dokumentas siunčiamas antstolei Irenai Beliačic tik elektroniniu paštu. Apelianto vertinimu, to užtenka padaryti išvadai, jog skundo kopija pateikta antstolei.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad pareiškime nurodė, jog procesinis dokumentas siunčiamas antstolei Irenai Beliačic tik elektroniniu paštu. Apelianto vertinimu, to užtenka padaryti išvadai, jog skundo kopija pateikta antstolei.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Teismas, taikydamas įstatymo analogiją, atsisako priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus apskundimo tvarka įtvirtinta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Remiantis CPK 512 straipsniu, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
11. Kaip matyti iš minėto straipsnio turinio, įstatymų leidėjas, numatė asmenims teisę prašyti teismo, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Šios teisės įgyvendinimui įstatymų leidėjas nustatė sąlygą, jog vienas skundo egzempliorius turi būti pateikiamas antstoliui, o dar vienas skundo egzempliorius – apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, įstatymų leidėjas šiuo atveju nustatė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, kurios asmenys privalo laikytis.
12. Jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis privalo apylinkės teismui, kuriame yra antstolio kontoros buveinė, pateikti įrodymus, jog antstoliui yra pateiktas vienas skundo dėl antstolio veiksmų egzempliorius (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad nurodyti pareiškime jog procesinis dokumentas siunčiamas antstolei Irenai Beliačic tik elektroniniu paštu pakanka padaryti išvadai, jog skundo kopija pateikta antstolei. Tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolei skundo kopija siunčiama elektroniniu paštu, yra vienas iš skundo teiginių, kuris kaip ir visi skundo teiginiai, privalo būti įrodyti teismui pateikiamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismui turi būti pateikti duomenys, kad pareiškėjas skundą antstolei perdavė atvykęs į kontorą, siuntė registruota pašto siunta, ar įteikė kitais būdas, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad antstolei skundas pateiktas.
14. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog pasinaudojo įstatymų leidėjo numatyta ikiteismine tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Apeliantas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2019 m. vasario 1 d. skundą ir nusikalstamai aplaidžiai priėmus 2019 m. vasario 5 d. formalią, nemotyvuotą nutartį, dėl ko įstatymai ir faktiniai duomenys reikalauja atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei viešojo intereso apgynimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmes komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl teisėjos Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2019 m. vasario 1 d. skundą ir nusikalstamai aplaidžiai priėmus 2019 m. vasario 5 d. formalią, nemotyvuotą nutartį, taip pat neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, nusikalstamai aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo.
16. Apeliantas nenurodė konkrečių neteisėtų pirmosios instancijos teismo veiksmų ir jų nepagrindė, jo teiginiai yra deklaratyvūs. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nagrinėjamoje byloje aplaidžiai tyrė ir vertino bylos aplinkybes.
17. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė neteisėtų veikų požymių, todėl nėra pagrindo pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius.
18. Prašymas teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylos iškėlimui skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo pirmininkams; jis nėra susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia.
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8478-967/2019 palikti nepakeistą.
Teisėja Loreta Bujokaitė